Klaipėdiečių sukurta fantastika, įgyvendinama šiandien

Patalynė, kurios nereikia skalbti. Langai, kurie nusivalo patys. Visa tai, regis, skamba kaip iš fantastikos srities. Tačiau išties jau šiandien tokios technologijos galėtų gerokai palengvinti mūsų kasdienybę.

Sutaupė šimtus "medžių"

Klaipėdiečiai architektai Rūta Kijauskaitė ir Vitalijus Jankūnas, pagal Leonardo da Vinci programą neseniai stažavęsi Italijoje, turėjo galimybę pasitelkti drąsiausius ir neįtikimiausius sumanymus.

Su dar trimis kolegomis iš užsienio lietuviai parengė konkursinį projektą bohemiškiems jaunimo nakvynės namams Barselonoje.

Ekonominės klasės vadinamasis hostelis, suprojektuotas remiantis tvarios architektūros principais, turėtų būti skirtas jauniems, kūrybingiems žmonėms, svečioje šalyje norintiems smagiai praleisti laiką ir ieškantiems nebrangių nakvynės paslaugų.

Lietuvių bei jų bendražygių konkursui pristatytas pastatų kompleksas su 100 m aukščio originalios konstrukcijos bokštu išsiskiria ne tik unikaliais architektūriniais, bet ir pažangiausiais ekotechnologijų sprendimais.

"Su šiuo konkursu mus aplankė apvaizda, – šyptelėjo V.Jankūnas. – Daug kas garsiai kalba apie tvarią, ekologinę architektūrą, tačiau mažai kas yra įsigilinę, ką iš tiesų tai reiškia. Ko gero, didžiausias mūsų atradimas ir buvo tai, kad projektui realizuoti tektų panaudoti minimaliai resursų bei kiek įmanoma maksimaliai pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, kad pastatas reikalautų kuo mažesnių eksploatacijos išteklių, minimalaus aptarnaujančio personalo, neterštų gamtos. Vaizdžiai tariant, kam namui iškirsti 100 medžių, jei galima tik 10."

Kūrėjai atsisakė balastinių medžiagų, detalių bei dekoro elementų, pirmenybę suteikdami paprastumui, aiškumui ir konkretumui.

"Jei tai būtų 5 žvaigždučių viešbutis, prašmatnesnio funkcionalumo prasme, be abejo, jau būtų visai kitokia filosofija", – aiškino architektas.

Pastatas tarsi saulėgrąža

Pasitelkę duomenis, jog Barselonoje per metus saulėta 2500 valandų, architektai nepraleido progos šią energiją įdarbinti.

Kūrėjų sumanumu hostelio pastatas buvo "aprengtas" savotišku langų-rombų karkasu – viršutinę jų dalį sudaro pažangesnių, tad triskart efektyvesnių už įprastas nanotechnologijų saulės baterijos, apatinę – LED lauko projektoriai, kuriais sutemus galima transliuoti norimą vaizdą.

Sraigtą primenanti hostelio bokšto konstrukcija taip pat pasirinkta ne atsitiktinai – paskaičiuota, jog tokios formos statinys efektyviausiai ištisą dieną akumuliuos saulės energiją. Be to, tai garantuotų ir mažesnes vėjo apkrovas konstrukcijoms.

Architektai pasirūpino ir tuo, kad fasado konstrukcijų nereikėtų švarinti – specialia nanotechnologijų medžiaga padengti stiklai, pašvietus saulei, nusivalo savaime.

Kūrėjai pasitelkė dar vieną intriguojamą bei viešbučio veiklai ypač aktualų išradimą – patalynei skirtą medžiagą, kurios nereikia skalbti. Specialus pluoštas medvilniniuose audiniuose išstumia nešvarumus, tiesiog veikiamas saulės ar dienos šviesos lempų.

"Ir šios technologijos – ne iš piršto laužtos, visa tai yra visiškai realu, išbandyta ir naudojama, kad ir Japonijoje", – komentavo klaipėdietis.

Jaunųjų projektuotojų sumanymu, panaudotą vandenį kruopščiai išvalius, jį būtų galima dar kartą panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, įvairiems želdiniams laistyti.

