17 01
12

Uosto bendrasis planas - dar neregėtas iššūkis

Naujeina

Jau parengtas uosto bendrojo plano (BP) koncepcijos projektas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, tad prasideda ir labai aršių diskusijų metas.

Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika nepritaria nei trečiam, nei ketvirtam koncepcijos variantams, numatantiems išorinį uostą Baltijos jūroje. Uosto direkcija pasisako už ketvirtąjį variantą - už maksimalią uosto plėtrą. Tad akivaizdu, kad suderinti uosto, kuris jau 20 metų nebuvo plečiamas ir nieko nedarant gali tapti nekonkurencingas, bei miesto, kuriam svarbu, kad gyventojai turėtų ir rekreacinių zonų, interesus nebus lengva.

Nori "Post Panamax"

Vienas iš uosto BP rengėjų - UAB "Sweco Lietuva", rengianti ir naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Uosto direkcija stengiasi nevilkinti proceso ir greičiau įgyvendinti savo tikslus, nes klientai metų metais laukti negali, tad ėmėsi pirma rengti atskirą uosto BP. Jį derinti turės net 26 institucijos. Teigiama, kad BP planas uostui reikalingas tam, kad ateityje nebereikėtų kiekvienam objektėliui rengti detaliojo plano.

Uosto BP koncepcijos projektas ir SPAV ataskaita jau buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, užvakar - ir plačiajai visuomenei.

Koncepcija rengiama laikotarpiui iki 2040-ųjų. Tad ji apima ir tam tikrą teritoriją už uosto ribų - pateikiami pasiūlymai, ką miestas galėtų įtraukti į savo BP.

Planuojama ir dabartinė uosto teritorija, ir rezervinės, tarp kurių yra ir apie 350 ha plotas prie Vilhelmo kanalo, jau priklausantis Klaipėdos rajonui. Įtraukta ir išorinio reido akvatorija.

Teigiama, kad norėdamas išlikti konkurencingas Klaipėdos uostas privalo imtis priemonių. Vienas svarbiausių tikslų - galimybė priimti "Post Panamax" tipo laivus, t. y. pačius didžiausius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą (jų ilgis - 365 m, plotis - 50 m, grimzlė - 16,4 m). Juos norima priimti visame Klaipėdos uoste, išskyrus Malkų įlanką. Tokiu atveju uosto laivybos kanalas turi būti 200 m pločio, 17 m gylio, laivų apsisukimo ratas - ne mažesnio nei 420 m pločio.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" ketvirtadienio numeryje