Šiandien Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje EKOkonferencijos architektams metu apdovanotas „EKOcentro“ organizuoto architektūrinių idėjų konkurso ,,EKOnamas OPTIMISTUI‘2011“ pirmosios vietos laimėtojas klaipėdietis architektas Vladas Balsys. Jam įteiktas organizatorių diplomas ir dovana –1000 litų vertės čekis architektūrinei literatūrai įsigyti.
„EKOcentro“ surengtame konkurse varžėsi trys dešimtys šalies architektų, pristačiusių originalias ekologiškų namų vizijas. Klaipėdiečiui architektui pergalę pelnė projektas „Tušti namai“. „Tušti namai – patys ekologiškiausi. Taikli klaipėdiečio idėja tiesiog sužavėjo vertinimo komisiją“,- sakė konkursą organizavusio „EKOcentro“ projektų vadovė Rasa Buslavičienė.
www.architektams.lt inf.
Kodėl labiausiai saugotinose miestų vietose atsiranda svetimkūnių, kurie bado akis ne tik architektams, bet ir nedaug ką nutuokiantiems apie architektūrą? Kodėl tyli Lietuvos architektų sąjunga ir Kultūros paveldo departamentas, matydamas drastišką statybų invaziją į mūsų senamiesčius? Kaip ilgai tai tęsis? Gal nebeilgai… Vakar Kultūros paveldo departamentas pagaliau pasisakė prieš “stiklainių”veržimąsi į istorines miestų dalis.
Pampstant statybų burbului sugebėjome tik džiaugtis matydami pagreitintais tempais besisukiojančius kranus ir vos spėdami skaičiuoti, kiek naujų būstų pastatėme ir pardavėme. Apie statinių vaizdą bei kokybę ir apie gyvenimo kokybę juose, regis, nebuvo kam ir kada susimąstyti. Nepastebėjome, kaip miestų centrus užtūpė skardinės prekybos centrų dėžės. Tokiais pat skardiniais kailiniais aprengėme mokyklas ir vaikų darželius ir jie tapo panašesni į sandėlius, bet ne į mokymo ir ugdymo įstaigas. Už šimtus milijonų sugebėjome pasistatyti sporto arenas ir nebesuprantame – ar Šiauliai nuo Panevėžio “nusirašė”, ar atvirkščiai? O atsipeikėję stebimės – kodėl mes taip atrodome?
Lyg prablaivėję negalime sau atsakyti, kaip atsitiko, kad pačioje Kauno širdyje, ant šimtamečio namo sienų užrioglintas stiklo antstatas, kokio, atrodo, ir sapne nebūtum regėjęs. Ir kaltųjų nėra. O yra netgi įrodinėjančių, kad tai ne taip jau blogai.
Kaip gali būti, kad turime tiek daug statybas kontroliuojančių institucijų, tiek talentingų, net ir užsieniuose konkursus laiminčių architektų, o čia žybt pačioje kultūros paveldo sergėtojų panosėje – ir išdygsta “šedevrų šedevras”. Dabar turime galvosūkį, kaip išsisukti. Kad nenukentėtų nei senamiestis, nei valstybės kišenė, jeigu būtų nuspręsta “stiklainį” nuversti. Nes “vsio zakonno” – visi suderinimai ir visi leidimai yra.
Statybininkų diktatas
Kaip mūsų miestuose atsiranda svetimkūnių? To klausiame kauniečio architekto, ne vienos knygos apie architektūrą autoriaus, praėjusių metų Kultūros ir meno premijos laureato profesoriaus Jono Minkevičiaus.
“Aš tai laikau daugiau nei sistemine klaida. Tas Kauno rajonas turi paveldosauginį statusą. Visas kompleksas. Jis neturi būti aukštinamas. Buvo atlikti kažkokie Laisvės alėjos tyrimai. Architektas Virginijus Juozaitis sako, kad yra profesorės ekspertės parašas, jog leidžiamas toks aukštis, kita ekspertė iš mokslo instituto irgi pritarė ir pasirašė.
Nuo to ir prasideda. O paskui pabandykite surasti. Kaltas pasidaro visas tinklas”, – po šių žodžių profesorius giliai atsidūsta ir pripažįsta, kad problema yra rimta, o šaknys – labai gilios.
Yra dvi pusės – įstatymai ir gyvenimas, o tarp jų tvyranti įtampa virsta panašiais monstrais. Juos, pasak profesoriaus, pagimdo klaidos, kartais ir sąmoningos, o kartais ir talento trūkumas.
Pas mus visą tvarką diktuoja statybininkai. Jiems svarbiausia statyti kuo greičiau, kuo lengviau ir kuo pigiau.
