Ypač aktyviai už paveldo bei istorinės aplinkos išsaugojimą kovojančią uostamiesčio visuomenininkų komisiją, sudarytą prie Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio, užsimota išformuoti.
Naujos sudėties komisija, kurios bent pusę sudarys atestuoti specialistai, turėtų būti suburta jau šį mėnesį. Tuo tarpu visuomenininkai net neturi minčių klausyti ministro nurodymų ir išsiskirstyti.
Toks „maištas” prieš oficialią paveldosaugą Klaipėdoje būtų jau ne pirmas. 2007-aisiais į uostamiestį suvažiavę šešiolikos visuomeninių organizacijų atstovai konstatavo, kad „valstybinė paveldosaugos sistema yra ištikta gilios krizės” ir įsteigė Alternatyvią kultūros paveldo komisiją.
„Optimalus sprendimas”
Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu jau balandžio pabaigoje KPD direktorė Diana Varnaitė turėtų suformuoti naują Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie KPD Klaipėdos bei Kauno teritorinių padalinių.
Anot ministro atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, toks žingsnis žengtas todėl, kad kultūros paveldo problemos turi būti sprendžiamos remiantis teisės aktų nuostatomis, pasitelkiant kompetentingus konkrečios srities specialistus. Pastarųjų kompetencija esą patikrinama jų atestavimo metu.
„Siekiant suderinti kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotos visuomenės ir kvalifikuotų kultūros paveldo sričių specialistų dalyvavimą sprendžiant paveldo išsaugojimo problemas, pasirinktas optimalus sprendimas – pasiūlymus valstybės institucijoms turėtų rengti komisijos, kuriose pusę narių sudaro kvalifikuoti specialistai, kitą pusę gali sudaryti suinteresuoti visuomenės atstovai”, – motyvus paaiškino ji.
Teigiama, kad ne mažiau nei pusę komisijos narių sudarys atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių restauratoriai.
Paieška – labai sunki
Anot D. Varnaitės, darbas jau pradėtas.
„Kaune ir Klaipėdoje ieškoma ne šiaip atestuotų specialistų, bet geriausios reputacijos asmenų, kurie savo sprendimais nebūtų prisidėję prie paveldo žalojimo. Deja, turime karčios patirties, pavyzdžiui, vadinamąjį Kauno „stiklainį”, kurį savo pritarimu palaimino ir ne vienas atestuotas ekspertas”, – atkreipia dėmesį D. Varnaitė.
Kol kas dar nežinoma, ar balandžio gale nauja komisija arba taryba galės pradėti darbą – ji bus suformuota tokiu atveju, jei iki šio termino bus spėta rasti atestuotų nepriekaištingos reputacijos specialistų.
Visuomeninė patariamoji Klaipėdos kultūros paveldo taryba, sudaryta iš 11 narių ir keturių stebėtojų, veikė jau ketverius metus. Ji vardija per tą laiką padariusi didžiulę krūvą darbų – nustačiusi ne vieną paminklą (kai kurie gavo saugotinų statusą), taip pat ne kartą ėmusis priemonių prieš paveldo žalojimą, peržiūrėjusi gausybę specialiųjų ir detaliųjų planų bei projektų, įtikinusi verslininkus koreguoti šiuos dokumentus pagal pateiktas pastabas.
Taryba taip pat yra sukaupusi nemažą istorinės medžiagos bei tyrimų archyvą, kuriuo, anot jos pirmininko Dainiaus Elerto, naudojasi ir studentai, rašydami mokslinius darbus.
„Reikėjo jau seniai”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė
Ministro žingsnį vertinu tik teigiamai – komisija bus objektyvesnė. Joje trūko specialistų balso. Kiekvienoje srityje turi dirbti specialistai, ir nemanau, kad jie galėtų padaryti ką nors blogo. Architektūros požiūriu Lietuva yra didelė provincija. Kai pamatai, kas projektuojama ir statoma užsienyje, supranti, kad mes – dar giliuose viduramžiuose. Kai daugelį dalykų ima spręsti ne specialistai – padaroma žala miesto raidai. Galbūt dabar jau pajudėsime. Kiekvienas laikotarpis palieka savo pėdsaką istorijoje, ir sukurtą būtent specialistų, o ne mėgėjų. Pradžioje šiai komisijai, sudarytai iš visuomenininkų, buvo suteikti per dideli įgaliojimai. Toks performavimas, koks numatytas dabar, jau seniai turėjo būti padarytas. Neneigiu visuomenininkų balso – jie visada turi ir gali pasisakyti, o tikroji tiesa, matyt, slypi kažkur per vidurį tarp jų ir specialistų nuomonių. Dabar turėtų būti labai gerai – pusė visuomenininkų, pusė specialistų. Sprendimai bus kokybiškesni ir ne tokie vienpusiški.
