Penktadienį vykusiame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime pirmininku perrinktas Gintautas Blažiūnas.
Už jį balsavo 114 LAS narių. Daugiau kandidatų į pirmininkus pasiūlyta nebuvo.
„Nei labai trokštu, nei labai noriu būti tuo pirmininku – darbas labai imlus laikui ir nelabai teikiantis satisfakciją, tuo labiau, kad nukenčia tiesioginė projektavimo veikla”, – žiniasklaidai sakė G.Blažiūnas.
Jis minėjo tokius būtinus atlikti darbus kaip sąjungos rūmų sutvarkymas, architektūros idėjų skleidimas mokyklose.
Suvažiavime išrinkta ir sąjungos taryba, kiti valdymo organai.
LAS suvažiavime užsibrėžė atlikti sąjungos skyrių veiklos reviziją, tobulinti architektūrinių konkursų organizavimą.
www.architektams.lt informacija
2011m. gegužės 6 d., 18.00 val. LASKAO Architektų klubas kviečia į seminarą „Tvarios architektūros praktika Europoje- III dalis“.
Tarptautinis Architektūros konkursas ,,Barselona 2011″.
Konkursinis darbas – bohemiški nakvynės namai keliautojams.
Tai trečiasis klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje” kurio metu 16 jaunų architektų pristatys savo patirtį, įgytą šiuo metu LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu. Profesinių stažuočių vizitai rengiami pagal Leonardo da Vinci programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Trys projekto dalyviai – Rūta Kijauskaitė, Dovilė Čekelienė ir Vitalijus Jankūnas pristatys stažuotės Italijoje rezultatus. Lietuvos architektams dirbant jungtinėje komandoje dalyvauta tarptautiniame architektūros konkurse „Barselona 2011“, parengtas konkursinis projektas – bohemiški nakvynės namai keliautojams.
Antroji seminaro dalis skirta būsimų projekto dalyvių supažindinimui ir informavimui apie stažuočių detales.
Renginys vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda, IIIa.)
Kviečiame dalyvauti.
Penktadienį vykstančiame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo sistemos problemas, architektų neįtraukimą į šį procesą, taip pat neigiamą visuomenės požiūrį į moderniąją architektūrą.
Architektas Tauras Paulauskas mano, kad puolimas prieš architektūrą, ypač modernią, sustiprėjo pastaruoju metu.
„Moderni architektūra Lietuvoje nėra patraukli, visuomenės akyse dažniausiai priešinama kultūros paveldui, susiklosčiusiai urbanistinei ar gamtinei aplinkai. Tai labiausiai ryšku aukštą humanitarinį išsilavinimą turinčių asmenų aplinkoje”, – LAS suvažiavime teigė jis.
„Bendruomenės situacija Lietuvoje – ligota, vadinčiau tai moraliniu pakrikimu. Architektūra kaip savaiminė vertybė, kultūros dalis visuomenei nėra įdomi”, – kalbėjo T.Paulauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad miesto erdvinę struktūrą dabar formuoja verslininkai, politikai ir teisininkai, o architektai tampa „instrumentais verslo idėjoms įgyvendinti”. T.Paulausko nuomone, architektai turi stengtis atgauti visuomenės pasitikėjimą, gerinti architektūros įvaizdį.
Apgailestavimą architektai išsakė ne tik dėl požiūrio į moderniąją architektūrą, bet ir dėl paveldosaugos problemų. Rezoliuciją dėl to priimti pasiūlęs architektas Augis Gučas pareiškė, kad „paveldosaugos sistemą krečia drugys”.
Anot jo, vienas iš to pavyzdžių – prieštaringai vertinamas rekonstruotas statinys Kaune, Laisvės alėjoje, kurio šiuolaikinį stiklinį antstatą speciali komisija siūlo nugriauti.
Senoji pastato dalis pripažinta valstybės saugomo Kauno Naujamiesčio vertingąja savybe, kurios keisti negalima. Tačiau prieš imantis šio pastato rekonstrukcijos, iš Kauno savivaldybės ir paveldosaugininkų buvo gauti visi leidimai.