“O kas yra architektūra? Architektūra, statybininkų manymu, yra trukdys. Juk reikia stengtis, reikia pasiekti lygį, atitinkamą kokybę, – sako J.Minkevičius, atskleisdamas svarbiausia. – Pinigai pas mus kol kas diktuoja viską. Už didelius pinigus suranda ir architektą, kuris padarys taip, kaip reikės, ir visokius derinimus pereis. Tai architektūrinė kaukė, kuri yra perkama. O rezultatas – klausimas, ką daryti. Pagal įstatymus negali to “stiklainio” nugriauti. Jeigu nuversi, kas užmokės? Viskas suderinta. Yra tokia galimybė – viešasis interesas. Bet ką jis reiškia? Teisiškai jis neapibrėžtas. Gal referendumą rengti?”
Reikia ir talento, ir sąžinės
Pasak profesoriaus, maža turėti gerų ir talentingų architektų. Reikia ugdyti ir tuos specialistus, kurie duoda leidimus. Tiesa, daugelio knygų apie architektūrą autoriaus manymu, jų kvailais nepavadinsi, nes ir juos ima veikti visokios “požeminės srovės”.
“Viską valdo pinigai. Nepasakysi tiesiai, tas ar anas kaltas. Tokia mūsų realybė, toks gyvenimas, tokia gyvenimo filosofija. Nes, kaip aš sakau, viskas prasideda nuo sąžinės. Kol nebus sąžinės ir atsakomybės, tol visokie įstatymai visada bus apeinami. Visada suras plyšių ir pateisinimų. Net ir teismai nepadės”, – įsitikinęs kaunietis architektas.
Įstatymui pritrūko vienybės
Pasak J.Minkevičiaus, kas ką turi padaryti ir kas už ką atsako, leidimų barjerai, visi įstatymai, atsakomybės ir autorių teisių klausimai yra tarpusavyje nesuderinti. Bet svarbiausia, kad nėra architektūros įstatymo. Statybos įstatymą turime, tačiau ten architektūrai vietos nėra.
“Galima kaltinti architektą, sugėdyti kaip nors, blogiausiu atveju galima atimti licenciją. Kai pinigai siūlo sprendimą, kuris neatitinka jokių taisyklių, architektas pataikauja užsakovui ir todėl užsimerkia. Taip nusikalstama etikai, sąžinei ir padorumui”, – profesorius J.Minkevičius mano, kad tai yra nusikaltimas ir Lietuvos kultūrai.
Kodėl tokia, atrodytų, įtakinga gildija nesugeba pasiekti, kad atsirastų architektūros įstatymas? Architektų sąjunga šitą klausimą svarstė, bet jėgų, kad jis būtų priimtas, neužteko. Pritrūko atkaklumo. Architektai pripažįsta, kad tarp jų vienybės nėra.
Kas būna, kai priešiniesi
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis apskųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai. Už ką? Paprastai sakant, už tai, kad nesutinka, jog Klaipėdos senamiestyje, H.Manto gatvėje, būtų įspraustas daugiaaukštis biurų ir gyvenamųjų namų kvartalas, kurį užsimojo pastatyti bendrovė “Investicijų kvadrantas”.
Paveldosaugininkas apskųstas, kad nevykdo Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, atvėrusio vartus statyboms. Mat teismas nusprendė, kad detalųjį projektą paveldosaugininkai turi palaiminti, nors šie sutartinai mano kitaip. Ir ne tik jie.
N.Puteikis ne vienintelis nepritariantis tokiai “investicijai”. Pasak jo, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius taip pat nepritaria šiam projektui. Klaipėdiečiai architektai, ko gero, patys nebūtų projektavę savo mieste tokio svetimkūnio, akivaizdžiai iškrentančio iš senamiesčio konteksto. Bet jo autoriai – kauniečiai. Šie, žinoma, patys nepajėgtų įveikti uostamiesčio valdininkų. Tačiau, tvirtina N.Puteikis, viskam diriguoja turtingi užsakovai, kuriems jis nusileisti neketina.
Pastatas – ne paveikslas
Kodėl projektuoti svarbius statinius tenka bejausmiams architektams, jeigu gerų ir talentingų tikrai netrūksta?
“Architektūra dalykas viešas, brūkšnys kartais keičia žemės paviršių. Dailėje yra kitaip. Paveikslas nepatiko, tu jį nukabinai. O čia pastatyta, įdėti pinigai. Atsakomybė didelė. Architektūra – tai mokslas ir menas. Tai teritorijų planavimas, su statybomis susijęs mokslas – konstrukcijos, patikimumas ir taip toliau. O pati architektūra kaip menas jau yra talento reikalas. Vidutiniškai padaryti gali daug kas. O padaryti aukštos kokybės darbą reikia talento”, – tokias tiesas profesorius J.Minkevičius bando įkalti į galvą savo studentams.
O gal ant kiekvieno statinio vertėtų rašyti autoriaus pavardę? Gal tai kiek sutramdytų tai, kas vadinama paprastai – “chaltūra”?
Profesoriaus žodžiais, anksčiau buvo praktikuojamas toks dalykas. “Paprastai rašo ant reikšmingesnio statinio, kur jau galima pasigirti. O ant tokio prieštaringo kas rašysis. Kitaip žiūrint, ir tai neišgelbės. Čia reikia ir sąžinės, ir kad įstatymai būtų griežti”, – mano profesorius.
