Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (KSADEK)

Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai).

Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius - Jonas Tatoris). Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi atlikti tik Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės) ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai). Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje, nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra – Prūsijoje. Dėl II pasaulinio karo, Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo sugriovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990-2000 m. architektų - restauratorių branduolys dar laikėsi po Restauravimo centro iškaba, vėliau subyrėjo į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijoms į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos tik individualiai. Artėjant laikui, kuomet šie specialistai baigs profesinę veiką, kyla grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir t.t. ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka palaipsniui pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais, Klaipėdos miesto savitumas prarandamas.

Projektas aktualus kaip pastanga kurti miesto architektūros archyvą. Šiuo metu neidedelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskirus privačius archyvus, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių dispozicijoje. Renkant medžiagą svarbus ir dar išlikusios autentiškos medžiagos fiksavimas natūroje - darant apmatavimus, perpiešiant ir fotogrametrijos būdu perkeliant vaizdus į skaitmeninį pavidalą.

Interviu su architektais Laima Šliogeriene, Sauliumi Manomaičiu, Adomu Skiezgelu - projekto Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (KSADEK) dalis. Plačiau: https://www.atviraklaipeda.lt/2024/11/03/apie-klaipedos-senamiesti-ir-jo-architekturines-detales/

Projekto iniciatorius LASKAO, projekto vadovas – dr. Tomas S. Butkus, projekto darbo grupė: Egidijus Vidrinskas, Valdas Jencius, Laimonas Grauslys, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Kęstutis Mickevičius, Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Projekto partneriai: VARIO BURNOS; DOLETA; VELUX