„Atestuoti – labiausiai korumpuoti”
Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Manau, kad čia yra Kauno architektų, visoje Lietuvoje „stumiančių” „stiklainius” senamiesčiuose, iniciatyva. Kauno architektai yra galingi lobistai. Patariamosios visuomeninės paveldo tarybos yra vienintelės, kurios priešinasi „stiklainių” statybai tokiose vietose. Kai Laisvės alėjoje Kaune kilo „stiklainis”, labiausiai tam priešinosi būtent visuomeninė taryba. Jei ne visuomenininkai, ir visas Klaipėdos senamiestis būtų užstatytas tokiais pastatais, kaip kauniečių projektuotasis rudas, stovintis prie „Memelio”. Šis ministro įsakymas baigsis „stiklainių” triumfu senamiestyje. Bėda ta, kad Lietuvoje atestuoti specialistai nepajėgia atsispirti korupcijai. Jau taisyklė, kad atestuotas paveldosaugininkas yra labiausiai korumpuotas. „Stiklainiai” duoda didžiulį pelną. Be to, nesuprantama, kaip Europos Sąjungos valstybėje gali būti priimami teisės aktai nepasitarus su tais, kuriuos jie liečia. Visuomenininkus turėjo kviestis pasikalbėti.
„Mums negalioja ministro nurodymai”
Dainius ELERTAS, Visuomeninės patariamosios Klaipėdos kultūros paveldo tarybos pirmininkas
Mano nuomone, ministras pamiršta, kad Lietuva yra ratifikavusi Orhuso konvenciją, kuri, turiu priminti, yra ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio – buvo dokumentų, priimtų stojant į Europos Sąjungą, pakete. Konvencijos esmė ta, kad suinteresuota visuomenė privalo būti įtraukta į visus projektavimo, planavimo darbus. Ji turi, jei pageidauja, gauti visą informaciją, susijusią su aplinka (šią sąvoką sudaro ir paveldas bei kraštovaizdis).
Mūsų komisijos funkcija – tautos balsas. Ji atstovauja visuomenei, joje dalyvauja visuomeninės organizacijos, kurios neturi interesų konflikto – nėra profesinės. Taigi šia prasme ministro iniciatyva man nelabai suprantama – arba jis neįsigilino, arba jam kažkas ne taip patarė. O ekspertai ir dabar yra – juos KPD gali bet kada samdyti arba prašyti atlikti tam tikras ekspertizes. Prie KPD yra Kultūros paveldo centras, kuriame dirba vien ekspertai. Yra netgi atskiros ekspertų organizacijos, taigi kurti atskirą struktūrą nėra būtinybės. Mūsų komisija taip pat sudaryta iš kvalifikuotų žmonių – yra restauratorius, architektūros paveldo srities specialistų, istorijos mokslų daktarų, valdininkų. Žmonės deleguoti ne iš gatvės, o turintys įdirbį.
Atstovaujame kiekvienas savo organizacijai, ir ministro nurodymai mums negalioja. Su mumis nebuvo tartasi, ar sutinkame ką nors kooptuoti. Nesakau, kad kokybine prasme yra blogai priimti specialistus, kurie valgo iš to duoną, bet tada jau keičiasi darinio funkcijos. O dialogo laukas visoms pusėms buvo naudingas.
KPD, kurio nuomonės, kaip suprantu, irgi niekas neklausė, įsakymo nevykdyti negalės, bet mes nesame pavaldūs nei KPD, nei kultūros ministrui. Yra keletas variantų, kaip mes nuspręsime pasielgti, bet dar nenutarėme. Bet kokiu atveju galimybė tęsti veiklą yra.
GIEDRĖ NORVILAITĖ
D. Grikšaitės nuotr.
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Informuojame, kad parengti Klaipėdos senamiesčio (unikalus KVR kodas 16075, buvęs U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (unikalus KVR kodas 22012, buvęs U16) specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektai.
Susipažinti su specialiųjų planų parengta grafine medžiaga galima nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, Liepų g. 11, Klaipėda (4 aukšte šalia kab. 401) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje http://www.kpd.lt/lt/specialieji_planai.
