22 10
04

LASKAO-ERGOLAIN 2022 m. stipendijos konkurso paskatinamosios premijos laimėtojos architektės Gintarės Marozaitės darbas

Naujeina

Mažosios Lietuvos statybinio paveldo išsaugojimo galimybių studija

Kauno technologijos universitetas
Magistro baigiamasis darbas
Autorė: Gintarė Marozaitė
Darbo vadovė: Lekt. dr. Ingrida Povilaitienė
Konsultantas: Arch. Dalius Z. Šarakauskas

 

Mažosios Lietuvos profesionalus statybinis paveldas yra buvusios Prūsijos architektūrinio paveldo dalis, kuris darė didelę įtaką Lietuvos istorijoje. Lietuva šį architektūrinį paveldą dalinasi su Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) teritorijomis. Šis paveldas yra gausiai išlikęs Mažosios Lietuvos kaimsiškose ir miestiškose gyvenvietėse, o statiniai, nors ir dažnais atvejais apleisti, tačiau išlaikę savo architektūrines vertes

Šio darbo esmė yra išsiaiškinti palankias sąlygas istorinių statinių naudojimui bei populiarinimui – sukurti strategiją kaip Mažosios Lietuvos statybinis paveldas galėtų organiškai būti vėl naudojamas, pasitelkiant išlikusią istorinę geležinkelio infrastruktūrą bei turizmo gerinimą Mažojoje Lietuvoje.

Mažosios Lietuvos profesionalaus statybinio paveldo išsaugojimo strategijoje vientisumui užtikrinti siūlomi trijų lygių (mastelių) sprendiniai - regiono, apylinkių ir vietos: Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros orientuotos į statybinio paveldo pažinimą strategijos, turistinio maršruto modelio ir traukinių stoties gyvenvietės urbanistinės struktūros gerinimo koncepcijos.

Mažojoje Lietuvoje tyrimo metu identifikuota daugiau kaip 300 skirtingų statybinio paveldo objektų, kurie buvo kategorizuoti į šias grupes: inžineriniai statiniai, bažnyčios, pramonės statiniai, senosios mokyklos, traukinių stočių kompleksų pastatai, viešbučiai ir kt. Tiesa, Mažojoje Lietuvoje yra ir daugiau architektūrinę vertė turinčių pastatų.

Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija

Turistinio judėjimo scenarijus – keliavimas ratu nuo vienos traukinių stoties iki kitos su sustojimais tarpuose. Turistinių maršrutų sudarymo principai:
  • Apibrėžtose teritorijose gali būti kuriamos įvairios maršrutų variacijos, kurių centrai yra Mažosios Lietuvos istorinės traukinių stotys.
  • Teritorijos nustatytos tik pėstiesiems ir dviratininkams, nors yra galimybė turistinius maršrutus plėtoti ir kitomis transporto priemonėmis.
  • Keliautojas turi galimybę kiekvieną maršrutą pradėti traukinių stotyje su galimybe kelionę nutraukti bet kurioje maršruto vietoje. Keliautojams suteikiamas būtinasis komfortas – apsigyvenimas ir maitinimas traukinių stotyje ar netoliese, daiktų pergabenimas į jam patogiausią vietą.
  • Gerinama geležinkelio infrastruktūra, atnaujinami maršrutai ir atkuriami siaurojo geležinkelio bėgiai.

Turistinio maršruto modelis

Maršruto modelis kuriamas nuo Pagėgių iki Lauksargių traukinių stočių dėl palankaus mastelio. Maršruto linija vedama pagal traukinio bėgius atsižvelgiant į egzistuojančią kelių ir takų infrastruktūrą. Maršrutas Pagėgiai – Lauksargiai yra orientuotas į vienos dienos kelionę, šio maršruto ilgis yra 53 km. Tokio maršruto trukmė pėsčiomis yra apie 10-12 valandų, o dviračiu apie 4-6. Šioje teritorijoje šiuo metu yra 2 mažesnės traukinių stotys. Projektuojama trasa žiedinė su alternatyviais keliais, kurie leistų keliautojui sutrumpinti arba pailginti kelionę.

Turistiniame maršrute įtraukti objektai, kurie atitinka šiuos kriterijus:

  • pastatai statyti XIX a. pab. — XX a. pr.;
  • pastatams būdingi Mažosios Lietuvos profesionalios architektūros bruožai;
  • pastato lokacija yra teritorijoje, kuri yra nustatyta pasiekiamumo skaičiavimais;
  • pastatai, turintys kultūrinę, istorinę reikšmę vietos gyventojams bendruomenės, regiono ar nacionaliniu lygmeniu.

Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija


Turistinio maršruto modelis

Traukinių stoties urbanistinės struktūros gerinimo koncepcija

Išanalizavus ir įvertinus Mažosios Lietuvos traukinių stočių gyvenvietes buvo pasirinktas Pagėgių miestas. Tai nedidelio mastelio, 1500 gyventojų tranzitinis miestas esantis centinėje Mažosios Lietuvos dalyje.

Atlikus Pagėgių miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros analizę, suformuluota struktūros gerinimo koncepcija, kuri susideda iš keturių dalių

  1. išlaikomas Birutės gatvės charakteris, kaip unikalus Pagėgių miesteliui būdingas užstatymo bruožas;
  2. analizės metu pastebėta, kad Pagėgiai nepalaiko linijiniam miestui būdingos struktūros, todėl siūloma centrinę miesto dalį sodrinti;
  3. kuriamos viešųjų erdvių jungtys, padėsiančios suaktyvinti Birutės gatvės naudojimą;
  4. eismo gerinimas – srautų perorganizavimas į Geležinkelio gatvę, esančią lygiagrečiai traukinio bėgiams.
Pagėgių urbanistinės struktūros gerinimo koncepcija


Atgal į sąrašą