„Arba to negalėjo atsitikti, arba ten yra viskas tvarkoje”, – teigė A.Gučas.
Anot jo, tyrimai, ar galima tokia rekonstrukcija, turi būti atlikti iš anksto, o ne architektams palikta „patiems klaidžioti po vertingąsias savybes”.
Architektai siūlo imtis priemonių tokioms problemoms spręsti ir situacijai gerinti, pavyzdžiui, keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, siekiant pagerinti vietovių apsaugą, sumažinti specialiųjų planų poreikį, palengvinti vertingųjų savybių suvokimą.
BNS
Šaltinis: www.kl.lt
Savivaldybių vadovai daugiau rūpinasi vien ūkiniais reikalais, o miestų planavimui, architektūrai skiria per mažai dėmesio, tvirtina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas Blažiūnas.
Anot jo, ūkiniai klausimai dominavo ir partijų kalbose prieš vasarį vykusius savivaldos rinkimus.
„Kaip iki šiol, taip ir toliau rinkimai į savivaldybes parodė, kad mūsų renkami valdžios atstovai aplinkos kūrimą, architektūrą, urbanistiką, aplinkos kokybę vertina labai menkai. Jų rinkiminės kalbos paprastai sukasi apie šiukšlių išvežimą, gatvių sutvarkymą ir įtikimą plačiosioms masėms. Apie miesto įvaizdžius mažiausiai kalbama”, – sąjungos suvažiavime penktadienį kalbėjo G.Blažiūnas.
Tačiau, LAS pirmininko teigimu, kai kuriose savivaldybėse didesnio palaikymo sulaukė savo krašto įvaizdžio pateikimu besirūpinantys politikai.
G.Blažiūnas suvažiavime taip pat išsakė nepasitenkinimą Aplinkos ministerijos ryšiais su architektais ir jos požiūriu į architektūrą.
„Požiūris pačioje Aplinkos ministerijoje į plėtros, urbanistikos, architektūros ir statybos bei šias temas reguliuojančių dokumentų suderinamumo problemas nusikalstamai nepakankamas. (…) Darni plėtra, harmoninga visuomenė valdantiesiems tėra tik tuščios sąvokos, o gal ir visai negirdėtos”, – teigiama jo ataskaitoje.
Jo teigimu, architektūra per mažai rūpinasi ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Kultūros ministerija esą per menkai finansuoja architektūros programas, dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Tačiau, pasak G.Blažiūno, dabartinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas architektūros problemas supranta geriau nei ankstesnis.
„Žymiai pagerėjęs požiūris, pozityvesnis architektūros atžvilgiu geriau suprantantis problemas. Kol kas bandome rasti sąlyčio taškus”, – kalbėjo jis.
Penktadienį vykstančiame LAS suvažiavime bus renkami sąjungos vadovai.
Taip pat ketinama diskutuoti apie kitas architektūros aktualijas: tvarios architektūros principų ir praktikos propagavimą, kultūros paveldo apsaugos ir architektūros projektavimo interesų integraciją, architektūros viešumą, kritiką, įvaizdį.
LAS vienija per 1000 architektų.
BNS
Šaltinis: DELFI
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė, architektė Ramunė Staševičiūtė vadovaus uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komitetui, lemiančiam miesto politiką teritorijų planavimo ir plėtros klausimais.
Šiandien vykusiame naujosios Tarybos posėdyje patvirtinta šio komiteto sudėtis. Jame be pirmininke išrinktos R. Staševičiūtės dirbs dar 4 politikai – Benediktas Petrauskas (Liberalų ir centro sąjunga), Viačeslavas Karmanovas (Rusų aljansas), Ivanas Romanovas (Darbo partija) ir Rimantas Cibauskas (Lietuvos socialdemokratų partija).
Jokiai politinei partijai nepriklausanti R. Staševičiūtė rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą dalyvavo Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše, kaip LAS Klaipėdos apskrities organizacijos deleguota atstovė. Tuo metu organizacijos Valdybos pirmininkės pareigas ėjusi R. Staševičiūtė teigė sieksianti tapti architektų bendruomenės „balsu“ uostamiesčio Taryboje.
