Aš nesu architektas. Nesu istorikas. Nesu kultūros paveldo specialistas, turintis teisę nurodinėti, kur kokius pastatus galima statyti, o kokių – ne. Mokykloje iš dailės turėjau silpną ketvertą (penkiabalėje sistemoje). O gal stiprų trejetą, nebepamenu. Manęs net į „Mis” konkursų vertinimo komisiją niekas niekada nekvietė. Tad ką aš galiu suprasti apie grožį?
Yra tik vienas „bet” – aš esu Klaipėdos gyventojas su prigimtine teise vertinti vieną ar kitą reiškinį. Subjektyviai. Taip, kaip ir kiti žmonės. Todėl subjektyviai pasakysiu – man mieste netrukdo nauji pastatai. Nesvarbu, ar jie iš stiklo, ar betono. Nesvarbu, ar K ir D, ar B ir N raidžių formos. Nesvarbu, 15 ar 135 metrų aukščio. Nesvarbu, ar juos kaip košmarą kasnakt sapnuoja Naglis Puteikis, ar ne.
Man jie gražūs. Gražūs todėl, kad įrodo – miestas gyvas, miestas vystosi. Gražūs todėl, kad kažkas užsidirbo juos statydamas. Argi tai blogai? Gražūs todėl, kad tie, kas juose nusipirko butus ar išsinuomojo biurą, džiaugiasi ir yra laimingi. Man negaila. Galų gale, gražūs todėl, kad ant Klaipėdos veido išlygino dar vieną sovietmečio nykumos paliktą raukšlę.
Aišku, nieko keisto, kad lietuviai tvirtai laikosi savo nacionalinio principo, kuris byloja: „Jei ne man, tai – niekam.” Todėl kartu su kitais isterikos ir pykčio viskam, kas susiję su moderniais pokyčiais, pritvinkusiais veikėjais rengia piketus. Apsiginklavę švonderių filosofijos pilnais plakatais piktinasi tais, kurie turi daugiau fantazijos nei jie. Kurie turi viziją. Kurie turi pinigų.
Jie nenori naujų statybų, nes pavydi tiems, kurie nebijo ateities. Pavydi tiems, kurie iš to uždirbs. Pavydi tiems, kurie ten gyvens. Ištrauka iš jų pranešimo spaudai: „<…> turčiai, siekdami nežaboto pelno, nekreipia dėmesio į istorinį Klaipėdos miesto užstatymą <…>”.
Komentarų lyg ir nereikia. Nors dėl „istorinio užstatymo” būtų galima ir pasiginčyti. Pasakykite man – kuo Nikitos Chruščiovo laikų plytinis penkiaaukštis gražesnis už miesto centre planuojamus pastatus, prieš kuriuos, pavadintus „stikloidais”, sukilo „visuomenininkais” save vadinančios marionetės? Ar šios „chruščiovkės” – ne istorija? Jei ne, tai kodėl jos vis dar stovi? Imkime ir nugriaukime, juk jos irgi darko miesto veidą!
O gal protestuotojų istorija yra „teisingesnė”? O tų, kurie miesto veidą mato ar įsivaizduoja kitaip – „neteisinga”? Apie planuojamų statinių Herkaus Manto gatvėje vietą piketuotojai rašo: „Iki karo čia stovėjo gražūs pastatai.” Suprask – kas buvo iki karo, turi teisę būti, kas buvo po jo ir kas bus vėliau – ne. Man tokia pasisavinta galia skirstyti pastatus į „istoriškai teisingus” ir „istoriškai neteisingus” – nesvarbu, kokių jie laikų – dvokia švonderizmu. Kaip ir plakatų turinys.
Vadovaujantis piketuotojų logika, net ir tų „chruščiovkių” neturėtų būti. Jos atsirado „po karo”. Neturėtų būti ir XIX amžiaus pastatų – juk jie nustelbė XVIII amžiaus namus. Šie irgi neturi teisės stovėti – kaip ir XVII amžiaus statiniai. Pastarieji juk išdygo ant XVI amžiaus pamatų. Tad nugriaukime visą Klaipėdą. Tada pamatysime tikrąją istoriją. Plyno lauko, pelkių arba miško su medžiuose gyvenusiais protėviais pavidalu. Istorinis „teisingumas” bus atkurtas.
