Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų klubas kviečia išgirsti, kaip viešas erdves mato architektai ir urbanistai. Šių metų lapkričio 9 d. architektūros teoretiko ir praktiko, VDA prof. dr. Tomo Grunskio, vieno iš buv. įmonės „Laivitė” teritorijos regeneravimo koncepcijos autorių, pranešimas „Dinaminių modelių taikymas kuriant ir tiriant viešąsias miesto erdves”.
Po pranešimo renginio dalyviai kviečiami diskutuoti Klaipėdos miesto viešų, miestiečiams aktualių erdvių tema. Šiuo metu paskelbtas Danės krantinės architektūrinis konkursas, rengiamasi skelbti buv. memorialo sovietų kariams vietos sutvarkymo konkursą. Aktyviai keičiamos viešos vietos provokuoja aštrius vertinimus, kartu daugėja patirties ir pastebėjimų, kaip tai galėtų vykti geriau.
Renginio partneriai: Stemma Group, TEMA
Renginio laikas: 2022 lapkričio 9 d. (trečiadienis) 17.00 val.
Renginio vieta: TEMA galerija, II aukštas, Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda (įėjimas nuo Dangės krantinės) https://www.workationklaipeda.lt/tema-galerija/
Renginys yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
![5a78_LASKAO_2022_Grunskio-paskaita[5783]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1335/5a78_LASKAO_2022_Grunskio-paskaita%5B5783%5D.png)
Prailgintas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kartu su Memelio miestas, UAB ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbiamo Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių sutvarkymo atviro projekto konkurso darbų pateikimo terminas.
Projektų pateikimo data – 2022 gruodžio 20 d., Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6 – 1, Klaipėda
Projektuojamas Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante, atkarpoje tarp Pilies tilto ir Kuršių marių. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine miesto viešąja erdve, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, ekspertai.
Konkurso prizinis fondas – 20 000 eurų.
Plačiau apie konkursą: https://www.siauresragoskveras.lt/
Konkurso dalyvių registracija: siauresragoskveras@architektams.lt
Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/EJQR4
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos politikai 2022 09 15 d. sprendė dėl 2018 m. „sprendimo dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ pakeitimo ir leido pasisakyti architektų bendruomenės atstovui.
Kodėl svarbu architektūra?
Kiekvienas statinys vienu ar kitu būdu veikia žmones. Statybos įstatymu susitarta, kad visiems objektams, kurie skirti žmonėms, turi būti kuriama architektūra, dalyvaujant statinio architektui, t.y. statybos projekte turi būti meninė idėja, sprendimus (t. y. išlaidas) pagrindžianti koncepcija. Architektūros įstatymu susitarta, kad ypatingai reikšmingiems objektams, architektūrinis konkursas yra geriausias ir privalomas būdas geriausiai būsimo statinio idėjai ir koncepcijai išsirinkti. Dėl daugelio priežasčių privalome tikėti, kad įstatymai (taip pat ir Architektūros įstatymas) užtikrina mūsų bendro sugyvenimo sąlygas ir geriausiu šiuo metu įmanomu būdu kuria sąlygas mūsų klestėjimui. Architektūros (kuri neišvengiamai statinyje egzistuos) pirkimas be alternatyvų atrankos kvalifikuotu būdu, (t.y. be architektūrinio konkurso) yra nebrandus rizikavimas visuomenės pinigais, lyg žaidimas rulete. Mažos tautos ar bendruomenės priverstos idėjas rinktis dar atsakingiau, nes turimi ekonominiai ir demografiniai apribojimai neleis greitai pakeisti nepavykusio statybos rezultato, blogos architektūros. Iš Klaipėdos miesto natūraliai tikimasi daugiau, dėl aukštų lūkesčių pajūrio ir pamario rekreacinei kokybei, dėl UNESCO pripažintos pasaulinio masto vertybės gretimybėje, Kuršių nerijoje, dėl egzistuojančių vizualinių ryšiu su šia vertybe.