Neišgelbės nė konkursai
J.Minkevičiaus nuomone, išeitis lyg ir būtų. Svarbesniems objektams turėtų būti skelbiami projekto konkursai. Iš kelių pasiūlymų būtų išrenkamas vienas ir, jeigu būtina, toliau tobulinamas.
Tačiau architektas būgštauja, kad ir tai ne panacėja. Nes viskas remiasi į kainą. Nereikia ilgai sukti galvos, ką rinksis užsakovas. Aišku, kad rinksis pigiausią variantą. Be to, konkursą reikia finansuoti, o užsakovas šito kratosi.
“Pas mus viešųjų pirkimų įstatymas bjaurus. Negalima pirkti tokio produkto, kuris vertinamas dėl pigumo, bet neturi kitų savybių. Tai nesąmonė. Kol mes šito nepakeisime, nieko nebus”, – konkursai, pasak J.Minkevičiaus, yra tarsi išsigimę.
Profesorius sako matantis ant dviejų svarstyklių lėkščių skirtingus dalykus. Ant vienos – sąžinę ir kultūrą. Ant kitos – pelną ir laikiną efektą. Kas nusveria, architektas net nebesvarsto.
JAUNIUS POCIUS
Parengta pagal dienraštį „Respublika”
Šaltinis: www.respublika.lt
Patalynė, kurios nereikia skalbti. Langai, kurie nusivalo patys. Visa tai, regis, skamba kaip iš fantastikos srities. Tačiau išties jau šiandien tokios technologijos galėtų gerokai palengvinti mūsų kasdienybę.
Sutaupė šimtus „medžių”
Klaipėdiečiai architektai Rūta Kijauskaitė ir Vitalijus Jankūnas, pagal Leonardo da Vinci programą neseniai stažavęsi Italijoje, turėjo galimybę pasitelkti drąsiausius ir neįtikimiausius sumanymus.
Su dar trimis kolegomis iš užsienio lietuviai parengė konkursinį projektą bohemiškiems jaunimo nakvynės namams Barselonoje.
Ekonominės klasės vadinamasis hostelis, suprojektuotas remiantis tvarios architektūros principais, turėtų būti skirtas jauniems, kūrybingiems žmonėms, svečioje šalyje norintiems smagiai praleisti laiką ir ieškantiems nebrangių nakvynės paslaugų.
Lietuvių bei jų bendražygių konkursui pristatytas pastatų kompleksas su 100 m aukščio originalios konstrukcijos bokštu išsiskiria ne tik unikaliais architektūriniais, bet ir pažangiausiais ekotechnologijų sprendimais.
„Su šiuo konkursu mus aplankė apvaizda, – šyptelėjo V.Jankūnas. – Daug kas garsiai kalba apie tvarią, ekologinę architektūrą, tačiau mažai kas yra įsigilinę, ką iš tiesų tai reiškia. Ko gero, didžiausias mūsų atradimas ir buvo tai, kad projektui realizuoti tektų panaudoti minimaliai resursų bei kiek įmanoma maksimaliai pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, kad pastatas reikalautų kuo mažesnių eksploatacijos išteklių, minimalaus aptarnaujančio personalo, neterštų gamtos. Vaizdžiai tariant, kam namui iškirsti 100 medžių, jei galima tik 10.”
Kūrėjai atsisakė balastinių medžiagų, detalių bei dekoro elementų, pirmenybę suteikdami paprastumui, aiškumui ir konkretumui.
„Jei tai būtų 5 žvaigždučių viešbutis, prašmatnesnio funkcionalumo prasme, be abejo, jau būtų visai kitokia filosofija”, – aiškino architektas.
Pastatas tarsi saulėgrąža
Pasitelkę duomenis, jog Barselonoje per metus saulėta 2500 valandų, architektai nepraleido progos šią energiją įdarbinti.
Kūrėjų sumanumu hostelio pastatas buvo „aprengtas” savotišku langų-rombų karkasu – viršutinę jų dalį sudaro pažangesnių, tad triskart efektyvesnių už įprastas nanotechnologijų saulės baterijos, apatinę – LED lauko projektoriai, kuriais sutemus galima transliuoti norimą vaizdą.
Sraigtą primenanti hostelio bokšto konstrukcija taip pat pasirinkta ne atsitiktinai – paskaičiuota, jog tokios formos statinys efektyviausiai ištisą dieną akumuliuos saulės energiją. Be to, tai garantuotų ir mažesnes vėjo apkrovas konstrukcijoms.
Architektai pasirūpino ir tuo, kad fasado konstrukcijų nereikėtų švarinti – specialia nanotechnologijų medžiaga padengti stiklai, pašvietus saulei, nusivalo savaime.
Kūrėjai pasitelkė dar vieną intriguojamą bei viešbučio veiklai ypač aktualų išradimą – patalynei skirtą medžiagą, kurios nereikia skalbti. Specialus pluoštas medvilniniuose audiniuose išstumia nešvarumus, tiesiog veikiamas saulės ar dienos šviesos lempų.
