Lapkričio 8 d. - pasaulinė Urbanizmo diena

Lapkričio 8 d. - pasaulinė Urbanizmo diena, pirmą kartą Klaipėdoje paminėta prieš 10 metų, architektų klube.  Šiemet lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija kviečia į XV urbanistinį forumą, kurio pagrindinė tema : „Urbanistikos kokybė šiandien: aktualijos, iššūkiai, perspektyvos“. Skelbiama, kad forume „diskusijos dalyviai dalysis nuomonėmis ir įžvalgomis apie šalies miestų vystymosi prioritetus, aptars, kaip išlaikyti planavimo sistemos nuoseklumą“. Kokie tie prioritetai ir kokia ta sistema?

Pristatant Vilniaus miesto 2021 m. 06 mėn. patvirtintą bendrąjį planą (rengtą nuo 2016 m.), miesto vyriausias architektas akcentuoja, kad pagrindinė miesto kryptis – jau turimų miesto teritorijų išnaudojimas, atnaujinimas, o ne naujų plėtojimas. Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. 09 mėn. (rengtas nuo 2015 m.), sprendiniuose skelbiama – „Miesto plėtra numatoma taip, kad suformuojamas aiškus jo struktūrinis karkasas miesto viduje pirmiausia įsisavinant nepanaudotas teritorijas, siūlant keisti esamų paskirtį“. Įsigilinus sprendinių turinį matyti, kad šio plano organizatoriai ir rengėjai kaip „nepanaudotas teritorijas“ mato iki šiol svarbiausias miestiečiams bendro naudojimo vietas – keliasdešimt hektarų pajūrio ir pamario miškuose. Pietiniame ir šiauriniame miesto paribiuose užsilikusį mišką užsibrėžta artimiausiu dešimtmečio prioritetu pakeisti „specializuotų kompleksų“ teritorijoms numatant naujų pastatų ir susijusios infrastuktūros statybas.

Stebint pavyzdžius gretimose pajūrio savivaldybėse (Palangoje, Šventojoje) akivaizdu, kad „klaipėdietiški“ vystymosi prioritetai arba yra skirti, arba gali pasitarnauti užmaskuotai gyvenamo būsto statybai daugeliu aspektu brangiausiose pajūrio ir pamario teritorijose. Spręsti, kuri statyba atitinka pakankamai miglotą  „specialaus komplekso“ apibrėžimą, paliekama tai pačiai institucijai – planavimo organizatoriui (savivaldybės administracijai), todėl sunku nematyti galimybės,  kad toks „suplanavimas“ naudingas sprendimų priėmėjams, politikams didinant savo vaidmenį statybų verslui svarbių sprendimų (leidimų) išdavime. Žinant, kad verslas dėl palankesnio sprendimo konkuruos visomis pasiekiamomis priemonėmis, atrodo, kad sprendiniuose palikta vieta vėlesnėms interpretacijoms programuoja korupcinių praktikų taikymo galimybę.

Ekologinė pajūrio ir pamario miškų svarba liko neįvertinta tiek, kad atsvertų planavimo organizatorių ir plano rengėjų regimą naudą. Visuomenė bei  planavimo ir projektavimo profesionalus vienijančios organizacijos laiku ir argumentuotai dėjo visas planavimo sistemoje leistas pastangas, kad egzistuojantis šios ir ateinančių kartų turtas – bendra nuosavybė ir teisė į natūralią (neužstatytą, neprivatizuotą ir neužtvertą) aplinką, būtų išsaugotos. Tačiau tuo metu didesnės galios pozicijoje atsidūrusių atskirų individų pastangomis, planavimo sistema suveikė priešingai deklaruojamiems pagrindiniams darnaus vystymosi siekiams  „kad šios kartos poreikių tenkinimas neužkirstų kelio ateities kartoms tenkinti savuosius“.  Išvados:

