Kviečiame kolegas šį šeštadienį, sausio 21 dieną, 11 val. į LASKAO būstinę Daržų 10/ Bažnyčių 4 vėlyvų pusryčių diskusijai apie urbanistikos ir architektūros informacinio centro Danės upėje, Klaipėdoje būsimą formą ir turinį. Vaidotas Dapkevičius ir Mantas Daukšys pristatys pirmines idėjas ir žingsnius, kurie jau padaryti. Atviro smegenų šturmo metu bandysime išgryninti idėjas, atrinkti geriausias, susidėlioti sekančių veiksmų poreikį ir planus. Kavą ir bandeles atsinešame patys, pieštukais ir popieriumi bus pasirūpinta.
Ekspo paviljono Danės upėje koncepcija
Laukiami ir kviečiami visi, kuriems rūpi.
2012 m. sausio 13 d., Architektų klube savo įspūdžius bei patirtį įgytą stažuotės Italijoje metu pristatė architektai Jūratė Usanova ir Tadas Sviderskas, dalyvaujantys tarptautinėje „Leonardo Da Vinci“ profesinių mainų programoje. Jūratė Usanova nuo 2011 m. rugsėjo 3-iosios iki 2011 gruodžio 23-iosios stažavosi architektūros studijoje “ARCHI2“ Brescia mieste. Tadas Sviderskas nuo 2011 m. rugsėjo 3-osios iki 2011 gruodžio 4-osios stažavosi architektų įmonėje “ALVISI KIRIMOTO + PARTNERS” Romoje.
Tai paskutinis klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje”, per kurį 16 jaunųjų krašto architektų pristatė savo patirtį, įgytą LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu.
Projektinė veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Klaipėdos architektai planuoja Danės upėje įrengti plūduriuojančią medinę platformą – čia norima įkurti architektų ekspozicijų centrą, kuriame nepatenkinti miestelėnai galėtų “nuleisti garą” dėl miesto teritorijų planavimo. Platformai įrengti viskas jau padaryta, tik trūksta savivaldybės paramos, kurią gerokai apkramtė sunkmetis.
Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko pavaduotojo ir uostamiesčio savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Manto Daukšio, platforma atsirastų už burlaivio “Meridianas”. Buvusio saldainių fabriko siena būtų kultūrinio konflikto fonas. Po 3-5 metų platformą būtų galima perkelti į kitą vietą, keisti jos turinį.
“Platforma būtų ta vieta, kur gyventojai galėtų diskutuoti jiems rūpimais klausimais, susijusiais su teritorijų planavimu ir miesto vystymu, anksčiau nei priimami sprendimai”, – teigė M. Daukšys.
Norima įkurti urbanistikos stotelę miesto gyventojams, kurioje vizualizuoti miesto planai būtų priartinami prie žmonių. Tai būtų klubinių diskusijų traukos taškas. Pasak architektų, jis atliktų diskusijų ir edukacinę funkciją. Jame galėtų diskutuoti ir politikai, ir verslininkai, ir savivaldybės atstovai. Pasak M. Daukšio, tokio centro dėka būtų galima mažinti miesto ir uosto konfliktą.
Architektų nuomone, žmonės turi matyti, kas planuojama daryti ir kaip tai atrodys. Daugelyje Europos miestų tokie architektų centrai sėkmingai veikia. “Bendruomenė įtraukiama į teritorijų planavimą ankstyvoje stadijoje, kol dar nepriima sprendimų nei investuotojai, nei savivaldybės administracija, kol dar nėra išleisti įsakymai, nutarimai, kol nepatvirtino miesto Taryba, kol vyksta pati planavimo užuomazga”, – sakė M. Daukšys. Jo manymu, toks diskutavimas duoda rezultatų – ir architektai priima kitokius sprendimus, ir investuotojas įvertina savo riziką.
Anot jo, šiuo metu diskutuojama su visuomene tada, kai viskas patvirtinta, tad belieka kreiptis tik į prokuratūrą ir atlyginti nuostolius.
Sunkmetis pakoregavo planus
Architektai savo projektą įgyvendintų drauge su Klaipėdos miesto savivaldybės VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir būtų jos projekto partneriai. Pagrindinė agentūros misija – smulkaus verslo skatinimas, kūrybinių industrijų plėtra. Architektai yra pagrindinė kūrybinių industrijų sektoriaus dalis, KEPA juos remia Europos Sąjungos finansuojamų tarptautinės integracijos projektų dėka. Šiuo metu KEPA įgyvendina projektą “Urbanistinės traukos erdvės”. Jo dalis, kuriai numatytos nedidelės investicijos, ir būtų minėta platforma ant vandens. Agentūra tam panaudotų ir europines investicijas, kurioms būtinas ir tam tikras kofinansavimo procentas. Pasak KEPA direktorės Raimondos Laužikienės, pati platforma kainuotų iki 200 tūkst. Lt. 2010 metais KEPA projektui “Urbanistinės traukos erdvės” gavo savivaldybės pritarimą, t. y. miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtinta kofinansavimo suma, kuri per trejus metus sudarytų 166 tūkst. Lt, arba 15 proc. projekto vertės. Šiemet savivaldybė turėjo skirti 67 tūkst. Lt, tačiau nuspręsta nevykdyti Tarybos sprendimo, kofinansavimas šiam projektui sumažintas 85 proc., skirta tik 10 tūkst. Lt.
