Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos vietos parinkimo konkurso rezultatų
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba, įvertinusi viešojoje erdvėje sklindančias nuomones dėl organizuoto atviro architektūrinio-urbanistinio konkurso Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato vietai parinkti rezultatų, džiaugiasi šio Konkurso baigtimi bei visuomenėje kilusia diskusija dėl uostamiesčio plėtros perspektyvų.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ne vienerius metus uostamiestyje siekia įtvirtinti praktiką, jog miestui, o šiuo atveju – ir valstybei reikšmingi objektai būtų planuojami skaidriai, viešai, suteikiant galimybę pareikšti ne tik architektų-urbanistų, bet ir kuo platesnių visuomenės sluoksnių nuomonę. Šiuo demokratišku principu buvo pagrįstas ir pirmasis šalyje surengtas architektūrinis-urbanistinis konkursas numatomo Klaipėdos muzikinio teatro pastato vietai parinkti. Konkurso dalyviams buvo suformuluota užduotis išanalizuoti 4 Konkurso sąlygose apibrėžtas galimas teatro statybos vietas, iš jų argumentuotai parinkti tinkamiausią, arba siūlyti savo variantą. Konkurso organizatorius – LAS Klaipėdos apskrities organizacija – neturėjo galimybės įtakoti Konkurso dalyvių idėjų, juolab galutinio rezultato, tad pagarbiai priima akivaizdžią profesionalios architektų bendruomenės demokratiškai išreikštą poziciją ir Vertinimo komisijos sprendimą: tinkamiausia vieta naujam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatui statyti – teritorija prie Danės žiočių (buvusios bendrovės „Laivitė“ teritorija). Miesto Bendrojo plano sprendiniuose tai – vieta, kurioje atsisakoma gamybos ir krovos, numatoma komercinė-visuomeninė veikla, atveriant miesto centrą į vandens erdves.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija neturi juridinių svertų, galinčių užtikrinti, jog Konkurso laimėtojų pasiūlymas bus įgyvendintas ir Klaipėda bei klaipėdiečiai turės išskirtinį teatro pastatą išskirtinėje miesto vietoje. Tokį sprendimą ateity teks priimti Klaipėdos miesto bendruomenės interesams atstovaujantiems politikams. Viliamės, jog uostamiesčio taryba neišsigąs institucinių interesų, bet įvertins profesionalų įžvalgas bei visuomenės lūkesčius.
Gyvenimiška patirtis rodo, jog idėjos neretai pralenkia laiką ir galimybes, bet jeigu jos išreiškia bendruomenės interesą, anksčiau ar vėliau tampa realybe. Jeigu klaipėdiečiai nebūtų turėję drąsos svajoti apie piliavietės sugrąžinimą miestui, ar šiandien galėtume puoselėti planus apie miesto tapatybės ženklo atgimimą? Jeigu šiandien bijotume žvelgti toliau nei mums leidžia uosto tvoros, apribotume savo ir būsimųjų klaipėdiečių ateitį.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos vardu –
Vaidotas Dapkevičius
Valdybos pirmininkas
2011 11 16
Politikų ir verslo magnatų kalbos apie naujus suskystintų gamtinių dujų terminalus pajūryje materializuojasi. Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui bei politikams pristatyta koncerno “Achemos grupė” tyrinėjama vizija – statyti tokį terminalą Smeltės pusiasalyje.
“Achemos grupės” Suskystintų gamtinių dujų terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas ne kartą akcentavo, jog koncernas kol kas tik svarsto galimybes krauti Klaipėdoje suskystintas gamtines dujas. Tam pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, švedų ekspertai atlieka galimų terminalo vietų navigacijos bei rizikos vertinimus. „Kol kas ieškom atsakymų, koks terminalas turėtų būti“,- sakė koncerno „Achemos grupė“ atstovas, į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipęsis dėl pritarimo parengtai Suskystintų gamtinių dujų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo programai. Išsamų poveikio aplinkai vertinimą Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas planuoja parengti kitų metų pavasarį.
Vizijose – 3-5 milijardai kubinių metrų
Nors mokslininkai dar tik pradeda savo studijas, naujojo terminalo vizija jau turi gana aiškius kontūrus. Teigiama, kad Smeltės pusiasalyje (ties 144-146 arba 150-151 krantinėmis) numatomas terminalas per metus turėtų perkrauti iki 3 milijardų kub. metrų suskystintų dujų, perspektyvoje krovinio kiekis didėtų iki 5 mljrd.kub.metrų. Tai greičiausiai būtų laivo tipo terminalas, į kurį krovinius atgabentų specialūs tanklaiviai. Pagal skaičiuojamus pirminius pajėgumus per mėnesį į Klaipėdą atplauktų du suskystintas dujas gabenantys laivai, krovinys būtų perpumpuojamas į čia esantį laivą-sandėlį, o iš jo, per perpylimo įrenginius būtų transportuojamas į krantą bei patektų į magistralinius dujotiekio tinklus. Projekto iniciatoriai tikino, jog tokie terminalai pasaulyje gyvuoja sėkmingai, iki šiol juose ar dujas gabenančiuose tanklaiviuose avarijų nėra buvę.
„Achemos grupės“ atstovų teigimu, esant palankiems ekspertų vertinimams, Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje galėtų būti pradėtas eksploatuoti 2015-aisiais.
Abejoja valstybės pajėgumais
Į miesto politikų klausimą, ar privačios kompanijos planai uoste statyti dujų terminalą kaip nors derinami su analogišką projektą inicijuojančiomis Vyriausybės struktūromis, verslininkai atsakė neigiamai. Esą jiems nežinoma konkretesnė informacija apie valstybinį projektą, tam numatomas statybos vietas ar dujotiekių trasas. A. Latakas skeptiškai įvertino galimybę, jog valstybė apskritai pajėgs realizuoti tokį projektą. Esą jis labai brangus.
