Skatindamas naujų idėjų ir vertybių sklaidą, EKOcentras skelbia architektūrinių idėjų konkursą „EKOnamas OPTIMISTUI“.
Konkurso partneriai: „IF…“ inovacijų festivalis, ,,Dizaino savaitė‘‘, Lietuvos architektų sąjunga, žurnalas „Centras“.
Pastaruoju metu vertybės keičiasi, pokyčiai pastebimi verslo, statybos, rinkodaros ir kūrybos srityse. Architektams tampa aktualu prisitaikyti prie sudėtingos situacijos ir demonstruoti naują aktualų požiūrį klientams. Populiarėjant EKOlogiškiems, EKOnomiškiems, INOvatyviems produktams, pasiūlykite tokį rinkai.
Šiuo sudėtingu ir kartu įdomiu metu Lietuvoje rengiamas tradicija tampantis ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs, socialiai orientuotas architektūrinių idėjų konkursas „EKOnamas OPTIMISTUI“. Idėjinė naujo gyvenimo būdo, vertybių, galimybių, EKO išeities ieškojimų „EKOnamas OPTIMISTUI“ darbų paroda įvyks gegužės 11 dieną ir taps ,,IF…“ festivalio ir jo metu vyksiančios ,,Dizaino savaitės‘‘ dalimi („IF…“ – inovacijų festivalis, tarptautinio projekto Pro INNO Europe iniciatyvos „Inovacijų savaitės“ dalis. „IF…“ festivaliai buvo organizuojami šešiuose Europos miestuose. Jie jau vyko Barselonoje, Milane, Lisabonoje ir Kortrijke. Gegužės mėn. 7–14 dienomis jis vyks Vilniuje, o paskutinis festivalis vyks rudenį Taline .)
Atsakinga architektūra yra EKOnomiška, EKOlogiška, INOvatyvi, estetiška, demonstruojanti autoriaus požiūrį į vertybes, taip pat funkcionali, taupi, prieinama visiems. Prisidėkite savo idėjomis prie naujo, novatoriško, atsakingo gyvenimo būdo propagavimo.
…Gal Žemėje reikia užimti tik tiek vietos, kiek tau reikia, paliekant po savęs ne krūvą materialinių ir moralinių šiukšlių, o progresyvius altruistinius pėdsakus…
Konkurse kviečiame dalyvauti pavienius architektus, projektavimo biurus ir akademinį jaunimą.
Konkurso eiga:
– Konkursinių darbų pateikimas – iki balandžio 29 d.
– Darbų ekspozicija ir nugalėtojų paskelbimas – gegužės 11 dieną.
– Projektų pristatymas ,,Dizaino savaitės‘‘ metu ir apžvalga žurnale ,,Centras“ bei interneto portaluose.
Darbų pateikimas:
Darbų pateikimo formos: visos, perteikiančios autoriaus požiūrį ir idėją.
Koncepcinio namo dydis: 80–150 kv.m.
Vertinimo kriterijai: , EKOnomiškumas, konceptualumas, novatoriškumas, draugiškumas aplinkai.
Vertinimas: darbus vertins architektūros profesionalų komisija.
Darbai turi būti sumaketuoti ir paruošti spausti skaitmeniniu būdu ant 70 x100 cm planšeto (failai – jpg, tif, eps, rezoliucija 300 dpi).
Planšete gali būti: 2–3 vizualizacijos-eskizai; planai; fasadai; trumpas idėjos aprašymas; autoriaus arba autorių kolektyvas; Planšeto apačioje palikti 10 cm aukščio baltą juostą. Pageidaujamas šrifto dydis – ne mažesnis kaip 1 cm.
Konkursinai darbai talpinami:
ftp://klase.ltmd.org
user: guest
pass: LeBuS6
Kontaktinis asmuo – Martynas Nagelė, mob. 8 615 72 809.
Lietuvos architektų sąjunga Tarybos sprendimu 2011m. balandžio mėn. 29 d. 10 val. viešbučio Holiday Inn Vilnius konferencijų salėje (Šeimyniškių g. 1) šaukia XVIII suvažiavimą, jame diskutuosime aktualiomis nūdienos temomis, rinksime renkamus LAS valdymo organus.
Detalesnę dienotvarkę paskelbsime vėliau.
Kviečiame Architektų sąjungos narius aktyviai dalyvauti renginyje.