Kodėl svarbu rinktis geriausią, o ne pigiausią?
Perkant jau egzistuojančius daiktus (pieštukus ar automobilius), galime aprašyti jo savybes pakankamai tiksliai, kad investicija į perkamą daiktą būtų verta nors tokio rezultato kad net ir pigiausias pirkinys patenkintų poreikius, t. y. „veiktų“, pinigai nebūtų išleisti veltui.Ar galime tikėtis „veikiančio“ rezultato, taip „pigiausiai“ perkant nematerialius dalykus, idėjas, koncepcijas? Dar daugiau – ar visada nusipirkta architektūra prideda investicijoms vertės? Deja, bloga architektūra gali lemti nuostolius tiek statant, tiek vėliau statinį naudojant, lemti neigiamą rezultatų vertinimą ir visuomenės atmetimą, tuo padarytų investicijų naudą ne pastiprindama, o sumažindama, net iki išlaidų statinio perstatymui ar nugriovimui (Pvz. senamiestį ilgai bjaurojusi o dabar griaunama sporto salė Pilies g.). Todėl svarbu renkantis architektūrą ne tik turėti ir suprasti alternatyvas, svarbu, kad tie kurie renka, būtų kvalifikuoti, t. y. turintys žinių, gebėjimų numatyti, koks bus pasirinktos nematerialios architektūrinės idėjos ar koncepcijos galutinis rezultatas.
Kodėl netiko ankstesnis tarybos sprendimas?
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2021 m. kreipėsi į savivaldybę dėl architektūrinio konkurso būtinybės planuojamam dengtam stadionui prie Baltijos prospekto Klaipėdoje. Šis futbolo aikštės dydžio ir aukščio sulig septynaukščiais, objektas yra svarbus, reikšmingas, jo išraiška, paprasčiau – vaizdas ir naudojimo patogumas (arba nepatogumas) lems daugybę vertinimų ir tikrų, materialiai, finansiškai suskaičiuojamų pasekmių. Todėl jam reikalingas geriausias įmanomas sprendimas, kvalifikuotai komisijai skaidriai renkantis iš pagrįstų ir apgalvotų alternatyvų. Tam reikalingas architektūrinis konkursas. Tąkart savivaldybės administracija dengėsi 2018 m. tarybos sprendime buvusia nuostata, kad Klaipėdos miestui svarbiems objektams savivaldybės taryba gali padaryti išimtį ir jų projektavimo atveju architektūrinio konkurso nerengti. Prireikė Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės atstovo apskrityje išaiškinimo, kad tokia išimtis nelogiška ir prieštaraujanti Architektūros įstatymo turiniui.
Kuo naujasis tarybos sprendimas geresnis?
Naujausia tarybos sprendimo dėl konkursų privalomumo redakcija gera tuo, kad jame neliko galimybės klaidinti savivaldybės tarybos teiginiais, kad kažkokiems tikrai svarbiems projektams geriau architektūros konkursų nedaryti. Objektų, kuriems konkursai privalomi, sąrašas liko beveik nepakitęs. Tai valstybės (ir savivaldybės) iniciatyva rengiami ir biudžeto lėšomis finansuojami: miesto plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų teritorijų nauji teritorijų planavimo dokumentai, taip pat didesni kaip 6000 kv.m. bendrojo ploto nustatytos paskirties administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektai; Visais būdais finansuojami: miesto viešos erdvės – miesto aikštės, parkai, taip pat aukštybiniai pastatai, statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
Ką galima padaryti geriau?
