Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcijos projektas ir SPAV ataskaita.

1. Pristatant didelės apimties koncepcijos ir SPAV medžiagą nepateikta aiškiai suprantama santrauka, kuri vadovaujantis LR Vyriausybės SPAV tvarkos aprašu, privalėjo būti parengta ir pateikta visuomenei svarstyti.
2. Miesto ir uosto bendrųjų planų rengimas turi vykti subalansuotai, derinant šalių interesus ir atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei viešą interesą. Iš svarstymui pateiktos medžiagos negalime vertinti ar miesto ir uosto bendrųjų planų sprendiniai yra subalansuoti.
3. SPAV ataskaitos, esamos būklės, gamtinės aplinkos ir nekilnojamojo paveldo brėžiniuose nenurodyta daug svarbių gamtinio karkaso ir paveldo vertybių, kurios jau yra fiksuotos anksčiau parengtuose dokumentuose. Todėl BP sprendinių pasekmės šioms teritorijoms ir objektams yra neapibrėžtos.
4. Visi keturi koncepcijos variantai nenagrinėja miesto urbanistinės struktūros kaip visumos, o SPAV ataskaita nenustato poveikio jai. Akivaizdu, kad poveikis bus reikšmingas ir neišvengiamas.
5. Ekspertu nuomone, trečiame ir ketvirtame koncepcijos variantuose pateikti išorinio uosto sprendiniai ypatingai neigiamai paveiks Klaipėdos miesto ir Pajūrio regioninio parko teritorijas bei pajūrio kranto juostą. Nėra numatytos neigiamų pasekmių techninės kompensacinės priemonės ir jų finansavimo šaltiniai.
6. Pagal UAB „Sweco“ (architektas M. Pakalnis) paruoštus Klaipėdos m. plėtros pesimistinį ir optimistinį scenarijus, išorinis uostas ir infrastruktūros plėtra gamtinio karkaso teritorijoje, ties Melnrage, ypatingai neigiamai veikia šiaurinės miesto dalies plėtrą.
7. Įrengus pietinius vartus ir užpylus dalį marių, ekspertai prognozuoja ypatingai didelį poveikį Kuršių nerijos krantui. SPAV ataskaitoje nenumatytos nei konkrečios techninės kompensacinės priemonės tam išvengti, nei jų finansavimo šaltiniai.
8. Ekspertai kategoriškai prieštarauja, kad miesto teritorijos už uosto ribų - pristatomose koncepcijose pažymėtos šviesiai violetine ir tamsiai violetine spalva („Teritorijos, kurios gali būti panaudotos uosto ir susijusių veiklų plėtrai pagal galiojantį Klaipėdos m. BP“ ir „Teritorijos, kurios gali būti panaudotos uosto ir susijusių veiklų plėtrai keičiant Klaipėdos miesto BP“) būtų priskiriamos bet kokioms uosto reikmėms. Pietinėje dalyje pasiūlymuose įvardijama daugiafunkcinė teritorija, („Teritorija, kuri galės būti panaudojama netaršių su uostu susijusių veiklų plėtrai, rekreacinės infrastruktūros ir susisiekimo infrastruktūros kūrimui“) turi būti konkretizuojama, kaip rekreacinė miesto teritorija.
9. Visais keturiais koncepcijos variantais numatoma iš esmės pakeisti kraštovaizdį ir gamtinį karksą. Planuojamuose uosto teritorijose numatoma iškirsti miškus ir želdynus, o už planuojamos teritorijos ribų dalį rekreacinio Girulių miško. Toks sprendinys ekspertų tarybai nėra priimtinas iš esmės.
10. Ekspertai mano, kad numatant milžinišką uosto plėtrą, uostų teritorijos, miesto centrinėje dalyje (senamiestyje, arba greta senamiesčio), turi būti žymimos kaip konversinės.

UAB Sweco atsakymai į pateiktas pastabas

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ VERTINIMO

DĖL PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