„Ir šios technologijos – ne iš piršto laužtos, visa tai yra visiškai realu, išbandyta ir naudojama, kad ir Japonijoje”, – komentavo klaipėdietis.
Jaunųjų projektuotojų sumanymu, panaudotą vandenį kruopščiai išvalius, jį būtų galima dar kartą panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, įvairiems želdiniams laistyti.
„Nors konkursui reikėjo pateikti ne techninį, o idėjinį projektą, jis visiškai realus – visi siūlymai turėjo būti pagrįsti griežtais argumentais, realiais faktais, pasauliniais pavyzdžiais”, – pridūrė pašnekovas.
Ambicijos: trečias pagal aukštį
Kad tokio objekto statybos vyktų kuo sparčiau ir minimaliomis išlaidomis, hostelio bokštą pasiūlyta sukonstruoti iš tipiškų triaukščių modulių, kuriuose, be sanitarinių mazgų, būtų įrengta po 10 gyvenamųjų kambarių ir 3 poilsio erdves.
„Tai tarsi į laivus krauti konteinerių dėžės. Iš pradžių galima sukonstruoti kad ir du ar tris tokius segmentus, ir net iki galo neužbaigtas pastatas jau gali tarnauti”, – privalumus vardijo pašnekovas.
Kitame pailgos formos beveik 15 arų ploto sklype architektai suprojektavo pramogų ir poilsio zoną – savotišką amfiteatrą su terasomis, kuriame įrengti restoranai, kavinės, parduotuvės.
„Norėjome, kad visa nakvynės namų teritorija susilietų su šalia esančia aikšte, tad įsileidome gatvės gyvenimą. Taip hostelio prieigos patampa atviros ne tik čia apsistojusiesiems, bet ir visiems kitiems žmonėms. Jie gali leisti laiką pramoginėje zonoje, stebėti videoprojekcijas ant viešbučio pastato”, – bendražygių komandos sumanymais dalijosi klaipėdietis.
Vitalijus pasakojo, jog nors būsimiesiems nakvynės namams parinkta ne pati patraukliausia, gana industrinė Barselonos vieta, tačiau vietos valdžios ir verslininkų pastangomis ji pamažu keičiasi, jaukėja.
„Per meną, kultūrą siekiama šią miesto dalį padaryti saugesnę, patrauklesnę bei draugiškesnę, įnešti į ją daugiau gyvybės”, – aiškino pašnekovas.
Pastačius čia 100 m aukščio hostelį, tai būtų trečias pagal aukštingumą pastatas Barselonoje.
Ar klaipėdietis įsivaizduoja, jog panašaus pobūdžio projektas galėtų būti įgyvendintas ir Lietuvoje? Vitalijus neabejoja, jog tai tik laiko klausimas.
Pašnekovo manymu, ne tik jam, bet ir kolegoms šis projektas labai aiškiai leido suprasti, kokia linkme turi plėtotis ateities architektūra.
Vizitinė kortelė
Ispanijoje per metus apsilanko apie 100 mln. turistų, pastaraisiais metais šalis itin išpopuliarėjo tarp jaunų keliautojų. Tad Ispanijos sostinėje Barselonoje atsiranda vis daugiau ekonominės klasės nakvynės namų (hostelių), kurie įsikuria patraukliose, turistų gausiai lankomose miesto vietose ir siūlo neaukštas apgyvendinimo paslaugų kainas.
Konkurso iniciatoriai kūrėjams pateikė uždavinį suprojektuoti 4 tūkst. kv. m ploto nakvynės namų pastatų kompleksą su 100 m aukščio bokštu, kurie apimtų poilsio, pramogų zonas, parduotuves ir sykiu mieste sukurtų naują orientyrą (vertikalę). Šiam objektui buvo pasirinktas gotikos kvartalo širdyje esantis sklypas prieš moderniojo meno muziejų, kurį projektavo garsus architektas Richardas Meieris.
Konkurso uždaviniai – sukurti naujos kokybės apgyvendinimo prototipą, kurį būtu galima naudoti kaip pavyzdį kitiems analogiškiems projektams visame pasaulyje ir kuris būtų grindžiamas šiuolaikinėmis tvarios architektūros planavimo principų vertybėmis:
nulinio ekologinio poveikio pastatas (angl. self-sufficient building) – paties pastato generuojama energija naudojama savoms reikmėms;
minimalių eksploatacinių išlaidų principai – nakvynės namai turi veikti aptarnaujamas minimalaus darbuotojų skaičiaus, beveik negeneruojamos kenksmingos atliekos, naudojama švari energija;
jauniems turistams sukurti saugią aplinką ir pasiūlyti protingą apgyvendinimo kainą.