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2022 m. kreipėsi į savivaldybę su pasiūlymu padėti suredaguoti naujo tarybos sprendimo redakciją, tačiau atsakymo nesulaukta. Nėra suprantama viena 6000 kv. m. objektų dydžio riba, nes miesto teritorijos skiriasi savo verte (pvz. palyginimui LEZ ir senamiesčio teritorijos), taip pat skiriasi ir viešos erdvės. Kriterijus architektūrinio konkurso privalomumui būtina nustatyti kruopščiau. Palyginimui, Vilniaus miesto taryba jau keletą kartų tobulino sąrašą objektų, kuriems konkursas privalomas. Privačiai statomiems gyvenamiesiems, viešo naudojimo ir specialios paskirties pastatams miesto centre riba, nuo kurios konkursas privalomas – 5000 kv. m., už miesto centro – 10 000 kv. m., valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis statomiems objektams tokia riba – 2000 kv. m., Be to, nustatyti atvejai (pvz. viešų erdvių projektavimo atveju) kuomet vyriausiasis miesto architektas sprendžia, ar reikalinga rengti architektūrinį konkursą, numatyta, kuomet projektus užtektų įvertinti nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.
Sprendimai, kurie nėra logiški, tiesiog nėra vykdomi. Klaipėdos mieste ypač retai prireikia objektų, kurių plotas siektų 6000 kv. m., o skverų, aikščių ir viešų erdvių sąvokos yra plačios tiek, kad lyg ir nebeaišku kuris tako ar šaligatvio remontas yra vertas architektūrinio konkurso. Tokios nepraktiškos sprendimo formuluotės, lyg išspaustos per nesuprantamą nenorą siekti to, kas deklaruojama, gesina viltį, kad šis miestas, jo gyventojai pajėgūs suprasti ir siekti net tų tikslų, dėl kurių jau susitarta nacionaliniu lygmeniu, architektūros įstatyme: „kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką“. Priimto sprendimo kontekste lieka tik pasvajoti apie tai, kad ambicingų žmonių miestas galėtų valingai siekti daugiau, nei minimalių bendrybių, skirtų visiems šalies kaimams ir miesteliams. Gyvenimas tokiame mieste ima slėgti svetima gėda, dėl seniai vėluojančio jo viešų aikščių ir pastatų atsinaujinimo, dėl dešimtmečiais taip ir nesirealizuojančio potencialo. Sprendimas dėl konkursų turi būti tobulinamas, siekiant šiuolaikiškai darnios ir sėkmingos miesto raidos.
Atviri architektūriniai konkursai praneša apie jų organizatorių demokratinį mąstymo būdą ir aukštas kultūrines ambicijas. Susitarti dėl siekiamo tikslo nelengva, bet verta, taip, kaip rengiant teisės aktą, taip ir planuojant reikšmingą statybą. Nelengva, bet verta vėliau susitarimų laikytis, taip pat ir architektūrinio konkurso rezultato įgyvendinimo atveju. Bendrų pastangų suma nulems ar čia bus ta vieta kurioje verta likti, neemigruoti, kurią verta ginti, į kurią verta investuoti daugiau.
Todėl visų institucijų sprendimų priėmėjams siūlome naudotis architektų bendruomenės organizacijoje kaupiama jos narių patirtimi, naudotis organizacijos paslaugomis, anksti tartis su profesionalais, kad mieste geriausias mūsų ambicijas ir troškimus atspindinti architektūra ir pastatai atsirastų ne atsitiktinai, ar per stebuklą, bet planuotai, kaip protingų ir išsilavinusių žmonių (kokiais, tikiuosi, mes visi norime būti) bendrų pastangų rezultatas.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys
„Statyba ir architektūra“ š.m. spalio 07d. 16val. Klaipėdoje LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6-1) pristatys leidinį „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“, kur bus galima išvysti tiek gerai pažįstamus, tiek mažiau žinomus kūrinius, o tekstų autorių nužymėti punktyrai ves lietuviškosios tapatybės paieškų mūsų šalies architektūroje keliais.
Knygos autoriai: architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis (KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas), architektūros kritikė ir kuratorė Rūta Leitenaitė. Leidinio sudarytoja – architektūrologė Aida Štelbienė.