LAS pirmininkas
Gintautas Blažiūnas
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapija planuoja plėtrą. Sklype Rumpiškės g. 6 ketinama statyti parapijos namus su susirinkimų sale, klasėmis, biblioteka, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis.
Projekto autoriai – UAB „Klaipėdos komprojektas“ – rengiamus detaliojo plano koncepcijos sprendinius pristatė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybos posėdyje. Projektą pristačiusio architekto Vytenio Mazurkevičiaus teigimu, planuojama plėtra neperžengs sklypo ribų, neblogins greta esančių teritorijų naudotojų gyvenimo kokybės.
0,98 ha ploto sklypo vakarinėje dalyje planuojama nugriauti esamus menkaverčius ar morališkai pasenusius statinius, vietoj jų ateity ir turėtų atsirasti naujas bažnyčios reikmėms tarnausiantis pastatas su požemine automobilių saugykla. Pietvakarinėje sklypo dalyje taip pat planuojamas uždaras kiemas-sodas, dvasininkams reikalingas kaip susikaupimo ir meditacijų erdvė. Koncepcijos autoriai teigė, jog numatomas naujas tūris darniai įsilies į aplinką, nekonkuruos su esamos bažnyčios pastato architektūra. Planuojamų statinių aukštis – iki 15 metrų (3-4 aukštai).
Naujų statybų planai aiškinami didėjančiu administracinių patalpų poreikiu. Esą iš čia bus administruojamos kelios Klaipėdos parapijos. Į klausimą, ar tai reiškia, jog uostamiestyje kuriama vyskupija, projekto rengėjai teigė negalintys komentuoti užsakovų planų.
Po pirmojo svarstymo Ekspertų tarybos išvados nebuvo palankios autoriams – pateiktai detaliojo plano koncepcijai nepritarta. Ekspertų nuomone, sklypo planinė-tūrinė kompozicija chaotiška ir koreguotina: nauji tūriai yra per arti esamo bažnyčios pastato, abejotina ir uždaram kiemui-sodui parinkta erdvė. Anot posėdžio dalyvių, sunku įsivaizduot meditaciją po daugiabučių langais… Projektas įvertintas kaip problemiškas ir priešgaisrinės saugos požiūriu.
Ekspertų taryba rekomendavo planuojant naujų tūrių architektūrinius sprendinius rinktis aiškias, paprastas formas, kurios derėtų su stilinga bažnyčios architekūra.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos svarstymui pristatyta verslininkų idėja Danės upėje įkurdinti laivą-restoraną „Gildija“ ekspertų neįtikino.
Jos autoriai – UAB „Runis“ atstovai ir architektas D. Vitkauskas – teigė, jog laivas-restoranas pagyvins Danę, taps nauju miestiečių ir turistų traukos centru. Esą tai būsiantis tik laikinas įrenginys ir, investicijoms atsipirkus ar nesėkmės atveju, jis bet kada galės būti išplukdytas iš upės. Optimizmo nestokojantys verslininkai sakė suskaičiavę, jog investuotos lėšos jiems sugrįš per dešimtmetį.
Ant plausto įrengtą 60 vietų restoraną iš pradžių norėta švartuoti prie kairiosios Danės krantinės, tarp Biržos ir Pilies tiltų, greta vadinamojo Žvejų gatvės 7-aukščio, tačiau dabar pasirinkta kita vieta – dešinė krantinė, burlaivio „Meridianas“ kaimynystėje. Lankytojai į restoraną patektų iš Danės skverelio.
Su šia iniciatyva verslininkai sakė jau lankęsi Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur išgirdę rekomendaciją idėją apsvarstyti LASKAO architektų-ekspertų taryboje. Tuo pat metu, net nelaukdamas specialistų išvadų, savo paramą šiam sumanymui jau išreiškė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.
