Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas - iššūkiai ir galimybės

dr. Tomas S. Butkus / Vario burnos

2023 m. rudenį LASKAO iniciatyva, pradėtas rengti Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (toliau - KSADEK). Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai). Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius – Jonas Tatoris^[1]). O nuo šios temos klasiko Richardo Dethlefseno darbų Rytų Prūsijoje^[2] – daugiau nei šimtas metų. Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi jau buvo atlikti Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės)^[3] ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai)^[4]. Darbą paskatino ir kaimynų latvių atliekami architektūrinių detalių tyrimai Kuldigoje^[5] ir kitur - pvz. Tukume. Todėl tokia iniciatyva atrodė labai tinkama ir reikalinga. Ne tik kaip kultūrinio Lietuvos architektūros lauko praturtinimas, atkreipiant architektų bendruomenės dėmesį, kad be moderniosios architektūros greta vis dar egzistuoja senoji architektūra - paslaptingas, rafinuotas ir neaprėpiamas organiškos formos ir turinio pasaulis. Bet ir kaip savotiškas manifestas bandant naujam gyvenimui prikelti miesto branduolį, pradėti diskusijas apie naują senamiesčio regeneracijos etapą. Praktiškesni šio projekto uždaviniai susiję ir su konkrečios medžiagos paruošimu ir gairėmis verslo vystytojams, projektuotojams ir senamiesčio gyventojams. Taip pat buvo matomas potencialas visuomenės edukacijai. Tokiu būdu būtų užtikrinta sinergija tarp skirtingų ir šiandien dar nepakankamai sąveikaujančių socialinių sektorių - profesinės architektų bendruomenės, kultūros ir meno žmonių, viešojo sektoriaus ir verslo nekilnojamojo turto subjektų.

Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje, nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra – Prūsijoje. Dėl II pasaulinio karo, Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo sugriovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990-2000 m. architektų - restauratorių branduolys dar laikėsi po Restauravimo centro iškaba, vėliau išsisklaidė į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijoms į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos labai siauro profilio darbuose ir tik individualiai. Artėjant laikui, kuomet šie specialistai baigs profesinę veiką, iškilo grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, o sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Taip Klaipėdoje jau buvo nutikę ne kartą.

Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka palaipsniui pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais ir taip toliau skurdinamas Klaipėdos senamiesčio kultūrinis paveldas.

KSADEK projektas - tai pastanga kurti naują miesto architektūros archyvą. Šiuo metu nedidelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskiras privačias įmones, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių žinioje. Itin reikšminga senosios Klaipėdos architektūrinio paveldo dalis saugoma buvusio Paminklų konservavimo instituto (PKI) archyve. XX a. 8-9-ame d. buvo parengta daugiau nei 2000 projektinių bylų, restauruota ir naujam gyvenimui prikelta didžioji dalis dabartinio senamiesčio. Dalis autentiškos medžiagos užfiksuota brėžiniuose, tačiau dalis prarasta - keičiantis santvarkoms, žmonėms ir bendrai architektūros sampratai.

Be spragų istoriografinės medžiagos saugojimo ir jos pritaikymo praktikoje srityje, kita problema - specialistų rengimas ir senosios architektūros terminologija. Architektūros mokyklose orientuojamasi į šiuolaikiškos tvarios architektūros kanoną, nelabai suvokiant, kad modernioji architektūra iškilo kaip senosios architektūros neigimo ir atmetimo paradigma. Supaprastintai kalbant - Naujoji architektūra nebeturi detalių - tik medžiagų gaminimo, statybų organizavimo ir patalpų įrengimo technologijas. Tuo tarpu senoji architektūra išsaugojo organišką santykį su gamtine aplinka, fizinės erdvės masteliu, žmogaus parametrais. Kartu detalės atkartoja principinę natūralios aplinkos sąrangą - tiek makro (pamatas-antstatas-stoginė dalis vs šaknys-kamienas-laja), tiek mikro (biomorfiniai ir zoomorfiniai puošybiniai elementai) mastelyje. Profesnėje literatūroje naudojama vakarietiška terminologija lietuviškam kontekste arba nelabai prigijo, arba buvo vartojama dažniausiai nesuvokiant konkrečių pavadinimų etimologinės reikšmės, giluminio ryšio su klasikinio pasaulio kalbinėmis struktūromis. Tačiau dalis architektūrinio paveldo ir supratimo, pavienių specialistų entuziazmo dėka, vis dar džiugina išrankesnio vietinio architektūros vartotojo akį, traukia turistų srautus. Čia reikėtų paminėti Joną Tatorį, pirmosios senamiesčio regeneracijos autorius ir įgyvendintojus - Laimą ir Vytautą Šliogerius, Vytautą ir Nijolę Zubovus, Vaidą Guogį ir kitus.