![1213_Klaipeda_2022-10-07[4637]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1332/1213_Klaipeda_2022-10-07%5B4637%5D.jpg)
Pramonės teritorijų konversija: AB „Klaipėdos energijos“ atvejo studija. Energetikos edukacijos ir inovacijų centras
Miestų plėtros procese pramonė buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų dariusių didelę įtaką tiek ekonominės, tiek socialinės, tiek erdvinės aplinkos vystymuisi. pramonės pastatai ir technikos objektai gyvi istoriniuose šaltiniuose, bylojantys apie tuometinės visuomenės pažangą technologijų srityje ar ekonominę ir socialinę sėkmę.
Baigiamojo magistro darbo tiriamojoje dalyje atliekama pramonės teritorijų konversijos metodinė analizė, siekiant atrasti jos potencialų panaudojimą Klaipėdos AB „Klaipėdos energija“ teritorijos plėtroje. Detalizuojama kūrybinio darbo teritorija – danės upės krantinė nuo danės skvero pabaigos iki mokyklos gatvės tilto. Remiantis atlikta analize bei užsienio šalių pavyzdžių tyrimu centrinėje Klaipėdos miesto dalyje, greta danės upės esančioje AB „Klaipėdos energija“ teritorijoje, siūloma vystymo koncepcija. Suformuluojamos projekto išvados: 1) esami pramoninio paveldo pastatai įveiklinami ir pritaikomi kultūriniam turizmui, norint išsaugoti industrinį charakterį; 2) lankytojams sukuriamas energetikos istorinis vektorius, siekiant edukuoti ir supažindinti su technikos paveldo objektų istorija ir naujomis atsinaujinančiomis energetikos šaltinių prototipais; 3) suformuojama atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra ir pritaikomumo galimybės nagrinėjamos teritorijos poreikiams; 4) teritorija atveriama miestiečiams, sukuriamas viešųjų erdvių tinklas ir įveiklinama danės upės krantinė; 5) užtikrinamas supančios gamtinės aplinkos potencialo išnaudojimas; 6) sklandžiam susisiekimui užtikrinti, numatomas pėsčiųjų ir dviračių takas su kita danės upės puse.
Danės skvero esami takai pratęsiami per projektuojamą teritoriją, taip suformuojama alėja ir greta jos sukuriamos hierarchinės viešųjų erdvių sistemos. Antroji ašis jungia šiaurinę Klaipėdos miesto dalį su skulptūrų parku, pėsčiųjų ir dviračių takais. Paskutinioji jungia su kita danės upės krantinės dalimi, sukuriant pėsčiųjų ir dviračių tiltus.
Teritorijoje numatomos trys pagrindinės funkcinės zonos: technikos muziejaus kompleksas su bendro gyvenimo būstu (angl. co-living) ir apžvalgos bokštu, laboratorijų kompleksas su ekspozicijų erdvėmis ir šiltnamiu bei gyvenamosios paskirties zona.
Greta danės gatvės yra numatomas perimetrinis užstatymas, o laboratorijų komplekso pastatai iš danės upės pusės yra išskaidyti, taip sukuriama maksimali galimybė laisvai judėti teritorijoje nuo pagrindinio krantinės tako ir danės skvero.
Šalia upės krantinės projektuojama dviejų lygių schema. Pirmojoje danės krantinės terasoje pratęsiamas pėsčiųjų takas nuo danės skvero ir šalia tako kuriamos poilsio zonos su prieiga prie upės. Antrajame lygyje sukuriamas dviračių takas buvusioje geležinkelio bėgių trasoje.
Laboratorijose sukurta ir pagaminta energija taikoma šiltnamių veiklai. Šalia šiltnamio fasado būtų įrengiamas lietaus vandens rezervuaras ir vanduo būtų naudojamas augalų laistymui. Šioje zonoje auginami skirtingų rūšių augalai, kurie būtų vietoje vartojami.