Idėją rekomenduota tikslinti ir pagrįsti
Ekspertų taryba iniciatyvą ir ją pristatančią projektinę medžiagą įvertino santūriai. Anot architekto E. Andrijausko, šiandieninė situacija yra tokia, jog miestas neturi jokių reglamentų, kas ir kokiomis sąlygomis gali kurtis Danės vagoje. Nors upė glaudžiasi prie vertingiausių miesto teritorijų – senamiesčio bei istorinės dalies, net rengiami nauji paveldosauginiai reglamentai šios vietos plėtros sąlygų nenagrinėja. Tad pasak eksperto, skuba priimant sprendimus gali sukurti chaosą ant vandens. E. Andrijauskas kritiškai įvertino ir išorinį pateikto laivo-restorano sprendimą. Esą jis neturi nieko bendro su Klaipėdai būdinga fachverko stilistika, labiau primena Bankoko vaizdus…
Ekspertės M. Ramanauskienės nuomone, autoriai turėtų tikslinti pačią idėją, nes vizualiai objektas labiau panašus ne į laivą, o į prieplauką. Verslininkai čia problemos neįžvelgė ir žadėjo projektą pakoreguoti, t.y. „nupjauti“ laivo-restorano „nosį“…
Ekspertų tarybos narių diskusijose beveik vieningai konstatuota, jog visuomenei pristatomos „žalios“ idėjos nereikėtų pasmerkti kaip nerealios ar neįgyvendinamos. Ji turėtų būti tobulinama ir pagrįsta detaliais sprendiniais, nagrinėjančiais visą aplinkos kontekstą. Anot Ekspertų tarybos nario R. Gailiaus, prieš priimant sprendimus turi būti aišku, kaip ir kokiais keliais į laivą-restoraną bus atgabenami produktai (ar Danės skverelio pėsčiųjų takais?), kur stovės lankytojų automobiliai, kaip iš jo bus išvežamos atliekos, ar bus užtikrintas elektros, vandens tiekimas, kur dėsis nuotėkos.
Iniciatyvos sumanytojams rekomenduota, detalizuojant projektą, tikslinti ir planuojamo objekto vietą, traukti jį atokiau nuo „Meridiano“ ir senamiesčio. Esą kol upės krantinės tuščios, nereikėtų į vieną vietą sugrūsti dviejų panašios paskirties objektų.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
SVARSTYTA: Žemės sklypo Rumpiškės g. 6, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija.
Užsakovas – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapija, autorius – UAB „Klaipėdos komprojektas“ (arch. E. Morkūnas, projekto darbo vadovas V. Mazurkevičius)
NUTARTA:
Pateiktai žemės sklypo Rumpiškės g. 6, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai NEPRITARTI su pastabomis:
- Pateikta planinė-tūrinė sklypo kompozicija chaotiška ir koreguotina: planuojami nauji tūriai per arti esamo bažnyčios pastato, abejotina uždaram kiemui-sodui parinkta erdvė, projektas problemiškas priešgaisrinės saugos požiūriu.
- Rekomenduoti autoriams, planuojant naują užstatymą, naudoti simetrijos principą; rengiant naujų tūrių architektūrinius sprendinius – rinktis aiškias, paprastas formas, kurios derėtų su bažnyčios architektūra.
BALSAVO: už – 9; prieš – 0; susilaikė – 2.
Svarstytas projektas:
SVARSTYTA: Laivo-restorano „Gildija“ pastatymo Danės upės krante priešprojektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – UAB „Runis“, autorius – UAB „PK projektavimo biuras“.
NUTARTA: Laivo-restorano „Gildija“ pastatymo Danės upės krante priešprojektiniams pasiūlymams NEPRITARTI, rekomenduojant autoriams:
- nagrinėti kitą objekto švartavimo vietą, atitraukiant jį toliau nuo burlaivio „Meridianas“, suderinant ją su esamais laivybos Danės upėje teisiniais reglamentais, parengtais gretimų teritorijų planavimo dokumentais (perspektyvinis tiltas per Danės upę);
- detalizuoti restorano funkcijai reikalingos infrastruktūros (išlipimo ant krantinės, aplinkos tvarkymo , vandens, elektros, maisto produktų tiekimo, nuotėkų ir atliekų išgabenimo) sprendinius;
- tikslinti idėją ir jos architektūrinę išraišką (pasirinkti laivo arba pastato stilistiką).
BALSAVO: už – 11; prieš – 0; susilaikė – 0.
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
Klaipėdoje pradedama realizuoti grupės jaunų ir savo miesto ateičiai neabejingų jaunų klaipėdiečių iniciatyva – miestiečiai kviečiami neformalioms diskusijoms apie miestą ir gyvenimą jame.