Neigiamas buvo atsakymas į klausimą, ar terminalą planuojančiai „Achemos grupei“ žinoma miesto bendruomenės nuomonė galimą uosto naujakurį. Esą visuomenės informavimas numatytas tolimesniame projekto įgyvendinimo etape, kuomet jau bus atlikta visapusiška poveikio aplinkai ekspertizė.
Svarstys miesto Taryba
Po pirmojo Poveikio aplinkai vertinimo programos svarstymo Teritorijų planavimo komiteto nariai bei posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos vadovai dujų terminalo iniciatoriams nepasakė „taip“. Pretekstu atidėti sprendimą tapo Aplinkos ir Energetikos ministerijų raštai, kitaip nei verslininkai išaiškinę planavimo procedūrą. Pastabas investuotojams pateikė ir Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyrius.
Vieningai sutarta, jog sprendimą tokios svarbos klausimu turėtų priimti ne komitetas, ne Savivaldybės administracijos padaliniai, bet miesto Taryba.
Beje, Teritorijų planavimo komitete teigta, jog netrukus į Klaipėdos savivaldybę atkeliaus ir valstybinio suskystintų gamtinių dujų terminalo planuotojai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Asmeninis architektų verslas kelia uostininkų nepasitenkinimą ir akvatorijoje skleidžia politinių ratilų. Viešos diskusijos apie bendrus miesto ir uosto valdžios siekius – tik klevo lapas skirtingiems tikslams pridengti.
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus nariams artimiausiu metu savo poziciją dėl uosto ekonomikos būtų pravartu išsiaiškinti už uždarų durų. Visuomenė tapo stebėtoja proceso, kai skirtingos viešai reiškiamos nuomonės teritorijų plėtros klausimais kala tarp politikų pleištą.
Liberalų sąjūdžio ideologas Eugenijus Gentvilas, kuriam patikėta tvarkyti uostą ir kuris pagal pareigas pavaldus partijos pirmininkui susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, prakalbo apie veiklos trukdžius ir architektų spaudimą. Nors pavardžių jis nemini, pasigilinus į pretenzijas aiškėja, kad įvairius miesto projektus svarstančios Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) užnugaryje šmėžuoja mažiausiai du jo partijos kolegos – meras Vytautas Grubliauskas ir tarybos narė Ramunė Staševičiūtė, vadovaujanti Teritorijų planavimo komitetui.
Anksčiau nesutarimų būta dėl trijų Baltijos prospekto sankryžų, kurių statyba yra sudedamoji būsimo keleivių ir krovinių terminalo dalis. Projektą, vertinamą 300 mln. litų, stabdo ir brangina savivaldybės specialistų užgaidos vietoj tunelių statyti iškeltas estakadas, kad įvažiuojantieji į miestą matytų Kuršių nerijos panoramą. Trejus metus uosto direkcija rengia ir negali patvirtinti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco” teritorijos detaliojo plano. O šiuo metu ietys susikryžiavo dėl daugiau kaip 100 mln. litų kainuosiančio naujo muzikinio teatro vietos, nes dabartinis pastatas Danės gatvėje miesto centre – avarinės būklės.
Teatras ant vandens
Prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu, Klaipėdos savivaldybei pritariant, iš uosto plano ištrinta įmonės „Laivitė” teritorija vieniems klaipėdiečiams tapo kultūrinių fantazijų poligonu, kitiems – verslo rakštimi.
Uoste turto nusipirkusios bendrovės „Memelio miestas” savininkų planus sustabdė nekilnojamojo turto krizė. Danų pasiūlyta kvartalo vizija dar nepriėjo detaliojo plano etapo, nes investicijoms neturima pinigų. „Memelio miestas” prieš porą metų prašė leidimo krauti grūdus, bet raginanti kuo greičiau imtis statybų savivaldybė tokio leidimo nebedavė. Bendrovės vadovas Darius Anužis teigia, kad iš uosto veiklos norėta užsidirbti projektavimo darbams. „Nedavė tai nedavė krovos leidimo. Išgyvename iš patalpų nuomos. Praktinių veiksmų neatliekame, tik paruošiamuosius planavimo arba, kitaip tariant – protinius, darbus. Dar ne metas pradėti statybas. Uostamiesčio rinka nepajėgi priimti tokio didelio objekto. Biurų ir visuomeninių patalpų yra į valias, todėl statyti kvartalą vaiduoklį būtų neprotinga”, – apie sąstingio priežastis LŽ kalbėjo D.Anužis.
Pasak jo, kvartalo puošmena pagal danų sukurtą viziją turėtų tapti visuomeninės kultūrinės paskirties objektas, kuriam vieta numatyta prie Šiaurės rago Danės krantinėje. „Kaip normalus tortas neįsivaizduojamas be papuošimo, taip miesto kvartalas – be žmonių traukos vietos. Mes norime surasti aukso vidurį, kad sutilptų ir komercinės patalpos, ir kultūra, ir menas”, – dėstė „Memelio miesto” atstovas. Bet paklaustas, kaip sureagavo, kai LASKAO paskelbė šios organizacijos inicijuoto konkurso muzikinio teatro vietai parinkti laimėtoją, siūlantį pastatą iškelti virš akvatorijos prie „Memelio miesto” teritorijos, D.Anužis prisipažino: „Buvau nustebęs, kad pastatą suprojektavo akvatorijoje. Ruošiantys konkurso sąlygas architektai manęs klausė, ar neprieštarautume, jei įtrauktų „Memelio miesto” teritoriją kaip konkurso užduotį. Sutikau ir apsidžiaugiau. Nes tai būtų sudedamoji mūsų komplekso dalis.”
Architektai rodo polėkius
E.Gentvilas sako Lietuvoje nedirbęs tuo metu, kai „Laivitės” teritorija pakeitė paskirtį – tam būtų karštai prieštaravęs.
