Ryškų pėdsaką miesto „veide” palikęs statybų bumas vis dar kelia karštas diskusijas dėl naujosios architektūros bei jos santykio su esama aplinka. Gerėjant ekonominei situacijai urbanistinės plėtros tema vėl tampa ypač aktuali.
Tarptautinės architektų dienos proga dienraštis „Vakarų ekspresas” pakvietė šios profesijos atstovus padiskutuoti apie šiuolaikinę architektūrą bei jos vietą dabartinės Klaipėdos kontekste.
Savo mintimis prie apskritojo stalo pasidalijo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys Edmundas Andrijauskas, paveldosaugos ekspertė architektė Margarita Ramanauskienė, vienas iš seniausių sąjungos narių dabartinis Šilutės rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, miesto Tarybos narė architektė Ramunė Staševičiūtė.
Kalbėdama apie šiuolaikinę architektūrą visuomenė bei atskiri asmenys žodžiams „stiklas”, „betonas” dažnai suteikia neigiamą konotaciją, pamėgtas netgi terminas „stikloidas”. Stiklas architektūroje – gerai ar blogai?
M. Ramanauskienė: Gera architektūra yra gera, ji gali būti ir stiklinė.
E. Andrijauskas: O kas yra stiklas? Tai tokia pati statybinė medžiaga kaip mūras, tinkas, medis. Terminas „stikloidas” yra gerokai politizuotas. Lygiai taip pat senąją architektūrą aš galėčiau pavadinti „mūroidais”. Bet medžiaga nekalta.
Taip pat man įdomu, koks stiklo pastatas Klaipėdoje yra blogas? Minint „stikloidus” paprastai kalbama apie K ir D pastatų kompleksą, „Manto namus”, tamsios spalvos pastatą Žvejų gatvėje. Kuris iš jų yra stiklinis? Suponuojama nuomonė, kad bet koks modernus pastatas yra blogai, ir jis vadinamas „stikloidu”. Tai, kas buvo prieš karą, tampa absoliučiu gėriu.
E. Benetis: Pats didžiausias „stikloidas” Klaipėdoje – Ryžių malūnas.
M. Ramanauskienė: Tai nebuvo istorinis atstatymas, bet prieini prie Ryžių malūno ir jauti, kad tai yra gerai. Tai – profesionalų darbas. Blogiausia yra tada, kai projektai tampa dar prastesni dėl neprofesionalų įsikišimo.
Mums labiausiai kliūva tai, kai nauji pastatai atsiranda senamiestyje. Paveldosaugos esmė yra saugoti tai, kas išliko. O tai, kas nauja, turi būti nauja – ne istorijos falsifikacija. Nauja turi kurti profesionalai – tada bus gerai.
R. Staševičiūtė: Daugelis Europos konvencijų yra prieš muliažus senojoje erdvėje. Nauji pastatai turi atsirasti ir senamiesčiuose, bet priderinti prie aplinkos. Kas bus, jei imsime atkartoti senų laikų pastatėlius, kurių nemaža dalis anais laikais netgi nebuvo kuo nors ypatingi?
Pastebėjau tokią tendenciją – vos tik pradedama statyti, pas mus iš karto sakoma, kad bus negražu. Taip buvo ir su „Kultūros fabriku” – iškart paskelbus projekto įgyvendinimo pradžią pradėta formuoti nuomonė, kad nesvarbu, kas čia bus – bus negražu. Mane tai labiausiai pribloškia.
Kodėl pristingame profesionalų ir profesionalumo?
E. Andrijauskas: Blogai tai, kad Lietuvoje visiškai nėra architektūros kritikos, tokios specialybės žmonių. Vertinant kokybę kritikos segmentas yra reikalingas.
R. Staševičiūtė: Pavyzdžiui, yra suformuota nuomonė, kad Vilniaus prokuratūros pastatas – labai baisus. Bet aš ne kartą mačiau jį užsienio spaudoje pateikiamą kaip įdomios architektūros, meno kūrinio pavyzdį. Kažkodėl yra įvaizdis, kad Lietuvos architektai blogi, nieko nemoka ir nieko vertingo negali sukurti.
E. Benetis: Architektūra – tam tikra meno rūšis. Kaip ne kiekvienas dramos teatro spektaklis yra geras, taip ir architektas turi teisę daugiau ar mažiau „pataikyti”, netgi padaryti klaidų.
