Apie architektūrinius konkursus (ilgoji kalbos Klaipėdos savivaldybės tarybai versija)

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos politikai 2022 09 15 d. sprendė dėl 2018 m. „sprendimo dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ pakeitimo ir leido pasisakyti architektų bendruomenės atstovui.

Kodėl svarbu architektūra?

Kiekvienas statinys vienu ar kitu būdu veikia žmones. Statybos įstatymu susitarta, kad visiems objektams, kurie skirti žmonėms, turi būti kuriama architektūra, dalyvaujant statinio architektui, t.y. statybos projekte turi būti meninė idėja, sprendimus (t. y. išlaidas) pagrindžianti koncepcija. Architektūros įstatymu susitarta, kad ypatingai reikšmingiems objektams, architektūrinis konkursas yra geriausias ir privalomas būdas geriausiai būsimo statinio idėjai ir koncepcijai išsirinkti. Dėl daugelio priežasčių privalome tikėti, kad įstatymai (taip pat ir Architektūros įstatymas) užtikrina mūsų bendro sugyvenimo sąlygas ir geriausiu šiuo  metu įmanomu būdu kuria sąlygas mūsų klestėjimui. Architektūros (kuri neišvengiamai statinyje egzistuos) pirkimas be alternatyvų atrankos kvalifikuotu būdu, (t.y. be architektūrinio konkurso) yra nebrandus rizikavimas visuomenės pinigais, lyg žaidimas rulete. Mažos tautos ar bendruomenės priverstos idėjas rinktis dar atsakingiau, nes turimi ekonominiai ir demografiniai apribojimai neleis greitai pakeisti nepavykusio statybos rezultato, blogos architektūros. Iš Klaipėdos miesto natūraliai tikimasi daugiau, dėl aukštų lūkesčių pajūrio ir pamario rekreacinei kokybei, dėl UNESCO pripažintos pasaulinio masto vertybės gretimybėje, Kuršių nerijoje, dėl egzistuojančių vizualinių ryšiu su šia vertybe.

Kodėl svarbu rinktis geriausią, o ne pigiausią?

Perkant jau egzistuojančius daiktus (pieštukus ar automobilius), galime aprašyti jo  savybes pakankamai tiksliai, kad investicija į perkamą daiktą būtų verta nors tokio rezultato kad net ir pigiausias pirkinys patenkintų poreikius, t. y. „veiktų“, pinigai nebūtų išleisti veltui.Ar galime tikėtis „veikiančio“ rezultato, taip „pigiausiai“ perkant nematerialius dalykus, idėjas, koncepcijas? Dar daugiau - ar visada nusipirkta architektūra prideda investicijoms vertės? Deja, bloga architektūra gali lemti nuostolius tiek statant, tiek vėliau statinį naudojant, lemti neigiamą rezultatų vertinimą ir visuomenės atmetimą, tuo padarytų investicijų naudą ne pastiprindama, o sumažindama, net iki išlaidų statinio perstatymui ar nugriovimui (Pvz. senamiestį ilgai bjaurojusi o dabar griaunama sporto salė Pilies g.). Todėl svarbu renkantis architektūrą ne tik turėti ir suprasti alternatyvas, svarbu, kad tie kurie renka, būtų kvalifikuoti, t. y. turintys žinių, gebėjimų numatyti, koks bus pasirinktos nematerialios architektūrinės idėjos ar koncepcijos galutinis rezultatas.

Kodėl netiko ankstesnis tarybos sprendimas?

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2021 m. kreipėsi į savivaldybę dėl architektūrinio konkurso būtinybės planuojamam dengtam stadionui prie Baltijos prospekto Klaipėdoje.  Šis futbolo aikštės dydžio ir aukščio sulig septynaukščiais, objektas yra svarbus, reikšmingas, jo išraiška, paprasčiau - vaizdas ir naudojimo patogumas (arba nepatogumas) lems daugybę vertinimų ir tikrų, materialiai, finansiškai suskaičiuojamų pasekmių. Todėl jam reikalingas geriausias įmanomas sprendimas, kvalifikuotai komisijai skaidriai renkantis iš pagrįstų ir apgalvotų alternatyvų. Tam reikalingas architektūrinis konkursas. Tąkart savivaldybės administracija dengėsi 2018 m. tarybos sprendime buvusia nuostata, kad Klaipėdos miestui svarbiems objektams savivaldybės taryba gali padaryti išimtį ir jų projektavimo atveju architektūrinio konkurso nerengti. Prireikė Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės atstovo apskrityje išaiškinimo, kad tokia išimtis nelogiška ir prieštaraujanti Architektūros įstatymo turiniui.

