Įvyko 25-asis architekto A. Zavišos fondo renginys Nidoje

Šiemet rugsėjo 15-16 dienomis jau 25 kartą architektai rinkosi į architekto A. Zavišos fondo renginį „Zavišines“ Nidoje.

Renginio dalyvius pasveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pasidžiaugė ilgamete prasminga tradicija, atiduodama pagarbią padėką architekto A. Zavišos fondo iniciatoriui, ilgamečiam pirmininkui architektui Leonardui Raimundui Vaičiui (1943-2022).

Forume „KURORTAS. NERINGA“ moderuojamame Lietuvos architektų sąjungos pirmininko architekto Gintaro Balčyčio, architektai ir skirtingų sričių atstovai pasisakė apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos rolę kuriant savitą pabėgimo estetiką, nuspalvintą vietos spalviniu kodu bei skirtingais architektūros elementais, kurių fone mėgaujamasi sukurtais ar susikuriamais ritualais ir patirtimis. Pranešimų sesijoje, atsakant į klausimą „Kuom Kuršių nerija ir kitos ypatingos vietos tinkamos pabėgimui iš kasdienybės rutinos?“ buvo pasisakoma ir diskutuojama šia tematika:

„Refleksijos Neringos kurortologinės galimybių studijos tema. Dešimtmečiui praėjus“ / Dr. Aušrinė Armaitienė - porą dešimtmečių domėjosi turizmo ir turistinių vietovių aktualijomis ir vystymu, „Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studijos“ (2010 m.), atliktos tuometinės Neringos savivaldybės administracijos užsakymu, bendraautorė. Pranešime buvo reflektuojama apie šios studijos teiginius praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tuometinių atradimų adekvatumą ir aktualumą dabartinei Neringai, atsižvelgiant į šiuolaikinius globalius kurortų ir kurortologijos atradimų štrichus.

„Rekreaciniai Neringos pusiasalio ypatumai: kartą ant pasaulio krašto“ / Achitektas dr. Tomas S. Butkus parengęs daugiau nei trijų šimtų meninių koncepcijų, studijų ir projektų autorius. Naujausi jo darbai skirti psichoemociniam aplinkos poveikiui, empatiškos architektūros studijoms. Pranešime autorius poetiniu tekstu kvietė keliauti Neringos kraštovaizdžiu ir interpretavo architektūrinius patyrimus. Viena svarbiausių patirčių jo manymu, yra ribos pajautimas. Krašto, kurį gali pasiekti laivu, ir kurio gale driekiasi svetimšalių civilizacija, fizinėje aplinkoje įspausti nebeegzistuojančių kultūrų ir gamtos jėgų pėdsakai. Kas šioje situacijoje yra architektas? Kūrėjas, statistas, pasakotojas? Koks vaidmuo tenka žmogaus įsisamonintoms ir sustatybintoms formoms?

„Aptvėrimai“ / Architektės Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė yra įkūrusios Case Studio for Architecture. Kaip vieną iš studijos krypčių išsigryninusios Kuršių nerijos gamtinio charakterio, resursų, judėjimo, istorinio konteksto ir šiuolaikinės poilsio architektūros temas. Forume pristatė pranešimą apie aptvėrimų specifiką Kuršių nerijos kurorto kultūroje. Gyvenimas palei gatvę labai svarbus kurorto žavesio veiksnys. Pateiktos įžvalgos apie istorines, simbolines, funkcines, ekologines aptvėrimo reikšmes.

„Gėlynai, kuriuose ištinka namai...“ / Kraštovaizdžio architektė, ekologė Vaiva Marozienė. „Dvi pagrindinės linijos apie ką norėčiau pasakyti, akcentavo pranešėja: Tai -1- kraštovaizdžio architektų kelias iki kol imi ir pasodini tą augalą. Ir-2- vieno projekto kelias. Abi linijos labai glaudžiai susijusios ir labai artimos visiems principams, kokiais turėtų būti kuriama kiekviename mieste atskirai, tame tarpe ir Neringoje, kad gėlynai būtų unikalūs ir atliepiantys vietovės identitetą, kas būtent ir lemia, jog tokiuose „gėlynuose ištinka namai“. Unikalūs namai, kurie pilnai atitinka botaninį bei ekologinį kontekstą, o ir pastarieji turi tiesiogines sąsajas su architektūra, urbanistika, interjeru bei vietinių žmonių ideologijomis. Visa tai iš esmės ir mano pačios gyvenimiška ideologija - stebėti aplinką ir semti viską ką ji duoda“.