LINA BIELIAUSKAITĖ
Šaltinis: "Klaipėda"
Posėdis vyko 2007-09-06
DALYVAVO:
LAS Ekspertų tarybos nariai: Ramunė Staševičiūtė, Raimondas Bakas, Mantė Černiūtė – Amšiejienė, Romualdas Gailius, Almantas Mureika, Saulius Plungė, Margarita Ramanauskienė, Rolandas Rakevičius, Alfredas Gytis Tiškus.
SVARSTYTA: Žemės sklypo Kopų g. 69A, Klaipėdoje, bei jo gretimybių detaliojo plano sprendiniai.
Nutarta: Pritarti detaliojo plano sprendiniams su pastabomis.
Pastabos:
- Patikslinti numatomos vertikalės rodiklius;
- Į detaliojo plano sprendinius įtraukti tvarkytinos teritorijos ribas su konkrečiais privalomaisiais sprendiniais numatančiais prieškopės bei paplūdimio zonų infrastruktūros sutvarkymą;
- Užstatymo zoną traktuoti laisvesnę numatančią galimybę vienos ar kelių vertikalių – architektūrinės kalvos atsiradimui.
- Architektūrinę dalį spręsti konkurso būdu.
„Bėgame paskui nuvažiuojantį traukinį ir nieko negalime pakeisti“,- taip Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė pakomentavo dar vieną politikams atneštą svarstyti mažo sklypelio Rimkų gyvenvietėje detaliojo plano koncepcijos projektą.
Pagal UAB „Geometra“ parengtą projektą 3 žemės ūkio paskirties rėžiai jungiami į vieną, keičiama jų paskirtis, o suformuotame 1,3 ha ploto sklype planuojama gyvenamojo namo statyba. Didžioji dalis Rimkų gyvenvietę supančių teritorijų planuojamos tokiu pat būdu – savininkai savo sklypeliams rengia atskirus detaliuosius planus, planuoja statybas, taip kurdami chaotiškos plėtros perspektyvą.
Kaip teigiamas, bet, deja, retas nuoseklaus teritorijų planavimo pavyzdys buvo įvertintas kitas projektas – UAB „Klaipėdos projektas“ architektų parengta 11 sklypų, esančių Rimkų gyvenvietės pakraštyje, detaliojo plano koncepcija. Jos autoriai išnagrinėjo beveik 11 ha ploto teritorijos perspektyvą ir apibrėžė būsimojo gyvenamųjų namų kvartalo raidą. Privatiems asmenims priklausančiuose žemės plotuose planuojami ne tik gyvenamieji namai, bet ir prekybos centras, vaikų darželis, galimų sveikatos ir sporto objektų statybų vietos, spręstos transporto judėjimo kvartalo viduje problemos.
Projekto vadovė L. Nemeikšytė sakė, jog būtent transporto organizavimas tapo vienu problemiškiausių klausimų rengiant koncepciją. Esą ketinimai įrengti įvažiavimus į naująjį kvartalą iš Rimkų gatvės sulaukė kelininkų prieštaravimo, todėl projektuotojai pasiūlė naudotis tik dviem jau esamais įvažiavimais, o kvartalo viduje nutiesti Rimkų gatvei lygiagrečią gatvelę.
Šio sprendinio pagrįstumu buvo suabejota LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Motyvas – Rimkų gatvė pagal miesto Bendrąjį planą ateityje neteks šiandieninės savo reikšmės, nes, pratęsus Šilutės plentą, transporto srautai persikels į jį. Tad esą planuoti gatvę šalia gatvės – neracionalu. Teritorijų planavimo komiteto nariai šioje situacijoje nieko blogo neįžvelgė. Koncepcijos projektui pritarta.
„Mūsų namas“ augs
Pritarta ir UAB „NDP Klaipėda“ parengtai sklypo Šilutės pl. 11 detaliojo plano koncepcijai. Slype veikianti bendrovė „Mūsų namas“ planuoja plėtrą, t.y. papildomų aukštų ant esamo pastato statybą. Po rekonstrukcijos prekybos plotai didėtų iki 2600 kv. m, būtų įrengtos reikalingos automobilių stovėjimo vietos. Politikai detaliojo plano koncepcijai pritarė su sąlyga-įpareigojimu verslininkams – jie turės prisidėti prie Bendrajame plane numatytos Šilutės pl. ir Kauno gatvės sankryžos įrengimo, taip išspręsdami ir antrojo įvažiavimo į sklypą problemą.
Pajūrio dangoraižiui – taip
Dviems politikams balsavus teigiamai, o komiteto pirmininkei susilaikius, patvirtintas ir daug aistrų kėlęs daugiaaukščio pastato Melnragėje, Kopų g. 69A detaliojo plano projektas (aut. UAB „Vakarų projektai“). Jo užsakovai teigė teigiamo sprendimo siekę nuo 2007-ųjų.
Priminsime, jog privatiems asmenims priklausančiame 0,39 ha ploto sklype planuojamas iki 132 metrų aukščio (36 aukštai) pastatas, jo paskirtis – rekreacinė.