M. Ramanauskienė: Esminės klaidos yra blogai. Prieškario laikais prie Danės pastatytas septynaukštis – argi tai ne klaida? Bet prigijo.
E. Andrijauskas: Sutinku. Bet jis nepabaigtas – žinia, viena jo dalis turėjo būti aukšta, siaurėjanti. Turėjo būti vertikalė. Žinoma – klausimas, ar ta vertikalė būtų padariusi pastatą geresnį.
Tačiau aš turiu kontroversiškesnį pavyzdį. Yra išlikęs 1912 ar 1913 metų atvirukas, kuriame užfiksuotas vaizdas į marias nuo buvusio biržos pastato, stovėjusio prie Biržos tilto. Stovi teismas – dabartinis VPK pastatas Jūros g. 1. Aplink – vieno, dviejų aukštų pastatai – dar iki gaisro buvęs užstatymas. Ir staiga – toks luitas, prilygstantis penkių aukštų namui, o dar ir raudonų plytų (tuo metu ši spalva buvo visiškai svetima Klaipėdai). Žmonėms turėjo būti šokas. Bet kas dabar pasakytų, kad šis pastatas – blogai? Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
E. Benetis: Kažkada su eseistu Rolandu Rastausku kalbėjome apie Palangos miesto raidą ir bažnyčią. Įsivaizduojate – 1907-ųjų Palanga, pustrečio tūkstančio gyventojų, o čia – toks 37 metrų aukščio raudonų plytų daiktas…
E. Andrijauskas: Žmonės tuomet tokių klausimų tikriausiai nekėlė. Reikėjo bažnyčios, ir džiaugėsi, kad ji buvo. Tikriausiai ir dėl kalėjimo Jūros gatvėje nieko nesakė, o greičiau manė, kad yra gerai, kad miestas auga, atsiranda rimti kapitaliniai pastatai.
M. Ramanauskienė: Profesionali architektūra, didieji, stambieji pastatai atsirado kaip valstybės interesas, o ne privataus kapitalo. Pirkliai statėsi gražias vilas. Bet ko trūksta dabar? Gal kultūros?
E. Andrijauskas: Visuomenei (architektai – taip pat jos dalis) trūksta paruošimo, nėra suvokimo. Dailės, architektūros istorija mokyklose nedėstoma ar tik pradedama tai daryti.
E. Benetis: Kultūrinio konteksto nebuvimas. Bet negali sakyti, kad esame neišprusę. Prisimenate, kas buvo statoma prieš 20-15 metų? Silikatinių plytų pastatai. Bet nuo to jau tolstame.
Ar mūsų situacija pasauliniame kontekste – išskirtinė?
E. Andrijauskas: Pavyzdžiui, Suomija – valstiečių šalis. Tačiau tarpukariu ir pokariu ji sukūrė tokią architektūrą, kad visi amo neteko. Sukūrė asmenybės? Taip, bet kažkokiu būdu tos asmenybės atsiranda, ir jas priima. Žinoma, suomiai buvo susiję su švedų kultūra, nebuvo visai paprasti kaimo berneliai.
Mums taip pat nereikės 500 metų pavyti Olandijai, kur architektūra – ypač aukšto lygio. Beje, būdamas Olandijoje užėjau į vieną architektūros knygyną ir aptikau dar 1898 metų knygutę apie daugiabučių gyvenamųjų namų statybos ypatumus. Pateikta kritika, pavyzdžiai, išplanavimas, aptarti architektūriniai sprendimai. Sutikime – mes tokios bazės neturime. Tačiau jeigu turėtume galvoje, ką statėme prieš 20 metų – tas pilaites Liepojos gatvėje, kur Kalifornijoje nusižiūrėtas bokštelis, Italijoje – portikas, ir viskas sudėta čia… To jau nebėra, mes einame į priekį.
E. Benetis: Reikia pripažinti, kad verslininkas puikiai gali išsirinkti mersedesą ar laikrodį, bet kai prabylama apie architektūrą… Juk niekada nesugalvosi chirurgui aiškinti, kaip pjauti apendicitą.
