Klaipėdos miesto savivaldybėje birželio 15 d. paaiškėjo 2011 m. Klaipėdos kultūros magistras. Juo išrinkta žurnalistė Rita Bočiulytė.
Gauti Klaipėdos magistro vardą šį kartą pretendavo Klaipėdos dramos teatro aktoriai Marija Černiauskaitė-Barauskienė, Vytautas Anužis, Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas, dailėtyrininkė Kristina Jokūbavičienė, rašytoja Rasa Norkutė, fotomenininkas Remigijus Treigys bei architektas Saulius Manomaitis. Pristatant kandidatus komisijai buvo pateikta informacija apie jų nuopelnus Klaipėdos miesto kultūriniam gyvenimui, meno bendruomenei.
Komisija, kurią sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas, Socialinio departamento Kultūros skyriaus vedėja Jolanta Braukylienė bei Kultūros ir meno tarybos nariai, po trijų balsavimo turų nusprendė magistro vardą suteikti R. Bočiulytei. Komisijai pirmininkavęs meras V. Grubliauskas sakė, kad šios asmenybės išrinkimą lėmė jos paliktas kultūrinis pėdsakas ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų.
Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Asmeniui, gavusiam šį apdovanojimą, bus įteiktas auksinis žiedas bei vardo suteikimą patvirtinantis dokumentas.
Kęstutis Butvydas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių skyriaus praktikantas
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos iniciatyva viešinti Klaipėdos miesto savivaldybėje sukauptą GIS duomenų bazę, teritorijų planavimo dokumentus, inžinerinių tinklų schemas ir kitą architektams bei visuomenei aktualią informaciją po truputį skinasi kelią.
Teritorijų planavimo komitetui pristatytoje Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo elektroninėje erdvėje (tinklapyje www.klaipeda.lt) programoje, kurią parengė Klaipėdos savivaldybės administracija, numatyta iki š.m. rugpjūčio 1-osios elektroninėje erdvėje skelbti:
• skaitmeninę Miesto bendrojo plano versiją;
• jau patvirtintų detaliųjų planų ribų duomenis su jų patvirtinimo data ir numeriu;
• teritorijų, kurioms planuoti išduotos sąlygos, ribas, išdavimo datą ir dokumento numerį;
• miesto skaitmeninį žemėlapį bei administracines ribas.
Iki to laiko Savivaldybės administracija planuoja išsiaiškinti galimybes viešai skelbti inžinerinių tinklų žemėlapius. Šis klausimas, anot programą pristačiusios Žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Gružienės, turi būti derinamas su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis, nes pastarosios ir disponuoja šių duomenų nuosavybės teise.
Tolesniame etape, kurio pabaiga numatyta 2012-aisiais, Savivaldybės administracijos padaliniai planuoja surinkti informaciją iš detaliuosius planus rengiančių asmenų apie tai, kokie parengtų detaliųjų planų duomenys (sprendiniai, rodikliai) turi būti viešinami; parengti , patvirtinti bei viešinti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rengiamų detaliųjų planų duomenų bazę, ją nuolat atnaujinti. Ateityje taip pat numatyta į elektroninę erdvę įkelti duomenis apie kultūros vertybių registre esančius objektus ir kultūros vertybių teritorijų ribas, jų apsaugos zonas bei pozonius.
Klaipėda atsilieka nuo rajono savivaldybių
LAS Klaipėdos apskrities organizacija į uostamiesčio savivaldybę dėl turimos teritorijų planavimo dokumentų duomenų bazės viešinimo kreipėsi šių metų gegužę. Architektų profesinės bendruomenės nuomone, uostamiestis šioje srityje smarkiai atsilieka nuo kitų šalies miestų ir rajonų savivaldybių. Skaitmeniniai GIS duomenys viešai prieinami Šiaulių, Marijampolės, Alytaus miestų, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Mažeikių, Kaišiadorių, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Šalčininkų ir kt. rajonų savivaldybių gyventojams. Tuo pat metu viename iš didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdoje – tebeveikia „kabinetų varstymo“ sistema. „Miesto gyventojai, projektuotojai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai, pageidaujantys gauti tokią informaciją, turi sugaišti daug laiko, ieškoti jos archyvuose, daryti kopijas. Iš skirtingų šaltinių gauta ir apibendrinama medžiaga nėra išsami, stokoja tikslumo, brangina projektavimo kaštus“,- teigta LAS Klaipėdos apskrities organizacijos rašte, davusiam impulsą permainoms.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
Žemės sklypo Daržų g. 13 detaliojo plano sprendiniai.
Užsakovas – KŪB „Homburg NT“, autorius – UAB „Andrijauskas ir partneriai“ Klaipėdos architektų biuras.
NUTARTA: Nepritarti Žemės sklypo Daržų g. 13 detaliojo plano sprendiniams.
Siūloma atsižvelgti į pastabas ir teikti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pakartotiniam svarstymui.