Užsakovai ir rengėjai Teritorijų planavimo komiteto nariams pateikė visus dokumentus, įrodančius, jog projektas neprieštarauja miesto Bendrajam planui, veikiantiems teritorijų planavimo reglamentams, jam jau pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir t.t. Posėdyje dalyvavęs užsakovų atstovas S. Trečekauskas teigė, jog susidūrę su dideliu pasipriešinimu idėjai pajūryje statyti daugiaaukštį pastatą, verslininkai sugebėjo rasti išeitis ir toliau siekti savo tikslo. Kaip pavyzdys paminėtas automobilių saugojimo problemos sprendimas: kadangi daugiaaukščiam pastatui reikalingoms automobilių stovėjimo vietoms įrengti sklype ploto nepakako, o ribų didinti neleista, automobiliams saugoti bus skirti net 4 pastato aukštai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA: Žemės sklypų Klaipėdoje, buv. Rimkų kaime (kad.Nr. 2101/0029:70, 2101/0029:16, 2101/0029:118, 2101/0029:68, 2101/0029:69, 2101/0029:20, 2101/0029:111, 2101/0029:108, 2101/0029:74, 2101/0029:21, 2101/0029:33 ir 2101/0029:67) detaliojo plano koncepcija. Užsakovas: detaliojo plano organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos Kęstučiui Adliui, Egidijai Adlienei, Klemensui Mateliui, Bronislavai Budrienei ir Stanislavui Budvyčiui, atstovauja įgaliotas asmuo Kęstutis Adlis.Autorius: UAB „Klaipėdos projektas“, proj. vadovė L. Nemeikšytė, arch. M. Ramanauskienė, J. Usanova.
NUTARTA (vienbalsiai): Pateiktam žemės sklypų Klaipėdoje, buv. Rimkų kaime (kad.Nr. 2101/0029:70, 2101/0029:16, 2101/0029:118, 2101/0029:68, 2101/0029:69, 2101/0029:20, 2101/0029:111, 2101/0029:108, 2101/0029:74, 2101/0029:21, 2101/0029:33 ir 2101/0029:67) detaliojo plano koncepcijos projektui PRITARTI su pastabomis:
- Atsisakyti sprendinio dėl kvartalo viduje numatomos Rimkų gatvę dubliuojančios gatvės, kaip neracionalaus ir nepagrįsto, nederančio su Klaipėdos bendrojo plano nuostata dėl Šilutės pl. pratęsimo ir transporto srautų iš Rimkų g. nukreipimo.
- Koncepcijos projekte nepalikti nesuplanuotų teritorijų.
Lietuvos architektų rūmuose (Kalvarijų g. 1, Vilnius) įvykusiame EKOcentro organizuotame architektūinių idėjų konkurso ,,EKOnamas OPTIMISTUI‘2011“ apdovanojimų vakare įvairių vietų ir nominacijų nugalėtojais buvo paskelbti net 9 darbai. Pirmąją vietą laimėjo klaipėdietis Vladas Balsys pasiūlęs tuščių namų idėją.
Ekonomišką, ekologišką, inovatyvią architektūrą bei gyvenimo būdą Lietuvoje propoguoti skirtam architektūrinių idėjų konkursui buvo pateikta 30 darbų . Juos pateikė į 28 kūrybines grupes susijungę 47 architektai.
Konkurso organizatoriai sulaukė labai įvairių darbų: tiek labai praktiškų ekologiškų ir ekonomiškų namų projektų, tiek tokių, kuriems sukurti buvo pasitelkta nevaržoma fantazija. Vienuose darbuose atsispindėjo autorių požiūris į šios dienos aplinkos situaciją bei vartotojiškumą, kitais buvo sprendžiamos socialinės problemos…
Konkursusi pateiktus darbus vertino tarptautinė komisija, kurioje be lietuvių ( architektų Rolando Paleko, Roko Kilčiausko bei konkurso rėmėjų atstovo-,,Viessmann“ atstovybės vadovo Žygimanto Malecko) dirbo garbingi Lietuvoje vykstančio tarptautinio Inovacijų festivalio ,,IF…Vilnius“ ir ,,Dizaino savaitės“ svečiai-pasaulyje pripažinti architektai Thomas Sandell (Švedija) bei Einar Olafsson (Islandija).
Komisija išrinko I, II ir III vietų bei 5 specialiųjų nominacijų laimėtojus. Savo nuomonę, patikusį darbą pažymėdami specialiu lipduku, taip pat galėjo pareikšti parodos lankytojai bei kokursui skirtos konferencijos dalyviai.
I vieta
Projektas ,,Tušti namai”.Autorius – Vladas Balsys (Klaipėda).
…Tušti namai – tai architektūra be daiktų, kurioje galima išgirsti tylą, įkvėpti ramybės, ilsėtis. Čia erdvė įgauna naują prasmę, išsivaduodama iš daiktų ir sukurdama daugiau laisvo laiko žmogui….čia žmogus yra laisvas nuo vartojimo ir kaupimo idėjų… (iš projekto aprašymo).