Urbanofilai, taip pasivadinusi entuziastų grupė, susitikimuose ir pokalbiuose su bendruomene tikisi sukurti tokią atmosferą, kurioje žmonės išdrįs pasidalinti savo mintimis ir idėjomis, išgirsti kitų pozicijas. „Dalindamiesi idėjomis tarpusavyje, įsiklausydami į miesto entuziastų ir specialistų požiūrius, mes stengsimės suprasti miestą, koks jis yra šiandien, ir aptarti, koks jis turėtų būti rytoj. Mūsų diskusijos, paskaitos, viešųjų aktualijų svarstymai, filmų peržiūros ir ekskursijos kuria platformą naujoms vizijoms ir iniciatyvoms gimti bei įsibėgėti. Urbanofilai yra tokie patys skirtingi, kaip ir pats miestas, kiekvieno vizijos skirtingos. Planuojami renginiai, susitikimai – galimybė paskelbti apie savo viziją bei išgirsti kitų mintis“,- sako vienas iš Urbanofilų sąjūdžio iniciatorių klaipėdietis Simonas Gentvilas.
Jis įsitikinęs, jog bendruomenė savo jėgom gali padaryti daug gražių darbų ir tam nebūtinai reikalingas valdžios įsikišimas. Pasaulyje esama gausybė gerų pavyzdžių, kaip savo aplinką, savo miestą pakeitė patys žmonės, susitelkę visuomeninėms iniciatyvoms. Nuo pat pirmojo susitikimo, kuris vyks jau balandžio 12-ąją, Urbanofilai žada akcentuoti geros idėjos jėgą. LCC Tarptautiniame universitete rengiama filmo „Bogota Change“ peržiūra ir diskusija apie tai, kaip šį miestą (bjaurųjį ančiuką) pakeitė ekscentriškumu ir drąsiomis idėjomis garsėjantis lietuvis meras Antanas Mockus ir jo bendraminčiai.
Urbanofilų diskusijos kaskart kelsis į naujas erdves, susijusias su aptariamomis temomis. „Jeigu mes diskutuosime apie upę, tai kalbėsimės prie jos, jeigu svarstysime galimas miesto turgaus vizijas, šliesimės prie temą įkvėpusio objekto, taip dar labiau pažindami savo miestą ir jo atmosferą“,- teigia Urbanofilų sąjūdžio sumanytojas.
Miestiečiai miestiečiams apie miestą! Toks Urbanofilų moto. Iniciatoriai tikisi, jog klaipėdiečiai nepritrūks laiko ir noro miesto vizijai kurti. Daugiau informacijos tinklapyje www.urbanofilai.lt .
ARTIMIAUSIŲ RENGINIŲ TVARKARAŠTIS:
Balandžio 12 d., 18.30
„Bjaurusis ančiukas: kaip pavojingiausias pasaulio miestas virto pavyzdiniu“
Kas vyks? Filmo „Bogota Change”(liet. subtitrai) peržiūra apie Antano Mockaus meravimo Bogotoje laikus. Po filmo vyks diskusija, kokią Klaipėdą mato užsieniečiai studentai. Renginį pristato Urbanofilai kartu su Danijos kultūros institutu.
Kur? LCC Tarptautinis universitetas, Kretingos g. 36, Klaipėda.
Balandžio 22 d., 18.00
„Kaip gyventojas sukūrė bendruomenę daugiabučių kvartale: Vilniaus Pilaitės patirtis“
Kas vyks? Pilaitės gyventojas ir BEEPART entuziastas Andrius Ciplijauskas papasakos apie Pilaitės bendruomenės susikūrimą, kaimynų vakarienę, šviesos skulptūrų parką, kultūrinio centro statybą ir iššūkius įtraukiant gyventojus į savo aplinkos tvarkymą.
Kur? Atviros erdvės jaunimo centras, I. Simonaitytės g. 24, Klaipėda.
Gegužės 3 d., 18.00
„Ikvėpimui: tuščių pastatų panaudojimas ne pagal paskirtį“
Kas vyks? Diskusijos dalyviai „Nelofto“, „Fanierkės (TEMA)“, „Fluxus ministerijos“ bei „Memelio miesto” atstovai dalinsis patirtimi, kaip panaudoti neišnaudotas erdves netradicinėms veikloms. Išgirsite apie jų darbą, patirtus sunkumusir idėjas. Įkvėpk įkvėpimo!
Kur? Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda.