Šiandien išrinkta Teritorijų planavimo komiteto pirmininke ji neišsižadėjo savo ketinimų, priešingai teigė esanti atvira visiems kolegų pasiūlymams ir idėjoms, kaip tobulinti Teritorijų planavimo komiteto bei jo sprendimus įgyvendinančių Savivaldybės administracijos padalinių veiklą. Vienu iš pirmųjų savo darbų R. Staševičiūtė įvardino komiteto darbo reglamento keitimą, kad politikai turėtų galimybę efektyviau dirbti įgyvendindami darnios miesto plėtros siekį.
Tam, kad galėtų daugiau laiko skirti darbui Taryboje, R. Staševičiūtė pasitraukė iš LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkės pareigų. Valdybos sprendimu, ją iki visuotinio organizacijos narių susirinkimo šiame poste pakeis kolega Romualdas Gailius, iki šiol ėjęs pavaduotojo pareigas.
Žinią, jog Teritorijų planavimo komiteto pirmininke išrinkta architektų profesinės bendruomenės atstovė, šiandien posėdžiavę LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariai įvertino kaip didelį pasiekimą, leidžiantį tikėtis nuoseklios ir argumentuotos politikos miesto plėtros srityje. Praėjusią kadenciją tarp šiame komitete dirbusių politikų nebuvo nė vieno profesionalaus architekto.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Dalyvauja Valdybos nariai: E. Andrijauskas, M. Černiūtė-Amšiejienė, M. Daukšys, R. Gailius, V. Atienė, D. Zubavičienė, R. Staševičiūtė.
SVARSTYTA:
1. Dėl Valdybos pirmininkės R.Staševičiūtės prašymo sustabdyti jos, kaip valdybos pirmininkės įgaliojimus iki artimiausio visuotinio narių susirinkimo ir įgaliojimų perdavimo pavaduotojui R.Gailiui.
1.1.Dėl R.Staševičiūtės, kaip LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkės, įgaliojimų stabdymo nuo 2011-04-12.
Balsuota: už -5; prieš – 1; susilaikė – 1.
NUTARTA: Nuo 2011-04-12 sustabdyti R.Staševičiūtės, kaip LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkės, įgaliojimus.
1.2. Dėl R.Gailiaus paskyrimo laikinai eiti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininko pareigas bei įgaliojimų perdavimo.
Balsuota: už – 6; prieš – 0; susilaiko – 1.
NUTARTA: Nuo 2011-04-12 pavesti R.Gailiui laikinai eiti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininko pareigas bei perduoti valdybos pirmininko įgaliojimus.
2. Dėl visuotinio LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių susirinkimo organizavimo datos.
NUTARTA:
1. Nešaukti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinio narių susirinkimo iki 2011 m. balandžio 29 d. vyksiančio LAS suvažiavimo;
2. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinį narių susirinkimą šaukti 2011 m. spalio mėn., pasibaigus trijų metų kadencijai.
3. Į LAS suvažiavimą deleguoti 2008-2011 m. kadencijos valdybos narius.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
3.Dėl Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies specialiojo plano viešo svarstymo.
NUTARTA:
1. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų protokolo pagrindu parengti pretenziją Klaipėdos miesto senamiesčio bei istorinės miesto dalies specialiojo plano rengėjams bei planavimo organizatoriui.
2. Susipažinus su specialiojo plano rengimo sąlygomis ir nustačius pažeidimų parengti atskirą pretenziją Klaipėdos miesto vyr. architektui ir planavimo organizatoriui.
3. Kreiptis raštu į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį su prašymu pateikti susipažinimui spec. plano rengimo sąlygas.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
4. Dėl dalyvavimo LAS vykdomoje architektūrinio švietimo programoje.
NUTARTA:
Siūlyti šias kandidatūras – Vaidotas Dapkevičius, Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Mantas Daukšys, Ramunė Staševičiūtė.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Naujosios Klaipėdos valdžios vyrų galvoje užgimė daugybė grandiozinių idėjų, kaip atgaivinti senamiestį.