Laboratorijų komplekso funkcinis scenarijus: Lankytojas, susipažinęs su technikos muziejaus programa, keliauja galerijomis į naujas laboratorijų komplekso erdves. laboratorijų komplekse yra numatytos ekspozicijų erdvės, leidžiančios eksponuoti naujus energetikos prototipus. suinteresuoti asmenys turi galimybę dalyvauti dirbtuvėse su mokslo daktarais ir atlikti energetikos eksperimentus. Siekiama muziejaus lankytojus supažindinti su ekspozicijomis ir energetikos raida, istorija ir ateities galimybėmis.
Mažosios Lietuvos statybinio paveldo išsaugojimo galimybių studija
Mažosios Lietuvos profesionalus statybinis paveldas yra buvusios Prūsijos architektūrinio paveldo dalis, kuris darė didelę įtaką Lietuvos istorijoje. Lietuva šį architektūrinį paveldą dalinasi su Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) teritorijomis. Šis paveldas yra gausiai išlikęs Mažosios Lietuvos kaimsiškose ir miestiškose gyvenvietėse, o statiniai, nors ir dažnais atvejais apleisti, tačiau išlaikę savo architektūrines vertes
Šio darbo esmė yra išsiaiškinti palankias sąlygas istorinių statinių naudojimui bei populiarinimui – sukurti strategiją kaip Mažosios Lietuvos statybinis paveldas galėtų organiškai būti vėl naudojamas, pasitelkiant išlikusią istorinę geležinkelio infrastruktūrą bei turizmo gerinimą Mažojoje Lietuvoje.
Mažosios Lietuvos profesionalaus statybinio paveldo išsaugojimo strategijoje vientisumui užtikrinti siūlomi trijų lygių (mastelių) sprendiniai – regiono, apylinkių ir vietos: Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros orientuotos į statybinio paveldo pažinimą strategijos, turistinio maršruto modelio ir traukinių stoties gyvenvietės urbanistinės struktūros gerinimo koncepcijos.
Mažojoje Lietuvoje tyrimo metu identifikuota daugiau kaip 300 skirtingų statybinio paveldo objektų, kurie buvo kategorizuoti į šias grupes: inžineriniai statiniai, bažnyčios, pramonės statiniai, senosios mokyklos, traukinių stočių kompleksų pastatai, viešbučiai ir kt. Tiesa, Mažojoje Lietuvoje yra ir daugiau architektūrinę vertė turinčių pastatų.
Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija
-
Apibrėžtose teritorijose gali būti kuriamos įvairios maršrutų variacijos, kurių centrai yra Mažosios Lietuvos istorinės traukinių stotys.
-
Teritorijos nustatytos tik pėstiesiems ir dviratininkams, nors yra galimybė turistinius maršrutus plėtoti ir kitomis transporto priemonėmis.
-
Keliautojas turi galimybę kiekvieną maršrutą pradėti traukinių stotyje su galimybe kelionę nutraukti bet kurioje maršruto vietoje. Keliautojams suteikiamas būtinasis komfortas – apsigyvenimas ir maitinimas traukinių stotyje ar netoliese, daiktų pergabenimas į jam patogiausią vietą.
-
Gerinama geležinkelio infrastruktūra, atnaujinami maršrutai ir atkuriami siaurojo geležinkelio bėgiai.
Turistinio maršruto modelis
Maršruto modelis kuriamas nuo Pagėgių iki Lauksargių traukinių stočių dėl palankaus mastelio. Maršruto linija vedama pagal traukinio bėgius atsižvelgiant į egzistuojančią kelių ir takų infrastruktūrą. Maršrutas Pagėgiai – Lauksargiai yra orientuotas į vienos dienos kelionę, šio maršruto ilgis yra 53 km. Tokio maršruto trukmė pėsčiomis yra apie 10-12 valandų, o dviračiu apie 4-6. Šioje teritorijoje šiuo metu yra 2 mažesnės traukinių stotys. Projektuojama trasa žiedinė su alternatyviais keliais, kurie leistų keliautojui sutrumpinti arba pailginti kelionę.
