Konkursas inicijuotas architekto Leonardo Raimundo Vaičio (1943-2022) ir organizuojamas nuo 2003 metų. 2013 metais ši funkcija patikėta architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis]; Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė]; Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė].
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2022 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 20:00 val. Paraiška: https://forms.gle/8RDYK18n2uhJiKrZ6
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys [ankstesnių metų leidinys https://issuu.com/zavisosfondas/docs/2020_nominantai]
Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2021 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūriniu A.Zavišos fondo renginio metu š.m. rugsėjo 2 d. [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Atnaujinta informacija:
www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Konkurso koordinatorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021-11-25 d. sprendimu Nr. T2-269 „DĖL DENGTO FUTBOLO MANIEŽO KLAIPĖDOS PEMPININKŲ MIKRORAJONE PLANAVIMO IR PROJEKTAVIMO“ nustatė “Netaikyti Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų planuojant ir projektuojant dengtą futbolo maniežą, kaip Klaipėdos miestui svarbų socialinį objektą, Klaipėdos Pempininkų mikrorajone”.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) 2021-12-14 d. raštu tokiam sprendimui paprieštaravo ir paprašė jį pakeisti. Prie Baltijos prospekto, svarbios miestą ir šalį reprezentuojančios arterijos planuojamas 1500 vietų, reikšmingų gabaritų (stadiono dydžio), iki 25 m. aukščio pritaikytas tarptautiniams renginiams, uždaras futbolo maniežas įvertintas kaip itin reikšmingas objektas architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ir viešojo intereso požiūriu, todėl čia turi būti taikoma LR Architektūros įstatymo nuostata, įpareigojanti jiems rengti architektūrinius konkursus.
Klaipėdos miesto savivaldybė su tuo nesutiko, motyvuodama 2018-07-26 d. savo sprendimu Nr. T2-168, numatančiu, kad “Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ir (ar) kultūriniu aspektu svarbius objektus“. LASKAO 2022-0503 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos architektų rūmus ir Vyriausybės atstovų įstaigą išaiškinimo, ar tokia Klaipėdos miesto savivaldybės pozicija neprieštarauja galiojantiems įstatymas.
Lietuvos respublikos aplinkos ministerija 2022-06-10 d. įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, pažymėdama (išaiškinimas čia), kad „savivaldybių tarybų funkcijos apima architektūros plėtrą ir architektūrinių konkursų organizavimas yra viena iš pagrindinių priemonių architektūros plėtros krypčių įgyvendinimui“, taip pat LR Architektūros įstatyme „nenumatyta atvejo, kuomet šio Įstatymo 13 str. 1 d. nurodytiems objektams, atitinkantiems Įstatymo 13 str. 2 d. nurodytus požymius … galėtų būti taikomos išimtys ir architektūriniai konkursai nerengiami“. Remdamasi šiuo įvertinimu, Vyriausybės atstovų įstaiga 2022-06-22 d. parengė teikimą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, siūlydama svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-07-26 sprendimo Nr.T2–168 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ pakeitimo klausimą.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija 2022-07-18 d. raštu dar kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto merą ir savivaldybės tarybą, prašydama kartu su 2018 m. sprendimo keitimu, keisti ir savivaldybės 2021 m. sprendimą nerengti architektūrinio konkurso minėtam futbolo maniežui. Priminta, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato projekto konkurso procedūrą plano ar projekto įsigijimui (teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos), o savivaldybės tarybos sprendimai neturi tam kliudyti. Pakviesta pasinaudoti Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų pagalba ir konsultacijomis dėl procedūrų, sąlygų ir užduočių formavimo, siekiant Lietuvos valstybės įstatymus ir ambicijas tenkinančių rezultatų.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) 2022 m. birželio 14 d. sukvietė Klaipėdos miesto menininkus, dizainerius, architektus išklausyti istorikų vertinimų ir kartu diskutuoti apie memorialą Sovietų Sąjungos kariams ir kitus meninius akcentus Klaipėdoje. Diskusijos įrašą galima rasti LASKAO internetinėje svetainėje ir Youtube platformos LASKAO kanale, adresais https://youtu.be/VUuGRVNf0V8, https://architektams.lt/aktualijos/.
Diskusijoje dalyviai vienodai vertino, kad objektas yra svarbus Klaipėdos miestui, jo piliečių savimonei, tiek dėl jo istorinio turinio, tiek dėl stipraus ženkliškumo, emocinio paveikumo miesto gyventojams ir svečiams. Didžioji dalis diskusijos dalyvių sutiko, kad memorialas turi būti pertvarkomas, nors dalis architektų nedviprasmiškai pasisakė prieš memorialo perdarymą, ragindami jį palikti kaip praėjusios epochos ženklą. Tie, kurie mato pokyčių prasmę, sutaria, jog viešos pagarbos čia palaidotiems kariams raiška turi keistis – karių kapai turėtų tapti ramaus poilsio, o ne masinių renginių vieta. Kartu diskusijos dalyviai akcentavo, kad šiai vietai reikalingas naujas profesionalus meninis sprendimas. Dabar čia esantys kūriniai yra įvairaus meninio lygio, tačiau vienodai įkrauti praėjusio istorinio laikotarpio žymėmis. Nagrinėtinos įvairios galimybės, kaip ir kuo šiuos kūrinius pakeisti, kad būtų sukurta kultūrinę vertę turinti alternatyva piktnaudžiavimui šia vieta propagandinėms reikmėms.