Pasak R. Laužikienės, savivaldybės europinių projektų kofinansavimui išleisti 15 Lt miestui duoda 85 Lt. Tad jai nesuprantama, kodėl atsisakoma tokių pinigų. Esą jeigu projektas nebus įgyvendinamas, žmonės neteks užsakymų ir t. t.
Siela – velniui
Kitas variantas būtų pritraukti privačių verslininkų lėšas, tačiau tai jau gerokai pakoreguotų pačias projektų idėjas. Pasak R. Laužikienės, KEPA projekto atveju tai jau būtų sielos velniui pardavimas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad jam priimtinos tokios inovatyvios europietiškos idėjos, ir būtų gaila, jeigu projektas žlugtų. Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdos architektai kuo toliau, tuo drąsiau brenda į vandenį (turimas omenyje muzikinio teatro projektas Kuršių mariose, kuriam pasipriešino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija).
Tačiau idėjos autoriams miesto galva nieko nežadėjo, patarė parengti papildomą šio projekto pagrindimų paketą (galbūt būtų galima jau ką nors spėti parengti ir miesto jubiliejui), akcentuoti, kad jis padėtų suartėti savivaldybės administracijai su miesto bendruomene, ir vėl siekti šio klausimo svarstymo.
Mero žiniomis, projektas išsilaikytų, jeigu dar šiemet savivaldybė galėtų KEPA projekto kofinansavimui skirti apie 50 tūkst. Lt.
DALIA BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Danės upėje ant vandens norima įrengti architektūros informacijos centrą. Teigiama, kad jame klaipėdiečiai galėtų sužinoti apie įvairius miesto projektus.
Architektūros informacijos centrą siūloma įrengti Danės upėje, už „Meridiano“ Jono kalnelio link.
Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys pasakojo, kad centro patalpa būtų pastatyta ant dviejų jūrinių konteinerių. Pastarieji kainuoja apie 100 tūkst. litų. Centre būtų pateikti įvairių objektų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, projektų maketai. Klaipėdiečiai su jais galėtų susipažinti, apžiūrėti.
„Toks centras miesto valdžiai padėtų suartėti su visuomene. Centre galėtų vyktų klaipėdiečių diskusijos. Tai būtų naujas traukos taškas. Europoje tokie centrai yra ne naujiena“, – pasakojo vedėjas. M.Daukšys pabrėžė, kad dabar dažnai žmonės apie įvairius projektus pradeda diskutuoti pavėluotai, nėra bendruomeninio planavimo.
Šis objektas yra viena didelio Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros organizuojamo projekto dalis. Finansavimas jam yra gautas iš įvairių fondų, tačiau prašoma prisidėti ir savivaldybės 15 proc.
Per trejus metus iš miesto biudžeto tam reikėtų 166 tūkst. litų. Šiemet prašoma 55 tūkst., bet , anot Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorės Raimondos Laužikienės, šią sumą būtų galima sumažinti iki 50 tūkst.
„Savivaldybė buvo žadėjusi prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, bet vėliau finansavimo neskyrė. Dėl to stringa jo įgyvendinimas. Tokie projektai atneša didesnę naudą miestui nei lėšų skiria savivaldybė“, – pabrėžė R.Laužikienė.
M.Daukšio teigimu, lėšų būtų galima prašyti ir verslininkų, tačiau, anot jo, tai gali iškreipti projektą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog idėja įkurti architektūros informacijos centrą – gera. Bus bandoma spręsti klausimą dėl reikiamų lėšų.
MILDA SKIRIUTĖ
www.kl.lt
Šaltinis: www.kl.lt
Klaipėdos architektai Danės upėje siekia įrengti plūduriuojančią medinę platformą su jūriniais konteineriais ir ten įkurti „expocentrą” ant vandens.
Jame nepatenkinti miestelėnai galėtų „nuleisti garą” dėl miesto teritorijų planavimo. Pasak architektų, taip jie siekia, kad miestas europėtų.
Penktadienį savo projektą Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui pristatė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko pavaduotojas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys.