Laimėtojui prizą įsteigė pagrindinis konkurso rėmėjas UAB ,,Uponor”.
II vieta
Projektas ,,NIF NIF’O eko namas”. Autoriai: Lauryna Remeikytė ir Povilas Daugis.
Autorių manymu optimistiškiausias ir ekologiškiausias namas – milžiniškas žaginys…
Laimėtojams atiteko UAB ,,Viessmann“ dovanos.
III vieta
Projektas -,,DEBESIS” Autoriai: Laimis Valančiūnas, Konradas Žakauskas ir Vaidas Bieliūnas.
Autoriai pateikė ore skraidančio ir nukenksminančio metano dujas būsto idėją…
Autoriams dovaną įteikė UAB ,,Durisol group“.
I, II ir III vietų dovanų steigėjai, pritarė konkurso organizatorių nuomonei ir įsteigė ,,švietėjiškus“ prizus
(padovanojo 500 – 1000 Lt vertės čekius architektūrinės srities literatūrai įsigyti).
Specialiosios nominacijos
Už praktiškumą…
Projektas ,,140 DNO” (VšĮ ,,Klasterio navigatorius”).
Projektu autoriai pristatė įvairias ekologiškas ir inovatyvias medžiagas bei jų panaudojimo galimybes.
Už mobilumą…
Projektas ,,ORIGAMI namas”. Autoriai: Kęstutis Kontautas, Igor Stankevič ir Vytenis Raugala.
Autoriai pateikė sulankstomo namo idėją.
Už tvarumą…
Projektas ,,Eko namas optimistui”. Darbą pateikė grupė ,,In Da House”.
Autoriai pateikė sprendimą kaip metalinius garažus rekonstruoti į gyvanamuosius būstus ir taip šias apleistas teritorijas paversi patraukliomis.
Už kūrybiškumą…
Projektas ,,Pats sau namas”(autorius Ignas Uogintas).
Autorius pasiūlė ,,besistengiančio balansą tarp žmogaus ir gamtos išlaikyti namo idėją“, kur apsigyvena ir ,,namą išlaiko“ pažangiausios gamtos sukurtos technologijos…
Už šilumą…
Projektas ,,Ekonamas optimiestui”(autorius Andrius Ropolas).
Autorius pasiūlė idėją kaip viešuosius objektus (pvz. autobusų stoteles) rekonstruoti į dviejų funkcijų statinius ir taip išspręsti laikinojo socialinio būsto problemas.
Nominacijas globojo ir prizus joms įsteigė UAB ,,Design Solutions“ bei UAB ,,Junaja“.
Publikos simpatijų prizas atiteko UAB ,,a01 architektai” už projektą ,,Kupeta”. Autoriams žurnalas ,,Centras“ padovanojo metinę prenumeratą.
Tą pačią dieną Lietuvos architektų rūmuose įvyko EKOcentro organizuota, šiam konkursui skirta konferencija bei paroda , kurios metu lankytojai-architektai susipažino su ekologiškais ir inovatyviais namų kūrimui skirtais sprendimais bei medžiagomis.
,,EKOnamas OPTIMISTUI‘2011“ teiktų darbų paroda gegužės 19 dieną iškeliaus į Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpas, kur ją galės aplankyti tiek EKOcentro tą pačią dieną organizuotos konferencijos ,,Nulinės energijos pastatų link“ klausytojai, tiek kiti organizacijos lankytojai. Vėliau darbų paroda persikels ir į kitus Lietuvos miestus bei vietas ir ten skleis ekologiškų, ekonomiškų bei inovatyvių namų kūrimo idėjas.
,,EKOnamas OPTIMISTUI‘‘ konkursas − tai sostinėje šurmuliuojančio ,,IF…“ festivalio ir jo metu vykstančios ,,Dizaino savaitės‘‘ dalis. Konkurso partneriai: ,,IF…“ inovacijų festivalis, ,,Dizaino savaitė‘‘, Lietuvos architektų sąjunga (LAS), žurnalas „Centras“.
Rasa Buslavičienė
,,EKOcentras“ projektų vadovė
Pirmadienį pirmąkart posėdžiavo naujasis Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas, vadovaujamas Ramunės Staševičiūtės.
Namui-keistuoliui siūlomas antrininkas
Komitete pritarta UAB „NDP“ (projekto vadovas E. Petrauskas) parengtai žemės sklypo S. Daukanto g. 40, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai. Planuojama teritorija, esanti istorinėje miesto dalyje, išskirtinė tuo, jog „kaimynaujasi“ su sklypu, kuriame stovi viena iš Klaipėdos architektūrinių keistenybių. T.y. gretimame sklype iki šių dienų sėkmingai gyvuoja prieškariu statytas, bet iki galo taip ir neužbaigtas namas, tiksliau – pusė gyvenamojo namo. Detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjai , sklype S. Daukanto g. 40 taip pat planuojantys 6 butų gyvenamojo pastato statybas, ilgai ieškojo sprendimų, koks tūris galėtų derėti šalia keistojo statinio. Koncepcijos projektas ne kartą svarstytas ir LAS Klaipėdos apskrities architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Teritorijų planavimo komitetui pateiktas sprendinys, kuriam pritarė ir architektai-ekspertai, neužbaigtą pastatą savo forma dubliuojantis naujas tūris. Tokiam koncepcijos projektui Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė.