Nepritarė tokiam sprendimui ir tuomečiai uosto vadovai, bet į jų protestus Susisiekimo ministerija net nekreipusi dėmesio. Dabar, kai aiškiai matyti, kad pasirinkta teatro ant vandens vieta neatitinka teisės aktų nuostatos dėl krantinių, apibrėžtų Nacionalinio saugumo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymuose, valdžios institucijos turėtų situacija susidomėti.
„Negali būti trukdoma vykdyti uostui tiesioginių funkcijų. Juk „Klasco” šalia 19-20 krantinių planuoja intensyvinti veiklą. Tačiau kai kurie architektai šiandien Klaipėdoje daro viską, kad sutrukdytų uosto plėtrai, ir ieško būdų, kaip panaudoti uosto teritorijas. Anksčiau uostas ir miestas sutarė, kad reikia „Klaipėdos laivų remonto” teritorijoje atverti priėjimą prie marių. Tai kodėl nebuvo atsiklausiama teritorijos nuomininkų kairiajame Danės krante, ar jie neprieštarautų teatro vietai? O kodėl negalima statyti teatro prie piliavietės? Kas rengė tas konkurso sąlygas?” – piktai kalbėjo E.Gentvilas. Pasak jo, direkcija dėl šio konkurso, į kurio atrankos komisiją pirmininku buvo įtrauktas meras V.Grubliauskas, parašė griežtą laišką Lietuvos architektų sąjungai, Kultūros, Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui bei Klaipėdos miesto savivaldybei.
„Architektų fantazijų mes jau prisižiūrėjome. Dabar kai kurių jų neįmanoma įgyvendinti. Klaipėdoje yra architektų, kurie netramdomi reiškia meninius polėkius, nieko bendro neturinčius su realybe. Direkcijos pozicija – neleisti pažeisti įstatymų ir architektų fantazijoms vešėti ten, kur jos negali vešėti”, – reiškė emocijas uosto vadovas.
Prieštaringas bendrasis planas
Į E.Gentvilo užduotus klausimus atsakymų toli ieškoti nereikia. Konkurso sąlygas vasarą, kai LASKAO dar vadovavo R.Staševičiūtė, parengė Klaipėdos miesto architektai. Vėliau patys dalyvavo šiame konkurse ir patys išrinko nugalėtoją, vieno iš saviškių – Edmundo Andrijausko architektų biuro – darbą. Tarp komisijos narių, aišku, buvo ir R.Staševičiūtė.
Jos aktyvumas Teritorijų planavimo komitete uostininkus stebina, ypač tais atvejais, kai planavimo darbus atlieka ne Klaipėdos bendrovės, o, pavyzdžiui, Kauno bendrovė „Pramprojektas”.
E.Gentvilas pripažįsta, kad teatras – tai paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas, nes jis jau seniau jautęs Klaipėdos architektų spaudimą uostui. Šiemet birželį esą bandyta sužlugdyti „Klasco” plėtros planus, nes pradėtas stabdyti detalusis planas.
Projektą pataisius, kiek įmanoma, pagal Teritorijų planavimo komiteto rekomendacijas ir rengiantis dar kartą teikti savivaldybei, LASKAO ekspertų taryba, kuriai pirmininkavo muzikinio teatro vietos parinkimo konkurso nugalėtojas E.Andrijauskas, spalio mėnesį antrą kartą išsakė nepritarimą planavimo sprendiniams. Ir tokia pozicija visiškai dėsninga – architektai šioje uosto dalyje jau nebemato uosto.
Ekspertų taryba teigia, kad nutarta nepritarti „Klasco” nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams, nes numatomi statyti objektai esą nedera su Klaipėdos miesto istorinės dalies architektūrine aplinka; netinka aklinos tvoros, reikia estetikos; trūksta įstatymų reikalaujamo želdinių kiekio (10 proc. teritorijos); per siauri miesto gatvių ašyse numatyti vizualinių ryšių koridoriai ir panašiai.
Nutarimo reziumė: „Atkreipti Klaipėdos miesto savivaldybės dėmesį į Bendrojo plano p.7.12, kuriame teigiama, kad „planuojant Vitės kvartalą <…> tikslinga keisti teritorijų funkcinę paskirtį, atsisakant sandėliavimo ir gamybinės veiklos”.
Nesusikalba tarpusavyje
Naujasis LASKAO pirmininkas architektas Vaidotas Dapkevičius LŽ patikino, kad muzikinio teatro vietos parinkimo konkursas atitiko savivaldybės poreikius, kuriuos esą išreiškė ir už E.Andrijausko teatro modelį balsavęs meras V.Grubliauskas.
„Sprendimą dėl konkurso nugalėtojo priėmė konkurso komisija, o nepriklausomi recenzentai komisijos kompetenciją įvertino kaip neabejotiną. Komisija jokių pastabų dėl nugalėtojų darbų tolesnio įgyvendinimo nepateikė. Dauguma darbų „Memelio miesto” teritoriją įvertino kaip tinkamiausią teatrui. Pirmų dviejų prizinių vietų laimėtojų darbai, kurie siūlė pastatą prie vandens, sutapo su daugumos konkurso viešos ekspozicijos lankytojų išreikšta nuomone. Manau, kad konkurso rezultatai rodo bendrą visuomenės ir specialistų poziciją. Konkurso tikslas (išrinkti tinkamiausią teatro pastatui vietą mieste viešo konkurso būdu) ir vienas iš bendrajame miesto plane numatytų tikslų pasiektas. Ta vieta – teritorija Danės upės žiočių dešinėje”, – aiškino V.Dapkevičius.
Jis įžvelgia ir įstatymų užkardas, apie kurias kalba E.Gentvilas, bet mano, kad jas iki derybų su konkurso laimėtoju ir architektūrinio projektavimo įmanoma pralaužti. „Mano asmenine nuomone, esant tokiai situacijai, kai komisijos sprendimu buvo pasirinkta vieta sklypo formavimui – uosto akvatorijos dalis, iki viešųjų pirkimų procedūros detaliajam planui rengti privalo būti priimtas galutinis sprendimas, ar, išreiškiant visuomenės valią, žiemos uosto dalis gali tapti žemyninės dalies tąsa. Šiuo atveju prireiktų politinės valios ir bendro sutarimo tarp šalies, miesto valdžių, specialistų ir uosto direkcijos atstovų dėl uosto ribas nustatančių dokumentų tikslinimo.