Turistiniame maršrute įtraukti objektai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
- pastatai statyti XIX a. pab. — XX a. pr.;
- pastatams būdingi Mažosios Lietuvos profesionalios architektūros bruožai;
- pastato lokacija yra teritorijoje, kuri yra nustatyta pasiekiamumo skaičiavimais;
- pastatai, turintys kultūrinę, istorinę reikšmę vietos gyventojams bendruomenės, regiono ar nacionaliniu lygmeniu.
Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija
Turistinio maršruto modelis
Traukinių stoties urbanistinės struktūros gerinimo koncepcija
Išanalizavus ir įvertinus Mažosios Lietuvos traukinių stočių gyvenvietes buvo pasirinktas Pagėgių miestas. Tai nedidelio mastelio, 1500 gyventojų tranzitinis miestas esantis centinėje Mažosios Lietuvos dalyje.
Atlikus Pagėgių miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros analizę, suformuluota struktūros gerinimo koncepcija, kuri susideda iš keturių dalių
- išlaikomas Birutės gatvės charakteris, kaip unikalus Pagėgių miesteliui būdingas užstatymo bruožas;
- analizės metu pastebėta, kad Pagėgiai nepalaiko linijiniam miestui būdingos struktūros, todėl siūloma centrinę miesto dalį sodrinti;
- kuriamos viešųjų erdvių jungtys, padėsiančios suaktyvinti Birutės gatvės naudojimą;
- eismo gerinimas – srautų perorganizavimas į Geležinkelio gatvę, esančią lygiagrečiai traukinio bėgiams.
Kviečiame šį penktadienį į renginius, pristatančius jaunųjų architektūros kūrėjų darbus:
I.
2022 LASKAO-ERGOLAIN stipendijos laureatų darbų pristatymas
LASKAO kviečia į susitikimą su 2022 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkurso laimėtoja Evelina Simonaityte bei paskatinamosios premijos laimėtoja Gintare Marozaite.
Evelina Simonaitytė pristatys darbą tema „Pramonės teritorijų konversija: AB „Klaipėdos energijos” atvejo studija“ (Vilniaus dailės akademija. Darbo vadovas: Doc. Artūras Burba), o Gintarė Marozaitė pristatys studiją tema „Mažosios Lietuvos statybinio paveldo išsaugojimo galimybių studija“ (Kauno technologijos universitetas. Darbo vadovė: Lekt. dr. Ingrida Povilaitienė).
Stipendijos konkurso partneris ERGOLAIN.
Renginio pradžia: 2022 m. rugsėjo 30 d. (penktadienį) 17.00 val.
Renginio vieta: LASKAO parodų salė, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
II.
Tradicinio geriausio Baltijos šalių architektūros studentų baigiamojo darbo konkurso „BAUA Student Awards 2021“ paroda Klaipėdoje
Parodos tikslas pristatyti, palyginti ir apdovanoti geriausius Baltijos šalių architektūros studentų darbus sukuriant platformą, kurioje architektūros studentai gali pristatyti savo kūrybinį potencialą, gauti įvertinimą ir atsiliepimus iš profesionalų ir tarptautinės architektų bendruomenės. Paroda apžvelgia architektūros studijų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rezultatus ir kokybę, suteikia galimybę palyginti mokymo programas ir metodus bei skatina bendradarbiavimą tarp jaunų architektų ir akademinių bendruomenių.
Parodoje pristatomi 17 projektų iš 7 Baltijos šalių architektūros mokyklų: Estijos menų akademijos (EST), Talino technologijų universiteto (EST), Kauno technologijos universiteto (LT), Vilniaus dailės akademijos (LT), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (LT), Rygos technikos universiteto (LV) ir Riseba universiteto (LV).
Parodoje eksponuojamas ir architektės Marinos Leonovos (Vilniaus dailės akademija) darbas Klaipėdos miesto tema, laimėjęs 2021 metų LASKAO – ERGOLAIN architektūros studentų konkurso stipendiją.