Senas-naujas ginčas dėl žemės
Daugiau diskusijų kilo dėl į komitetą jau ne pirmą kartą atkeliaujančio piliečių V. A. Palšmito, V. Palšmitaitės ir V. Palšmitaitės sklypo II-osios Melnragės g. 5, Klaipėdoje sklypo detaliojo plano koncepcijos ir sprendinių projekto (projekto vadovė S. Racevičiūtė). Trys savininkai, planavimo dokumentų užsakovai, bando įsiteisinti ne tik 2001 metais detaliuoju planu nustatytas valdas (29 arus), bet ir padidinti jas iki 48 arų greta esančios ir, kaip teigiama, faktiškai seniai naudojamos teritorijos sąskaita. Ji esą nuo šeimos žemių buvusi „nurėžta“ rengiant I ir II Melnragės detalųjį planą, šioje vietoje planuojant kelią.
Komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė tokiam sprendiniui nepritarė, teigdama, jog taip bandoma gviežtis miestui priklausančią žemę.
Užsakovo interesams atstovaujantis architektas Romualdas Gailius tvirtino, jog Palšmitai, Teismui apskundę I ir II Melnragės detalųjį planą, įrodė faktiškai naudojęsi daug didesniu žemės sklypu nei pažymėta detaliajame plane. Tam, kad būtų išvengta pastarojo dokumento panaikinimo, Teisme ieškovai susitarė su Savivaldybe sudaryti taikos sutartį, pagal kurią būtų numatytas jų sklypo padidinimas kompensuojant dėl suplanuoto kelio nurėžtos žemės dalį. Kompensacijos dydžio taikos sutartis nenustatė, po derybų susitarta dėl 48 arų sklypo dydžio. Jam įteisinti ir rengiamas naujas detalusis planas, o jį patvirtinus, neabejojama, Palšmitai sieks šį sklypą privatizuoti.
Dauguma komiteto narių pritarė pateiktai detaliojo plano koncepcijai, išsprendžiančiai įsisenėjusį teisinį ginčą su II Melnragės senbūvio šeimos nariais-statinių paveldėtojais. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė siūlė šį klausimą perduoti svarstyti Tarybai – kad ne kelių žmonių komitetas, o Taryba prisiimtų atsakomybę dėl miesto žemės dalinimo privatiems asmenims. Komiteto vadovės įsitikinimu, žemės klausimas nėra toks paprastas, juolab kad miestas iki šiol neturi jokios strategijos, kaip tvarkytis su laisva valstybine žeme. Rengiant planavimo dokumentus neretai randama pretekstų, kaip valstybinės žemės sąskaita padidinti privačius sklypus. R. Staševičiūtės nuomone, tik aiški politika žemės klausimu galėtų užbaigti neskaidrius miesto teritorijų dalijimo procesus.
Mokslininkai ieško vietos dumblui
Komitetui pristatyta naujų iš uosto dugno kasamo grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimo programa. Klaipėdos universiteto mokslininko S. Gulbinsko teigimu, programoje numatoma nagrinėti 4 galimas alternatyvas, kur galėtų būtų skandinamas toks „turtas“. Viena iš alternatyvų – grunto aikštelė netoli uosto vartų – komiteto narių buvo atmesta, kaip prieštaraujanti aplinkosauginiams reglamentams, nes programos rengėjai čia įsivaizdavo galintys gramzdinti net labiausiai užterštą, 4-os kategorijos gruntą. Kitas tris alternatyvas, numatytas skirtingose Baltijos jūros vietose, analizuoti ir vertinti leista. S. Gulbinskas teigė, jog kasmet iš uosto iškasama iki 2 mln. tonų skirtingo užterštumo dumblo.
www.architektams.lt inf.
SVARSTYTA: Žemės sklypo Rumpiškės g. 6, Klaipėdoje detalusis planas (pakartotinas svarstymas).
Užsakovas – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapija, autorius – UAB „Klaipėdos komprojektas“ (arch. E. Morkūnas, projekto darbo vadovas V. Mazurkevičius)
NUTARTA (vienbalsiai):Pakartotiniam svarstymui pateiktam žemės sklypo Rumpiškės g. 6, Klaipėdoje detaliojo plano projektui PRITARTI, numatomų statinių techninio projekto rengėjams rekomenduojant būsimuose projektuose išlaikyti simetrinę sklypo užstatymo kompoziciją.
Maloniai kviečiame gegužės 5 d. 17.30 val. į knygos „Klaipėdos bauhauzas. Modernizmo architektūra“ pristatymą, kuris vyks Simono Dacho namuose Jūros g.7, Klaipėda.
