Šiandien baigėsi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos vietos parinkimo atviro architektūrinio-urbanistinio konkurso darbų pateikimo terminas. Konkurso organizatoriai sulaukė 6 dalyvių darbų.
Pagal konkurso sąlygas dalyviai turėjo išanalizuoti ir išrinkti geriausią teritoriją iš analizei pateiktų 4 galimų naujo Muzikinio teatro statybos vietų arba, savo nuožiūra, papildyti sąrašą viena teritorija bei siūlyti, jų nuomone, tinkamiausią sprendimą. Profesionalų analizei pateiktos 4 teatro statybos galimybės: esamas Muzikinio teatro sklypas (Danės g.), teritorija prie Danės upės (Danės g., šalia TEO pastato), buvusios „Laivitės“ teritorija bei erdvės prie Vasaros koncertų estrados.
Kokius galimus architektūrinius-urbanistinius sprendimus konkurso dalyviai siūlo Klaipėdai, bus galima išvysti jau ateinantį antradienį, spalio 4-ąją. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salėje (Danės g. 19, II a.) bus atverta vieša konkursui pateiktų darbų ekspozicija. Ją bus galima apžiūrėti antradieniais-penktadieniais nuo 12 iki 17.30 val., arba teatro renginių metu. Konkurso dalyvių projektai bus viešinami ir LAS Klaipėdos apskrities organizacijos tinklapyje www.architektams.lt .
Visuomenės atstovai turės galimybę savo nuomonę apie konkurso dalyvių darbus išreikšti raštu. Pateikti siūlymai ir nuomonės bus apibendrinti ir pristatyti viešai iki vertinimo komisijos posėdžio. Konkurso komisija visuomenės nuomonę įvertins protokole.
Pagal konkurso sąlygas pateiktų projektų autoriai išliks nežinomi iki pat paskutinės akimirkos – informacija apie juos bus paskelbta tik išrinkus konkurso laimėtoją. Viešas vertinimo komisijos posėdis, kuriame galės dalyvauti visi šiuo klausimu besidomintys visuomenės atstovai, numatomas š.m. spalio 27 d. 13 val. Vertinimo komisijos pirmininkas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys trečią kartą atsisakė suderinti bendrovės „Investicijų kvadrantas“ detalųjį planą H.Manto 11 Klaipėdoje. Tokį patį sprendimą priėmė ir Klaipėdos savivaldybės Nuolatinė statybų komisija.
Bendrovė „Investicijų kvadrantas“ siekia nugriauti buvusį kino teatrą „Vaiva“ ir naujai formuojamame sklype pastatyti šešis pastatus iš stiklo ir betono. Pagal projektą aukščiausias iš jų sieks 30 metrų, taigi bus maždaug triskart aukštesnis nei liūdnai pagarsėjęs Laisvės alėjos „stiklainis“, – teigiama Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos pranešime spaudai.
Trečią kartą pateiktas derinti detalusis žemės sklypo planas nebuvo pataisytas pagal Kultūros paveldo departamento išduotas sąlygas, todėl jo sprendiniai neatitinka LR teritorijų planavimo ir LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų. Detaliojo plano rengėjai savavališkai pakeitė sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, užstatymo aukštingumo ir intensyvumo rodiklius.
Be to, šis detalusis planas prieštarauja ir Klaipėdos miesto bendrajam planui, pagal kurį planuojamas sklypas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijoje. O pagal detalųjį planą sklypas priskiriamas daugiaaukščių ir aukštybinių pastatų statybos teritorijai.
Kultūros paveldo departamentas griežtai pasisako prieš vadinamųjų stiklainių veržimąsi į istorines miestų dalis, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kadangi tai prieštarauja paveldo apsaugos teisės aktams.
www.kl.lt informacija
Šaltinis: www.kl.lt
Šį straipsnį inspiravo pavasario ir vasaros pradžios įvykiai, susiję su statybomis istorinėje aplinkoje. Spaudos antraštės šiuo klausimu intriguojančios: „Paveldosaugininkai: mūsų tikslas – kad Kauno „stiklainis” stovėtų kuo trumpiau” (Kauno diena, 2011-05-03), „Kauno „stiklainio” istorija: architektui V. Juozaičiui atėmė atestatą” (pilotas.lt, 2011.05.17), „Stiklainio Laisvės alėjoje skandalas: piketuotojai šaukė „Miestą darko” (Kauno diena, 2011-06-17).