„Sapno Anatomija. ARCHITEKTŪRA“. Architektas menininkas Mantas Maziliauskas, kurio BIO ir portfolio išskiriama: filosofija // archiskulptūrinės erdvės // architektūra // tapyba // skulptūra // kuratorinė veikla. VDA Architektūros meno doktorantūros studijų tematika - Architektūros vaidmuo viešosios erdvės politikoje Meninė dalis: ARCHITEKTŪRA (s a p n o a n a t o m i j a ), apie tai akcentuota ir pranešime, kuriame tarp skirtingų realizacijų ir  Baltoji trispalvė (2018-2022); Smiltynės Šventykla (2020); Gintaro Šventyklėlė (2023); Vėjų Kalnui (2023, Svencelė) ir kiti.

„Kuršių nerijos namų tradicinių spalvų raktas. Nidos raudonos spalvos išbandymas“. Architektas Egidijus Vidrinskas nuo 2021 metų, pagal sutartį su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, baigia rengti „Tradicinės Kuršių nerijos sodybų architektūros ir mažosios architektūros statinių charakteringų spalvų praktinį vadovą“. Šis darbas apima visų Kuršių nerijos gyvenviečių, įrašytų į Kultūros paveldo registrą vietovių: Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės sodybų pastatų spalvų tyrimus ir charakteringų spalvų gyvenvietėms nustatymą.

„Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui atrinkta 13  nominantų, leidinys https://issuu.com/laskao/docs/2022_nominantai. Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, pristatė ir vertino: Architektas Gintaras Balčytis (LAS deleguotas); Architektė Ramunė Staševičiūtė (A. Zavišos fondo deleguota); Architektas Kęstutis Mikšys (2004 m. konkurso laureatas); Architektė Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Architektė Asta Kiaunienė (2011-2012 m. ir 2021 m. konkurso laureatė). Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus. Komisijos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis ir konkurso koordinatorė Jurgita Raišutienė renginio dalyvius supažindino su komisijos darbo procesu bei rezultatais.

Komisijos narius džiugino kūrinių gausa ir profesionalumas. Akcentuotini septyni projektai, sulaukę komisijos narių vertinimų: Uostas Svencelėje; Vingrių šaltinių skveras Vilniuje; Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje; Senvagės parkas Panevėžyje; Viešbutis Palangoje; Gatvių atnaujinimas Vilniuje; Stadionas Kaune.

Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie tris daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:

Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.

„Uostas Svencelėje - įvykis. Tai ne tik gera urbanistika ir kokybiška architektūra, tai galimybė kitokiam gyvenimo būdui. Smagu, kad svajonė virto puikia realizacija“.

„Svencelė - Architektų ir vystytojų vizionieriškas komandinis darbas - sukurta kokybiška rekreacinė vieta, įsisavintos lyg tol nenaudojamos teritorijos priešais nuostabias Neringos panoramas ir prie Kuršių marių pakrantės. Negyva „jokia“ vieta - tapo traukos centru įvairioms socialinėms grupėms - tiek jaunimui (stovyklos, gyvenimas „konteineriuose“, tiek vėjo fanams (vėjo aitvarų sportas), tiek ir kokybiškos, minimalistiškos architektūros vilos. Lietuvoje, kur turime nemažai vandens, bet nemokame jo urbanizuotai įsisavinti, tai toks gamtos „pasikinkymas“ naujo gyvenimo scenarijaus kūrimui - kai vietoj gatvių yra kanalai - ir galima grįžti namo laiveliu - yra romantiškas naujadaras ir įdomybė. Kūrinys atliepia visus konkurso vertinimo kriterijus - kontekstualus integravimas aplinkoje, dialogas su aplinka, naujos urbanistinės situacijos sukūrimas tuščiame gamtos „lape“. Forma minimalistiška, neutrali, nekonkuruojanti savo dominavimu su aplinkoje, kompoziciškai vientisas kvartalas - apjungiantis skirtingus scenarijus. Na, o funkcija - čia įdomiausia - gatveles pakeičiant kanalais, kuriais galima išplaukti į marias įkūrė lyg šiol nematytą Lietuvoje namų ir gyvenviečių tipologijĄ (Olandijoje matytas - Lietuvoje ne). Mes džiaugiamės Lietuviška“.

„Sukurtas naujas traukos taškas visiškai tuščioje vietoje savo užmanymu yra visiškai naujas reiškinys Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijoje. Netikėta idėja pievose iškasti kanalus ir sukurti naują teritoriją vandens pramogų mėgėjams su uosto infrastruktūra, gamtinės aplinkos ir kokybiškos architektūros santykis kelia didelį pasigėrėjimą investuotojų ir architektų komandos pastangomis sukurtu rezultatu“.

Vingrių šaltinių skveras Vilniuje. Lolita Vileikienė, Paulius Jonys.

