Šiaulių Prisikėlimo aikštės "vorkšope" išrinkti 3 geriausi projektai

Kūrybinių dirbtuvių metu 10 architektų komandų teikė pasiūlymus apie  6,0  ha teritorijai Šiaulių miesto centrinėje dalyje, senamiestyje tarp Vasario 16-osios, Vilniaus, Varpo gatvių ir Aušros alėjos bei jų išklotinės: tai Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštė ir jos prieigos greta Šv.Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros ir  Savivaldybės.

Pasak vieno iš kūrybinių dirbtuvių organizatorių LAS Šiaulių skyriaus pirmininko architekto Šarūno Sabaliausko, miesto centrinės aikštės problematika – plati ir sunkiai išsprendžiama. II Pasaulinio karo metu buvo sugriautas aikštę formavęs užstatymas (95% Šiaulių užstatymo), o jį atstatant nesilaikyta urbanistinio tęstinumo: pakeistas aikštės užstatymo mąstelis, dalis aikštės perimetro apželdinta medžiais, stipriai pasikeitė  transporto intensivumas. Aikštės erdvė buvo pritaikyta okupantų paminklo pastatymui ir paradams prieš jį. Aikštės erdvė deformuota, nepatraukli ir nefunkcionali.

Kūrybinių dirbtuvių metu tikėtasi:
 - sukurti Šiaulių miesto svarbiausios visuomeninės  erdvės – Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją, galimą užstatymo pobūdį įvairios funkcinės paskirties (visuomeninės, komercinės  ir kt.) bei dydžio statiniais  ir įrenginiais taip suteikiant planuojamai teritorijai daugiafunkcinį panaudojimą; 

 - rasti sprendimą kaip integruoti į aikštės erdvę paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti ar pasiūlant šią mintį įprasminti  erdvėje  kitais meninės išraiškos būdais;

 - numatyti galimus pasiūlytos idėjos realizavimo etapus;

 - numatyti įvairias aikštės funkcijas, surasti bei pasiūlyti naujas, kurios sąlygotų aikštės naudojimą ne vien švenčių dienomis, bet ir kiekvieną dieną.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo sukurti teritorijos sutvarkymo viziją, įvertinti ir pagrįsti šiuos aspektus:

-  konteksto unikalumo išnaudojimas ir urbanistinio audinio išsaugojimas (Katedra bei jos vizualinio identiteto erdvės išsaugojimas, miesto centrinės dalies gatvių tinklas, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro gretimybė, Saulės laikrodžio aikštė ir Talkšos ežero prieigos bei funkcinės šių objektų tarpusavio jungtys, neužstatytos erdvės ir galima jų transformacija kuriant miesto įvaizdį);

- vertingųjų miesto savybių ir identitetą sąlygojančio silueto išsaugojimas, tinkamo aukštingumo parinkimas;

-  integracija į miesto centrinės dalies audinį, tinkamo mąstelio parinkimas, aikštės išklotinių formavimas;

-  motyvuoti pasiūlymai dėl esamų traukos taškų bei jų jungčių ir galimų naujų traukos taškų atsiradimo;

-  transporto srautų  analizė ir pasiūlymai dėl pokyčių, požeminės automobilių aikštelės įrengimo po Prisikėlimo aikšte pagrindimas, eismo organizavimas masinių renginių ir kasdieniniu metu; viešojo transporto stotelių įvertinimas, siūlymai dėl galimo vietos pakeitimo, jei tai reikalinga;

- sprendimo pasiūlymas, kaip integruoti į Kūrybinių dirbtuvių metu analizuojamas erdves paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą pagerbti žuvusiems už Tautos Laisvę ir Nepriklausomybę (nustatyti Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo priemonių (paminklas,memorialas, skulptūrų grupė, meninis akcentas ir t.t.) pobūdį ir meninę raišką). Meninių priemonių arsenalas nereglamentuojamas, bet yra sąlyga - meninė idėja turi būti suprantama, aukštos meninės kokybės;

 -  pasiūlymai, kaip suteikti  įvairias funkcijas miesto aikštei, naudojimo scenarijus, programas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovams, ilgalaikius ir epizodinius projektus (gal vieta aktyviam poilsiui, mankštai,  atrakcionai, vasaros žaidimai, čiuožykla ir t.t.), charakteringų dizaino elementų eskizai, jeigu reikalinga.

Pasak vertinimo komisijos, visi trys apdovanoti darbai atitiko vieną iš svarbiausių kriterijų – harmoningą aikštės integravimą į egzistuojančią miesto struktūrą (XVIII a. reguliarų Šiaulių centro planą), vizualinių, funkcinių ryšių išsaugojimas ir atkūrimas. Laureatų projektai iš esmės antrino parengto detaliojo plano idėjai formuoti aikštės perimetrą naujais pastatais, aikštės erdvę palikti neužstatytą, tinkamą visuomeniniams renginiams.
Tikimasi, kad dirbtuvių rezultatai prisidės prie to, kad būtų atsisakyta naujo paminklo statymo toje pačioje vietoj, kas pasak Š.Sabaliausko, „užkonservuotų“ ydingą aikštės situaciją.

Pasak komisijos nario architekto V.Rudoko, kūrybinių dirbtuvių rezultatai apskritai skatina persvarstyti strategines nuostatas dėl aikštės ir paminklo. Dauguma dirbtuvių projektų pademonstravo, jog aikštės erdvinei kompozicijai paminklas nėra būtinas. Antra vertus, pasak architekto, sprendimas statyti paminklą yra daugiau politinis, negu gimęs iš „ visuomenės užsakymo“.
Beje, kadangi vieno geriausio darbo išrinkta nebuvo, tolimesnis aikštės projektavimo procesas nėra iki galo aiškus. Pasak Šiaulių miesto vyr. architektės, komisijos narės Rasos Budrytės, tikriausiai su bendrove „Urbanistika“ (kuri rengia miesto centro detalųjį planą) bus kviečiamos dirbti visos trys laureatų komandos. Deataliojo plano koncepcija turi būti parengta ir patvirtinta iki 2011 m.
Kūrybinių dirbtuvių projektų ekspozicija patalpinta Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Parodų rūmus (Vilniaus g. 245). Balandžio pabaigoje planuojamas baigiamasis renginys – vieša diskusija.

Kūrybinių dirbtuvių projektai.