E. Andrijauskas: Aš sakau – ar duosi ne siuvėjui pasiūti tau švarką? Net ir to neprofesionalui nepatikėtum. Galbūt tai – tradicija? Sodžius statėme patys…
M. Ramanauskienė: Statė tie, kurie išmanė, bet statė tiek, kiek reikia, o dabar – „o gal prireiks?”
E. Benetis: Pas mus yra verslo planas, o ne architektūra. Svarbus ir valstybinės politikos nebuvimas. Apie 80 proc. rajonų – Šilutės, Klaipėdos – ploto bendruosiuose planuose „uždažoma” geltonai – gyvenamajai statybai. Tačiau kai tokia demografinė situacija bei emigracija, įvyksta taip, kad kas 5,5 km statoma po sodybą, o jai reikia tiesti kelią, elektros liniją.
E. Andrijauskas: Urbanistinės valstybės politikos nebuvo prieš 20 metų, jos nėra ir dabar. Galime pasižiūrėti praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio žemės reformos planus – juose yra numatyta, kur bus gatvelės, bažnyčia ir t. t. Buvo strategija. O dabar žemėtvarka tokia – be jokių planų suraižome žemę rėžiais, štai jums ir urbanistikos politika.
R. Staševičiūtė: Negaliu sakyti, kad urbanistinės politikos visai nėra, bet ji daugiau praktinio-inžinerinio pobūdžio – gatvės, pramonės įmonės ir pan. O jei kalbėtume apie darnią plėtrą – apie tai, kaip su aplinka „sugyvens” žmogus, kaip jausis – to nėra, tik bandoma apie tai šnekėti. Kadangi Europa ragina planuoti darniai. Pakalbama, bet kai reikia imtis konkrečių priemonių, pažiūrima formaliai. Pas mus valdo technokratinio mąstymo žmonės, humanitarinio išsilavinimo yra mažiau, ne tiek vertinami bendražmogiškieji dalykai.
Be to, plėtra turi būti planuojama iš anksto. Normalioje valstybėje jau būtų galvojama, kaip miestas atrodys 2035-aisiais. Dėl tokio toliaregiškumo nepristingama viešumo, žmonės žino, kas ir kur bus. Bet taip yra tiesiog dėl mūsų valstybės jaunumo ir nesubrendimo.
E. Andrijauskas: Nerimą dėl viso to jaučiau iki tol, kol neperskaičiau prancūzo Emille Feguet studijos „Nekompetencijos kultas” apie profesionalizmo atmetimą visuomenėje. Visose srityse – teisėje, architektūroje. Minia nusprendžia, kaip bus. Tai, kas buvo prieš 100 metų Prancūzijoje, rašomuoju laikotarpiu apie trisdešimtmetį gyvenusioje demokratiškai, visiškai atitinka šiandieninę mūsų situaciją.
E. Benetis: Kai išgirsti iš politikų, kad miestą vystysime užsilipę ant bačkos, rankų pakėlimo metodu, tada darosi nejauku. Prezidentė viena, o valytojų – 10 tūkstančių. Kas nugalės keliant rankas? Kokia tada bus urbanistika?
E. Andrijauskas: E. Feguet manė, kad viskas taip ir nueis į „bačkinę” demokratiją, bet bėgo metai, ir viskas stojo į vėžes. Išgyvensime ir mes.
GIEDRĖ NORVILAITĖ
„Vakarų ekspresas”
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Liepos 1-ąją švenčiame Tarptautinę architektų dieną. Profesinės šventės proga linkiu kolegoms Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose didelės sėkmės, neišsenkančių kūrybinių idėjų, originalių projektų, visuomenės supratimo ir pripažinimo. Kuo nuoširdžiausi linkėjimai mūsų aukso fondui – senjorams, sveikinimai kolegoms, pasklidusiems už Lietuvos ribų.
Šiemet Klaipėdos architektai profesinę dieną paįvairins daugybe naujų iniciatyvų, įrodančių, jog esame, jog dirbame, jog kuriame ir norime būti reikalingi bendruomenei. „Iniciatyvos sujungia krantus” – toks mūsų šventės moto. Tad kviečiame šiandien į architektų krantą, mielai sutiksime ir priimsime visus bičiulius.
Būkite pasveikinti!
