Architektų klube pristatyti LASKAO - ERGOLAIN stipendijos konkurso laureatų projektai

Architektų klube pristatyti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir kompanijos „ERGOLAIN“ 2013 metų stipendijos konkursą nugalėję projektai. Vertinimo komisijos sprendimu, konkurso nugalėtojų prizas skirtas  Kristinai Šimkūnaitei už projektą “Jūrų terapijos centras Kopgalyje “ ir Laimai Čijunskaitei už “Teritorijos Klaipėdoje tarp Danės ir Naujojo Uosto gatvių bei Kuršių marių detalusis planas“ projektą.

Kristina Šimkūnaitė. "Jūros Terapijos Centras"

Jūros Terapijos Centras - tai zoologijos, sveikatingumo ir spa paskirties pastatas Kopgalyje Klaipėdoje šalia rekonstruojamo delfinariumo bei jūrų muziejaus. Šis objektas apjungtų ir užbaigtų edukacinį –– rekreacinį – poilsio ir  sveikatingumo – (...) kompleksą.

Atsižvelgiant į teritorijos esamybes (buvusio žuvivaisos centro masyvaus baseino pamatai, jūrų muziejaus fortas, Klaipėdos pakrančių, jūrinių kranų panorama), projektuojamas atraktyvus pailgas pastato tūris – siekta harmonijos su aplinka ir išskirtinumo. Pastato tektonika įsilieja į industrinių Klaipėdos krantinių veidą, forma ir fasado raštai mena Kuršių Nerijos ir senosios lietuviškos architektūros, amatų archetipus. Kuriamas modernus naujas pastatas su istorine užuomina.

Pagrindinė pastato paskirtis -  didelio tūrio saulės energija šildomo jūros vandens baseinas buvusiojo vietoje. Šiuo objektu siekiama sukurti geresnes gyvenimo sąlygas daugiau nei 10 delfinariumo delfinų bei pritraukti svečių į Kuršių Neriją  ir ne sezono metu. Taip pat norima išplėsti sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugas komplekse: įvairiuose lygiuose išdėstytos modulinės seansams pritaikytos erdvės-regyklos, iš kurių būtų galima matyti ne tik įspūdingas Kuršių Nerijos, jūros, Klaipėdos perspektyvas, bet ir plaukiojančius, virš vandens šokinėjančius delfinus. Centre vykstančios veiklos galėtų būti organizuojamos jas ribojant laiko tarpais ir zonomis.

Norint ekonomiškai ir ekologiškai pagrįsti didelio tūrio ir baseino eksploataciją, 50% pagrindinio fasado  dengiama fotovoltaninių stiklų sistema ir projektuojama pagal A++ klasės – pasyvaus namo - reikalavimus.

Jūros terapijos centras taptų ašimi tarp rytinio ir vakarinio Kuršių Nerijos krantų. Kaip ir pastate, taip ir lauke būtų kuriami aktyvų poilsį skatinanti infrastruktūra: pasivaikščiojimo, dviračių takai, poilsio ir sporto aikštelės, prieplauka mažajai laivininkystei.

Dabartiniu metu vietinių verslų labai sumažėję, taigi naujas neeilinės paskirties ir analogų neturintis pastatas turėtų sukelti ne tik šalies, bet ir kaimynų ar net platesnį tarptautinį susidomėjimą bei atgaivintų visos Kuršių Nerijos komerciją, turizmą bei apgyvendinimą.

Laima Čijunskaitė. “Teritorijos Klaipėdoje tarp Danės ir Naujojo Uosto gatvių bei Kuršių marių detalusis planas“.

Šiame baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama Klaipėdos miesto centrinės dalies teritorija. Darbo tikslas - įvertinus atliktos urbanistinės bei socialinės analizės išvadas, remiantis analogais, pateikti teritorijos sutvarkymo pasiūlymus.

Istoriškai Klaipėdos miestas prasidėjo nuo upės žiočių, kur buvo pastatyta pilis. Vanduo atliko labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį. Ilgą laiką Danės upė buvo pagrindinis miesto uostas, o kartu ir viešoji urbanistinė erdvė. Uostui pasitraukus į Kuršių Marias, ši semantinė nuotaika išliko. Tai atspindi socialinė analizė. Apklausus apie 30 netoliese gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių klaipėdiečių galima teigti, kad žmogui jaukiausios urbanistinės viešosios erdvės Klaipėdoje yra prie vandens. Tačiau visuomenei trūksta tiesioginio priėjimo prie Danės upės ir Kuršių marių, ty. vandens integracijos į miesto urbanistinę sistemą - pėsčiųjų tiltų, vandens viešojo transporto, patogaus priėjimo, lieptelių. Kitaip tariant, priėjimas prie Kuršių marių yra ribotas dėl užtvertos uosto teritorijos, o  jungtis tarp abiejų Danės upės krantų yra nepakankama,.

Panaši situacija matoma ir ties Naująja Uosto gatve. Ją nutiesus 1970 metais, buvo visiškai išardyta buvusi Vitės kvartalo urbanistinė struktūra, ši gatvė tapo tranzitiniu keliu, o viešųjų erdvių sistema – sudarkyta. Teritorija tapo beveik mirusia.