Daugiau informacijos apie BAUA, studentų darbų konkursą bei ankstesnių apdovanojimų skaitmeniniai katalogai – http://www.balticarchitecture.com
Parodos organizatorius: Baltijos architektų sąjungų asociacija BAUA.
Partneriai: Lietuvos architektų sąjunga, Estijos architektų sąjunga, Latvijos architektų sąjunga.
Parodos atidarymas: 2022 m. rugsėjo 30 d. (penktadienį) 18.00 val.
Renginio vieta: LASKAO parodų salė, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Anonsas: „BAUA Student Awards 2022“ paroda ir apdovanojimų renginys vyks š.m. spalio 21 d. Liepojoje, koncertų salėje “Didysis gintaras”. Daugiau informacijos BAUA svetainėje http://www.balticarchitecture.com
Pristatymo renginys ir paroda yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
![7c5c_LASKAO_2022_Stipendija-BAUA[3797]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1329/7c5c_LASKAO_2022_Stipendija-BAUA%5B3797%5D.png)
Memelio miestas, UAB kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių sutvarkymo atvirą projekto konkursą.
Projektuojamas Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante, atkarpoje tarp Pilies tilto ir Kuršių marių. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine miesto viešąja erdve, atskleidžiančia skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, ekspertai.
Konkurso prizinis fondas – 20 000 eurų.
Projektų pateikimo data – 2022 lapkričio 4 d., Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6 – 1, Klaipėda
Plačiau apie konkursą:
https://www.siauresragoskveras.lt/
Konkurso dalyvių registracija: siauresragoskveras@architektams.lt
Pateiktu elektroniniu paštu numatoma komunikacija ir informacijos atnaujinimas visais su konkursu susijusiais klausimais. Žemiau pateikiama nuoroda į konkurso sąlygas ir techninę užduotį peržiūrai.
Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/EJQR4
Konkurso skelbėjas: Memelio miestas, UAB
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Konkurso koordinatorė: arch. Gerda Antanaitytė
Šiuo metu įvairiose Europos šalyse vykdomos vyriausybinės programos dažniausiai apsiriboja šilumos izoliacija ir energinio efektyvumo didinimu. „Numatyta veiklų ir įvykių visuma siekiame inicijuoti pokyčius, sukurti modelį ir vėlesnėje stadijoje įgyvendinti pilotinį projektą, apimantį kur kas daugiau: kiekvieno būsto, vidaus ir išorės erdvių pagerinimą, išlaikant viso kvartalo vizualinę kokybę ir stilistinį vieningumą. Žinoma, į renovacijos procesą turi būti įtraukti ir gyventojai. Be to, ieškosime naujų finansinių ir teisinių instrumentų, leisiančių į renovaciją įsitraukti platesniam ratui suinteresuotų tiek valstybinių, tiek privačių institucijų. Ir be abejonės, renovacija neturi atskirti socialiai pažeidžiamų žmonių, dažnai gyvenančių renovuotinuose kvartaluose nuo sprendimų priėmimo ar vėliau juos išstumti. Renovacija privalo sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką – visiems“ apibendrina iniciatyvos kuratorė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Holistinio, arba visaapimančio, modernistinių kvartalų renovavimo idėja kilo kaip Baltijos šalių atsiliepimas į Europos Komisijos Naujojo Europos Bauhauso programos šaukimą. „Tvirtai tikime, kad ši tema svarbi visoms pokario laikotarpio palikimą – didžiulius modernizmo stilistikos stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalus – turinčioms šalims. Kai kurios iš jų sprendžia beveik identiškas sovietinio palikimo keliamas problemas, tačiau modernizmo kvartalų tema aktuali daugeliui Europos valstybių.
„Holistinė modernizmo kvartalų renovacija“ yra bendras tarptautinės architektų sąjungos 1 ir 2 regionams priklausančių šalių renginys. Jį inicijavo Lietuvos architektų sąjunga ir Baltijos šalių architektų sąjungų asociacija BAUA. Projekto partneriai – Madrid Forum 2022 ir Europos architektų taryba ACE.