Romualdas Gailius
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos l.e.p. valdybos pirmininkas
Liepos 1-ąją Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija vėl kviečia visuomenę į Tarptautinės architektų dienos renginius, šurmuliuosiančius ne tik Klaipėdos senamiestyje.
Šiemetinės šventės idėja – atsinaujinti, organizacijos nariams ir visuomenei pristatyti architektūrai artimas naujas pilietines iniciatyvas, skatinti tarpusavio dialogą ir diskusiją su bendruomene. Šventės moto: „Iniciatyvos sujungia krantus“.
Tarptautinės architektų dienos proga LAS Klaipėdos apskrities organizacija rengia diskusijas, visuomenei pristatys tradicinę kasmetinę parodą, apžvelgiančią praėjusių metų architektų kūrybinę panoramą bei leidinį „Klaipėdos architektūra 2010”. Po rimtų pokalbių ir apibendrinimų šventės dalyviai leisis į dviračių žygį palei Danės upę, išskirdami naujas miesto erdves, kurių ateities plėtra priklausys ir nuo architektų kūrybinio polėkio. Beje, dviračių žygis duos startą naujai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos iniciatyvai – būsimųjų architektų konkursui metinei stipendijai laimėti. Į ją pretenduojantys jaunuoliai turės galimybę apžvelgti Danės paupio vietas, kurioms bus raginami rengti projektus-kursinius darbus.
Bene svarbiausias Tarptautinės architektų dienos įvykis – LAS Klaipėdos apskrities organizacija per šventę pasipildys beveik 10-ia naujų narių. „Mums tai reikšmingas faktas, nes po kelių metų pertraukos organizacija vėl ima augti. Nauji žmonės – tai ir naujos iniciatyvos, naujos idėjos bei energija. Visa tai gyvybiškai reikalinga norint veikti kūrybiškai ir efektyviai, maksimaliai išnaudoti šiandienines galimybes“,- sako LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas Romualdas Gailius.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė laikotarpiu „nuo šventės iki šventės“ sugebėjo palikti ne vieną gražų pėdsaką krašto gyvenime. Klaipėdiečių architektų darbai pelnė įvertinimus tarptautinėse ir nacionalinėse parodose, buvusi organizacijos vadovė R. Staševičiūtė buvo išrinkta į Klaipėdos miesto tarybą, susivieniję pajūrio architektai savo peticija, raginančia taisyti ydingus įstatymus, prisibeldė net į prezidentūros duris. Vienas reikšmingiausių įvykių – sėkmingai startavęs ir tebevykstantis tarptautinis profesinių mainų „Leonardo da Vinci“ projektas, atvėręs galimybes 16-ai jaunųjų kūrėjų stažuotis Europos architektūros bendrovėse.
„LAS Klaipėdos apskrities organizacija jau daugiau nei dešimtmetį per Tarptautinę architektų dieną sujudina bendruomenę, atkreipia visuomenės dėmesį į krašte kuriančius architektus, jų darbus bei iniciatyvas. Šiemet prie mūsų jungiasi ir naujos pilietinės iniciatyvos. Jungiame krantus, kad vieni kitus geriau pažintume, suprastume, tobulėtume ir susikalbėtume, nes būtent dialogo šiandien labiausiai ir trūksta mūsų visuomenėje“,-sako LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas, kviesdamas į Tarptautinės architektų dienos renginius ne tik kolegas, organizacijos narius-senjorus, bet ir visus prijaučiančius architektūrai ar besidominčius ja.
Išsami Tarptautinės architektų dienos programa Klaipėdoje – http://www.architektams.lt/architektu-diena-2011/ .
Kviečiame dalyvauti!
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą pasiekė didžiulės apimties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir uosto rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. detalusis planas. Planavimo organizatoriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uostamiesčio Savivaldybės administracija, rengėjas – AB „Pramprojektas“.