Renkant medžiagą katalogui, į akis krenta Klaipėdos senamiesčio erdvės išskirtinumas. Lyginant su istoriniais vakarų miestais, čia nerasime tokios elementų gausos ir įvairovės. Per II pasaulinį karą ir po to sekusią miesto „sanaciją“ Klaipėda prarado savo „karūną“ - visas bažnytbokščių dominantes, dalį vertingų bokštelių ir frontonų. Iki pat senamiesčio regeneracijos XX a. 8-ame d. pradžios vyko sisteminis, iš Maskvos „nuleistas“ architektūrinės puošybos ir „nesaikingumų“ valymas nuo pastatų, o kartu ir urbanistinės struktūros elementų kietimas naujais, modernistinę ideologiją ir jos „socialistinę“ laisvo planavimo pagrindu pagrįstą versiją. Taip pat Klaipėdos senamiesčiui būdinga nematoma „šaknų sistema“. Dėl aukšto gruntinio vandens ir istoriškai susiformavusios statybų technologijos čia praktiškai nerasime pastatų su aukštais cokoliais, monumentaliais laiptais ir išraiškingomis baliustradomis. Didžioji dalis pastatų su tašytų lauko akmenų pusrūsiais ir medinėmis vartų detalėmis stovi buvusiame „Salos“ mieste - romėnų karo stovyklos principu (kurį reikėtų laikyti labiau replika, nei klasikiniu artefaktu) XVI a. suplanuotoje ir šiek tiek aukščiau gruntinio vandens horizonto iškilusioje senamiesčio dalyje. Todėl natūralu, kad atliekant KSADEK meninį-mokslinį tyrimą, buvo prieita išvados, kad sistemiškai vertingiausia senamiesčio erdvinio-tūrinio komplekso dalimi reikėtų laikyti pastatų fasadinę dalį. Vartant senosios Klaipėdos nuotraukų albumus, su mikroskopu tyrinėjant atvirutes, iš šių vaizdų išnyra santūriai puošnios, niūriai pragmatiškos Klaipėdos-Memelio vaizdinys, kurio centre - eklektiškas, tačiau gyvybingas miesto organizmas. Šis organizmas apėmė visą miesto politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, ir tai radikaliai skiriasi nuo šiandieninės situacijos, kai šis gyvenimas iš miesto centro buvo perkeltas į naujuosius miesto rajonus - prekybos hales ir centrus.

Reikšmingai sumenkusi ekonominė ir kultūrinė senamiesčio galia natūraliai atsikartoja ir pastatų detalėse. Iškalbingi vitrinų vaizdai, iškabų ir reklamų elementai puošė ne tik pagrindinių, bet ir paralelinių gatvelių, jungusių svarbius prekybos ir miesto prieigos taškus, fasaduose. Didžioji dalis vertingiausių senamiesčio detalių - tai XIX a. pab. - XX a. pr. ekonominio pakilimo ir jo metu dirbusių talentingų architektų ir meistrų (iškiliausia pavardė - Herbertas Reissmannas) rezultatas. Tyrimo metu suskaičiavome maždaug trišimtį durų, langų, portikų, frizų, karnizų ir kitų detalių, kurias, dar įvertinus tipologijos ir vertingumo aspektu, bus galima įtraukti į numatomą išleisti leidinį.

Apibendrintant atliktą tyrimą, galima konstatuoti, kad Klaipėdos senamiestis - milžiniškos apimties, didelių laiko, žmogiškų ir finansinių resursų reikalaujantis objektas. Atliktas mokslinis-meninis tyrimas - pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurį būtina tęsti, vėliau išplečiant detalių paieškas į „gylį“ - renkant viešųjų erdvių ir interjero detales ir į „plotį“ - šiaurinę miesto dalį -

Naujamiestį, pasižymintį dar didesne architektūrinių formų gausa ir įvairove. Tam, kad būtų galima pasiekti kokybiškų rezultatį, reikalinga kiekybinė prieiga. Moksle tai vadinama emergentiniu sudėtingumu: tik disponuojant dideliu informacijos kiekiu, galima susidaryti bendrą vaizdą, atrinkti vertingiausias architektūrines detales, identifikuoti charakteringiausius senamiesčio meninės raiškos aspektus. Mūsų skaičiavimais, 100 detalių atrankai reikėtų maždaug 500 elementų. Palyginimui galima pateikti tokius skaičius: viso senamiestyje 36 gatvės, 383 adresai - iš jų 94 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Teoriškai, jei vienas pastatas turi bent 10 detalių, visas senamiestis hipotetiškai disponuoja 4 tūkst. detalių. O kur dar sunaikinti, rekonstruoti pastatai, kurių detales galima rekonstruoti remiantis ikonografine medžiaga?