Turimas ir platformos turinys, ir rastas finansavimo būdas – tikimasi sulaukti šveicarų paramos pasiūlytam projektui. Kartu su šia parama savo projekto daliai, vaizdžiai tariant, plūduriuojančioms platformos turiniui, architektai tikisi turėti 200 tūkst. Lt. Kokia turėtų būti pati platforma, svarstyti keli keli variantai. Didesnė galėtų kainuoti apie 300 tūkst. Lt, tačiau nuspręsta pasitenkinti mažesne, kuri kainuotų iki 170 tūkst. Lt.
„Platforma bus vieta, kur gyventojai galės diskutuoti jiems rūpimais klausimais, susijusiais su teritorijų planavimu ir miesto vystymu, anksčiau nei priimamai sprendimai, – teigė M, Daukšys. – Taip daro visi europiečiai, t. y. bendruomenė įtraukiama į teritorijų planavimą ankstyvoje stadijoje, kol dar nepriima sprendimų nei investuotojai, nei savivaldybės administracija, kol dar nėra išleisti įsakymai, nutarimai, kol nepatvirtina miesto taryba, kol vyksta pati planavimo užuomazga.”
Klaipėdos meras sakė, kad jam kaip žmogui priimtinos tokios inovatyvios europietiškos idėjos ir būtų nedovanotina jeigu toks projektas numirtų.
Jis pasidžiaugė, jog Klaipėdos architektai „kuo toliau, tuo labiau brenda į vandenį” ir pajuokavo, kad Danės upėje turėtų atsirasti ir plaukiojantis tabako fabriko cechas.
Savivaldybės kofinansavimo klausimas liko neišspręstas. Nutarta parengti papildomą projekto pagrindimą ir vėliaus svarstyti šį klausimą dar kartą.
DALIA BIKAUSKAITĖ
Nuotraukoje: Ekspopaviljonas Amsterdame
Šaltinis: www.ve.lt
Š. m. sausio 28 d. (šeštadienį),11.30 val., Neringos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks studijos „Kuršių Nerijos tradicinė architektūra“ pristatymas. Leidinyje pateiktos rekomendacijos pastatų savininkams ir statytojams.
Tai išskirtinis leidinys elektroniniame formate, kuriame pateikiama išsami Kuršių nerijos gyvenviečių urbanistinės struktūros bei pastatų architektūros analizė. Aprašomi urbanistinės gyvenviečių struktūros ir pastatų architektūros pokyčiai. Pateikiamos rekomendacijos atskiroms gyvenviečių zonoms, architektūrinio ir meninio dekoro elementų pritaikymas renovuojant, rekonstruojant bei statant naujus pastatus.
,,Projektas įgyvendintas UNESCO Dalyvavimo programos lėšomis, pagal projektą „Kuršių nerijos architektūrinio paveldo išsaugojimas: tyrimai ir rekomendacijos“. Leidinį pristatys Studijos ir rekomendacijų rengėjai: Kęstutis Demereckas, ICOMOS narys, kultūros paveldo ekspertas; Margarita Ramanauskienė – architektė, kultūros paveldo ekspertė; Juozapas Algimantas Januševičius – inžinierius-restauratorius; Gintarė Baltrūnė – architektė; Rimas Adomaitis – architektas.
„Renginio metu, taip pat bus pristatytas projektas „Prielaidų sukūrimas darniam Kuršių nerijos valdymui“. Projekto tikslas – parengti ir išbandyti lankytojų talpumo vertinimo metodikas, paruošti kriterijus nustatant jautriausias lankytojų poveikiui teritorijas ir pateikti rekomendacijas planuotojams dėl Darnaus turizmo Kuršių nerijoje vystymo,” – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Turizmo ir informacijos skyriaus vedėja Jolita Gedžiuvienė.
Projekto rezultatus pristatys: Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius; Kęstutis Navickas, darnaus vystymo ekspertas.
Nuotraukoje leidinio viršelis (foto ir KNNP archyvo)
Šaltinis: VSTT info
LR Aplinkos ministerija (AM) kviečia Lietuvos architektų rūmus (LAR), kitas suinteresuotas institucijas pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo, kurio koncepcija buvo patvirtinta dar 2009 m. birželį. Įstatymo projektą rengė AM darbo grupė iš Aplinkos ministerijos, Švietimo ministerijos, LAR, LAS ir kt. atstovų.
Lietuvos Respublikos architektūros projektas (.doc)
LR Vyriausybės nutarimo dėl LR architektūros įstatymo projektas
Pastabų iš LAR laukiama iki 2012 sausio 31 d.