Didžiulę 1077,46 ha teritoriją apimantis planavimo dokumentas jau yra praėjęs visas oficialias svarstymo procedūras, jam pritarė derinančios žinybos, likęs tik paskutinis barjeras – svarstymas Klaipėdos miesto taryboje. Šios sudėties Teritorijų planavimo komitetui vakar tik buvo pateikta informacija apie esmines šio projekto nuostatas, politikams nepaliekant galimybių kištis į detaliojo plano turinį. Esą detalusis planas suderintas ir patikrintas pagal visas įstatymais nustatytas procedūras, todėl keičiamas nebus. Projekto autorė V. Tarnauskienė teigė, jog šis dokumentas rengiamas nuo 2004-ųjų metų. Per tą laiką vyko daugybė diskusijų, nes teko derinti kelių dešimčių verslo subjektų, veikiančių planuojamoje teritorijoje, interesus. Tarybai tvirtinti teikiamam dokumentui pritarė visos suinteresuotos pusės. Detaliuoju planu numatyta esamų ar dar tik planuojamų objektų plėtra, gatvių, geležinkelių sistemos pertvarkymai, būtinosios inžinerinės infrastruktūros sprendiniai.
Miestas sieks kompensacijų
Teritorijų planavimo komiteto nariai akcentavo du probleminius šio detaliojo plano aspektus – kompensacijas už miesto prarandamą turtą bei transporto plėtros principus. Klaipėdos miesto savivaldybė turės iškelti uostininkų plėtros planams trukdančius vaikų darželį „Aušrinė“ (pastatas bus griaunamas) bei Moksleivių saviraiškos centrą, pastarąjį numatoma pritaikyti uosto reikmėms. Beveik neabejojama, jog bus griaunami geležinkeliui trukdantys pastatai Nemuno g. 24 ir 28, turintys kultūros paveldo vertybės požymių. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė siūlymui Tarybos sprendime įrašyti aiškią nuostatą dėl kompensavimo už prarandamą turtą sutarčių, kad nei miestui, nei uostui nebūtų galimybių išvengti įsipareigojimų.
Komiteto pirmininkei R. Staševičiūtei abejonių sukėlė ir detaliojo plano aiškinamojoje medžiagoje pateiktos transporto plėtros galimybių studijos ištraukos. Anot pirmininkės, citatos gali būti traktuojamos dviprasmiškai, todėl Tarybos sprendime bus siūloma akcentuoti, jog transporto sistema turi būti plėtojama pagal esamo Bendrojo plano nuostatas.
Nauji Smiltynės jachtklubo planai
Teritorijų planavimo komitete pritarta UAB „Andrijauskas ir partneriai“ parengtai žemės sklypo Smiltynės g. 25 (jachtklubas Smiltynėje) detaliojo plano koncepcijai. Šio dokumento priešistorė turtinga įvykiais ir kontraversiškais vertinimais.
Smiltynės jachtklubo savininkai prieš keletą metų buvo surengę architektūrinį konkursą šios vietos projektui. Jį laimėjusi Vilniaus architektų kompanija sumanymais ir užmojais gerokai „pranoko“ sklypo ribas. Tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir projektas žlugo. Naujas bandymas išjudinti įstrigusius Smiltynės jachtklubo reikalus – gerokai kuklesnis. Bendrovės „DOMMO Nerija“ užsakymu parengta detaliojo plano koncepcija apsiriboja esama teritorija – 4,37 ha. Joje numatyta formuoti du atskirus sklypus, atskiriant vandens ir žemės teritorijas. Anot projekto vadovo E. Andrijausko, vandens daliai, į kurią patenka ir krantinės, rengiamas atskiras projektas. Žemės sklype numatomos jachtklubui reikalingų patalpų plėtra bei viešbučio statyba. Bendruosius teritorijos plėtros principus apibrėžianti koncepcija nepateikė galimų architektūrinių sprendimų. Teritorijos savininkai tam vėl numato skelbti atskirą konkursą.
Koncepcijos projektui Teritorijos planavimo komiteto nariai pritarė.
Į „Vaivos“ istoriją politikai nesikiš
Į komitetą laišku kreipėsi Herkaus Manto g. 11A gyventojai prašydami „persvarstyti Herkaus Manto g. 11 detaliojo plano sprendinius“. Laiške teigiama, jog gyventojai tik iš spaudos sužinojo apie ketinimus griauti šalia esantį „Vaivos“ kino teatrą, o vietoj jo pastatyti 6 daugiaaukščius pastatus. Kaimynai teigia su tokiais planais nesutinkantys, nes nauji pastatai jiems užstosiantys saulę, padidins žmonių ir transporto srautus. Gyventojai taip pat konstatuoja, jog stikliniai daugiaaukščiai nesuderinami su istorinės miesto dalies aplinka ir jos nepuoš.