-        Planavimo sistema savaime nepajėgi užtikrinti, ar kažkaip užprogramuoti, kad viešai keliami vystymosi tikslai būtų realizuojami. Kol bendrieji tikslai lieka abstraktūs (pvz. darnus vystymasis), be pamatuojamų įgyvendinimo rodiklių, tol jie yra lengvai interpretuojami atskirų, savo siaurų tikslų siekiančių, galios pozicijoje atsidūrusių individų, o sistema tėra tokios galios „įteisinimo“ įrankis, išnaudojantis teisines vingrybes, ekspertines nuomones, visuomenės informavimą ir panašius ritualus sprendimų legitimavimui;

-        Teritorijų planavimas be korupcinės rizikos vertinimo lengvai virsta išteklių grobstymu, kuomet dangstantis neįrodomais visuomenės lūkesčiais,  tai pačiai individų grupuotei sprendžiant, kas yra vertinga (dažnai ir neturint tam kvalifikacijos, pvz. ekologijos klausimu), sprendžiama ir dėl bendro visuomenės turto perskirstymo, pavertimo preke (pvz. bendro naudojimo žemės pavertimo privatizuojamais sklypais), nors visuomenė tokių teisių jiems (sprendimų priėmėjams), planavimo proceso pradžioje nebūna sąmoningai numačiusi;

-        Planavimo specialisto veikla be aiškių, pamatuojamų kriterijų, apibrėžiančių darbo, t.y. siekiamo teritorijų planavimo rezultato kokybę, lengvai smunka iki ritualinių apeigų atlikėjo, įteisinančio finansinę ir politinę galią turinčių individų sprendimus, kuomet planuotojo sėkmė matuojama procedūrų t.y. teisinių ritualų atlikimo sparta ir įspūdžiu publikai, t.y. rinkėjams, kurie už tai, tikimasi, dovanos politinį pasitikėjimo mandatą (teisę valdyti) tokios planavimo sistemos kūrėjams ir palaikytojams.

-        Teigiami pavyzdžiai planavime (jei taip būtų vertinamas Vilniaus atvejis) įrodo, kad atskirų planavimo procese atsidūrusių individų sąžinė, kūrybinės ir kitos ambicijos, asmeninės savybės gali įveikti ir šios sistemos trūkumus ir vesti pažangos link. Todėl verta siekti įvairovės siūlant plėtros alternatyvas, nuolat ieškant ir tikrinant siūlomus sprendimus profesionalų diskusijose. Būtina, kad profesionalai konkuruotų idėjomis ir tikrintų vieni kitus, tuo puoselėdami sąžinę, kompetenciją ir reputaciją – svarbiausias savybes planuotojui.

-        Egzistuojanti planavimo sistema per daug pavojinga, kad atiduoti vieno organizatoriaus ir plano rengėjo malonėn, sistema verta ne „išlaikymo“ bet išskaidrinimo ir „apynasrio“ (t.y. kontrolės iš išorės). Tokia sistema verta nepasitikėjimo ir ją naudoti turėtume tik tiek, kiek jos minimaliai būtina teisiniams santykiams sureguliuoti. Tuo tarpu gyvenimo kokybės gerinimas turėtų išlikti nuolatiniu kūrybiniu procesu, nežlugdant jo formaliuose teisininkų žaidimuose, bet sudarant idėjų konkurencijai palankesnę aplinką.

Autoriaus nuomonė neatspindi jokios organizacijos ar tinklapio valdytojų nuomonės. Tai tik autoriaus mintys, tik po daugiau nei dešimtmetį trukusio asmeninio dalyvavimo teritorijų planavime tiesiogiai ir aplink jį įvairiausiais būdais, nuoširdžiai linkint sėkmės planuotojams.

Nuorodos:

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas: https://vilnius.lt/lt/miesto-pletra/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendraji-plana/;

Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas: https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/miesto-bendrasis-planas/218;

Lietuvos urbanistinis forumas: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/xv-urbanistinis-forumas-lapkricio-26-d.

...sėkmės planuotojams. Architektas Mantas Daukšys.

Nuotraukos autorius N. Tukaj, paimta iš www.pastataikalba.lt