Diskusijos organizatoriai 2022 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto merą ir savivaldybės administraciją, pristatydami diskusiją ir išvadas:
„Laikini sprendimai pertvarkant memorialą yra nepriimtini, tad prieš imantis pavienių memorialo elementų demontavimo darbų, būtina turėti memorialo naujo sutvarkymo idėją ir projektą. Geriausia, kad idėja būtų renkama dviejų etapų konkurso keliu. Pirmajame, atviro idėjų konkurso etape, būtų surinkti tvarkymo pasiūlymai, kuriuos plačiai pristačius ir aptarus, su objektu susijusių sričių profesionalai suformuotų kokybišką užduotį antrajam etapui – projekto konkursui. Tvarkymo idėja taip pat gali būti pasiūlyta prie senųjų miesto kapinių projekto jau dirbančių profesionalų, svarbu, kad ji, idėja, būtų meninėje srityje kvalifikuotų profesionalų atrinkta iš keleto galimų, profesionaliai išnagrinėtų alternatyvų.“
Diskusijos organizatoriai ir dalyviai dar kartą priminė Klaipėdos miesto savivaldybės vadovams, kad miesto fizinės aplinkos (t. y. žmonių intelekto pastangomis sukurtos aplinkos) pertvarkymai nėra tik ekonominiai ar politiniai uždaviniai. Kiekvienas pertvarkymas kartu ir didžiule dalimi yra aplinkos estetinės ir net meninės kokybės klausimas, tiesiogiai susijęs su miestiečių gyvenimo kokybe, emocine ir fizine sveikata, jų pasitenkinimu tiek miestą administruojančia savivaldybe, tiek savo valstybe bendrai. Todėl prieš priimant sprendimus dėl atskirų meno kūrinių sunaikinimo ar perdarymo Klaipėdos mieste, būtina atsižvelgti į meninės srities profesionalų pastabas ir argumentus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 11 d. raštu atsakė diskusijos organizatoriams, kad „organizuos architektūrinį konkursą dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S. Daukanto gatvėje Klaipėdoje, pertvarkymo, atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių ir raiškos priemonių, tuo pačiu išsaugant pagarbą čia palaidotiems kariams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2000 m. ratifikuotą Ženevos konvenciją“. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 22 d. sprendimas „Dėl ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“, pavedantis administracijai organizuoti aptariamo memorialo demontavimo darbus, pradėtas įgyvendinti griovimo darbais 2022 m. liepos 4 d.
10:00
LASKAO-ERGOLAIN 2022 metų stipendijos konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“, darbų ekspozicija. Vertinimas.
Vieta – LASKAO salė (Bažnyčių g. 6-1).
15:00
Klaipėdoje sukurto ir gaminamo elektrinio miesto autobuso Dancer (www.dancerbus.com) interjero atnaujinimo pristatymas. Konceptą kuria Dancer komanda kartu su gerai žinomais Lietuvos menininkais Robertu Norkumi ir Vytautu Geču.
Vieta – Herkus kantas (Naujoji Uosto g. 3).
17:00 – Dalyvaujančių irklavimo regatoje komandų priešvaržybinis apšilimas.
18:00 – 10-osios Architektų irklavimo regatos varžybos. Partneriai VELUX ir irklavimo klubas „Gigas”.
19:30 – Sveikinimai. Apdovanojimai.
20:00 – Piknikas. Vakarojimas su Klaipeda Jazz Orchestra
Vieta – Irklavimo bazė (Pylimo g. 6, Klaipėda)
Susitikime
2022 m. birželio 30 d. nuo 17:00 val. Victoria Hotel Klaipėda [S. Šimkaus g. 2]
Kas nutinka su pastatais, kai jų projektavimas ir statyba vyksta ketvirtį amžiaus? Tai atsitiko „Viktorijai“ – penki užsakovai – penki projektai – ir visgi pabaiga.
Atviro bendruomenei viešbučio atsiradimas miesto centre – bandymas šiek tiek humanizuoti šios miesto dalies aplinką, spekuliuojant istorinėmis patirtimis.
Jokių stebuklų – tik svarbiausia, kad ir begaliniai procesai gali baigtis rezultatu.
Dėl riboto dalyvių skaičiaus kviečiami kolegos architektai LASKAO nariai.
Formuojama ne didesnė kaip 20 asmenų grupė. Susidomėję kviečiami registruotis. Susidarius atitinkamai grupei, registracija stabdoma.
Registracija https://forms.gle/gxqupoSc61Si4WPU7
Diskusijos įrašas „Aktuali erdvė“ – memorialas sovietų kariams ir kiti meniniai akcentai Klaipėdoje.