Vienas tokių užmojų – miesto centrą uždengti, kad jame būtų šilta, ir žmonės ieškoti jaukumo nesiveržtų į prekybos centrus.
Kirvis styro iki šiol
„Nepasakysiu nieko nauja, bet didžiausia klaida buvo padaryta, kai didžiuosius prekybos centrus buvo leista statyti miesto centre, o ne užmiestyje. Tada senamiesčiui į nugarą buvo įkirstas kirvis, kuris ten yra iki šiol. Pats gyvenu senamiestyje ir matau, kad jam reikalinga ne reanimacija. Jis turi gimti iš naujo”, – visiems žinomą problemos priežastį dar kartą įvardijo vos kelias dienas Klaipėdos mero pavaduotoju dirbantis Vytautas Čepas.
Todėl jo galvoje gimė mintis, kaip Klaipėdos senamiestį paversti pranašesniu už prekybos centrus.
Žmonės, anot V.Čepo, ten eina todėl, kad juose šilta, ant galvos nelyja, nepučia skersvėjai, sienos neišpaišytos grafičiu, sklinda geri kvapai ir vaikščioti reikia lygiu pagrindu, o ne akmenimis.
„Tačiau nuo tokio prekybos centro nudenkite stogą, kad vėjai trauktų, kaip senamiesčio gatvelėse, takus išgrįskite akmenimis ir kas tada ten eis? Niekas. Taip, kaip dabar niekas neina į senamiestį”, – įsitikinęs vicemeras.
Burbulo nekabins
Todėl miesto vadovo pavaduotojas viešai ir išsakė savo mintį, jog senamiestį reikia uždengti – žmonėms ant galvų nelytų, atsirastų jaukių kiemelių, kuriuose nebūtų skersvėjų, tad klaipėdiečiai ir miesto svečiai juose esą mielai leistų laiką.
Problema – Klaipėdos senamiestis yra paveldo teritorija, todėl itin saugoma.
„Manau, kad galima rasti būdų, kaip nepažeisti paveldosaugos reikalavimų, galima derėtis su saugotojais. Juk dabar yra visokių medžiagų. Nesakau, kad virš viso senamiesčio reikėtų pakabinti kokį burbulą. Tačiau uždengti atskiras gatveles, kvartaliukus tikrai galima”, – tvirtino V.Čepas.
Grindinį reikia užlyginti
Paklaustas, kieno lėšomis senamiestis turėtų būti uždengtas, vicemeras svarstė, jog savivaldybė pirmiausia turėtų susiskaičiuoti, kiek miesto širdyje turi turto.
Jį galbūt būtų galima už mažesnę kainą išnuomoti verslininkams, o šie įsipareigotų uždengti senamiestį.
„Mes su senamiesčio uždengimu tikrai neišrastume dviračio, taip yra daugelyje Europos miestų. Aišku, bus rėkiančių, kad daromas nusikaltimas. O dabar nedaromas? Jei nieko nesiimsime, senamiestis galutinai numirs”, – teigė V.Čepas.
Jis taip pat tvirtai įsitikinęs, jog derėtų pakeisti ir senamiesčio gatvelių dangą. Visos jos yra grįstos akmenimis, tad vaikščioti tikrai nepatogu.
Vicemero nuomone, grindinio gatvelėse reikėtų palikti tik fragmentiškai – po kelis metrus, o likusią dalį užlieti lygia danga.
„Pats skausmingai pajutau, kaip nepatogu vaikščioti tokiu grindiniu. Man buvo plyšusi Achilo sausgyslė ir kiekvienas kojos kryptelėjimas tapo skausmingas. Įsitikinau, jog vaikščioti senamiesčio gatvelėmis pavojinga, todėl ir vokietės, ir amerikietės, avinčios aukštakulnius, nelipa iš autobusų”, – savo pastebėjimus dėstė V.Čepas.
Į skeptikų argumentus, jog senamiestyje reikia išlaikyti autentiką, jis turėjo ką atsakyti: „Jei jau laikomės autentikos, tuomet ir žibintus dujinius reikia atstatyti”.