Gyventojų reikalavimas svarstyti sklypo Herkaus Manto g. 11 detaliojo plano sprendinius nebuvo išgirstas. Kol vyksta teisiniai ginčai dėl šio sklypo planavimo dokumentų, į šį procesą nutarta nesikišti.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
FOTOGRAFIJŲ PARODA-KONKURSAS ”PATS SAU ARCHITEKTAS”
Parodos-konkurso tikslas – skatinti visuomenės domėjimąsį architektūra, pristatyti radikaliausius architektūros pasiekimus Klaipėdos krašto sodininkų gyvenvietėse.
Sodininkų bendrijos – savitas XX a. urbanizacijos procesų palikimas. Soduose skleidėsi ir toliau sėkmingai įgyvendinami patys įvairiausi žmonių kūrybiniai polėkiai ir siekiai. Vienas ryškiausių reiškinių – projektuoju ir statau pats… Šios kūrybos rezultatai dažnai labai netikėti, linksmi ir įdomūs.
Konkurso dalyviai buvo kviečiami fotografuoti ir supažindinti visuomenę su savo „atradimais“ Klaipėdos krašto soduose: žmonėmis, jų būstais, šunų nameliais – viskuo, kur galima įžvelgti architektūrinės kūrybos ženklų.
Iš parodai-konkursui pateiktų fotografijų bus išrinkti:
- Originaliausias pastatas (statinys), esantis sodų bendrijų (SB) teritorijoje;
- Originaliausia fotografija su pastatu (statiniu) SB teritorijoje.
Nugalėtojų rinkimai
Pateikiamos medžiagos kiekis neribojamas.
Konkurso rezultatai, paskelbti 2011 07 01:
Originaliausia fotografija su pastatu (statiniu) sodų bendrijos teritorijoje – nugalėtoja Vilma Pasiauraitė;
Originaliausias pastatas (statinys), esantis sodų bendrijos teritorijoje – nugalėtoja S.Gaudušytė-Jankūnienė.
Konkurso_salygos: 28e9_Konkurso salygos_pats sau architektas (PDF)
KU Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedrą pasiekė džiugi žinia, kad katedros vedėjo prof. Petro Grecevičiaus vadovaujama kūrybinė grupė laimėjo tarptautinį konkursą ir pateko į 20-ies pasaulio stipriausių kraštovaizdžio architektūros projektuotojų komandų sąrašą, kurioms suteikta teisė sukurti parką Jinzhou mieste Kinijoje 2013 m. vyksiančiame pasauliniame parkų EXPO.
Parko idėja – kuo geriau pristatyti pasauliui baltų kultūros vertybes, išnaudoti puikią galimybę pristatyti Lietuvos kraštovaizdžio vertybes.
Pasibaigus EXPO, mūsų specialistų sukurtas parkas, kitų parkų struktūroje liks ateičiai.
Konkursą organizavo Pasaulio Kraštovaizdžio Architektų Organizacija (IFLA). Dabar prasideda intensyvūs projekto detalizavimo darbai.
LKAS Vakarų Lietuvos skyriaus informacija
Kviečiame visus LAS narius ir prijaučiančius švęsti architektų dieną Klaipėdoje 2011.07.01.
Šių metų šventės tema INICIATYVOS SUJUNGIA KRANTUS.
Šventės programoje įgyvendinamos INICIATYVOS:
Ir daug kitų.
Nuo 2009 metų besitęsianti Lietuvos architektų rūmų kova prieš projektavimo įmonių atestavimą ir už praplėstą fizinių asmenų veiklos lauką baigėsi sėkmingai: „Valstybės žinios” 2011-06-14 (Nr. 72-3476) paskelbė, kad pakeistas Statybos įstatymas. Tiesa, pakeitimai įsigalios tik nuo 2012 m. sausio 1 d.
Užtat pakeitimai – daug žadantys architektams.
Svarbiausia žinia: ir fiziniai asmenys (atestuoti architektai bei inžinieriai) galės būti ypatingų statinių projektuotojais bei… nebeliks reikalavimo atestuoti projektavimo įmonę, pakaks išpildyti sąlygą: įmonės galės projektuoti ypatingus statinius, jei jose „darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais”.
Šaltinis: Lietuvos Architektų rūmai