Net neabejoju, kad pasirodžius šioms eilutėms tradiciškai „Vakarų ekspresas” bus apkaltintas parsidavimu, nors tai – mano asmeninė nuomonė, o ji redakcijoje nėra draudžiama. Aš pats būsiu apkaltintas pataikavimu „turčiams”. Gal ir kyšio priėmimu iš planuojamų pastatų sumanytojų, kurie savo „stikloiduose” man pažadėję butą su didele nuolaida. Mane išjuoks, nes aš neišmanau istorijos. Architektūros – tuo labiau. Mane sumaišys su purvais, nes aš teisinu tai, prieš ką protestuoja teisinguoliais save laikantys politinio lėlių teatro aktoriai. Žemins, nes būsimą Klaipėdą noriu matyti su aukštais moderniais pastatais – kitokią nei švonderiai.
Bet aš turiu dar vieną blogą savybę – nebijau tų, kurie nekenčia kitokios nuomonės. Kaip ir tų, kurie atima iš manęs teisę miestą įsivaizduoti tokį, kokį aš įsivaizduoju. Kurie bando pasisavinti ne tik Klaipėdos istoriją, bet ir jos ateitį.
TOMAS GUKAUSKAS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Lietuvos Architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija reiškia užuojautą dėl Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Rimanto Černiausko netikėtos mirties.
Prozininkas, dramaturgas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas staiga mirė birželio 1 dieną, eidamas šešiasdešimt pirmuosius metus.
Velionis bus pašarvotas Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto 25, Klaipėda), lankymas – penktadienį, birželio 3 d., nuo 12 iki 19 val. ir šeštadienį, birželio 4 d., nuo 10 val. Karstas į Švėkšnos kapines išlydimas šeštadienį, birželio 4 d., 11 val.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui reikalingas darbuotojas poskyrio vyriausiojo specialisto pareigoms eiti, gebantis dirbti komandoje, turintis reikiamą išsilavinimą ir darbo patirtį.
Pareigybės paskirtis – vykdyti teritorijų planavimo (savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų) valstybinę priežiūrą Klaipėdos apskrities teritorijoje.
Reikalavimai:
• turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą meno studijų srities architektūros studijų krypties, arba – aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos studijų krypties išsilavinimą;
• turėti ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį teritorijų planavimo ar teritorijų planavimo priežiūros srityse.
Daugiau informacijos tel.: 8 (46) 312399.
www.architektams.lt inf.
Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje politikams, valdininkams ir visuomenei pristatyti du daug diskusijų visuomenėje sukėlę specialiųjų planų projektai.
VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistų parengti Klaipėdos senamiesčio bei istorinės miesto dalies teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų projektai, kurių rengimą inicijavo Kultūros paveldo departamentas, uostamiestyje įstrigo nuo praėjusių metų gruodžio. Dviejų derinančiųjų institucijų – Kultūros paveldo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento – jau palaiminti projektai trečiosios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – neįtikino. Pateiktiems derinti projektams nepritarė tuometinė Savivaldybės administracija, o šiandien vykusiame susitikime specialiųjų planų iniciatoriai ir rengėjai taip pat neišgirdo laukiamo „taip“. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, galutinį žodį dėl šių dokumentų birželio 30-ąją tars Taryba.
Neaiškūs reglamentai sėja baimes
Miesto visuomenės ir paveldosaugininkų ginčus dėl senamiesčio ir istorinės miesto dalies specialiųjų planų sukėlė ne pati reikšmingiausia šių dokumentų dalis – senamiesčio ar istorinės dalies ribos. Rengiant planus jos patikslintos, norinčiųjų jas ginčyti Klaipėdoje nėra. Diskusija užvirė dėl senamiestį ir istorinę miesto dalį apsupsiančių vizualinės apsaugos zonų ribų. Projekto rengėjai tikina, jog, pavyzdžiui, senamiesčio vaizdas iš pietinės pusės turėtų būti saugomas jau nuo Rūtų gatvės, iš Rytų pusės – nuo Mokyklos g., kiek kukliau apsaugos zona brėžiama iš uosto pusės. Istorinė miesto dalis taip pat supama solidžiu apsaugos žiedu, tačiau į jį neįtraukta esama Geležinkelio stoties teritorija, uostas. Pasiūlę tvirtinti apsaugos zonų ribas, projekto iniciatoriai ir rengėjai miesto visuomenei negali atsakyti į klausimus, kokie bus jų reglamentai. Esą pirmiausia reikia susitarti dėl ribų, o tada jau bus rengiami specialieji paveldotvarkos projektai, aiškiai reglamentuosiantys veiklą apibrėžtose teritorijose. Su tokia pozicija iki šiol nenori sutikti nei miesto Savivaldybės administracija, nei diskusijose dalyvaujanti LAS Klaipėdos apskrities organizacija. Esą ribos ir reglamentai turėtų būti svarstomi kartu, tada miesto bendruomenė bent jau žinotų, kaip nauji dokumentai įtakos jų gyvenimą ir veiklą, o nežinomybė tik sėja nerimą ir baimes.