„Senojo Kauno” draugijos pirmininkas, Kauno patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos pirmininkas R. Žiliukas paskelbė atvirą laišką dėl istorinių pastatų niokojimo, adresuotą Lietuvos Respublikos valdžiai, pradedant LR Prezidente ir baigiant LR generaliniu prokuroru. Viską vainikavo piketas Kaune. Nepalaikau jo, bet džiaugiuosi – ko gero tai buvo pirmoji demonstracija Lietuvoje dėl architektūros…
Architektas Gintaras Balčytis
Palanga viena iš pirmųjų šalyje pakvies žinomus Lietuvos architektus, projektuojančius ar projektavusius Palangoje, tiesiog piešti – neatsižvelgdami į jokius juridinius, teritorijų planavimo dokumentų ar užsakovų reikalavimus, specialistai su pieštuku rankoje ar į pagalbą pasitekę kompiuterines programas dalinsis mintimis, koks turėtų būti didžiausias šalies kurortas. Tokia vyriausiojo Palangos architekto Svajūno Bradūno idėja – naujovė ne tik šalyje, bet ir Europoje.
Pasak S. Bradūno, Palanga kartkartėmis sulaukia šalies architektų kritikos, neva kurorte planuojant naujus objektus neskelbiami architektūriniai konkursai, neieškoma idėjų. Todėl miesto vyriausiasis architektas nusprendė surengti parodą „Piešiu Palangą”, kurioje dalyvauti pakviesti žinomi šalies architektai, dirbantys ar dirbę Palangoje.
„Mes piešime Palangą tokią, kokios galbūt niekada nebuvo ir niekada nebus”, – teigė S. Bradūnas, tačiau pridūrė, kad specialistų išdėstytos mintys bei pastabos bus labai vertingos formuojant ateities kurorto veidą, nustatant sąlygas ar užduotis architektūriniams konkursams ir galų gale atsakant į klausimą – o kas būdinga ir savita gali būti Palangoje.
Parodos dalyviams vyriausias Palangos architektas pateiks dvidešimt nuotraukų, kuriose užfiksuoti miesto vaizdai. Kiekvienas architektas iš jų pasirinks mažiausiai penkis, ir į fotoaparato užfiksuotus miesto fragmentus savo nuožiūra įkomponuos, jų manymu, čia tinkamą objektą. „Nuotrauką pasirinkęs architektas laisva forma bei paties pasirinkta technika pieš tai, ką mano esant reikalinga. Tai bus ne projektai, o piešiniai, neatlikus urbanistinių analizių ar kitų profesionalių darbų, kuriuos mes dirbame kiekvieną dieną”, – kalbėjo S. Bradūnas.
Vyriausiojo Palangos architekto nuomone, ši specialistų surengta paroda suteiks galimybę pasitikrinti, kurios miesto dalys architektūriniu požiūriu yra probleminės. Be to, parodos „Piešiu Palangą” dalyvių darbai galbūt taps atspirties taškas investuotojams, norintiems kurorte realizuoti savo idėjas.
Tačiau paroda bus laikoma pavykusia ir tuo atveju, jei aptarimo metu specialistai nuspręs, kad nė vienas iš architektų pateiktų pusšimčio darbų nėra tinkamas. „Pasisakydami, jog tokios Palangos mums nereikia, mes duosime žinią visiems, kaip daryti nereikėtų”, – sakė S. Bradūnas. Teigiamai vyriausiasis Palangos architektas vertintų ir faktą, jei kurios nors iš specialistams pateiktų nuotraukų nė vienas nepasirinktų savo darbui – tai patvirtintų, jog šioje miesto dalyje nieko keisti nereikėtų.
Mėnesį kūrę architektai bus sukviesti į bendrą darbų aptarimą bei lapkričio pradžioje A. Mončio namuose – muziejuje surengs parodą. Ekspozicija bus atvira visuomenei. Planuojama išleisti ir parodos katalogą.
www.ve.lt informacija
Konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, perspektyviausią kūrybinį projektą, skirtą iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms 2015 metais įamžinti, jo palikuonių nuopelnams Rietavo, taip pat ir Lietuvos socialinės, kultūrinės, techninės ir ūkinės pažangos raidai įprasminti.
Paminklo pastatymo vieta – Rietavo dvaro sodybos teritorija arba kita projekto autoriaus siūloma erdvė Rietavo miesto teritorijoje.