„Įdomi, ne tradicinėmis priemonėmis sutvarkyta miesto viešoji erdvė, papildo ir sustiprina šios miesto dalies identitetą. Istorinė atmintis, susipindama su greta esančiomis meninėmis intencijomis, reflektuoja bendruomenines pastangas kūrybiškai interpretuoti lokalias miesto rekreacines vietas“.

„Kokybiška, kontekstualu, architektūrinės užuominos puikiai perskaitomos“.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje. Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas.

„Aiški architektūrinė idėja, artimos aplinkos gamtinei situacijai formos, jautros architekūrinės raiškos priemonės ir tinkamas apdailos medžiagų panaudojimas leidžia šį projektą priskirti geriausiųjų grupei“.

„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje - rekreacinė architektūra- rekreacinė aplinka ir rekreacinė funkcija. Įsiliejimas gamtoje, kontekstualios natūralios medžiagos. Visuomeninis pastatas, jautriai atliepia aplinką, landšaftą- „tarsi pasivaikščiojimas kopose“ tarp apželdintų stogų ir medinių šakų. Atsako į visus rekreacinės architektūros kriterijus - yra įsiliejantis aplinkoje, ramus, originalus savo forma. Pastato uždara funkcija- „gydykla“ palydima ir pažintinėms programomis visuomenei, prieigos, mažoji architektūra taip pat jautriai suprojektuoti. Kompleksas bioninių formų, ištirpsta gamtiniame reljefe“.

Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus 3 darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Vienbalsiai nutarta apdovanojimą „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ skirti Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.

Verta akcentuoti, kad konkurso istorijoje nuo 2003 metų antrą kartą tapti geriausiais rekreacinės architektūros kūrėjais pasisekė nedaugeliui. Norisi pažymėti, kad 2021 metais (vertintos 2020 metų realizacijos) laimėjo Vainių rūmų konversija Vilniuje / DO ARCHITECTS, UAB / Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Dovilė Skrupskelienė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Paulius Paskačimas, Milda Grabauskaitė, Domantas Baltrūnas, Emilija Staškutė, Dorotėja Žiugždatė, Vadim Babij, Ignas Uogintas, Karolina Čiplytė.

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys įteiktas architektui Mindaugui Pakalniui „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pristatė architekto darbus, akcentuodama kaip įvairių objektų plėtros koncepcijų, detaliųjų planų, raidos programų (1998-2014) architektą ir projektų vadovą; Miestų ir miestelių planavimo normos (2009) rengėją; Naujo teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos ir įstatymo projekto vieną iš rengėjų (2009-2010); Klaipėdos miesto strategino plano Urbanistinės plėtros darbo grupės moderatorių; Šventosios uosto atkūrimo architektūrinės koncepcijos (2013), techninio projekto (2015) architektą; Žvejybos iškrovimo vietos jūros pakrantėje Nidoje ir Juodkrantėje (2015) projektinių pasiūlymų, techninio projekto architektą (realizuota 2016); Neringos savivaldybės specialiojo judumo plano (2015) projekto vadovą. Taip pat, kaip Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2030 metų – savivaldybės vyriausiąjį architektą (bendrojo plano metodikos ir struktūros, reglamentuojamų temų ir principų, tekstinių reglamentų bendraautorių) ir kt.

“Esu nuoširdžiai dėkingas kolegoms, pastebėjusiems kuklias urbanisto pastangas diegti gyvenimo ir poilsio kokybę kuriančius naujojo urbanizmo principus. Siekiau kad miestų viešos erdvės - gatvės, aikštės, skverai ir parkai būtų pilni gyvybės, o bendruomenių naudojami kiemai - ramūs ir saugūs. Siekiau, kad tie miestai prie kurių plėtros koncepcijų teko prisidėti būtų patrauklūs gyventi ir ilsėtis pačiame mieste. Dar kartą ačiū kolegoms, įvertinusiems tuos siekius”- akcentavo padėkos žodį tardamas Mindaugas Pakalnis.

Renginio antros dienos rytą (rugsėjo 16 d.) svečiai po tradicinės žuvienės pakviesti pasivaikščioti su KNNP direkcijos vyr. specialiste Gražina Žemaitiene ir architektu Adomu Šablevičiumi kryptimi link „Marių vėtrungės“ (Vėtrungių g.7) aplankant Nidos etnografines kapines; Nidos dailininkų kolonijos išlikusius dailininkų vasarnamius; KNNP Gamtos mokyklą ir kitus objektus.

Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; Bo House; PAROC. Renginį iš dalies finansuoja  Lietuvos kultūros taryba.

Parengė renginio organizacinės grupės vadovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.

www.facebook.com/zavisosfondas