Paveldosaugininkai projektų nebekeis
Kultūros paveldo departamento poziciją uostamiestyje pristatęs departamento direktorės pavaduotojas A. Degutis teigė, jog specialiųjų planų tvirtinimo tvarka nebus keičiama: apibrėžtų teritorijų reglamentai bus rengiami tik patvirtinus ribas. Nors projektus Savivaldybei siūloma derinti, departamentas ir, jo užsakymu, projektus rengusios VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistai nustatytų ribų nelinkę koreguoti. Esą bet kokie pakeitimai reikalautų papildomos analizės, o tuo pačiu ir išlaidų. Bet kokias diskusijas paveldosaugininkai linkę nukelti į ateitį, kuomet su Savivaldybe bus derinami apsaugos zonų reglamentai. Šie pažadai sulaukė ironiškų uostamiesčio politikų replikų. Esą jeigu su Savivaldybe bus tariamasi taip pat, kaip ir rengiant ribų projektus, akivaizdu, kad miesto ir jo bendruomenės nuomonė paveldosaugininkų nedomina.
Kultūros paveldo departamento atstovas informavo, jog jeigu Klaipėdos miesto savivaldybė vis dėlto netvirtins parengtų specialiųjų planų projektų, šis ginčas persikels į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o neradus sutarimo ir joje, liks paskutinė instancija – teismas.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
2011m. birželio 3 d., 18.00 val. LASKAO Architektų klubas kviečia į seminarą „Tvarios architektūros praktika Europoje- IV dalis“.
Seminaro tema:
„Kultūros ir istorijos centras skirtas Norvegijos teismo tūkstantmečiui (Gulating)“
Tai ketvirtasis klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje” kurio metu 16 jaunų architektų pristatys savo patirtį, įgytą šiuo metu LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu. Profesinių stažuočių vizitai rengiami pagal Leonardo da Vinci programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Projekto dalyvė, architektė Asta Kairytė nuo 2011m. vasario 27 iki balandžio 16 dienos stažavosi Danijos projektavimo įmonėje S-E-A (Special Edition Architecture), Kopenhagoje. Stažuotės metu kartu su danų architektais parengtas architektūrinio konkurso projektas Norvegijoje – kultūros ir istorijos centras skirtas Norvegijos teisės ir demokratijos tūkstantmečiui paminėti.
Po seminaro kviečiame diskusijai apie artėjančios architektų dienos (liepos 1d.) renginio programą.
Renginys vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda, IIIa.)
Kviečiame dalyvauti.
Pirmadienį posėdžiavę Teritorijų planavimo komiteto nariai narstė ir naujus projektus, ir senus konfliktus.
Buvęs bankas vėl bus apgyvendintas
Komiteto nariai pritarė UAB „Andrijauskas ir partneriai“ (arch. A. Jašinas) pateiktiems Daržų g.13/Skerdėjų g. 1 detaliojo plano sprendiniams. 805 kv. m ploto sklype esančio pastato savininkai – bendrovė “Homburg NT” – kadaise gyvenamąjį namą, kurį laiką virtusį banku, vėl norėtų pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Detaliuoju planu numatoma esamo pastato rekonstrukcija, nekeičiant jo aukščio, taip pat – priestato bei požeminės automobilių saugyklos statyba. Investuotojai pastate planuoja įrengti 17 butų, po kiemu numatomoje automobilių saugykloje bus įrengta tiek pat vietų automobiliams. Beje, dėl vietos stokos į saugyklą jas numatoma kelti keltuvu.
Komiteto nariai be didesnių diskusijų pritarė ir sklypo Druskininkų g. 16 bendrasavininkių iniciatyva parengtiems detaliojo plano sprendiniams (proj. vadovė R. Noreikienė), dalijantiems 13 arų plotą į du atskirus sklypus. Brolis ir sesuo juose planuoja gyvenamųjų namų statybas.