Istorine dalis : http://www.kpd.lt/lt/node/1143
Senamiestis: http://www.kpd.lt/lt/node/1142
Informacija apie parengtus specialiuosius planus galima gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniame padalinyje, Tomo g. 2, LT-91245 Klaipėda, (vyr. specialistė A. Puzonienė) tel./faks. (8 46) 31 08 26; el. p. klaipeda@heritage.lt.
Planavimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. Į-280 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 72-2742; 2008, Nr. 127-4874).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Klaipėdos senamiesčio (U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) išsaugojimą.
Planavimo uždaviniai: nustatyti (patikslinti) Klaipėdos senamiesčio (U17) ir Klaipėdos miesto istorinės dalies (U16) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.
Planavimo organizatorius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, LT-91245 Klaipėda, tel./faks. (8 46) 31 02 86; el. p. klaipeda@heritage.lt.
Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“ (Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel.: (8-5) 272 40 14, www.lpaminklai.lt; el. p. i.staniuniene@lpaminklai.lt.
Šaltinis: LASKAO informacija
Geros nuotaikos švenčiant gražų jubiliejų. Sveikatos, sėkmės ir neišsenkančios energijos sutinkant naujus gyvenimiškus iššūkius. Būkit laiminga, Violeta!
LASKAO bendruomenė
Architektūros žurnale susižavite nuostabiu statiniu ir pasamdytam architektui išpoškinate: „Noriu lygiai tokio pat.” Tiesioginis namų kopijavimas prilygsta vagystei, bet tokie vagišiai bemaž nesugaunami.
Panašu ar kopija?
Profesionalai, įtariantys, kad statinys turi panašumų su anksčiau pastatytu ar kito autoriaus rodytu projektu, vengia įvardyti konkrečius pavyzdžius. Mat norint taip teigti, reikia turėti įrodymų.
O gal tai ne kopijavimas, o sekimas ta pačia mada, tendencijomis, todėl pastatai supanašėja ir primena štampuotas kopijas?
Vis dėlto nesąžiningas kito autoriaus idėjų ar projekto naudojimas architektūroje nėra naujiena.
Architektūros istorikės Jolitos Kančienės teigimu, pastatų kopijavimo atvejų pasitaikydavo dar tarpukariu.
Pastatai yra nebūtinai identiškos kopijos, tačiau panašūs, sekantys kokia nors tendencija, kryptimi.
Provincialumo požymis
Visais laikais buvo sekama, kas statoma Vakarų Europoje. Bažnyčių kopijų vargiai pamatysime. Jos, pasak J.Kančienės, buvo statomos šimtmečiais – keitėsi autoriai, projektai, architektūros stiliai. Tad senųjų šventovių kopijos vargiai įmanomos.
Šiais laikais pasitaiko atvejų, kad užsakovai atsiverčia užsienietišką žurnalą ir, pasikvietę architektą, pirštu duria į nuotrauką sakydami norį lygiai tokio paties namo.
„Taip būna. Vienas žymus architektas pasakojo, kad sykį buvo pakviestas projektuoti gyvenamąjį namą. Užsakovas išsitraukė nuotrauką ir pareiškė, kad nori tokio paties. Nuotraukoje buvo Baltieji rūmai”, – juokėsi J.Kančienė. Architektas, pasak J.Kančienės, tokios užduoties atsisakė.
Smulkesniu masteliu kopijavimas, pasak jos, vyksta. „Būna, kad žiūri į naują pastatą, o jis jau kažkur matytas”, – pripažino pašnekovė. Jos nuomone, faktiškai autorinių teisių ne itin paisoma.
Unikalių objektų, pavyzdžiui, Eifelio bokšto kopijavimas įvairiose šalyse J.Kančienės nuomone, tai – provincialumo požymis. Jos įsitikinimu, kur kas geriau kurti kažką savo originalaus.
Tiesa, savotišku kopijavimu galima vadinti ir istorinių architektūros stilių savinimąsi.
„Pavyzdžiui, klasicizme ar renesanse buvo labai aiškūs kanonai. Nuo kūrėjų meistriškumo priklausė namo tobulumas, kaip autorius taikė tuos kanonus. Orderiai, atrodo, tie patys, o namai tarpusavyje skiriasi”, – vertino pašnekovė.
Pasak jos, visais laikais vyrauja tam tikros architektūrinės mados, tendencijos, statybinės medžiagos. „Dabar populiarus metalas, stiklas. Prieš tai buvo ieškoma įmantresnių formų, dabar grįžtama prie paprastumo”, – komentavo J.Kančienė.