Neliks griuvenų
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog senamiesčio gaivinimas yra vienas jo prioritetinių darbų.
Todėl jis taip pat turi įvairių idėjų. Viena jų – valandą per pietų pertrauką nerinkti pinigų iš vairuotojų, automobilius statančių senamiestyje.
Manoma, kad tai paskatins klaipėdiečius vykti į senamiesčio kavinukes pietauti.
V.Grubliauskas teigė matąs ir daugiau eismo organizavimo senamiestyje problemų. Tačiau kol kas nėra suformuota nauja Saugaus eismo komisija, todėl nėra kam tų problemų spręsti.
Klaipėdos meras įsitikinęs, kad senamiesčiui atgimti padėtų ir sutvarkyti iki šiol apleisti pastatai.
„Savininkus priversime tvarkyti apleistus, griūvančius pastatus. Priešingu atveju ieškosime visų įmanomų teisinių būdų juos nugriauti. Gal tai skamba drastiškai, tačiau jei griuvenos yra pažangos stabdys, reikia ieškoti adekvačių veiksmų ir sprendimų”, – ryžtingai nusiteikęs buvo V.Grubliauskas.
Paklaustas, kaip vertina savo pavaduotojo idėją uždengti senamiestį, meras neslėpė, kad ji nuskambėjo įdomiai.
„Tačiau nė vienos idėjos negalima atmesti jos neapsvarsčius”, – teigė V.Grubliauskas.
Idėjos senamiesčiui
Klaipėdos senamiesčio atgaivinimu rūpinosi ir pasibaigusios kadencijos Strateginės plėtros komiteto nariai. Jie įpareigojo valdininkus parengti senamiesčio atgaivinimo priemonių planą ir šis prieš porą metų buvo sukurptas.
Planas sukurtas toks, kad jame numatytos priemonės esą bus įgyvendintos iki 2020 m. Jame daugiausia dėmesio skirta statyboms ir infrastruktūros gerinimui, todėl preliminariai apskaičiuota, kad senamiesčio atgaivinimui reikės 4 mlrd. litų – tokia suma yra dešimties metų Klaipėdos miesto biudžetas.
Plane įrašyta, kad reikėtų įrengti naujų automobilių stovėjimo aikštelių, rekonstruoti Naująją Uosto ir Pilies gatves, jose įrengiant šešias eismo juostas.
Plane įrašytas dar vienas utopinis siekis – pastatyti naują tiltą per Pilies gatvę, kad pėstieji juo iš Žvejų gatvės galėtų patekti į piliavietę.
Senamiesčio atgaivinimo plane vėl siūlyta prisiminti tramvajaus projektą, senamiestyje įrengti teminį pramogų parką.
Plano rengėjai sumanė, kad atgaivinti senamiestį padėtų ir įdiegta nauja atliekų išvežimo sistema – konteineriai turėtų būti panaikinti, o šiukšlės išvežamos specialiu transportu.
Plane taip pat buvo numatyta, kad reikia sukurti Gyvenimo, verslo ir kitos veiklos senamiestyje taisykles. Joms įsigaliojus esą apleistų pastatų savininkus pavyktų įpareigoti prižiūrėti savo turtą. Taisyklės gyventojus įpareigotų susitvarkyti savo kiemus, puošti langines ir balkonus.