Žadama siekti daugiau viešumo
Teritorijų planavimo komitetas pritarė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos siūlymui Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje visuomenei ir specialistams viešinti Savivaldybės archyvuose bei GIS sistemoje sukauptus duomenis – teritorijų planavimo dokumentus, inžinerines schemas ir kt. Iniciatyvą komiteto posėdyje pristatęs LAS Klaipėdos apskrities valdybos pirmininkas R. Gailius sakė, jog ši idėja gyvuoja jau seniai ir jai įgyvendinti, pasirodo, tereikia politinio sprendimo. Anot architektų organizacijos vadovo, viešai prieinami duomenys palengvintų darbą ne tik architektams, tačiau ir patiems valdininkams, nes duomenų apie vieną ar kitą projektą ieškantiems interesantams nebereikėtų varstyti Savivaldybės kabinetų durų.
R. Gailiaus teigimu, į viešai prieinamą tinklapį galėtų būti „sukelta“ visa informacija apie patvirtintus ar dar tik rengiamus detaliuosius planus, specialiuosius planus, sklypų registracijos ribos, miesto inžineriniai žemėlapiai, netgi duomenys apie atliktus archeologinius tyrimus ir jų rezultatus. Tokiu būdu kiekvienas, susidomėjęs viena ar kita konkrečia vieta, gautų išsamią informaciją apie ją.
Komiteto nariai idėjai pritarė ir Savivaldybės administracijai pavedė iki birželio 15-osios parengti priemonių planą, kaip šis sumanymas turėtų būti įgyvendinamas. Urbanistinės plėtros departamento vadovas K. Macijauskas posėdyje teigė, jog viešinti esamus duomenis planuota ir anksčiau, tačiau tam tiesiog trūksta darbuotojų.
Į „Vaivos“ bylą nesikiš
Į Teritorijų planavimo komitetą gegužę kreipėsi kelių viešai pagarsėjusių konfliktinių situacijų suinteresuotos pusės. Komiteto vadovė R. Staševičiūtė informavo gavusi trijų namų, esančių greta buvusio kino teatro „Vaiva“, gyventojų laiškus su parašais. Jų autoriai teigė nepritariantys detaliam planui, numatančiam statybas sklype Herkaus Manto g. 11. Tokius pat skundus teigė gaunantis ir Architektūros bei miesto planavimo skyriaus vadovas A. Mureika, tačiau, anot jo, gyventojams jis negalįs niekuo padėti. Detaliojo plano viešo svarstymo procedūra yra pasibaigusi, paties dokumento Savivaldybė neturi, kas jame – nežinoma.
Kol vyksta planavimo organizatorių ir paveldosaugininkų teisiniai ginčai dėl projekto derinimo, į šią situaciją nusprendė nesikišti ir Teritorijų planavimo komitetas. Esą bet koks sprendimas gali būti įvertintas kaip poveikis teisinėms institucijoms.
Maldė Žolynų gatvės gyventojų pyktį
Net 387 Žolynų gatvės gyventojai išreiškė nepasitenkinimą UAB „Danės slėnis“ užsakymu parengtu sklypo Kretingos g. 78 detaliojo plano projektu. Į komiteto posėdį atėję gyventojų atstovai teigė, jog kaimynystėje planuojama teritorija jiems atrodo negraži, jiems nepatinka sprendiniai dėl galimų daugiaaukščių pastatų statybos bei kvartale numatytos komercinės zonos. Esą kai žmonės pirko nekilnojamąjį turtą Žolynų gatvėje, nesitikėjo, jog greta atsiras intensyviai užstatytas naujas kvartalas.