Autoryste manipuliuojama
Lietuvos architektų rūmų tarybos narys profesorius Vytautas Dičius tiki, kad architektai kolegų darbus pasisavina retai, tačiau pasitaiko. Kita vertus, jei ir kyla tokių įtarimų, įrodyti pastatų kopijavimą sudėtinga.
Per architektų atestaciją jie turi pateikti savo darbų pavyzdžius. Pasak V.Dičiaus, nutinka, kad prie vieno projekto dirbo keli autoriai, o architektas įrašo tik save vieną. Jo bendraautoris, siekdamas atestato, taip pat nurodo tą patį objektą. Būna ir priešingų atvejų. Kai kas greta savo įrašo jauno kolegos pavardę, kuris prie projektavimo neprisidėjo – taip siekiama gauti atestatą neturint pakankamai darbo patirties.
Idėjų savinimosi pasitaiko ne tik realizuotuose pastatuose, bet ir įvairiuose konkursuose.
„Tokių atvejų ir pats atsimenu”, – teigė garbaus amžiaus architektas. Sovietmečiu dideliuose projektavimo institutuose būdavo nutikimų, kad dirbami viename pastate vieni nuo kitų nužiūrėdavo kuriamus projektus ir pateikdavo juos kaip savo. Kai kurie laimėdavo pirmą vietą pasinaudoję svetimu įdirbiu.
„Aišku, paties architekto reikalas ginti save – tam yra teismai”, – kalbėjo V.Dičius, bet konkrečių atvejų, kad pastatų autoriai kovotų dėl autorystės teisme, jis neprisiminė. Tiesa buvo atvejų, kai architektų veiksmai buvo svarstomi Architektų sąjungos sudarytoje etikos komisijoje. Ši komisija gali inicijuoti architekto atestato galiojimo sustabdymą.
Statinius perdaro kaip nori
„Aktualiausia architektams yra tai, kad jie turi autorines teises tik į projektą. Jei namas pastatytas, projekto autorius nebeturi jokių teisių. Kiti autoriai statinį gali keisti ar visai nugriauti. Tačiau taisyti kito architekto statinį yra neetiška”, – įsitikinęs V.Dičius.
Išimtiniais atvejais autoriaus projektas gali būti apsaugotas ir po realizacijos, jei taip yra įrašyta užsakovo ir architekto sutartyje, bet užsakovai dažniausiai nesuinteresuoti įrašyti į sutartį tokią sąlygą.
Jauni architektai ar šios profesijos siekiantys studentai, yra pastebėjęs V.Dičius, mėgsta skolintis idėjas iš užsienio leidinių, bet tai atsekti ir įrodyti yra sunku. Jis pats, dėstydamas universitete, yra susidūręs su keliais tokiais akivaizdžiais atvejais.
Valdovų rūmų atkūrimas sostinėje, profesoriaus nuomone, taip pat yra tam tikras kopijavimas, nes panaudojamos anuomečių architektų idėjos.
Kopijuoti, pasak architekto, lengviau, nei sukurti kažką originalaus savo. Tai gali būti daroma ir nematant projekto, o tik galutinį rezultatą – fasadus.
„Paimama idėja, estetinis vaizdas. Pastato autoriaus filosofijos kopijuojantieji nė nežino ir nesupranta”, – ironizavo V.Dičius.
Pasaulyje yra garsių architektų, kurių kūryba inspiravo naujus stilius. Pasekėjai mėgino kurti kažką panašaus, bet pirmtakų nepranoko. Pavyzdžiui, architektūros korifėjai Frankas Lloydas Wrightas, Ludwigas Miesas van der Rohe pasėjo daugybę minčių, bet, V.Dičiaus nuomone, neatsirado tokių, kurie jas pritaikytų geriau nei patys šie autoriai.
„Panašių pastatų tūkstančiai, bet jie nėra identiški ir toli gražu neprilygsta originalams. Kuo toliau, tuo vulgariau viskas atrodo”, – apgailestavo pašnekovas.
Apskritai, profesoriaus teigimu, architektūra visame pasaulyje šiuo metu yra kūrybiškai išsisėmusi, atsidūrusi aklavietėje. Tai pripažįsta kai kurie žymūs Europos architektai. „Taip, kaip dirbau, – nesinori, o kaip toliau statyti – nebežinau”, – girdėtą kolegos mintį perteikė V.Dičius.
Profesoriaus nuomone, daugybė architektų dirba neturėdami jokio filosofinio pagrindo, be idėjos, viso labo seka madomis. Architektūra turėtų būti menas, tačiau, pripažino pašnekovas, anaiptol ne visus statinius galima laikyti menu.