Šių metų renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ pasivaikščiojimas skirtas „nepatogiajai“ Klaipėdos praeičiai ir jos reliktams viešosiose miesto erdvėse.
Lankysime Klaipėdoje sovietmečiu sukurtas arba tuo laikotarpiu naujai įprasmintas aikštes ir skverus. Prisiminsime jų istorijas ir nebeegzistuojančius paminklus. Klausime, kiek šiandien beaktualios tuo laiku iškilusios skulptūros ir tuo metu suformuotos miesto erdvės? Gilinsimės į klausimą, ar „viešoji erdvė“ ir sovietmetis apskritai yra suderinami dalykai. Ekskursiją ves ir pasakojimais dalysis istorikas Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas).
Ekskursija vyks 2022 m. birželio 27 d. 17:30 val. (preliminari trukmė iki 20:00 val.). Maršuto pradžia – aikštė priešais geležinkelio stotį (Priestočio g.).
Registracija iki 2022 m. birželio 25d. 15:00val. https://forms.gle/n2LQu1ECRxooQ8Lb8
Diskusija yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Po kovos su klastinga liga, eidamas 75-uosius metus, 2022 m. birželio 16 d. Klaipėdoje mirė architektas Jonas Piparas.
1965-1970 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, įgijo architekto specialybę. 1970 metais pradėjo dirbti Miestų statybos projektavimo institute Klaipėdos skyriuje architektu. Vėliau – vyresniuoju architektu, grupės vadovu. Nuo 1981 metų pradžios dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus vyriausuoju architektu. Tų pačių metų pabaigoje buvo paskirtas Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininku, dabar UAB „Klaipėdos miestprojektas”, kur šias pareigas su nedidele pertrauka vykdė iki 2013 m. gegužės 31 d.
Jonas – kolegiškas, atviras, atkaklus, geras organizatorius. Jo autoritetinga nuomonė visuomet padėdavo darniam bei produktyviam bendradarbiavimui, siekiant spręsti aktualius klausimus bei ieškoti konstruktyvių konkrečių sprendimų. Jonas buvo aktyvus Architektų sąjungos narys.
Darbe stengėsi labai kruopščiai, atsakingai, nuosekliai, dalykiškai spręsti keliamus reikalavimus projektuojamiems objektams, atsižvelgiant į urbanistinės raidos principus. Jo suprojektuoti darbai: Klaipėdos m. Gedminų gyvenamojo rajono III kvartalas, bendrabutis Palangoje, poilsio kompleksas K-2 Šventojoje, poilsio namai Naglis ir Vėtrungė Šventojoje, o 1975-1977 metais suprojektuotas „Miško” gyvenamasis kvartalas Klaipėdoje iki šių dienų yra pavyzdinis darniais urbanistiniais sprendimais ir subalansuoto planavimo principu pasižymintis gyvenamasis rajonas.
Su giliu liūdesiu užjaučiame artimuosius ir pažinojusius.
LASKAO
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kartu su UAB „Ergolain projektai“ 2022 metų stipendijos skelbto konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“, darbų pateikimo terminas pratęstas iki 2022m. birželio 27 d. (pirmadienis) 10:00val.
Konkurse kviečiami dalyvauti VGTU, KTU ir VDA ar kitų universitetų architektūros studijų studentai, baigiamuosiuose darbuose analizavę temą/vietą Klaipėdos mieste ar apskrityje.
Konkurso dalyviai kviečiami iš anksto registruotis, užpildant konkurso dalyvio anketą https://forms.gle/39vwfopxeU2tZpox7
Darbai konkursui pateikiami el. p. archsajunga@architektams.lt
Konkurso nugalėtojai apdovanojami piniginiu prizu (600 Eur.)
Kontaktams architektas Aurimas Baužys, aurimas.bauzys@gmail.com
Pradedame dalyvių registraciją į 10-ąją Architektų irklavimo regatą!
Varžybų dalyviai registruojami iki 2022-06-20 10:00 pagal pateiktą formą https://forms.gle/4nF61YMXJF6Ssidb8
Irkluojama aštuonvietėmis arba keturvietėmis irklinėmis valtimis, priklausomai nuo užsiregistravusių dalyvių skaičiaus. Komandą turi sudaryti ne mažiau kaip pusė architektų ir ne mažiau kaip dvi moterys (aštuonvietėje) bei ne mažiau kaip viena moteris (keturvietėje).
Komandos bus sudaromos burtų keliu iš visų užsiregistravusių dalyvių. Apie burtų traukimą komandų suformavimui bus atskirai pranešta užsiregistravusiems dalyviams.
Treniruotės vykdomos pagal suderintą grafiką, vienai komandai skiriama ne mažiau kaip 2 treniruotės.
Varžybos vykdomos 2022-07-01. Registruotų dalyvių burtų traukimas, apšilimas nuo 17:00 irklavimo bazėje Pylimo g. 6, Klaipėda. Varžybų pradžia 18:00.
Startas Danės upėje prie Klaipėdos irklavimo centro, finišas ties senąja irklavimo baze. Distancija 500 metrų.
Regata yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ renginys.
