25
“Miesto aplinka žmogui turi kelti teigiamas emocijas…”
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kvietimu uostamiestyje lankęsi trys Didžiosios Britanijos Birmingemo krašto planavimo specialistai Kristina Menering (Christina Mannering), Ričardas Hamerslis (Richard Hammersley) ir Maiklas Vaut (Michael Vout) noriai dalijosi savo patirtimi, kaip kurti darnią, bendruomenės lūkesčius tenkinančią aplinką. Susitikimuose su Klaipėdos universiteto studentais, miesto Savivaldybės planavimo specialistais bei architektų bendruomenės nariais nuskambėjo ir nauja sąvoka – žalioji infrastruktūra.
Vienas iš britų delegacijos atstovų – kraštovaizdžio architektas, urbanistas – planuotojas Maiklas Vaut įsitikinęs, jog šis terminas labai reikšmingas ir palengvina galimybes rasti sutarimą visuomenėje sprendžiant svarbius miestų plėtros klausimus.
- Žalioji infrastruktūra – nauja sąvoka Lietuvoje. Kiek ji svarbi, kiek gyvybinga planuojant miestus?
- Žaliojo planavimo principas nėra naujas. Ir anksčiau buvo tokios sritys kaip atvirų miesto erdvių ar žaliųjų plotų planavimas, tačiau sąvokos „žalioji infrastruktūra“ atsiradimas suteikė naujų galimybių kuriant miestų aplinką. Žaliosios infrastruktūros siekiamybė – kokybiškai geras miestas, gera vieta gyventi. Kadangi želdiniai ir visi kiti žalieji elementai yra svarbi miestų dalis, prisidedanti prie geros gyvenamosios aplinkos formavimo, politikų, planuotojų ir nekilnojamojo turto vystytojų diskusijose žalioji infrastruktūra jau tapo lygiaverčiu elementu, pavyzdžiui, kelių infrastruktūros planavimui. Aš pats esu miestų planavimo, miesto dizaino ir kraštovaizdžio architektūros specialistas. Visas šias sritis sieja bendras vardiklis - žalioji infrastruktūra.
- Koks, jūsų nuomone, turėtų būti idealus žalias miestas?
- Žalias miestas - nebūtinai koks nors naujas ir tobulas darinys. Pasaulyje esama pavyzdžių, kaip puikiai miestai sugeba išnaudoti turimą gamtinę aplinką. Žaliosios infrastruktūros metodas padeda geriau įvertinti esamas sąlygas, fiksuoti problemas ir pasiūlyti naujas idėjas, kaip efektyviai panaudoti turimą gamtinį potencialą.
- Klaipėdoje šiuo metu vyksta miesto gyvenamųjų rajonų planavimo procesas. Tai jau susiformavusi aplinka su savais pliusais ir minusais. Jūsų požiūriu, ar galimos čia „revoliucijos“, kardinalūs pokyčiai. Juk neversi pastatų, kad kvartalų planuose atsirastų daugiau žalios spalvos?
- Žaliosios infrastruktūros kūrimo idėja nesiekia visus miestus paversti visiškai žaliais. Žinoma, galima nugriauti pastatus ir viską užsodinti medžiais, tačiau siekiamybė ne tokia. Tikslas – ieškoti sutarimo su bendruomene ir racionalių sprendimų, kad miesto aplinka būti darni, kad joje pakaktų ir kokybiškų žaliųjų plotų, ir būtų patogu bei gera gyventi. Klaipėdoje matėme daug žalių erdvių, kurios jau funkcionuoja. Kai kurias jų reikėtų atnaujinti, o kai kurias gal net užstatyti. Esmė – miestas ir žalioji aplinka turi veikti kaip darni sistema, kelti žmonėms teigiamas emocijas.
- Tačiau skirtingi visuomenės sluoksniai kalbėdami apie miesto planavimą akcentuoja skirtingus aspektus. Žalieji pasisako už gamtos pirmenybę prieš žmogaus poreikį, pramonininkai akcentuoja būtinybę neriboti jų verslų plėtros, statybininkai norėtų statyti kuo didesnius pastatus ir t.t. Kuris interesas šiuo laiku turėtų būti svarbiausias?
- Pagrindinis dalykas turėtų būti darna, balansas. Miestas yra aktyvus, dinamiškas, augantis organizmas ir svarstant jo tolesnę plėtrą turi būti paisoma ne tik projektų užsakovų, bet ir aplinkosaugininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesų. Negali verslo interesas dominuoti prieš gyventojų poreikius ir atvirkščiai. Viena ir kita turi būti derinama. Žaliosios infrastruktūros principas padeda išlaikyti pusiausvyrą, rasti bendrą kalbą. Taip, mieste reikia ir naujų namų, ir vietų automobiliams, bet reikia išlaikyti balansą tarp aplinkos ir statybos.
- Jūs labai susidomėjote Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniu ir šiaurinėje miesto dalyje pažymėtais dideliais miškų plotais. Dideli žalieji masyvai jums, regis, sukėlė tam tikrų abejonių. Miškas ir miestas, ar tai tarpusavy nedera?
- Miškas - didelis turtas, atliekantis net keletą naudingų fukcijų. Dabar jis atskiria ramų Melnragės kaimelį nuo miesto triukšmo. Jis prisideda prie klimato sąlygų švelninimo, nes užstoja vėjus nuo Baltijos jūros. Bet tas turtas gali būti dar didesnis. Miškas turi daug gamtinių resursų, didelį turizmo potencialą. Tiesiog reikia šį turtą atidžiai įvertinti ir rasti sprendimus, kaip jį panaudoti dar efektyviau, atskleidžiant įvairiapuses jo galimybes.
- Ar tai reiškia, jog būdamas miesto konsultantu, nebijotumėt siūlyti drąsių sprendimų – kurti ten parką, kirsti medžius?
- Pirmiausiai, atidžiai ištyrinėčiau, kas tai per miškas ir kaip jis gali būti efektyviau išnaudojamas miesto socialinėms, ekonominėms ir aplinkosauginėms reikmėms. Galbūt vieną jo dalį galima būtų išretinti, o kitą labiau užsodinti? Gal vienoj jo daly galėtų atsirasti parko tipo kraštovaizdis su gėlynais bei parko lankytojams reikalinga infrastruktūra, o kita dalis turėtų likti visiškai natūrali ir neliečiama. Kruopščiai įvertinus situaciją, galimi įvairūs sprendimai.
- Į Lietuvą sugrįžote po 10 metų pertraukos. Kokius pokyčius čia pastebėjote?
- Nenorėčiau akcentuoti fizinių pokyčių, labiau pastebimi dvasiniai dalykai. Matau daugiau pozityvumo, tikėjimo ateitimi. Per šiuos 10 metų žmonės labiau išlaisvėjo, jaučiamas noras žengti į priekį. Pastebiu daugiau energijos ir entuziazmo siekiant kurti geresnį, gražesnį miestą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