Kviečiame susipažinti ir siųsti savo pastabas iki 2012 m. sausio 20 d. el. paštu info@architekturumai.lt
Šaltinis: LAR info
Posėdis įvyko 2011-12-22, 16:00 val., protokolo Nr. PV-11-23
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Mantas Daukšys, Edmundas Andrijauskas, Gintaras Čičiurka, Arūnas Kilišauskas, Rolandas Rakevičius, Ramunė Staševičiūtė.
SVARSTYTA:
Valstybės planus pajūryje statyti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą svarstys Klaipėdos miesto taryba. Politikai ir Savivaldybės administracijos vadovai neslepia, jog formuluodami sąlygas rengiamam šio objekto Poveikio aplinkai vertinimui (PAV) bandys išpešti kuo daugiau naudos miestui.
Politikai tikisi kompensacijos
Kitokių būdų pasipriešinti strateginiu vadinamam projektui uostamiesčio politikai teigia neturintys. Esminiai sprendimai šiuo klausimu priimami Vyriausybės institucijose, o miestas savo interesus gali bandyti apginti tik per poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Esą jeigu į PAV programą bus įtrauktas reikalavimas įvertinti, kaip būsimasis terminalas įtakos klaipėdiečių ir ūkio subjektų ekonominę bei socialinę aplinką, bus akivaizdu, jog miestui ir miestiečiams už gyvenimą greta pavojingo įrenginių komplekso, už visus būsimus nepatogumus ir ribojimus, turi būti kompesuota. Iš vertintojų tikimasi sulaukti konkrečių skaičiavimų dėl kompensacijos uostamiesčiui dydžio. Politikai tikisi, jog finansinė pasekmių išraiška bus nemaža ir, kaip juokaujama, galbūt pasirodys, jog terminalo statybos Būtingėje variantas yra daug pigesnis nei jo įkurdinimas Klaipėdos uosto akvatorijoje, šalia miesto bei UNESCO globojamo Kuršių nerijos nacionalinio parko.
Jau perka laivą
Pirmadienį vykusiame išplėstiniame Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo SGD projektą įgyvendinsiančios AB „Klaipėdos nafta“ bei Poveikio aplinkai vertinimo dokumentus rengiančios bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovai, dar kartą akcentuota, jog valstybė planų statyti dujų terminalą ir taip užsitikrinti šios žaliavos tiekimo alternatyvą neatsisako. Greičiau priešingai – parengiamieji darbai vyksta sparčiai, griežtai laikantis patvirtintų grafikų. Posėdyje teigta, jog net nesant galutinio sprendimo dėl būsimo terminalo vietos, jau paskelbtas tarptautinis konkursas suskystintų gamtinių dujų laivui pirkti ar nuomoti, kad iki 2014-ųjų, kuomet Lietuva numačiusi pastatyti SGD terminalą, žaliavos tiekimas būtų užtikrintas.
Klaipėdos variantas – prioritetinis
Vietos, kurioms bus rengiami Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, kol kas yra dvi – Būtingė ir Kiaulės nugaros sala Klaipėdos uoste. Pastarasis variantas dėl mažesnių kaštų ir galimybės greičiau įgyvendinti projektą vadinamas prioritetiniu. Jeigu vis dėlto kompleksinė poveikio aplinkai analizė parodytų, kad miesto pašonėje įkurti suskystintų gamtinių dujų perpylimo kompleksą yra per daug rizikinga, saugiai krovai užtikrinti Baltijos jūroje ties Būtinge tektų statyti specialų bangolaužį, tiesti keliagubai ilgesnį dujotiekį. Teigiama, jog dėl to projektas gali pabrangti bemaž 1 milijardu litų, o jo įgyvendinimas užtruktų gerokai ilgiau. Ekspertai jau dabar abejoja tuo, kad valstybė pasirinktų brangesnį variantą. Juolab kad pagal preliminarius vertinimus didelių grėsmių Klaipėdai dėl naujojo terminalo esą nebūtų.
Visuomenė tyli
Klaipėdos miesto tarybos posėdis, kuriame turėtų būti svarstoma SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa, planuojamas sausio 26-ąją. Teritorijų planavimo komiteto nariai posėdžiui teiks savo išvadą, jog nepritaria terminalo statybai Klaipėdos uoste bei siūlys papildyti PAV programą. Koks bus galutinis Tarybos sprendimas šiuo klausimu, vakardienos posėdyje dalyvavę politikai nesiryžo prognozuoti. Svarstymuose būta garsių pareiškimų prieš dujų terminalo statybą miesto pašonėje, tačiau būta ir jį palaikančių nuomonių.
Ekspertai teigė, jog planuojamo terminalo poveikio aplinkai vertinimo programa buvo pateikta ir visuomenės svarstymui – jokių pastabų ar pasiūlymų negauta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