Natūriniai tyrimai atskleidė, kad nors ir daugėja profesionaliai rekonstruotų istorinių pastatų, kitose vietose autentiškos ir vertingos detalės ir toliau nyksta jas rekonstruojant ar naujinant. Archyviniai ir bibliografiniai tyrimai parodė, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų galima susipažinti su Klaipėdos senamiesčio senaisiais pastatais ir jų detalėmis. Didžiausiomis ir reikšmingiausiomis ikonografinės medžiagos ekspozicijomis disponuoja Vilniaus regiono valstybinis archyvas (VRVA) ir Mažosios Lietuvos istroijos muziejus (MLIM). Šią medžiagą būtina viešinti, daryti prieinamesne visuomenei rengiant parodas, ekskursijas, organizuojant kūrybines dirbtuves ir simpoziumus.

Preliminariais vertinimais, daugiausiai vertingų detalių išsaugota Klaipėdos senamiesčio pastatų sieninėje dalyje. Unikalios fachverkinės konstrukcijos žinomos kaip miesto tapatumo ženklas. Įdomi ir reikšminga frontonų, frizų ir karnizų eklektika, kurios vertė atsiskleidžia pastatų kompleksuose. Paveiki ir miestovaizdį praturtinanti erkerių ir balkonų mozaika. Cokolinės dalies ypatumas - pakankamai siauras elementų asortimentas, paradoksaliai sukuriantis pastatų be fundamento efektą. Tiesa, vartų detalės - sąlyginai priskirtos šiai elementų daliai - yra pakankamai įdomios ir svarbios. Didžiausios globos ir rūpesčio reikalautų stoginės dalies detalės. Bokštų ir bokštelių atstatymas suteiktų miestui daugiau gyvybės, charakterio, išskirtinumo. Įdomiausias ir vertingiausias šios dalies elementas - kaminai ir išskirtinai - virenės. Kiti Klaipėdos senamiesčiui būdingi elementai - grindiniai, erdvių tinklas, lauko reklamos ir inžinerinės infrastruktūros objektai - reikalauja detalesnio tyrimo. Šiai temai galėtų skirti daugiau dėmesio ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir už tai atsakingos institucijos - savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas ir kiti. Atskiras tyrimo objektas - pastatų spalviniai sprendimai. Egidijaus Vidrinsko atliktas pastatų spalvinis tyrimas atskleidė, kad senamiestis neturi vienos, vyraujančios spalvinės gamos. Išsaugotas itin mažas kiekis patikimos informacijos (polichrominių tyrimų) apie daugumos pastatų spalvinį pavidalą.

Tokius katalogus vertėtų parengti Vilniaus, Kauno ir Kėdainių senamiesčiams, juos būtų galima naudoti ne tik edukaciniais, bet ir praktiniais tikslais - tiek rekonstruojant ir renovuojant konkrečius pastatus senamiestyje, tiek kuriant naujų namų masyvus užmiestyje. Surinkta medžiaga praverstų formuojant išsivysčiusio, technologiškai pažangaus ir urbanistiškai brandaus miesto įvaizdį - kiekvienas senamiesčio pastatas galėtų turėti savo ID kortelę, išgraviruotą barkodo pavidalu ir suteikiančią vertingos informacijos apie šią vietą tiek turistui, tiek miestiečiui (tokia idėja siūlyta Europos kultūros sostinės iniciatyvos metu, rengiant Urbanistikos muziejaus koncepciją^[6]).

Svarbiausias aspektas - KSADEK projektas galėtų tapti atskaitos tašku tolesniam miesto vystymuisi ir pradėti naują senamiesčio - miesto branduolio - regeneracijos etapą, bandant jam sugrąžinti pirminį vaizdą ir originalią struktūrą. Tam galėtų pasitarnauti LASKAO siūlomas steigti Klaipėdos urbanistinių kompetencijų centras.

Šaltiniai:

1. Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. Vilnius, 1994.

2. Dethlefsen, Richard, Stadt- und Landhäuser in Ostpreußen. München, 1918.

3. Skerniškis, Marius, Rudzinskas, Darius, Žvėryno medinių namų langų, apvadų ir dailylenčių katalogas. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2019-2020. Žr.: https://www.vsaa.lt/patarimai-nuorodos/zveryno-mediniu-namu-langu-apvadu-ir-dailylenciu-katalogas/

4. Daugiau žr.: https://modernist.kaunas.lt/

5. Daugiau žr.: http://www.kuldiga.lv/images/Faili/Kalendars/vecpilsetas_apbuves_noteikumi_attelos_2016s.pdf

6. Daugiau žr.: www.urbanistikosmuziejus.lt

Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), http://architektams.lt/

Projekto autoriai: Aurimas Baužys, Tomas S. Butkus (pr. vadovas), Mantas Daukšys, Laimonas Grauslys, Valdas Jencius, Kęstutis Mickevičius, Jurgita Raišutienė, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Egidijus Vidrinskas.

Projekto partneriai: VšĮ Vario burnos; Doleta; Velux

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos m. savivaldybės administracija

Šių metų lapkričio 21d. nuo 16val. LASKAO salėje [Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda] vyks KSADEK projekto rezultatų pristatymas-aptarimas.

Facebook įvykis https://www.facebook.com/events/1465542217460197