Komiteto nariai prisiėmė konfliktuojančių pusių arbitrų vaidmenį. Aptariant detaliojo plano sprendinius, rasta galimų kompromisinių sprendimų. Pavyzdžiui, daugiaaukščius pastatus atitraukt toliau nuo esamo kvartalo, numatomą įvažiavimą planuot taip, jog jis tarnautų abiejų teritorijų gyventojams. Tik garsiai protestuotojų išreklamuoto 500-600 ąžuolų parko projekto autorius A. Sviderskas išsaugot nežadėjo… Anot jo, po garsių Žolynų gatvės gyventojų pareiškimų apie naikinamą unikalų ąžuolyną Savivaldybės ekspertai inventorizavo želdinius ir aptiko vos 28 pagal reglamentus medžio sąvoką atitinkančius želdinius, tarp jų nė vieno ąžuolo nebuvę… Aptikti medžiai, pasak architekto, įvertinti, sužymėti, nustatytos jų koordinatės. Juos esą įmanoma išsaugot.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Iš ekologiškų medžiagų pastatytas būstas yra draugiškesnis ne tik aplinkai – jis gali padėti išsaugoti gyventojų sveikatą. Tačiau natūralių statybinių medžiagų sąrašą vardijantys specialistai pabrėžia, jog kol kas aplinkai draugiško namo koncepcijos kelią Lietuvoje skinasi sunkiai – konstruktoriams ir statytojams tebetrūksta žinių..
Kokie langai geriau?
Dainius Martuzevičius, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros vedėjas, pasakoja, kad, kalbant apie statybines medžiagas, jų ekologiškumas yra nustatomas vertinant poveikį aplinkai per visą būvio ciklą – nuo pat žaliavų išgavimo, gamybos, iki naudojimo bei šalinimo.
Minimalus poveikis aplinkai turi būti daromas visų išvardintų etapų metu. „Pavyzdžiui, nors plastikiniai langai nedaro poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai jų eksploatacijos metu, tačiau plastiko gamybos ir šalinimo stadijoje poveikis aplinkai yra reikšmingas. Tačiau mediniai langų rėmai irgi nėra tokie „nekalti“ – jų klijavimo, impregnavimo ir dažymo medžiagų gamybai bei šalinimui taip pat naudojamos pavojingos medžiagos ir gamtos resursai“, – perspėja specialistas.
Paprastos nepaprastos grindys
Natūralios medžiagos namuose gali sukurti ypatingą klimatą. Juk ne vienam teko lankytis tik ką įrengtuose namuose, kur, rodos, viskas apmąstyta ir išblizginta. Tačiau visą buvimo laiką kamuoja keistas nejaukumas. Tai ima skaudėti galvą, tai užpuola čiaudulys ar ima kutenti gerklę, žiūrėk, jau ir atsiranda kosulys. Kodėl taip nutinka? Pasirodo, kai kurios dangos gali išskirti sveikatai žalingų medžiagų: aldehidų, benzeno darinių.
Galbūt todėl sintetinių medžiagų vis dažniau atsisakoma. Vis dažniau žmonės renkasi medį, stiklą, betoną, fajansą ir kitas „neagresyvias“ medžiagas.
Neigiamai žmogų veikia viniliniai tapetai, lietas marmuras (marmuro gabalėlių ir dervų mišinys), iš kurio gaminami stalviršiai, kriauklės, vonios ir panašiai, bazaltinė vata ar putplastis (naudojami kaip šilumos izoliatoriai).
Visgi D. Martuzevičius pabrėžia, kad pagrindinis šių medžiagų poveikis aplinkai vyksta net ne naudojimo, o atliekų šalinimo metu.
„Vinilinės dangos, lietas marmuras eksploatacijos metu išskiria nedidelius teršalų kiekius, kurie per ilgą veikimo laiką gali juntamai daryti įtaką žmogaus sveikatai. Tačiau pagrindinis poveikis aplinkai sudaromas dėl į rinką išleidžiamų didelių šių medžiagų kiekių, kurių perdirbamas ar šalinimas (nekalbant apie gamybą) yra daug galvosūkių mokslininkams ir technologams sukuriantis uždavinys. Dar blogiau, kai įvairius plastikus žmonės ima deginti namų krosnyse“, – aiškino jis.
Ekologija – brangiau
Aplinkai draugiško namo koncepcijos, pasak specialisto, įvairiose šalyse jos intensyviai kuriamos ir šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, skirtingi reikalavimai namo energetiniam efektyvumui pasiekti Šiaurės ir vidutinių platumų namams. Tačiau principas bendras – statybai turi būti naudojamos kuo mažesnį poveikį per visą būvio ciklą darančios medžiagos, o pats namas turi būti itin sandarus ir gerai apšiltintas, siekiant minimizuoti kuro naudojimą šildymui ir optimaliai išnaudoti gamtos bei viduje esančius energijos šaltinius.