Pastabos:
1. Pateikti informaciją apie gretimybėse galiojančius planavimo dokumentus.
2. Koreguoti urbanistinę kompoziciją (naujo priestato gabaritus, užstatymo liniją) įvertinant ir pateikiant brėžiniuose visus atstumus nuo gretimybių.
3. Pateikti kompleksinius sprendimus dėl transporto (aptarnaujantis, buitinių atliekų surinkimas, gaisrinių automobilių, įvažos į požeminį garažą) eismo, įvertinant esamą, bei numatomą gretimų sklypų užstatymą, transporto judėjimo vietas.
4. Siūlant naują priestatą atlikti esamų statinių sklype ir gretimybėse insoliacijos į gyvenamas patalpas skaičiavimus.
5. Patikslinti sklypo rodiklių duomenis reglamentų lentelėje.
SVARSTYTA: Dėl rengiamo žemės sklypo Naujojoje uosto g. 23, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos.
NUTARTA: Siūlyti pateiktai Naujojoje Uosto g. 23, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai planavimo komitetui nepritarti.
Detalaus plano koncepcijos autoriams patiems teikti ir pristatyti rengiamo detalaus plano koncepciją LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybai atsižvelgiant į pastabas:
1. Nurodyti kaip bus vykdomi visi dabar galiojančiuose planavimo dokumentuose išvardinti teritorijos naudotojų įsipareigojimai miestui.
2. Grafiškai parodyti kiekvienos konkrečios ūkinės veiklos formuojamas sanitarines apsaugos zonas. Įvertinti ar jos nepažeidžia gretimų teritorijų naudotojų interesų
3. Atlikti visų numatomų teritorijoje ūkinių veiklų strateginio poveikio aplinkai įvertinimą.
4. Pasiūlyto užstatymo aukštingumą, gabaritus, pagrįsti urbanistinėje-erdvinėje koncepcijoje pateikiant jos tūrinį variantą.
5. Atlikti vizualinių ryšių analizę nuo marių pusės, bei nuo pagrindinių komunikacinių koridorių rytinėje pusėje. Siekti išvengti beveik aklino užstatymo šiaurės – pietų kryptimi, taip išpildant galiojančiose planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
6. Įvertinti ir pateikti analizę kaip didinant ūkinę veiklą sklype padidės transporto srautų apkrovimas aplinkinėms teritorijoms. Kokios priemonės numatomos užtikrinant aplinkinių teritorijų naudotojų interesus padidėjus transporto apkrovimo poveikiui.
7. Nurodyti statybos etapus užtikrinant, kad sklypo ūkinės veiklos plėtra nedidės tol, kol nebus įgyvendinta tinkamo pajėgumo inžinerinė susisiekimo infrastruktūra iki planuojamos teritorijos.
8. Planuojamoje teritorijoje numatyti želdynų plotus pagal LR galiojančią želdynų normų (plotų) nustatymo tvarką.
9. Taip pat siūloma į savivaldybės planavimo komisijos posėdį pakviesti atsakingų priežiūros institucijų, kurios atlieka šio planavimo dokumento derinimus, atstovus, išklausyti jų nuomones apie pateiktose pastabose nurodytas problemas.
Siūloma miesto savivaldybės administracijai ateityje tokios apimties dokumentus, kurie yra svarbūs subalansuotai miesto plėtrai, miesto visuomenei, privalomai teikti svarstyti specialistams ir suinteresuotai visuomenei.
Į Teritorijų planavimo komiteto posėdį dar kartą sugrįžo klausimas dėl žemės sklypo Naujojo Uosto g. 23, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo.
Koncepcijos projektas, numatantis AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritorijos pertvarką siekiant didinti jos krovos galimybes, svarstytas viename iš paskutiniųjų buvusios Tarybos komiteto posėdžių. Klausimas tada atidėtas, projekto rengėjų prašant pateikti priešprojektinius siūlymus dėl Bendrajame plane numatyto Švyturio gatvės tęsinio įrengimo. Juo iš šios uosto dalies ir į ją ateity turėtų būti nukreipiamas krovininis transportas.
Vakar vykęs pakartotinis svarstymas koncepcijos projekto (nors ir papildyto prašytais transporto organizavimo sprendiniais) iniciatoriams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai” – taip pat nebuvo sėkmingas. Politikai uostininkų dokumentuose aptiko naujų probleminių klausimų, tad projekto rengėjams (AB “Pramprojektas”) bei užsakovams dokumentą dar kartą pasiūlyta tobulinti.
Nenori vilkikų gatvėse
Vienas probleminių klausimų – įvažiavimo į AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” teritoriją problema ir ties juo susidarančios vilkikų spūstys. Šiuo metu krovininiai vilkikai ir aptarnaujantis transportas į kompanijos vidų patenka pro vartus Naujojo Uosto gatvėje. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sunkvežimių įleidimas sutrinka, vilkikai išsirikiuoja greta tvoros esančioje stovėjimo aikštelėje ar tiesiog gatvėje, taip trikdydami centrinės miesto dalies eismą. Pagal ankstesnius planavimo dokumentus vartai į bendrovę turėtų būti perkelti į J. Janonio gatvės tęsinį, o krovininis transportas miesto teritorijoje apskritai neturėtų stovėti – ši problema, anot politikų, turi būti sprendžiama teritorijos viduje. “Nėra normalu, kuomet vilkikai stovi centrinėje miesto dalyje”,- konstatavo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė. Jai pritarė ir mero pavaduotojas A. Šulcas, ragindamas uostininkus neužkrauti savo problemų miestui.