Apsisprendus kitaip, svarstytinas ir teatro pastato atsiradimas toje pačioje Danės žiočių teritorijos žemyninėje dalyje, tačiau taip pat arčiau vandens. Toks pasiūlymas buvo pateiktas antros vietos laimėtojų darbe. Tada, kai bus bendras, neprieštaraujantis įstatymams sutarimas dėl konkrečios sklypo vietos, konkurso metu parinktoje Danės žiočių teritorijoje bus galima planuoti tolesnius detaliojo plano rengimo žingsnius. Matau, kad tokios sąvokos kaip „spaudimas” kyla tiek uosto vadovams, tiek ir architektams. Tai požymis, kad nevyksta demokratiškos diskusijos”, – teigia LASKAO valdybos pirmininkas V.Dapkevičius.
Diskusijų šiemet būta, tik kas iš jų? Gegužę uosto valdžios iniciatyva surengtas tarptautinis forumas „Miestai ir uostai: bendro kelio beieškant”, kurio tikslas – didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir tenkinti bendruomenės poreikius. E.Gentvilas ir V.Grubliauskas pasirašė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad „būtina didinti Klaipėdos uosto ir savivaldybės bendradarbiavimą per įvairius šių valstybės institucijų ir įmonių valdymo modelius, rengti su uostu ir jūriniu verslu susijusius įstatymus, siekti, kad uosto vykdomi socialiniai projektai būtų susiję su jūriniais akcentais, jūrine kultūra, jūriniu kultūros paveldu ir jūrinėmis tradicijomis”.
Siūlo iškelti krovą
Architektas E.Andrijauskas, dėl kurio parengto darbo šįkart pažiro uosto vadovybės kritika, LŽ teigė, kad esą visai natūralu, jog ieškant konsensuso pirmiausia visos šalys išsako savo pozicijas, netgi jei jos iš pradžių atrodo ir nesuderinamos. Miesto architektų nuostata, kad miestas turės atsiverti į marias galbūt platesniu ruožu, nesanti nei nauja, nei stebinanti.
„Turime siūlyti miestui ir valstybei geriausią, mūsų manymu, vietą teatrui statyti konkurso stadijoje, net jeigu būtume siūlę privačią teritoriją ar Kairių poligoną. Tai, kad „Laivitės” įlanka yra uosto įstatymo reguliuojama teritorija, tereiškia viena: visoms šalims apsisprendus ten (beje, miesto administracinėse ribose) statyti teatrą, bus būtinas įstatymo pakeitimas – kaip jau 2008 metais jis buvo pakeistas, apsisprendus „Laivitės” teritoriją perduoti miestui, atsisakyti joje gamybos ir krovos”, – pažymėjo E.Andrijauskas.
Paklaustas, kodėl vietos spaudoje pareiškęs nuomonę, kad „uosto direkcija prieštaravimų dėl teatro statybos neturi”, sakė, kad ją susidarė aptariant konkurso rezultatus. Diskusijoje spalio 27 dieną dalyvavę ir uosto direkcijos atstovai. Tačiau E.Andrijauskas pakartojo aiškinamajame projekto rašte išdėstytą mintį, kad plėtojant projektą svarbiausia bus miesto susitarimas su uosto direkcija ir „Memelio miesto” teritorijos nuomininkais.
O dėl LASKAO ekspertų vetuoto bendrovės „Klasco” teritorijos planavimo dokumento E.Andrijauskas savo įtakos nesureikšmino. Jis sakė, esą Ekspertų tarybos sprendimas – kolegiali nuomonė, todėl ją komentuoti nebūtų etiška. O ji remiasi bendrojo plano siekiamybe gamybą miesto centre riboti.
„Nuo savęs tik galiu pridurti, kad taršos ir triukšmingos uosto veiklos atsisakymas centrinėje miesto dalyje yra natūralus dalykas, vykstantis Europos ir pasaulio miestuose jau ne vieną dešimtmetį. Kokiu būdu kompensuoti krovos potencialo praradimus, žinoma, yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tam tikslui pasiekti uostui numatytos rezervinės teritorijos, planuojamas giliavandenis uostas, ieškoma galimybių efektyviau panaudoti turimas ar planuojamas teritorijas ne tokiose jautriose vietose, koks yra Klaipėdos senamiestis”, – aiškina E.Andrijauskas.
Architektai turėtų matyti, kad mūsų valstybės nuostatos uosto klausimais neatitinka Europos miestų pozicijos – už atlaisvintas senamiesčių teritorijas suteikti krovos kompanijoms naujos erdvės. Lietuvos sprendimai keičiasi sulig kiekvienais rinkimais į Seimą. Juk visai neseniai Susisiekimo ministerija nutarė atsisakyti ankstesnės Vyriausybės užduoties pasistatyti giliavandenį uostą prie Klaipėdos.
Bendrovės „Klasco” veiklą nuo žiemos uosto krantinių per artimiausius dešimtmečius perkelti nebus kur – rezervinių teritorijų giliausioje savo dalyje uostas paprasčiausiai nebeturi.
Pasigedo žvilgsnio į ateitį
E.Gentvilas sako taip pat esantis miestelėnas, kaip ir architektai, tačiau esą nedera kirsti šakos, ant kurios visi sėdi. „Tam, kad būtų nutiesta Minijos gatvė, uosto direkcija šiemet skyrė 8 mln. litų, kitais metais duos dar septynis. Ar siaurinant uosto veiklą neatsitiks taip, kad miestas turės kompensuoti uostui už prarastas pajamas?” – klausė E.Gentvilas. Tačiau jis sakė neprieštarausiantis, jeigu teatras atsirastų kitoje „Memelio miesto” teritorijos dalyje – arčiau Danės upės. O krantinės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir uždirbti pinigus. Joms rekonstruoti, „Laivitės” tuomečiams savininkams prašant, prieš penkmetį esą buvę investuota 18 mln. litų.