Projekto konkurse kviečiami dalyvauti profesionalūs skulptoriai, architektai, kitų menui artimų sričių specialistai.
Pasiūlymų pateikimo terminas – nuo konkurso paskelbimo datos spaudoje iki 2012 kovo 1 d.
Išsamesnę informaciją rasite Rietavo savivaldybės interneto svetainėje www.rietavas.lt.
Nesutapus Užsienio reikalų ministerijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Klaipėdos miesto savivaldybės Įvaizdžio komisijos narių nuomonėms dėl Baltijos regiono simbolių įrengimo Klaipėdoje, idėjų konkurso iniciatoriai pagalbos kreipėsi į krašto Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą, kad ši padėtų išrinkti uostamiesčiui tinkamiausią sprendimą.
Šiemet meninių idėjų konkursą “Baltijos kelrodis – Baltijos regiono tapatumo simbolis” inicijavusios Užsienio reikalų ministerija bei Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje sulaukė tik 4 konkursinių darbų. Juose – 7-ias Baltijos regiono valstybes bei atstumus iki miestų žyminčių kelrodžių idėjos. Vertinimo komisija Vilniuje laimėtoja pripažino idėją, kelrodžius įkomponavusią į grūdinto stiklo šaligatvio plyteles. Klaipėdos miesto Įvaizdžio komisijai labiau patiko tradicinio kelrodžio idėja (informacinis stulpas su kryptis ir atstumus rodančiomis rodyklėmis), kuri galėtų būti įgyvendinta ant šiaurinio molo Melnragėje.
Dėl laimėtojo titulo besivaržančius darbus vertinę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertai apgailestavo, kad konkurse sulaukta mažai pasiūlymų. Spėta, jog dėl to, jog konkursas organizuotas vasaros atostogų metu. Iš pasiūlytų dviejų variantų, dauguma Ekspertų tarybos narių pritarė originalios šaligatvio plytelės idėjai. Esą tiek Kruizinių laivų terminale, tiek Šiauriniame rage ir taip gausu vertikalių akcentų, o take, vedančiame į Šiaurinį ragą ar Kruizinių laivų terminalą, įmontuota šviečiančių stiklo plytelių serija būtų įdomesnis sprendimas.
Šios idėjos autoriams ir konkurso organizatoriams rekomenduota prieš įgyvendinant projektą gerai įvertinti uostamiesčio klimato sąlygas ir parinkti tinkamus technologinius sprendimus, kad šaltuoju metų laiku Baltijos regiono kryptis bei miestus žymintys simboliniai ženklai nepaskęstų vandeny ar sniego pusnyse.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba vienbalsiai palaikė idėją Nidoje atstatyti kadaise čia buvusį Sakučio viešbutį.
Ekspertų tarybai pateikti svarstyti centrinės Nidos teritorijos (tarp Naglių, Taikos gatvių bei Nidos tarptautinio keleivių uosto) detaliojo plano koncepcija bei projektiniai sprendiniai (aut. M. Ramanauskienė ir J. Kijauskienė) Neringos miesto tarybos narių neįtikino. Politikai nutarė svarstymą atidėti, o prieš priimant sprendimą su parengtais sprendiniais supažindinti visuomenę, Nacionalinio parko direkciją, Kultūros paveldo departamentą, Architektų sąjungos ekspertus. Tarybos narių diskusijoje abejota, ar Nidos centre, tarp Savivaldybės ir prieplaukos atsirasiantys pastatai neatims iš bendruomenės ir svečių jau įprastos koncertinių renginių erdvės.
Tuo pat metu projektą išanalizavę architektūros ir urbanistikos ekspertai sveikino projekto autorius ir užsakovus, pateikusius gerą kurorto gyvenvietės centro sutvarkymo viziją, kurios pagrindinis akcentas – Nidą garsinusių istorinių pastatų komplekso atkūrimas.