„Pavyzdžiui, saulės energija gali būti efektyviai panaudojama orientuojant pastato langus į Pietų pusę, bei tiesioginės saulės ir šešėlių sistemos pagalba efektyviai valdant patalpų temperatūrą. O saulės energetikos įrenginiai (pavyzdžiui, fotovoltiniai) dažnai vertinami nevienareikšmiškai, kadangi jų gamybai naudojama pakankamai daug resursų, kad leistų suabejoti jų naudingumu per visą būvio ciklą“, – paaiškina D. Martuzevičius.
Pasak jo, aplinkai draugiškas namas, kuris užtikrintų dabartiniu metu įprastą komforto lygį, yra sudėtingas inžinerinis objektas, kuris reikalauja tinkamos eksploatacijos. „Atitvaro energetinio efektyvumo ir sandarumo didinimas dažniausiai susijęs su patalpų mikroklimato pakitimais, kurie dažnai nėra teigiami. Dėl suprastėjusios ventiliacijos didėja teršalų sankaupos ore, todėl turi būti projektuojamos integruotos šildymo ir vėdinimo sistemos. Net ir aplinkai draugiškų medžiagų naudojimas statybos ar buities darbų metu neišgelbės nuo pablogėjusios oro kokybės patalpose, nenumatant priverstinės ventiliacijos priemonių. Tai ypač aktualu renovuojant pastatus“, – pabrėžia specialistas.
Jis apgailestauja, kad Lietuvoje aplinkai draugiško namo koncepcijos kelią skinasi sunkiai. Nors populiariojoje spaudoje pateikiama daug straipsnių remiantis užsienio medžiaga, o šios idėjos aktyviai skleidžiamos parodose ar konferencijose, realus jų įgyvendinimas atsiremia į kelis aspektus: „Žinių apie šias koncepcijas labai trūksta patiems konstruktoriams ir statytojams (bendrovėms), kurie yra įpratę tenkinti minimalius reikalavimus pastatams ir nenoriai pereina prie naujų koncepcijų. Be to, naujos medžiagos ar priemonės didinti pastato „ekologiškumą“ šiuo metu iš tiesų yra per brangios vidutiniam būsto savininkui ir neatsiperkančios. Pavyzdžiui, natūralios vilnos šiluminė izoliacija yra žymiai brangesnė už akmens vatą, o biologiškai skaidus indų ploviklis yra 3 kartus brangesnis už įprastinį“, – skaičiuoja D. Matuzevičius.
Ekologiškos medžiagos
• Mediniai paviršiai. Be to, jie puikiai izoliuoja garsą;
• Popieriniai tapetai – tai vienas paprasčiausių ekologinių sprendimų. Medžiaginiai tapetai taip pat neblogas pasirinkimas, tačiau juose labiau kaupiasi dulkės;
• Parketas, kamštinės grindys arba natūralus linoleumas (iš pjuvenų, kalkių, linų aliejaus);
• Venecijos tinkas (su marmuro dulkėmis, kalkėmis, augaliniais pigmentais). Beje, naudojant šį tinką galima išgauti kerinčius optinius efektus;
• Molio tinkas (iš spalvoto molio ir smėlio; juose nėra dirbtinių dažų ir sintetinių priedų);
• Kokliai, granitas, natūralus akmuo.
Laima Juozokaitė
Šaltinis: www.grynas.lt
Gerbiami Architektai,
Prašome teikti medžiagą Klaipėdos mieste įgyvendintų architektūrinių–urbanistinių darbų leidiniui bei parodai „Klaipėdos architektūra 2010“. Leidinį planuojama išleisti liepos 1 dienai bei pristatyti kartu su paroda per Architektų dienos renginį.
Medžiagą, pagal žemiau pateiktus raikalavimus, prašytume parengti ir pateikti iki š.m. birželio 3 d.
Tuo pat metu prašome patikslinti Klaipėdos architektų monitoringo duomenis. Praėjusių metų leidinį ir jame spausdintą monitoringą galima peržiūrėti interneto tinklapyje www.architektams.lt arba paspaudus šią nuorodą: https://architektams.lt/wp-content/uploads/Dokumentai/Klaipedos%20architektura%202009%20v10.pdf
Jeigu duomenys yra pasikeitę, prašome informuoti ne vėliau kaip iki birželio 3d.
Leidiniui bei parodai pateikiamų projektų atrankos kriterijai:
1. 2010 metais suprojektuoti ir Architektūros ir urbanistikos skyriuje arba Nuolatinėje statybos komisijoje suderinti projektai.