Po kelių tarptautinių renginių ir diskusijų Lietuvoje 2021 metais, projektą pratęsė tarptautinė konferencija „Holistinė modernizmo kvartalų renovacija“, vykusi internetu 2022 metų balandžio 11 d. Joje kalbėjo 15 pranešėjų iš įvairių šalių, tarp jų – net du L. Mies van der Rohe premijos laureatai Christophe Hutin (2019) ir Xander Vermeulen Windsant (2017), o taip pat Ukrainos architektų sąjungos vicepirmininkė Olena Olyinik. Pristatyti įgyvendinti projektai ir šios srities tyrimai. Pasak BAUA prezidento Juris Poga, konferencija ir rengiama paroda, po kurios bus išleista ir elektroninė knyga, pasitarnaus pagrindu svarbiausių temų aptarimui, iššūkių identifikavimui, dalijimuisi patirtimis ir Europos patirties renovuojant modernistinių daugiabučių kvartalų paveldą sklaidai. Konferencijos įrašą galima rasti Lietuvos architektų sąjungos Facebook paskyroje.
Parodos katalogas – https://architektams.lt/wp-content/uploads/2022/08/holistic.pdf
Parodos kuratorė – Rūta Leitanaitė.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai
.png)
Šiemet rugsėjo 2-3 dienomis jau 24 kartą organizuojamas architekto A.Zavišos fondo renginys Nidoje. Programa čia.
Pirmą renginio dieną (rugsėjo 2d.) forume ATOSTOGOS. ARCHITEKTŪRA kviečiami architektai ir skirtingų sričių atstovai reflektuoti iš skirtingų perspektyvų apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos rolę kuriant savitą pabėgimo estetiką, nuspalvintą vietos spalviniu kodu, įrėmintą vėjo plazdenamomis užuolaidomis pridengtais langais bei kitais architektūros elementais, kurių fone mėgaujamasi sukurtais ar susikuriamais ritualais ir patirtimis. Kuom Kuršių nerija ir kitos ypatingos vietos tinkamos pabėgimui iš kasdienybės rutinos ?
Forumą moderuoja dr. Viltė Migonytė-Petrulienė „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918-1940) Lietuvoje“, autorė. Pranešimų sesijoje:
Įžvalgos iš knygos „Neringa. Architektūros gidas“ apie “zavišizmą” kurortinėje architektūroje. Prof. dr. Marija Drėmaitė.
„Poreikiai gamtinio kraštovaizdžio raiškai. Neringos kurorto atvejis”. Pajūrio kraštovaizdžio tyrėjas Arvydas Urbis.
”Kaip pagauti vietos dvasią? Želdynai Kuršių Nerijai”. Kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė.
“7.13. poilsio paskirties pastatai”. Architektai Gabrielė Šarkauskienė, Antanas Šarkauskas, ŠA Atelier.
„Kai danguje nėra debesų. Pavėsio paieškos Kuršių nerijoje“. Aušra Feser, KNNP direktorė.
Po forumo ir diskusijos vyks konkurso Geriausias 2021 metų rekreacinės architektūros kūrinys nominantų (leidinys https://issuu.com/zavisosfondas/docs/2021_nominantai) pristatymas ir apdovanojimai. Apdovanojimas už nuopelnus rekreacinės architektūros srityje.
Antros dienos rytą (rugsėjo 3 d.) renginio svečiai kviečiami tradicinei žuvienei ir pasivaikščioti Parnidžio draustinio atnaujintu pažintiniu taku su KNNP direkcijos vyr. specialiste Gražina Žemaitiene.
Registracija https://forms.gle/rrgKhnUGTMywAArA7 numatoma iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (imtinai) 10:00, gali būti uždaroma ir anksčiau dėl dalyvių skaičiaus ribojimų.
Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; Bo House; PAROC. Renginį iš dalies finansuoja / Lietuvos kultūros taryba.
Informaciją parengė organizacinės grupės atstovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.
www.facebook.com/zavisosfondas