Pirmiausia, centrinės miesto dalies koncepcijoje siekiama sujungti išsibarsčiusius kvartalus, elementus. Taip pat paryškinti esamas gamtines, istorines ir kultūrines vertybes, taip sukuriant vieningą urbanistinę ir socialinę sistemą. Detaliau gilinamasi į Memelio Miesto teritoriją, kuri turi daugiausia potencialo tapti viena iš patraukliausių miesto vietų.

Memelio miestas – tai buvęs žiemos uostas, istorinė miesto dalis, kuri ilgus metus priklausė uosto teritorijai ir buvo atskirta nuo miestiečių. Dabar ten esantys pramoniniai pastatai išsiskiria per dideliu masteliu, kuris iškrenta iš konteksto, abejotina architektūrinė vertė vizualiai darko teritoriją, tvoros uždaro vaizdus bei stabdo laisvą judėjimą. Paradoksalu, tačiau Memelio miestas viena iš nedaugelio vietų mieste, kur žmonės tiesiogiai galėtų ateiti prie Kuršių Marių, o kokybiško patekimo nėra. Iš Šiaurės rago keltu galima pasiekti Neringos miestą bei lankomiausius šalyje muziejus :  Jūrų muziejų ir Delfinariumą. Drįsčiau teigti, jog tai centrinės miesto dalies kulminacija, kur susikerta pagrindinės horizontalios ir vertikalios linijinio Klaipėdos miesto ašys - Liepų gatvė, Danės upė, Naujoji Uosto gatvė ir Kuršių Marios. Šiandien šios teritorijos potencialas neišnaudojamas, tad būtina stiprinti Memelio miesto erdvinę, kultūrinę, socialinę, ekonominę integraciją.

Memelio Miesto Teritorija

Memelio miesto urbanistinės koncepcijos pagrindas - integruoti kvartalą į esamą miesto situaciją, sukuriant naują, kokybišką multi-funkcinę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį, rengti šventes bei reprezentuoti miestą. Šalia esantys pagrindiniai istoriniai Klaipėdos miesto akcentai - pilis ir senamiestis diktuoja mastelio, funkcijos ir semantinio įvaizdžio siluetus.

Klaipėda - vėjų miestas, tad labai svarbu apsaugoti viešąsias bet privačiąsias erdves nuo dominuojančių vėjų visais sezonais. Todėl struktūra ir jos elementai kinta, jie suplanuoti taip, kad sustabdytų vėją, bei atvertų vertingus vaizdus. Visos viešosios urbanistinės erdvės naujoje teritorijoje turi vizualinį ir tiesioginį ryšį su vandeniu, yra pritaikytos miesto ar lokaliems renginiams rengti. Krantinė šiame projekte taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Nauja jachtų prieplauka - vienas iš svarbiausių Memelio miesto kvartalo akcentų, siekia priartinti miestą prie vandens kaip ir vandenį prie miesto. Šis ryšys stiprina Klaipėdos miesto - uosto įvaizdį bei atspindi jo istorinę raidą.

Naujoje teritorijoje išskiriamos 3 mišrios paskirties zonos, kurių dominuojančios funkcijas bei morfotipai skiriasi: gyvenamoji (ramesnė, kiemai uždari), kultūros (muzikos salė, biblioteka) bei komercijos – biurų. Visų šių zonų pirmuose aukštuose dominuoja komercinės paskirties patalpos (parduotuvės, kavinės, restoranai, aptarnavimo centrai), kurios pritraukia lankytojų srautus, kartu suteikia gyvybės erdvėms. Tokia kvartalo logika leidžia sukurti 24/7 aktyvų gyvenimą ir žmonių judėjimą. Šios struktūros idėjos taip pat priveda prie apibūdinimo, kokia turėtų tapti Klaipėda. Tai – Gyva Klaipėda  -  knibždėte knibždantis, jautrus, įjungtas, suprantantis, veikiantis, pilnas, judrus miestas. Tokią aš norėčiau matyti Klaipėdą ateityje, trūksta nedaug.

Projekto išvados

Klaipėdos miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija sukuriama remiantis esamos situacijos analize, vietinių gyventojų apklausa, panašios problematikos miestų pavyzdžiais. Pateikiama struktūrinė ir socialinė sutvarkymo vizija, kuri pagerintų žmonių gyvenimo / darbo / laisvalaikio kokybę bei taptų nauju traukos centru Klaipėdos mieste.  Dabar nesutvarkytai  Memelio miesto teritorijai siūlomas naujas užstatymas bei naujų viešųjų urbanistinių erdvių integracija į esamą miesto struktūrą. Vienas iš pagrindinių tikslų – pritraukti miestą prie vandens, kaip ir vandenį prie miesto, taip stiprinant miesto – uosto sąsajas. Galiausiai pereinama prie žmogiškojo mastelio – tūrių bei pagrindinės viešosios urbanistinės erdvės dizaino.