2. 2010 metais Klaipėdos mieste realizuoti objektai.
3. LAS arba Klaipėdos miesto savivaldybės 2010m. skelbtų architektūrinių- urbanistinių konkursų nugalėtojai (prizininkai).
Visa medžiaga leidiniui pristatoma skaitmenine forma, įrašyta į kompaktinį diską arba siunčiama elektroniniu paštu.
Pateiktoje medžiagoje būtina nurodyti :
- objekto pavadinimas;
- projekto autorius (- iai );
- projektavimo firmos pavadinimas;
- adresas, telefonas, faksas, el. paštas, www;
- statytojas;
- gen. rangovas – rangovas;
- tikslus objekto adresas;
- objekto pagrindiniai rodikliai;
- derinimo protokolo data ir Nr.
Medžiaga pateikiama Microsoft Word formate Times New Roman 12 šriftu.
Numatomų publikuoti objektų grafinė dalis ( brėžiniai, schemos, kompiuterinės grafikos vaizdai ) pateikiama ne didesniu kaip A4 formatu JPG, Corel formate.
Objektų skaitmeninės nuotraukos 10×15 formatu ne mažesne kaip 300dpi rezoliucija , TIF, JPG formate.
Medžiagą leidiniui prašome siųsti el.paštu: archsajunga@architektams.lt arba pristatyti į LAS Klaipėdos skyrių (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda).
Darius Raišutis Mob.tel. 8 606 10858, tel.faks. 8 (46) 400390, el.p. archsajunga@architektams.lt
Jau šešerius metus Melnragėje planuojamas rekreacinės paskirties daugiaaukščio ateitis užstrigo miesto taryboje. Nuspręsta atidėti sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano svarstymą.
Posėdžio metu pasigirdo siūlymų kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas, į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros.
Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika bei Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė tikino, kad detaliojo plano užsakovai yra pateikę visus dokumentus, įrodančius jog projektas neprieštarauja miesto Bendrajam planui, veikiantiems teritorijų planavimo reglamentams, jam jau pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Tačiau tai neįtikino kitų kur kas priekabiau situaciją vertinančių politikų.
Rolandas Bražinskas tikino, kad specialiajame plane Melnragėje nėra numatyta tokio aukštingumo pastatų, kokį norima statyti Kopų g. 69A.
„Jei mes tam pritartume – tai būtų precedentas, nes iki šiol visiems kitiems norintiems panašioje vietoje statyti pastatus ribojome ne tik aukštingumą, bet ir užstatymo intensyvumą. O čia gi planuojama užstatyti visą sklypą”, – priešiškai buvo nusiteikęs R. Bražinskas.
„Nepamirškime, kad dabartiniu sprendimu mes suformuosime miesto raidą kelioms dešimtims metų, nes iki šiol prie jūros nėra tokių aukštų pastatų. Manau, kad būtų tikslinga netgi atlikti gyventojų apklausą, kokį miestą jie nori matyti”, – svarstė Artūras Šulcas.
„Vakarų ekspresas” jau ne kartą rašė, kad privatiems asmenims priklausančiame 39 arų ploto sklype Kopų gatvėje planuojama statyti iki 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teikiantį rekreacinės paskirties pastatą. Čia įsikurtų sporto kompleksas su baseinu ir sporto aikštelėmis, viešbutis, sanatorija, poilsio namai. Šiuo metu sklype stovintį dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą numatoma griauti.
Vienas iš šio projekto įgyvendintojų Saulius Trečekauskas sakė esąs nustebintas išreikštų abejonių, nes per visą derinimo laikotarpį buvo paisoma visų institucijų reikalavimų, kurie dar ir nuolat keitėsi.
„Teiginius dėl nuosavybės įsigjimo teisėtumo tikriausiai jau reikėtų komentuoti medicinos srities atstovams. Aš galiu daryti prielaidą, kodėl šiam projektui bene labiausiai priešinasi R. Bražinskas – galbūt tai kerštas už mokestinį patikrinimą, kurį atliko Mokesčių inspekcija, kai man teko dirbti vadovaujantį darbą joje”, – sakė S. Trečekauskas, kol kas nežinantis, kaip elgsis toliau.
EDITA GUDAVIČĖ
Šaltinis: www.ve.lt