SIMONAS GENTVILAS
Projekto sumanytojas
D. Grikšaitės nuotr.
Klaipėdos savivaldybė dar šiemet planuoja samdyti ekspertus, kurie ištirtų, ar virš Taikos prospekto reikia statyti pėsčiųjų tiltą į areną.
Jis turėtų būti lygiagretus su Dubysos gatve. Tiltas prasidėtų Taikos prospekte ties jo sankryža su Dubysos gatve, arčiau Klaipėdos statybininkų profesinės mokyklos. Tilto nuolydis būtų beveik prie pat šiuo metu statomos arenos durų. Jis būtų pritaikytas ir dviratininkams bei neįgaliesiems. Statybos galėtų kainuoti apie 10 mln. litų. Tilto šalininkai įsitikinę, kad jis būtinas, nes tai – puiki galimybė suvaldyti pėsčiųjų srautus, kai arenoje vyks masiniai renginiai. Tačiau tilto priešininkai aiškina, kad jo būtinybė abejotina. Ar reikia viaduko virš Taikos prospekto?
Už
Kastytis Macijauskas, Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius:
– Tikrai palaikau idėją statyti pėsčiųjų tiltą į Klaipėdos areną virš Taikos prospekto. Ši gatvė toje vietoje yra labai plati – aštuonių ar devynių eismo juostų, todėl ją pereiti labai sudėtinga, trukdomas ir automobilių eismas, jie ilgiau turi laukti prie šviesoforų. Tilto dar labiau reikės, kai pradės veikti Klaipėdos arena. Joje juk vyks ir didelių renginių, tad žmonių srautai bus dideli. Pats gyvenau Kaune prie Halės, todėl tikrai žinau, kiek žmonių išeina iš didelės salės, pasibaigus renginiui. Jų būna tiek, kiek per Jūros šventę, todėl tikrai reikia pėsčiųjų tilto, kad jie saugiau pereitų tokią plačią gatvę.
Prieš
Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovė:
– Tilto virš Taikos prospekto į areną tikrai nereikia, nes yra ir kitų būdų suvaldyti žmonių srautus. Juk niekas netyrė, ar toks tiltas tikrai reikalingas, todėl kalbos apie jį, pristatomi projektai atrodo abejotinai. Man tikrai neaiškios problemos, kurias šis viadukas išspręstų. Be to, Klaipėdos arenoje masiniai renginiai tikrai nevyks kiekvieną dieną, todėl pakartosiu: nematau būtinybės statyti tokį tiltą. Kur kas geriau ir naudingiau būtų pastatyti trečią tiltą per Danės upę, nes jis tikrai yra būtinas. O ir kainuotų, manau, panašiai, kiek ir planuojamas viadukas virš Taikos prospekto.
VIRGINIJA SPURYTĖ
Šaltinis: "Klaipėda"
Balandžio 1-ąją Architektų klube įspūdžiais ir patirtimis apie stažuotę Norvegijoje, Vega saloje, dalijosi architektės Ineta Kojelienė ir Kristina Milvidaitė-Striškienė, dalyvaujančios tarptautinėje „Leonardo Da Vinci“ profesinių mainų programoje.
Klaipėdietės žiemą turėjo galimybę padirbėti Vega saloje įsikūrusiame Pasaulio paveldo fonde, kur kūrė architektūrinę Pasaulio paveldo centro koncepciją. Unikalioje, UNESCO globojamoje saloje numatomame statyti centre norima įkurdinti pažintinę ekspoziciją turistams bei vietos bendruomenės reikmėms reikalingas patalpas. Architektūrinei koncepcijai parengti Norvegijoje buvo organizuotas konkursas, tačiau jam pateiktos idėjos užsakovų netenkino.
Klaipėdietės architektės, įvertinusios konkurso medžiagą, pateikė savą Pasaulio paveldo centro koncepciją – dviejų pastatų kompleksą, harmoningai įsiliejantį į salos pakrantės aplinką ir tarsi pakibusį virš vandens… Architekčių darbas buvo įvertintas teigiamai, tačiau, ar pasiūlyta koncepcija bus plėtojama ir projektas bus realizuotas, kol kas nežinoma. Tai priklausys nuo saugomą teritoriją administruojančių institucijų finansinių išteklių.
***
Tai antrasis klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje”, per kurį 16 jaunųjų krašto architektų pristatys savo patirtį, įgytą LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu. Profesinės stažuotės rengiamos pagal “Leonardo Da Vinci” programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
LASKAO informacija