Bet „Memelio miesto” vadovas D.Anužis teigia, kad jas naudoti krovai nebūtų įmanoma be papildomų išlaidų. „Buriuotojai sako – steikite čia dar vieną jachtklubą. Tačiau jachtų dar greitai nebus tiek, kad užpildytų abu veikiančius Klaipėdos jachtklubus ir dar mūsiškį. Tas kaušas, į kurį architektai teatrą „tupdo”, ganėtinai sudėtinga laivybai vieta. Krantinės neapsaugotos nuo vėjų, paprastai rudenį čia įsiūbuoja aukštą bangą. Srovė iš Danės vagos užsisuka ir visko iš uosto prineša – netgi 700-800 kilogramų atmušų. Nežinau, kiek uosto direkcija anksčiau investavo į dvi krantines, bet gruntas po jomis smenga, projektinių gylių nepasiekta – galime švartuoti laivus tik iki 3 metrų grimzlės ir prieš kiekvieną burlaivių regatą valome krantinių prieigas”, – sako „Memelio miesto” vadovas.
Tačiau D.Anužis, remiantis teatro ant vandens idėją, kritiškai vertina Klaipėdos architektų darbus ir mano, kad nieko neatsitiks, jeigu diskusijos truks dar metus ar kelerius. Forsuoti tokio projekto esą nereikėtų, nes mūsų architektai į ateitį žvelgią ne itin toliaregiškai. Jeigu norima, kad muzikinio teatro pastatas reprezentuotų Klaipėdą kaip modernios visuomenės miestą, tai vizijų autoriai, D.Anužio nuomone, galėtų pasidomėti, pavyzdžiui, Kopenhagos teatro ant vandens technologijomis. Ten pastato projektavimas uosto akvatorijoje turėjo kitą prasmę – parodyti, kaip galima panaudoti ne tik vėjo, bet ir vandens energiją. O juk Europos Sąjunga siekia, kad po 2025 metų kiekvienas didelis visuomeninės paskirties objektas naudotų vidinius energijos šaltinius, todėl ir naujo muzikinio teatro norintiems klaipėdiečiams architektai, jo manymu, turėtų siūlyti pažangias idėjas.
VIDA BORTELIENĖ
„Lietuvos žinios”
Šaltinis: "Lietuvos žinios"
Architektai, urbanistai, dizaineriai kviečiami dalyvauti Gargždų daugiabučių namų modernizavimo kūrybinėse dirbtuvėse.
Pageidaujantieji organizatoriams prašomi pateikti savo darbų portfelį. Dirbtuvių dalyviai bus atrinkti pagal pateiktus darbus bei šiuos vertinimo kriterijus:
1. Dalyvavimas analogiškose dirbtuvėse;
2. Dalyvavimas architektūriniuose-urbanistiniuose konkursuose (prizinių vietų laimėtojai);
3. Praktinė patirtis;
4. Architekto, dizainerio išsilavinimas (gali būti studentai).
Dirbtuvių dalyvių sąrašas bus paskelbtas tinklapyje www.architektams.lt .
Pretendentai savo darbų portfelį prašomi siųsti el.p.: archsajunga@architektams.lt iki š.m. lapkričio 18 d. 12 val.
www.architektams.lt informacija
Lapkričio 24–26 dienomis Gargžduose vyks kūrybinės dirbtuvės Gargždų mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų grupių modernizavimo koncepcijai sukurti. Architektų ir dizainerių komandos parengs daugiabučių namų grupių atnaujinimo alternatyvas, nustatys galimus miesto įvaizdžio pokyčius.
Gruodžio 9 d. 15 val. numatomas kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas Klaipėdos rajono savivaldybės salėje.
Visi savo miestui neabejingi gargždiškiai kviečiami teikti siūlymus dėl daugiabučių namų modernizavimo (spalvinio sprendimo, medžiagiškumo, gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir pan.) Architektūros ir urbanistikos skyriui el. paštu: architektura@klaipedos-r.lt arba telefonu (8 46) 47 30 60 iki lapkričio 18 d.
Klaipėdos raj. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus informacija
Penktadienį, lapkričio 11-ąją, minint Pasaulinę urbanizmo (miestų planavimo) dieną, Klaipėdos miesto savivaldybėje bus pristatyta būsimųjų architektų darbų paroda – projektai Klaipėdos tema. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentų darbų ekspoziciją apžvelgs prof. A. Vyšniūnas.
Parodos atidarymas – 14.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Liepų g. 11) 4 aukšte.
Kviečiame susipažinti su jaunųjų kolegų darbais!
www.architektams.lt informacija
Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantės Eglės Truskauskienės studija apie Klaipėdos uosto plėtrą, perspektyvą bei palyginimas su kitais Baltijos uostais. Akademinis žvilgsnis Klaipėdoje fiksuoja kiekybinę, bet ne kokybinę pakrantės plėtrą.