Kuo naujasis tarybos sprendimas geresnis?

Naujausia tarybos sprendimo dėl konkursų privalomumo redakcija gera tuo, kad jame neliko galimybės klaidinti savivaldybės tarybos teiginiais, kad kažkokiems tikrai svarbiems projektams geriau architektūros konkursų nedaryti. Objektų, kuriems konkursai privalomi, sąrašas liko beveik nepakitęs. Tai valstybės (ir savivaldybės) iniciatyva rengiami ir biudžeto lėšomis finansuojami: miesto plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų teritorijų nauji teritorijų planavimo dokumentai, taip pat didesni kaip 6000 kv.m. bendrojo ploto nustatytos paskirties administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektai; Visais būdais finansuojami: miesto  viešos erdvės – miesto aikštės, parkai, taip pat aukštybiniai pastatai, statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.

Ką galima padaryti geriau?

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2022 m. kreipėsi į savivaldybę su pasiūlymu padėti suredaguoti naujo tarybos sprendimo redakciją, tačiau atsakymo nesulaukta. Nėra suprantama viena 6000 kv. m. objektų dydžio riba, nes miesto teritorijos skiriasi savo verte (pvz. palyginimui LEZ ir senamiesčio teritorijos),  taip pat skiriasi ir viešos erdvės. Kriterijus architektūrinio konkurso privalomumui  būtina nustatyti kruopščiau. Palyginimui, Vilniaus miesto taryba jau keletą kartų tobulino sąrašą objektų, kuriems konkursas privalomas. Privačiai statomiems gyvenamiesiems, viešo naudojimo ir specialios paskirties pastatams miesto centre riba, nuo kurios konkursas privalomas - 5000 kv. m., už miesto centro – 10 000 kv. m., valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis statomiems objektams tokia riba – 2000 kv. m.,  Be to, nustatyti atvejai (pvz. viešų erdvių projektavimo atveju) kuomet vyriausiasis miesto architektas sprendžia, ar reikalinga rengti architektūrinį konkursą, numatyta, kuomet projektus užtektų įvertinti nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.

Sprendimai, kurie nėra logiški, tiesiog nėra vykdomi. Klaipėdos mieste ypač retai prireikia objektų, kurių plotas siektų 6000 kv. m., o skverų, aikščių ir viešų erdvių sąvokos yra plačios tiek, kad lyg ir nebeaišku kuris tako ar šaligatvio remontas yra vertas architektūrinio konkurso. Tokios nepraktiškos sprendimo formuluotės, lyg išspaustos per nesuprantamą nenorą siekti to, kas deklaruojama, gesina viltį, kad šis miestas, jo gyventojai pajėgūs suprasti ir siekti net tų tikslų, dėl kurių jau susitarta nacionaliniu lygmeniu, architektūros įstatyme: „kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką“. Priimto sprendimo kontekste lieka tik pasvajoti apie tai, kad ambicingų žmonių miestas galėtų valingai  siekti daugiau, nei minimalių bendrybių, skirtų visiems šalies kaimams ir miesteliams. Gyvenimas tokiame mieste ima  slėgti svetima gėda, dėl seniai vėluojančio jo viešų aikščių ir pastatų atsinaujinimo, dėl dešimtmečiais taip ir nesirealizuojančio potencialo. Sprendimas dėl konkursų turi būti tobulinamas, siekiant šiuolaikiškai darnios ir sėkmingos miesto raidos.

Atviri architektūriniai konkursai praneša apie jų organizatorių demokratinį mąstymo būdą ir aukštas kultūrines ambicijas. Susitarti dėl siekiamo tikslo nelengva, bet verta, taip, kaip rengiant teisės aktą, taip ir planuojant reikšmingą statybą. Nelengva, bet verta vėliau susitarimų laikytis, taip pat ir architektūrinio konkurso rezultato įgyvendinimo atveju. Bendrų pastangų suma nulems ar čia bus ta vieta kurioje verta likti, neemigruoti, kurią verta ginti, į kurią verta investuoti daugiau.

Todėl visų institucijų sprendimų priėmėjams siūlome naudotis architektų bendruomenės organizacijoje kaupiama jos narių patirtimi, naudotis organizacijos paslaugomis, anksti tartis su profesionalais, kad mieste geriausias mūsų ambicijas ir troškimus atspindinti architektūra ir pastatai atsirastų ne atsitiktinai, ar per stebuklą, bet planuotai,  kaip protingų ir išsilavinusių žmonių (kokiais, tikiuosi, mes visi norime būti) bendrų pastangų rezultatas.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys