20 08
13

Skelbiamas vasaros koncertų estrados Klaipėdoje atviras projekto konkursas

Skelbiamas vasaros koncertų estrados Klaipėdoje ​atviras projekto konkursas

Konkurso perkančioji organizacija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (www.klaipeda.lt).
Konkurso organizatorius - Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (www.architektams.lt).
Konkurso koordinatorius arch. Tadas Sviderskas
Konkursas vykdomas viešojo pirkimo būdu.
Projektų pateikimo terminas iki 2020-11-05, 17:00 val.
Prizai:
1 vietos laimėtojui - 3 500 EUR;
2 vietos laimėtojui - 2 500 EUR;

3 vietos laimėtojui - 2 000 EUR.

 

Derybos - perkančioji organizacija turi teisę (bet neprivalo) paslaugų pirkimą dėl statinių projekto parengimo tęsti neskelbiamų derybų būdu, į neskelbiamas derybas kviečiant projekto konkursą laimėjusį dalyvį (-ius).

 

Konkurso internetinis puslapis www.estradoskonkursas.lt

Skelbimas CVPP https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-674324

___________________________________________________________________________________________________________________________

2020-09-18, 13:20 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose, Bažnyčių g. 6 - 1, LT-91246, Klaipėda, kviečiamas Vasaros koncertų estrados Klaipėdoje ​atviro projekto konkurso tiekėjų susitikimas.

____________________________________________________________________________________________________________________________

2021-01-07

KLAIPĖDOS VASAROS KONCERTŲ ESTRADOS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS  - SKELBIAMI GALUTINIAI REZULTATAI

Vieta

Devizas

Tiekėjas

Autoriai

1

VA1983

UAB „Vakarų siluetas“

Mantas Daukšys

Inga Daukšienė

Edmundas Pilvelis

2

LJ1000

UAB „SP Architektų grupė“

Saulius Pamerneckis

Vytautas Pliadis

Mantas Trapikas

Indrė Smalakė

Vitalijus Rudokas

Tomas Marcinkevičius

 

Viešas konkurso projektų recenzijų pristatymas:

https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY

Vertinimo komisijos komentaras:

VA1983

Akcentuojamas ekonominio naudingumo aspektas.

Trūkumai:

Projekto idėja nėra unikali, architektūrinė išraiška neišskirtinė. Norėtųsi daugiau vientisumo, kompozicinės tvarkos ir švaros. Darbas yra labiau įveiklinimo strategija, erdvinė išraiška lieka antrame plane. Architektūrinis įvaizdis gana “kietas”, ekspansinis, intensyviai urbanistinis yra labiau agresyvus, o ne integralus gamtinio konteksto atžvilgiu. Siūlomos visos įmanomos funkcijos, neaiškūs prioritetai. Kyla klausimas dėl siūlomų funkcijų tarpusavio dermės – ar ofisai ir koncertinės veiklos netrukdys vienas kitam. Apžvalgos tako funkcionalumo pagrįstumas abejotinas.

Amfiteatro žalių salų sprendinys funkcine prasme yra kliūvinys. Sunku spręsti apie universalų dizainą, kadangi trūksta detalizacijos. Ekonomiškumo prasme projektas brangiai įgyvendinamas. Ypatingų konstrukcijų stogas labai neekonomiškas ir konstrukciniu aspektu nerealistiškas. Biurų sprendinys neįtikinantis statybos ir naudojimo ekonomiškumo aspektu. 3-io etapo (stogo) įgyvendinimas statybos laikui sustabdytų komplekso estrados veiklą, statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis nukentėtų, etapiškumas šiuo atveju yra sudėtingas.

Privalumai:
Autoriai siūlo argumentuotą strategiją. Sprendiniai grindžiami funkciniais ir socioekonominiais argumentais – akcentuojamas gyvybiškumas. Daug dėmesio skirta įveiklinimo strategijai, pasiūlyta didelė veiklų įvairovė skirta skirtingo amžiaus ir poreikių Klaipėdiečių grupėms. Siekiama sukurti stiprų vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Tvarumas - išsaugoma ir panaudojama esama infrastruktūra ją praturtinant ir papildant. Išsaugoma dainų ir šokių švenčių tradicija. Išplečiamos poilsio parko laisvalaikio praleidimo galimybės. Apgalvota galimybė veiklą vykdyti ir paslaugas teikti visais metų laikais. Dainų muziejaus idėja įdomi ir vystytina.

LJ1000

Pagrindinė mintis – gamtinė jungtis – teritorijos susiliejimas su mišku.

Trūkumai:

Naikinama susiformavusi vietos tapatybė - naikinama “neteisinga”, “bloga” sena ir formuojama nauja. Atsisakoma esminio esamo objekto elemento – estrados, nors sąlygose nurodomas pageidavimas išsaugoti šį elementą. XX a. vidurio architektūra atmetama kaip netinkama ir verta sunaikinimo. Sunaikinama esamo konteksto dalis, šios pozicijos argumentacija neįtikinanti. Siūlomo naujo turistinio traukos objekto – dviračių ir pėsčiųjų estakados - regyklos idėja nėra unikali, turi daug panašumo į Zarasų apžvalgos taką. Abejotinas teiginys, kad nuo aukščiausios vietos matysis autorių teigimu esminė vertingoji savybė, kurią jis eksponuoja – vaizdas į jūrą ir saulėlydis. Nelogiška, kad pagrindinio architektūrinės idėjos elemento įrengimas nukeliamas į paskutinį etapą - sprendinys be pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo. Dainų švenčių ir renginių funkcija, kuri sąlygose prioritetizuojama, praktiškai netenka funkcionalumo galimybių. Neišnaudojamos esamos estrados akustinės ypatybės – naikinama choristų tribūna. Neapgalvota galimybė veiklą organizuoti visais metų laikais. Aktyviam naudojimui visais metų laikais pritaikyta tik nedidelė komplekso dalis (laipiojimo uolomis centras, komercines ir buitines patalpos po estakada). Didžioji komplekso dalis yra skirta veiklai lauke, kuri šaltuoju metų laiku būtų mažai ar visai nenaudojama. Patalpos paslaugoms numatytos įrengti po estakada, įrengiamos trečiu etapu, vadinasi pirmu ir antru etapais siūlomos paslaugos nebus teikiamos. Objektas be estakados, pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo ir patrauklumo, todėl trečio etapo įgyvendinimas tampa   privalomu. Dviračių - pėsčiųjų takas nepritaikytas visiems visuomenės nariams, neatitinka universalaus dizaino principų, autoriai nesiūlo jokio alternatyvaus tarpinio nusileidimo nuo jo. Vasaros estrada paverčiama pieva taip apribojant funkcionalumą, bei ergonomiškumą. Sprendiniai netvarūs - nepanaudojama (nepernaudojama) esama estrados infrastruktūra. Esamos infrastruktūros griovimas, o ne pritaikymas – neekonomiškas (esamos infrastruktūros naikinimas – kaštai, naujų priemonių įrengimas – kaštai). Masyvių konstrukcijų apžvalgos tako-estakados sprendinys brangus. Teigiama, kad statybos etapai tarpusavyje nėra susieti. Tačiau dviračių tako estakados statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis greičiausiai nukentės.

Privalumai:
Didelis dėmesys teikiamas gamtinei aplinkai, kuriama vieninga kraštovaizdžio tvarkymo koncepcija.
Sprendiniai grindžiami kraštovaizdžio formavimo principais. Stiprinamas ryšys su gamtiniu kontekstu. Siekiama sukurti stiprų vizualaus įvaizdžio vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Akcentuojama čia praeinanti tarptautinė ir regioninė dviračių trasa. Siūlomos naujos rekreacinės funkcijos, kurios turėtų tapti akstinu čia lankytis.

Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija www.klaipeda.lt.

Projekto konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, www.architektams.lt.