„Akivaizdu, kad Klaipėdos uosto pakrančių ilgis yra pats didžiausias iš visų Baltijos uostų, nors pagal krovos darbus ji tik penkta. Tokį didelį ilgį būtų galima sieti su tuo, kad naudojamas gana siauras pakrantės ruožas. Vis dėlto Gioteborgas, net ir išsidėstęs trumpesnėje pakrantės atkarpoje, uosto veiklai naudoja mažesnį plotą. <…>
Ieškant perspektyviausių Klaipėdos uostamiesčio urbanistinės plėtros krypčių, svarbu dar kartą žvilgterėti į pakrančių naudojimo efektyvumo tyrimą. Pagrindinės kompanijos, vykdančios krovos darbus ir perkraunančios daugiau kaip 90 proc. krovinių Klaipėdos uoste, yra: „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“ ir „Klaipėdos terminalo grupė“. Šios įmonės užima tik 29 proc. visos 623 ha teritorijos ir 38 proc. (iš 27 022 m) bendro krantinių ilgio. Likusią 71 proc. uosto dalį užima aptarnaujančios tarnybos, keltų ir jų prieigų teritorijos, kruizinių laivų terminalai, laivų remonto dirbtuvės ir kitos krovos kompanijos. Dalis šios veiklos būtina, kad būtų užtikrintos uosto funkcijos. Vis dėlto didžiąją dalį užima krovos kompanijos, todėl akivaizdu, kad teritorija naudojama neefektyviai, o užimami plotai visiškai neadekvatūs veiklos užmojams.”
Visas Eglės Truskauskienės straipsnis:
http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/tpa_vol33_no4_211-224_truskauskiene.pdf
EGLĖ TRUSKAUSKIENĖ
VGTU Urbanistikos katedra
Lapkričio 11 d. Architektų klubas renginuku – diskusija paminėjo pasaulinę urbanizmo dieną („World Urbanism Day” – lapkričio 8d.).
Diena minima daugiau kaip 30 šalių keturiuose kontinentuose.”Tai speciali diena sugyvenamų bendruomenių planavimo ir kūrimo svarbai pripažinti ir propaguoti. Pasaulinė urbanizmo diena suteikia puikią galimybę pažvelgti į planavimą iš globalios perspektyvos, įvykis, apeliuojantis į piliečių ir valdžios sąmonę su tikslu atkreipti dėmesį į miestų ir teritorijų plėtojimo daromą įtaką aplinkai”(Wikipedia.org).
Pranešimą skaitė architektas Mantas Daukšys.
PRANEŠIMAS
„Teatras uoste? Niekada”, – paklaustas apie ambicingą naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ant vandens projektą, laimėjusį vietos parinkimo konkursą, sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. „Niekada nesakyk niekada”, – replikuoja projekto rengėjai.
Uosto direkcija Kultūros bei Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos savivaldybės administracijai, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui (KVMT) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai (LASKAO) adresavo raštą, kuriame akcentuoja, kad nepritaria laimėjusiam projektui, nes jo galimybė nesiderina su šalies įstatymais, ir siūlytų pakartoti architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti, pakoregavus jo sąlygas.
Konkurso rengėjai – KVMT ir LASKAO – savo ruožtu argumentuoja, kad laimėjęs projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, greičiau – akstinas diskutuoti.
Žinia, praėjusią savaitę vertinimo komisija, vadovaujama miesto mero Vytauto Grubliausko, konkurso nugalėtoju paskelbė projektą „Miesto siela”.
Jį sukūrę klaipėdiečiai architektai Edmundas Andrijauskas, Ramūnas Amšiejus, Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Rolandas Rakevičius, Andrius Jašinas bei Aurimas Baužys naujam teatro pastatui pasiūlė vietą buvusioje įmonės „Laivitė” akvatorijoje – įlankoje tarp Šiaurės rago ir Žiemos uosto. Autoriai akcentavo, kad teatro ant vandens idėja suteikia plačias galimybes įgyvendinti išskirtinį architektūrinį sprendimą, o drauge – ir pretenduoti sukurti naują visos šalies įvaizdžio ženklą.
Prasilenkia su įstatymais
„Tokiam projektui niekada nepritartume, nes tai pažeidžia daugelį įstatymų, pirmiausia – Uosto įstatymą, antra vertus, Strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčių objektų įstatymą. Kiekviena krantinė yra toks objektas”, – teigė E. Gentvilas, akcentavęs, kad tai nėra jo, kaip miesto Tarybos nario ar asmeninė nuomonė.
Pokalbininko įsitikinimu, konkurso sąlygų rengėjai jose turėjo nurodyti vietas, kuriose galima statyti teatrą, tačiau uostas nesąs viena iš jų.
„Kodėl nekilo mintis siūlyti kaip vietą teatrui Kairių poligono, bendrovės „Klaipėdos Smeltė” teritorijos arba privataus kieno nors sklypo? Todėl, kad teatro projektas – kai kurių architektų bandymas siaurinti uosto teritoriją ir įkelinėti koją su savo vizija, kuri niekada nebus įgyvendinta, nes čia turėtų vykti uostinė laivybos ir komercinė veikla”, – sakė uosto vadovas.
Anot E. Gentvilo, konkurso sąlygos su uosto direkcija nebuvo derinamos – esą tik pranešta, kada vyks baigiamasis konkurso posėdis, ir paprašyta deleguoti savo atstovą.
„Mūsų atstovė pasakė, kad uosto teritorija ir akvatorija turi būti naudojama pagal įstatymo nustatytą paskirtį. Į tai niekas nereagavo, ir laimėtoju paskelbtas projektas, numatantis statyti teatrą uosto akvatorijoje, kur pagal galiojančius įstatymus vyksta laivyba, o krantinėse – krova, nors ir ne nuolat, – teigė pokalbininkas. – Žmonės ėjo į labdaros koncertą, aukojo premijų fondui, o premiją norima atiduoti projektui, kuris niekada nebus įgyvendintas.”
Džiaugiasi diskusija
LASKAO valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius savo ruožtu akcentavo, kad projektas nėra planavimo dokumentas, o teisinius dalykus galima koreguoti, jeigu tik tam yra politinės valios. O svarbiausia esą, kad pavyko sukelti diskusiją apie naujo kultūros objekto poreikį.
„Tai darėme viešai, kreipėmės į visas institucijas, kad jos pareikštų savo nuomonę svarstymų metu. Nenorėjome užbėgti už akių”, – teigė pokalbininkas, pastebėjęs, kad šioje situacijoje susiduria du strateginės reikšmės objektai: uostas ir teatras, tad valstybė, atsižvelgusi į visuomenės bei specialistų nuomonę, galės pasirinkti prioritetinį. „Ar ateičiai svarbiau krantinės gabalas, tinkamas švartuoti jachtoms, turi parodyti viešasis interesas”, – mano V. Dapkevičius.
