18 11
02

Teismas griežtai pasisakė dėl išimtinių savivaldybės tarybos sprendimų

Naujeina

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, pripažino, jog 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas neprieštarauja įstatymams, tačiau išaiškino, jog ši nuostata gali būti taikoma tik kartu su teisės aktais, reglamentuojančiais Bendrojo plano keitimą ar koregavimą.

Rūmų vertinimu, teismas patvirtino Rūmų poziciją, kad Taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Tai buvo padaryta ne pripažįstant skųstą nuostatą neteisėta (neatitinkančia įstatymų), bet nurodant, kad ši nuostata negali būti taikoma savarankiškai, atsietai nuo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Rūmai, įgyvendindami įstatyminę pareigą atstovauti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, VAAT prašė ištirti, ar 5 punktas (numatantis, jog teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei

situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai) atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir juose įtvirtintus teisinės valstybės principus.

Teismas nurodė, jog „<…> pagal galiojančius teisės aktus, Bendrojo plano sprendinių keitimas ir koregavimas privalo būti atliekami pagal galiojančius Bendrojo plano keitimo ir koregavimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas turi būti aiškinamas šių teisės aktų kontekste, taigi, netgi tuo atveju, jei būtų atliekama Bendrojo plano koregavimo procedūra, pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktą, tam privalėtų pritarti savivaldybės taryba, nors tokio pritarimo taisyklės nenustato bendrojo plano koregavimo atveju“.

<…> „Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nėra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl Bendrojo plano teritorijų užstatymo reglamento viršijimo, neatlikusi jokių teritorijų planavimo procedūrų, kurių metu būtų priimtas naujas Bendrasis planas arba pakeisti ar pakoreguoti atitinkami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“.

Rūmai pažymi, jog šio pareiškimo pagrindinis tikslas buvo pasiekti, kad savivaldybių tarybos išimties tvarka nepriiminėtų visuomenei svarbių sprendimų už uždarų durų, neįtraukiant visuomenės, neužtikrinant kvalifikuotų specialistų ir atsakingų institucijų dalyvavimo, negarantuojant priimamų sprendimų viešumo, neatliekant kitų Teritorijų planavimo įstatyme numatytų veiksmų, skirtų skaidriam visuomenės interesų suderinimui. Kadangi Teismas savo sprendimu tokią Rūmų teiktą poziciją patvirtino, Rūmai priimto sprendimo planuoja neskųsti.

Taip pat Rūmai tiki, kad šis sprendimas taps pagrindu teisėtiems, skaidriems, visuomenės interesus atitinkantiems ne tik Vilniaus miesto, bet ir kitų savivaldybių tarybų sprendimams

Dalinamės Teismo sprendimu.

 

LAR informacija