"Nors konkursui reikėjo pateikti ne techninį, o idėjinį projektą, jis visiškai realus – visi siūlymai turėjo būti pagrįsti griežtais argumentais, realiais faktais, pasauliniais pavyzdžiais", – pridūrė pašnekovas.

Ambicijos: trečias pagal aukštį

Kad tokio objekto statybos vyktų kuo sparčiau ir minimaliomis išlaidomis, hostelio bokštą pasiūlyta sukonstruoti iš tipiškų triaukščių modulių, kuriuose, be sanitarinių mazgų, būtų įrengta po 10 gyvenamųjų kambarių ir 3 poilsio erdves.

"Tai tarsi į laivus krauti konteinerių dėžės. Iš pradžių galima sukonstruoti kad ir du ar tris tokius segmentus, ir net iki galo neužbaigtas pastatas jau gali tarnauti", – privalumus vardijo pašnekovas.

Kitame pailgos formos beveik 15 arų ploto sklype architektai suprojektavo pramogų ir poilsio zoną – savotišką amfiteatrą su terasomis, kuriame įrengti restoranai, kavinės, parduotuvės.

"Norėjome, kad visa nakvynės namų teritorija susilietų su šalia esančia aikšte, tad įsileidome gatvės gyvenimą. Taip hostelio prieigos patampa atviros ne tik čia apsistojusiesiems, bet ir visiems kitiems žmonėms. Jie gali leisti laiką pramoginėje zonoje, stebėti videoprojekcijas ant viešbučio pastato", – bendražygių komandos sumanymais dalijosi klaipėdietis.

Vitalijus pasakojo, jog nors būsimiesiems nakvynės namams parinkta ne pati patraukliausia, gana industrinė Barselonos vieta, tačiau vietos valdžios ir verslininkų pastangomis ji pamažu keičiasi, jaukėja.

"Per meną, kultūrą siekiama šią miesto dalį padaryti saugesnę, patrauklesnę bei draugiškesnę, įnešti į ją daugiau gyvybės", – aiškino pašnekovas.

Pastačius čia 100 m aukščio hostelį, tai būtų trečias pagal aukštingumą pastatas Barselonoje.

Ar klaipėdietis įsivaizduoja, jog panašaus pobūdžio projektas galėtų būti įgyvendintas ir Lietuvoje? Vitalijus neabejoja, jog tai tik laiko klausimas.

Pašnekovo manymu, ne tik jam, bet ir kolegoms šis projektas labai aiškiai leido suprasti, kokia linkme turi plėtotis ateities architektūra.

Vizitinė kortelė

Ispanijoje per metus apsilanko apie 100 mln. turistų, pastaraisiais metais šalis itin išpopuliarėjo tarp jaunų keliautojų. Tad Ispanijos sostinėje Barselonoje atsiranda vis daugiau ekonominės klasės nakvynės namų (hostelių), kurie įsikuria patraukliose, turistų gausiai lankomose miesto vietose ir siūlo neaukštas apgyvendinimo paslaugų kainas.

Konkurso iniciatoriai kūrėjams pateikė uždavinį suprojektuoti 4 tūkst. kv. m ploto nakvynės namų pastatų kompleksą su 100 m aukščio bokštu, kurie apimtų poilsio, pramogų zonas, parduotuves ir sykiu mieste sukurtų naują orientyrą (vertikalę). Šiam objektui buvo pasirinktas gotikos kvartalo širdyje esantis sklypas prieš moderniojo meno muziejų, kurį projektavo garsus architektas Richardas Meieris.

Konkurso uždaviniai – sukurti naujos kokybės apgyvendinimo prototipą, kurį būtu galima naudoti kaip pavyzdį kitiems analogiškiems projektams visame pasaulyje ir kuris būtų grindžiamas šiuolaikinėmis tvarios architektūros planavimo principų vertybėmis:

nulinio ekologinio poveikio pastatas (angl. self-sufficient building) – paties pastato generuojama energija naudojama savoms reikmėms;

minimalių eksploatacinių išlaidų principai – nakvynės namai turi veikti aptarnaujamas minimalaus darbuotojų skaičiaus, beveik negeneruojamos kenksmingos atliekos, naudojama švari energija;

jauniems turistams sukurti saugią aplinką ir pasiūlyti protingą apgyvendinimo kainą.

LINA BIELIAUSKAITĖ

"Klaipėda"