Moderniosios Lietuvos šimtmečio įamžinimas Klaipėdoje. Apie idėjas ir jų autorius.

2020 m. liepos 21 d. portale Atvira Klaipėda pasirodė informacija, jog Dangės skvero rekonstrukcijos pagrindinę idėją, kurios akcentas yra „Laiko juosta“, sukūrę UAB „TAU projektai“ architektai Mindaugas Savickas ir Romualdas Gailius draudžia naudoti šį kūrinį, nes Klaipėdos savivaldybė esą nėra tinkamai įsigijusi autorinių teisių. Architektų skunde Klaipėdos miesto savivaldybei pabrėžiama, jog išskirtinis laimėjusios koncepcijos bruožas buvo Šimtmečio paminėjimo idėjai sukurtas „Laiko juostos“ kūrinys, kuriuo siekiama įamžinti svarbiausius Klaipėdos miesto įvykius, pasiekimus, žymius žmones. Tačiau Dangės skvero projekto įgyvendinimo eigą Klaipėdos savivaldybės iniciatyva pristatant visuomenei nenurodoma, kas yra „Laiko juostos“ autoriai. Portale cituojamas architektų skundas: „[…] draudžiame bet kokia forma naudoti ir disponuoti, visomis priemonėmis viešinti su Objektu susijusius UAB „TAU projektai“ autorių architektų Romualdo Gailiaus ir Mindaugo Savicko sukurtus kūrinius, t. y. nusavintą intelektinę nuosavybę, įskaitant konkrečiai „Laiko juostos“ kūrinį, negavus autorių raštiško sutikimo. Jeigu norite toliau naudoti šį kūrinį „Laiko juosta“, siūlome turtines autorių teises perimti teisės aktų nustatyta tvarka. […] Draudimai galioja iki kol bus teisėtu būdu išspręstas autorinių teisių klausimas.“

Mūsų nuomone, Mindaugo Savicko ir Romualdo Gailiaus darbe panaudota „Laiko juostos“ idėja nėra originali, o dabar realizuojamo projekto (aut. V. Mikėnienė ir U. Rauktys) sprendiniai nėra tapatūs Mindaugo Savicko ir Romualdo Gailiaus projekto sprendiniams.

Dėl „Laiko juostos“ idėjos

2015 metų birželio mėnesį Klaipėdos architektai ir istorikai iškėlę iniciatyvą dėl modernios Lietuvos valstybės šimtmečio įamžinimo mieste. Tų pačių metų birželio 16 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) iniciatyva buvo surengta pirmoji vieša diskusija šiuo klausimu. Apie tai buvo paskelbta vietos spaudoje (Vakarų ekspresas  2015-06-19 ; Vakarų ekspresas 2018-02-17)

Renginio metu visuomenei buvo pristatytos architektų ir istorikų kūrybinės laboratorijos metu išskirtos trys vietos, kurios, iniciatorių manymu, tiktų šiai datai įprasminti, kiekvieną jų pagrindžiant konkrečiais argumentais.

Viena pasiūlytų vietų buvo ir Dangės upės krantinės tarp paminklo „Arka/Vartai“ ir skvero prie „Teo“ pastato, erdvė, kuri, anot pasiūlymo autoriaus architekto Vaidoto Dapkevičiaus, galėjo tapti nuoseklia jau esamų skirtingų laikmečių žymių – rotušės, Atgimimo aikštės, paminklo „Arka/Vartai“ – tąsa. Tokį siūlymas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis „Modernios Klaipėdos laikmačio“ schemomis ( priedas 1).

Vėliau šios iniciatyvos idėjų pagrindu buvo parengtas bendras Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto atstovų kreipimasis (priedas 2) į Klaipėdos miesto merą ir Klaipėdos miesto savivaldybės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos darbo grupę. Kreipimesi pateiktas siūlymas jubiliejų Klaipėdoje įprasminti bendramiestinio lygmens atminimo erdvės suformavimu, tam tikslui pasiekti organizuojant viešą idėjų konkursą. Klaipėdos mero atsakyme į šį kreipimąsi (priedas 3) informuota, kad iniciatyvos pasiūlymus apsvarsčius minėtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio programos parengimo darbo grupėje, nutarta, bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, parengti idėjų konkurso nuostatus, Lietuvos Respublikos 100-mečio įprasminimui formuojant erdvę Danės skvere. Tokie idėjų konkurso nuostatai buvo parengti (priedas 4) (autoriai: architektas Vaidotas Dapkevičius (LASKAO) ir dr. Vasilijus Safrovovas (KU BRIAI)), bei patekti miesto savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio mėn.

Aiškumo dėlei verta paminėti, kad prie iniciatyvos dėl moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio įamžinimo Klaipėdos mieste, taigi ir prie laikmačio idėjos konceptualizavimo, prisidėjo architektai Mantas Daukšys, Tadas Sviderskas, Vaidotas Dapkevičius, istorikai dr. Vasilijus Safronovas ir dr. Vytautas Jokubauskas.

Tuo šios iniciatyvos palaikymas miesto savivaldybėje baigėsi. Po kurio laiko savivaldybės administracija, neatsižvelgusi į LASKAO ir KU BRIAI pasiūlymus, organizavo viešųjų pirkimų konkursą Danės skvero su krantinėmis sutvarkymo projektavimo paslaugoms pirkti. Projekto konkurso etapas nebuvo numatytas. Iš esmės šis pirkimas buvo skirtas ne moderniosios Lietuvos 100-mečio datos įamžinimui mieste, bet visų pirma ūkiniam infrastruktūros remontui – krantinės rekonstrukcijai. Moderniosios Lietuvos 100-mečio įamžinimui pirkimo sąlygose skirta tik trumpa užuomina. Tai iš esmės prieštaravo tam, ką siūlė Klaipėdos architektai ir istorikai.

Konkurso baigtis ir tolimesnė eiga plačiai aprašyta spaudoje. Manome, kad šiame etape buvo diskredituota pirminė iniciatyvos idėja.

Dėl „Laiko juostos“ kūrinio sprendinių

Reikia paminėti, kad Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba argumentuodama savo 2019 m. vasario 22 d. sprendimą, paminėjo, jog projektiniai sprendiniai, kuriuos rengė U. Rauktys ir detalizavo V. Mikėnienė, tiek savo idėjos išraiška, tiek atskirais sprendiniais ir jų elementais nėra tapatūs projektiniams sprendiniams ir idėjoms, kurias rengė UAB „TAU projektai“ (aut. M. Savickas ir R. Gailius).

Nekomentuodami plačiau abiejų autorių kolektyvų parengtų projektinių pasiūlymų architektūros kokybės, savivaldybės administracijos ir minėtų bendrovių, kurios buvo įsitraukusios į procesą, veiksmų, keliame retorinį klausimą – kaip atsitiko, kad demokratinės Lietuvos valstybės 100-mečio įamžinimo idėja, gimusi kaip atvira iniciatyva miestui, tapo tik formaliu priedėliu prie miesto ūkinių reikalų tvarkymo ir architektų tarpusavio santykių aiškinimosi?