Eugenija Odebrecht, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė
Esu pikta ir nusivylusi, nes buvusi Klaipėdos valdžia nesistengė atgaivinti senamiesčio, o tik rasdavo būdų, kaip atmesti visas idėjas. Per pastaruosius metus valdžia nė piršto nepajudino, tik per didžiulę jėgą pavyko išspausti menkniekius, pavyzdžiui, gatvės šventes. Bet ir toms per metus patrupinama vos 20 tūkst. litų. Prikelti senamiestį naujam gyvenimui reikia tik geros valios. Džiaugiuosi, kad nauji valdžios vyrai senamiesčio atgaivinimą laiko prioritetiniu darbu. Visos idėjos yra geros, tačiau pirmiausia reikia išspręsti gyvybiškai svarbias problemas. Viena jų – eismas. Kaip galima patekti į senamiestį, kai visur stovi įvažiuoti draudžiantys ženklai? Todėl sykiu su kitais verslininkais teiksime naujam merui pasiūlymus, kaip pakoreguoti eismą. Be to, tikrai gera idėja yra per pietus senamiestyje nerinkti rinkliavų už automobilių stovėjimą. Manau, kad tai tikrai padėtų pritraukti žmonių. Labai gera idėja yra ir uždengti Klaipėdos senamiestį, kad jis taptų jaukesnis. Visos idėjos yra geros, reikia tik geros valios, kad jos būtų įgyvendintos, ir svarbiausioje miesto vietoje vėl virtų gyvybė.
VIRGINIJA SPURYTĖ
Šaltinis: "Klaipėda"
Krova Klaipėdos uoste, manoma, po 10–15 metų bus padvigubėjusi ir, neišplėtus jos pajėgumo, pajamos iš Lietuvos pasuks į kitas šalis.
Konsultantai, kur statyti išorinį giliavandenį uostą, siūlo rinktis iš trijų vietų.
Skaičiuojama, kad krova Klaipėdos uoste artimiausiais dešimtmečiais augs sparčiai ir iki 2040-ųjų pasieks 90 milijonų tonų krovinių per metus. Anot uosto vadovo, tikriausiai apie 2021-uosius uostas pasieks perpildymo ribas, todėl jau dabar būtina planuoti išorinio uosto statybą.
Kai kurie mokslininkai pastebi, kad galimybių studijoje nenumatytos krizės, kurios esą tikrai galimos per 40 metų, tačiau specialistai galimybę per ateinantį dešimtmetį krovą uoste padidinti dvigubai laiko realia.
Mat nepaisant Rusijos ir dabartinės viso pasaulio krizių, Klaipėdos uosto apyvarta kasmet vidutiniškai augo daugiau kaip 7 procentais. O pernai pasiektas krovos rekordas – 31 milijonas tonų.
„Viskas priklausys nuo mūsų pačių, aišku, priklausys ir nuo aplinkinių valstybių tarifų politikos. Bet kadangi rinkos augimo didžiausias perspektyvas mes siejame su tranzitu, Lietuvos rinka auga, bet ne taip sparčiai“, – tvirtina Jūrų uosto Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Perspektyviausia laikoma Baltarusijos, o iš naujai galimų įsisavinti – Rusijos rinka.
Galimybių studiją atliekantys konsultantai naujo uosto statybai siūlo svarstyti tris vietas: Būtingę, Melnragę ir vidinio uosto teritoriją, užpilant akvatoriją ties Kiaulės nugara. Uostas galėtų tapti konkurentu esamam, bet jis būtinas.
„Uostai, uostų transportas, tranzitas yra labai geras pajamas, pridėtinę vertę duodanti verslo sritis. Mes turime galvoti apie tokias perspektyvas Lietuvos ateityje. Nes priešingu atveju kitos šalys gaus tas pajamas“, – aiškina Jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitą pavasarį. Uostą svarstoma statyti už privačias lėšas.
Marija Gabrienė
LTV „Panorama“
Šaltinis: www.lrt.lt
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina jubiliejinę sukaktį švenčiantį kolegą Gintautą Valatką. Sėkmės, sveikatos ir neišsenkančių kūrybinių sumanymų!
Kolegos
Balandžio 22 d., 18.00, URBANOFILAI kviečia į diskusiją:
„Kaip gyventojas sukūrė bendruomenę daugiabučių kvartale: Vilniaus Pilaitės patirtis“
Pilaitės gyventojas ir BEEPART entuziastas Andrius Ciplijauskas papasakos apie Pilaitės bendruomenės susikūrimą, kaimynų vakarienę, šviesos skulptūrų parką, kultūrinio centro statybą ir iššūkius įtraukiant gyventojus į savo aplinkos tvarkymą.
Kur? Atviros erdvės jaunimo centras, I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda.