Jam antrino ir KVMT vadovas Ramūnas Kaubrys – anot jo, uosto direkcijos išreikšta pozicija yra natūrali įvykusio konkurso tąsa.
„Konkurso rezultatas neteigia, kad būtent šioje vietoje bus statomas naujas teatras. Jo metu buvo parinkta vieta, dalyviai kėlė siūlymus sutinkamai su konkurso sąlygomis. Rezultatas nieko niekam neįpareigoja. Kita vertus, faktas, kad penki iš šešių dalyvių mato teatrą, reprezentacinį regiono traukos objektą, prie vandens, galėtų būti neignoruojamas, – sakė R. Kaubrys. – Jokia miesto teritorija kaip galima naujo objekto atsiradimo vieta nėra eliminuojama. Jeigu Uosto direkcija mano, kad įgyvendinti jį – visiškai nerealu, tai – jos pozicija. Galimos tolesnės diskusijos su visomis suinteresuotomis institucijomis.”
Anot vadovo, konkursas nebuvo surengtas staiga: visi klausimai buvo derinami su Klaipėdos savivaldybės administracijos bei Kultūros ministerijos specialistais.
„Geriau vėliau nei blogai”
Edmundas ANDRIJAUSKAS, konkursą laimėjusį projektą parengusios architektų grupės narys
Gaila, kad sulaukėme kategoriškų pareiškimų tik dabar, kai jau įvyko konkursas. Kita vertus, nuo kažko reikia pradėti – pats laikas kalbėtis iš esmės. Realizavimo tempai ir galimybės priklausys jau nuo miesto valdžios, uosto direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pozicijos. Niekada nesakyk niekada: laikas eina, įstatymai keičiasi. Geriau turėti teatrą vėliau, bet tokioje vietoje, kuri bus geriausia jam ir miestui. Lengviausia būtų pastatyti teatrą prie Jakų žiedo, bet ar reikia? Jau turime Žvejų rūmus Taikos prospekte – beje, dydžiu pastatas panašus į teatrą, – ar jie padarė ir daro daug įtakos miesto tapatybei?
„Miestas turi būti gyvas”
Darius ANUŽIS, bendrovės „Memelio miestas” direktorius
„Memelio miestas” yra multifunkcinės paskirties teritorija, čia planuojama ir gyvenamoji, ir visuomeninės paskirties statyba, o dalį jos ketinama skirti kultūrinės paskirties objektams. Šitaip siekiama užtikrinti, kad kvartalas bus gyvas, pulsuojantis – juk visi norime gyventi mieste, kur gyvenimas jeigu ne kunkuliuoja, tai bent jau nesustoja. Nugalėtojų projekte numato teatrą statyti ne mūsų įmonės valdomoje teritorijoje, o šalia jos. Organizuodama konkursą, Architektų sąjunga paklausė mūsų, ar prieštarautume, jeigu mūsų teritorija būtų įtraukta į konkursą, atsakėme – ne, juolab kad ir patys galvojame apie tokio objekto statybas. O jeigu pradėčiau entuziastingai reikšti nuomonę, kokia gerą vietą numato laimėjęs projektas, vėl pasigirstų kalbų, kad viskas nupirkta, apmokėta, kad mūsų kompanija užsiima lobizmu, nors taip tikrai nėra.
„Norus formuokime iš galimybių”
Rimantas CIBAUSKAS, naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybų iniciatyvinės grupės pirmininkas
Džiugu, kad naujo teatro reikalai pajudėjo, tačiau, mano nuomone, renkantis tinkamą vietą, reikėtų paanalizuoti, kokių realių galimybių turime, koks juridinis pagrindas galioja vienai ar kitai teritorijai. Antraip rizikuojame įklimpti begalinėse diskusijose. Žinoma, jeigu teatro norėtume 2025-aisiais, galime sau leisti ginčytis, tačiau, jeigu kalba eitų apie šį dešimtmetį bei artėjantį naują Europos Sąjungos programavimo laikotarpį, turėtume elgtis konstruktyviau – šitaip sutaupysime ne tik laiko, bet ir finansų. Kaip ir anksčiau, pasisakyčiau už skverą prie bendrovės „TEO LT” pastato – tai yra valstybinė žemė, tad dėl jos nekiltų problemų.
VALERIJA LEBEDEVA
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Dar vasaros pradžioje Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatytas ir vienbalsiai sukritikuotas teritorijos Naujojoje Uosto g. 23 detalusis planas dar kartą pateiktas viešai ekspertizei.
Nors dokumento rengėjai – AB „Pramprojektas“ – po pirmųjų svarstymų projektą gerokai patobulino, tačiau jo sprendiniai, numatantys intensyvią uosto teritorijos plėtrą centrinėje Klaipėdos dalyje, ir šįkart pritarimo nesulaukė. Ekspertų tarybos nuomone, šis projektas kertasi su miesto Bendrojo plano nuostata, numatančia, jog centrinėje miesto dalyje palaipsniui turėtų būtų atsisakoma gamybinės ir sandėliavimo veiklos. Dokumentu siekiama įtvirtinti priešingą tendenciją, atspindinčią tik uostininkų interesus. Anot Ekspertų tarybos nario R. Gailiaus, keista, kad miestą toliau bandoma užkišti naujais sandėliais, kuriuos sėkmingai galima būtų statyti už miesto, kaip tai daroma pažengusiose valstybėse.