Projektą vertinę komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, jog jis neatitinka įstatymais patvirtintų apželdinimo normatyvų. Želdinių planuojamoje teritorijoje nenumatyta, nors teisės aktai reikalautų apželdinti dešimtadalį planuojamų plotų. “Mums ši žemė per brangi, kad galėtume joje sodinti želdinius”,- argumentavo AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos” atstovas. Politikai buvo priešingos nuomonės – želdiniai, anot R. Staševičiūtės, plėtojant krovą centrinėje miesto dalyje labai svarbūs.
Tikslas – didinti krovos pajėgumus
Jeigu patvirtinta koncepcija bus įgyvendinta, AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” planuojamoje teritorijoje iki 2020-ųjų metų krovą ketina padidinti iki 9 mln.t. krovinių per metus, t.y. beveik padvigubinti.
Parengtame projekte numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.
Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.
Uostininkai teigia, jog dėl didėsiančios krovos miestiečiai nepatogumų neturėtų patirti, nes didžioji dauguma krovinių bus gabenama geležinkeliais.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Jubiliejaus proga LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina kolegą Ramūną Bartkų. Gražių darbų, didelės sėkmės, sveikatos ir viso to, kas telpa į žodį LAIMĖ!
Kolegos
Kultūros paveldo departamento paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija nutarė atimti iš architekto Virginijaus Juozaičio teisę rengti kultūros paveldo vertybių tvarkybos projektus.
Departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta Laikinoji komisija, nagrinėjusi ant Kauno Laisvės al. 90 istorinio pastato atsiradusio stiklinio antstato istoriją, be kita ko pasiūlė įvertinti šio projekto vadovų, ekspertizes atlikusių ekspertų atitikimą esamai kvalifikacijai.
Susipažinusi su Kauno miesto istorinės dalies Naujamiesčio teritorijoje esančiame pastate atliekamais darbais, Atestavimo komisija nutarė, kad stiklinio antstato projekto autorius Virginijus Juozaitis pažeidė kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, o taip pat ir reikalavimus pagal atestate nurodytas veiklos rūšis, sritis bei specializaciją.
V.Juozaitis „Kauno dienai” tikino, kad leidimo rengti kultūros paveldo vertybių projektus galiojimas jau pasibaigęs.
„Kaip jie gali atimti tą, ko neturi?” – klausė architektas. Kiek pasvarstęs, jis pridūrė:
„Ta įstaiga… Ten tik didvyriai gali dirbti, nes ten yra toks nesusipratimas… Pabandykite ką nors padaryti toje įstaigoje”, – piktinosi V.Juozaitis.
Istorinio Laisvės alėjos pastato ekspertizę atlikusios N.Lukšionytė-Tolvaišienė ir N.Steponaitytė atestatus išsaugojo. Tačiau Atestavimo komisija atkreipė jų dėmesį, kad, reikšdamos savo nuomonę dėl kultūros paveldo objektų ar vietovių paveldotvarkos darbų, jos privalo atsižvelgti į kultūros vertybių apskaitos dokumentus ir kitus jų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.
Netekęs kultūros paveldo vertybių tvarkybos projektus leidžiančio rengti atestato specialistas iš naujo dėl jo į Kultūros paveldo departamento Atestavimo komisiją gali kreiptis po trejų metų.
Gegužės pabaigoje buvo sustabdyti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės ir vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės įgaliojimai išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir planavimo sąlygas, derinti tvarkybos darbų projektus, tikrinti statybos, rekonstravimo ir atnaujinimo projektus, raštu pritarti statinio projektams, derinti teritorijų planavimo dokumentus, dalyvauti objektų, esančių Kauno mieste, tvarkybos darbų priėmimo ir statybos užbaigimo komisijose.
INGRIDA ŽIRLIENĖ
Šaltinis: "Kauno diena"
“Leonardo Da Vinci” projekto dalyvė, architektė Asta Kairytė nuo 2011 m. vasario 27-osios iki balandžio 16-osios stažavosi Danijos projektavimo įmonėje S-E-A (“Special Edition Architecture”), Kopenhagoje. Stažuotės metu kartu su kolegomis danų architektais parengtas kultūros ir istorijos centro, skirto Norvegijos teisės ir demokratijos tūkstantmečiui paminėti, projektas, kuris bus teikiamas norvegų paskelbtam architektūriniam konkursui.
***
Tai dar vienas klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje”, per kurį 16 jaunųjų krašto architektų pristatys savo patirtį, įgytą LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu. Profesinės stažuotės rengiamos pagal “Leonardo Da Vinci” programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