Sakučio viešbučio šlovė – tik nuotraukose ir prisiminimuose
Istorinė medžiaga rodo, jog pamaryje, kur šiuo metu veikia kavinė „Kolibris, kadaise buvo tradicinė žvejo sodyba, 20 a. pradžioje joje buvo įkurta smuklė, dar vėliau, savininkui padidinus savo valdas – čia sėkmingai gyvavo Sakučio viešbutis. To meto viešbučio lankytojai gražiai atsiliepė apie šią įstaigą. Prof. V. Girnius savo prisiminimuose rašė: „… palei prieplauką buvo sena Martino Sakučio svetainė. Ant sienos nutapytos kopos, išdidūs briedžiai. Čia sueidavo pasėdėti seni žvejai, meistrai, medžių pirkliai. Prie stalų buvo šnekučiuojamasi, aptariami dienos įvykiai, politika, sudarinėjami sandėriai. Sakučio svetainė, tiksliau alinė, irgi turėjo savo „menininkų verandą“. Į ją užsukęs netekdavai žado: atrodė, kad atsidūrei Paryžiaus dailininkų kvartale Monmartre. Šis senas nidietis išnuomodavo dailininkams ir savo žvejo pirkią už paveikslus. Ant sienų kabėjo tikras „Pechšteinas“, tikras „Šmitas Rotlufas“…“. Sakučio viešbučio Nidos centre pokariu neliko nė ženklo, jį čia buvus liudija tik archyvų dokumentai, amžininkų prisiminimai ir nuotraukos. Archeologams yra pavykę aptikti tik ūkinio pastato pamatus. Ši medžiaga tapo atspirties tašku dabartiniams šios vietos šeimininkams kurti Sakučio viešbučio atstatymo viziją.
Idėja neprieštarauja KNNP generaliniam planui
Teritorijos detaliojo plano koncepcijos autorė Margarita Ramanauskienė teigė, jog politikams ir visuomenei svarstyti teikiama idėja atitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą, fiksavusį galimybę atstatyti vieną ryškiausių senosios Nidos pastatų. Anot projektinių pasiūlymų autorės Jadvygos Kijauskienės, architektūrinei numatomų pastatų išraiškai nuspręsta naudoti tik tradicinius ir šiai vietovei būdingus sprendinius bei apdailos medžiagas.
Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai neįžvelgė jokio pavojaus, jog atstatytas Sakučio viešbučio pastatų kompleksas galėtų kaip nors pakenkti centrinės Nidos dalies vaizdui, priešingai –jį tik pagerintų. Anot ekspertų, įgyvendinus šį projektą, kurortinės gyvenvietės centre nebeliktų menkavertės kavinės, kuri dabar lyg svetimkūnis, būsimi pastatai aiškiau apibrėžtų dabar renginiams išnaudojamą tuščią plynę. Pasirinkta architektūrinė pastatų išraiška įvertinta kaip teisinga ir tinkama Nidos etnografiniam draustiniui.
Dalia Grikšaitė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Valdybos sprendimu 2011 m. spalio mėn. 7 d., 10 val. architektų sąjungos buveinėje, adresu Daržų g.10/Bažnyčių g.4, Klaipėdoje, šaukiamas eilinis LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir LAS Klaipėdos skyriaus narių eilinis visuotinis susirinkimas.
SUSIRINKIMO DIENOTVARKĖ:
1. Pritarti Baltijos kelrodžio idėjinio projekto konkurso „Baltijos kelrodis – Baltijos regiono tapatumo simbolis“ konkursiniam projektui, turinčiam devizo Nr. 231203 (stiklinės plytelės). Realizuojant projektą įvertinti objekto eksploatacijos sąlygas (lietingą orą, sniego dangą) ir parinkti tinkamus techninius sprendinius.
2. Rekomenduoti tradicinio kelrodžio idėjos (devizo Nr. 480820) autoriams parinkti kitą vietą (ne Šiaurinį ragą) projektui realizuoti.
Nutarimo_protokolas: 9e6c_9_Baltijos kelrodis_20110922 (PDF)
SVARSTYTA: Teritorijos Nidoje, prie buvusio Sakučio viešbučio, tarp Naglių, Taikos gatvių, Nidos tarptautinio keleivinio uosto ir privažiavimo kelio detaliojo plano koncepcija.
1. Teritorijos Nidoje, prie buvusio Sakučio viešbučio, tarp Naglių, Taikos gatvių, Nidos tarptautinio keleivinio uosto ir privažiavimo kelio detaliojo plano koncepcijai bei pateiktiems projektiniams pasiūlymams pritarti.
2. Rekomenduoti autoriams planuojamos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose pažymėti istoriškai buvusios gatvės linijas, pėsčiųjų takus.
Nutarimo_protokolas: 62fe_9_Sakucio viesbutis_20110922 (PDF)