Planuojama KLASCO plėtra
Projekto užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Planuojamoje bemaž 40 ha ploto teritorijoje jūrų krovos verslą plėtoja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Tiek užsakovai, tiek projekto rengėjai neslepia, jog planavimo tikslas – didinti šios bendrovės krovos pajėgumus. Tam numatoma pertvarkyti esamą teritoriją, joje įrengti naujus terminalus (cemento krovai), plėsti esamus (skystų bei birių trąšų), statyti naujus sandėlius, o kai kuriuos senus gamybinius pastatus, esančius arčiausiai Žiemos uosto, planuojama nugriauti. Projekto rengėjai, siūlydami sprendinius, teigė atsižvelgę į tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į senamiesčio vizualinės apsaugos bei miesto istorinę zonas, tad riboję numatomų pastatų aukščius, stengęsi juos koncentruoti atokiau nuo miesto centrinės dalies. Pagal KU Baltijos tyrimo institute atliktą plėtros vertinimą sveikatos požiūriu buvusios apibrėžtos sanitarines zonos, numatyti galimi vizualinio ryšio koridoriai, apsaugos nuo triukšmo tvoros ir t.t. Viešai pripažinta, jog projekte neįvykdyta tik įstatymo norma dėl želdinių teritorijoje. Esą skirti 10-alį teritorijos žaliesiems plotams uoste neracionalu, tad detalųjį planą įgyvendinsianti bendrovė pasiryžusi juos pasodinti bet kurioje miesto Savivaldybės nustatytoje teritorijoje.
Po pirmojo svarstymo – perkelti vartai
Pakoreguotame projekte išspręsta per pirmąjį svarstymą itin akcentuota problema – įvažiavimas į „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“. Jis iš dabartinės vietos perkeltas į būsimą J. Janonio gatvės tęsinį, čia numatant įrengti šviesoforinę sankryžą su N. Uosto gatve. Stovėjimo aikštelė vilkikams numatyta teritorijos viduje, tad miesto gyventojai ateityje gali tikėtis, jog su kroviniais atvažiavę sunkvežimiai nebeužkims vienos judriausių miesto gatvių.
Pateikti ir projektiniai siūlymai įrengti Švyturio gatvės tęsinį. Tiesa, klausimas, kada ir kieno lėšomis turėtų būti nutiesta ši, uosto krovininį transportą iš miesto „išvesianti“ gatvė, numatyta ir miesto Bendrąjame plane, lieka neatsakytas. Tad Ekspertų taryba rekomendavo Klaipėdos miesto savivaldybei per tolesnes projekto derinimo procedūras užsitikrinti, jog šio detaliojo plano sprendiniai gali būti pradėti realizuoti tik įgyvendinus transporto sistemos pertvarkymus.
Principiniai trūkumai – tvoros, pastatų vaizdas ir želdiniai
Principiniai dalykai, dėl kurių Ekspertų taryba kritikavo detaliojo plano užsakovus ir rengėjus – uostą juosiančios tvoros ir jų estetika, formalus požiūris į planuojamus vizualinio vaizdo koridorius (jie turėtų atverti miestui bent minimalų vaizdą į uostą), neapibrėžta planuojamų pastatų architektūra bei želdiniai. Vienbalsiai nepritarta ir cemento terminalo bokštams numatytai vietai, kuri, anot ekspertų, nedera su miesto istorinės dalies aplinka.
Tvorų klausimo projekto rengėjai teigė net nesprendę. Esą ši uosto teritorijos apsaugos priemonė apibrėžta Uosto įstatyme. Ekspertų nuomone, tai nepakankamas argumentas ignoruoti seną problemą. Esą įmanoma suderinti ir saugumo, ir tvorų estetikos klausimus. Net neabejojama, jog centrinėje dalyje uostą nuo miesto skiriančios tvoros turėtų būti ažūrinės. Bent tokiu būdu miestietis ar svečias turėtų galimybę pajusti uostamiesčio dvasią. Mažas prošvaitas tarp pastatų ekspertai vadino formaliomis, o kai kuriais atvejais – ir beprasmėmis. „Kam reikalingas vizualinio vaizdo koridorius, jeigu jis „atsimuša“ į akliną tvorą? Jis –beprasmis“,- konstatavo Ekspertų tarybos narys A. Kilišauskas. Autoriams rekomenduota ieškoti tokių technologinių sprendimų, kad vaizdas į krantines būtų užtikrintas tiek iš marių, tiek iš miesto pusės. Projektu nustatytus tarpus tarp pastatų rekomenduota dvigubinti.
Želdinių problema, anot architektės-ekspertės R. Staševičiūtės, gali būti sprendžiama pasitelkus naujausias technologijas. Pasaulyje taikoma praktika, kai apželdinami pastatų stogai, veja užsėjamos automobilių stovėjimo aikštelės arba net tarpai tarp geležinkelio pabėgių. Tokiomis priemonėmis būtų mažinama aplinkos tarša, taip pat nenusižengiama visiems ūkio subjektams, taip pat ir uosto kompanijoms privalomiems Lietuvos įstatymų reikalavimams.
Ekspertų tarybos išvadose taip pat akcentuota, jog į miesto centrinę dalį išsiveržiančių naujų uostininkų pastatų architektūra negali būti reglamentuota vien tik aukščio apribojimais. Detaliojo plano sprendiniuose turi būti patvirtinti reikalavimai jų siluetui, medžiagiškumui bei spalvoms. Ypač rekomenduota atkreipti dėmesį į pastato, numatomo greta būsimojo J. Janonio gatvės tęsinio architektūrinę išraišką. Anot ekspertų, šis statinys pretenduotų tapti tiek miesto, tiek krovos kompanijos įvaizdžio elementu, tad jo projektą tikslinga būtų rinkti architektūriniame konkurse.
Miestiečiai pastabų neturėjo
AB „Pramprojektas“ projektų vadovė V. Tarnauskienė teigė, jog po Ekspertų tarybos svarstymo teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano sprendiniai bus teikiami derinti Nuolatinei statybos komisijai. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovo A. Kungio, šis projektas jau buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Pastabų ar pasiūlymų iš miesto bendruomenės negauta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