Gerda Leonavičienė, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinio direktoriaus pavaduotoja:
Architektai savo autorystės teises gina individualiai. Mes neatstovaujame architektūros kūrinių autoriams. Yra Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Jame numatyta, kad architektūros kūriniai yra autorių teisių objektai, lygiai taip, kaip mokslo, dramos, muzikos, dailės ir kiti kūriniai. LATGA-A yra kolektyvinio administravimo asociacija. Autoriai patiki jai šią funkciją, bet pastatų autoriams organizacija neatstovauja. Jei architektas sužino, kad jo kūrinį kažkas nukopijavo ar pasisavino autorystę, jis pirmiausia turėtų surašyti pretenziją. Jei nepavyksta susitarti taikiai, teisybės galima ieškoti teisme. Ginti architektūros kūrinius yra tam tikra specifika, nes yra apribojimų. Architektūros kūrinio savininkas, neklausdamas autoriaus leidimo, gali keisti statinį, jei tai daroma dėl techninių priežasčių ar praktinio naudojimo. Pavyzdžiui, įstiklinti balkonus. Kalbant apie projektinę stadiją, žinoma, kad autorystės įrodinėjimas architektūroje būtų sudėtingas kaip ir kitose srityse. Eifelio bokštas taip drąsiai kopijuojamas, nes yra suėjęs vadinamasis autorių teisių terminas. Tai visas autoriaus gyvenimas ir 70 metų po mirties. Priešingu atveju kopijavimas neturint autoriaus ar jo teisių paveldėtojų leidimo, yra neteisėtas. Kitas klausimas, kaip architektūros autorių teisės yra įgyvendinamos.
VERETA RUPEIKAITĖ
Šaltinis: www.kl.lt
2011m. balandžio 1 d., 18.00 val. LASKAO Architektų klubas kviečia į seminarą.
Seminaro tema:
Tvarios architektūros praktika Europoje – II dalis.
„Architektūrinė koncepcija – Pasaulio paveldo centras Vega saloje”
Tai antrasis klubo renginys iš seminarų ciklo “Tvarios architektūros praktika Europoje” kurio metu 16 jaunų architektų pristatys savo patirtį, įgytą šiuo metu LASKAO vykdomo mobilumo projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” metu. Profesinių stažuočių vizitai rengiami pagal Leonardo da Vinci programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Projekto dalyvės Ineta Kojelienė ir Kristina Milvidaitė-Striškienė renginio metu pristatys darbo patirtį Norvegijoje (Vega saloje), įsikūrusiame Pasaulio paveldo fonde bei atliktą architektūrinę Pasaulio paveldo centro koncepciją Nes, Vega.
Antroji seminaro dalis skirta būsimų projekto dalyvių supažindinimui ir informavimui apie stažuočių detales.
Renginys vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda, IIIa.)
Kviečiame dalyvauti.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje svarstytas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano projektas.
Dokumentas, kuris pradėtas rengti dabar jau nebeegzistuojančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos iniciatyva, turėtų reglamentuoti pajūrio juostos nuo Klaipėdos iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos apsaugą (planuojamos teritorijos plotas – apie 10 tūkst. ha), nustatyti galimus tvarkymo ir naudojimo režimus, uostamiesčio architektų-ekspertų taryboje sukritikuotas kaip nekokybiškas, nekonkretus ir nereikalingas.
Projektinę medžiagą analizavę specialistai pastebėjo, jog jame apstu klaidų – netiksliai pažymėtų esamų ar pagal galiojančius detaliuosius planus numatomų pajūrio infrastruktūros objektų. Stebėtąsi, jog rengiant dokumentą visiškai neįvertinta jūrinė planuojamos teritorijos dalis (brėžiniuose net nepažymėtas Palangos tiltas į jūrą), neužfiksuoti nuosavybę planuojamoje teritorijoje turinčių asmenų sklypai, nepateiktos kranto juostos, kuri nuolat nyksta, stabilizavimo ir apsaugos priemonės. O būtent pastaroji problema, anot architektų, ir buvo pagrindinis akstinas rengti pajūrio juostos specialųjį planą.
Bene didžiausiu projekto trūkumu įvardintas nekonkretumas. Vienu iš svarbiausių pajūrio juostos tvarkymo dokumentų pretenduojantis tapti planas neatsako į klausimus, ką bus galima, o ko negalima daryti jame apibėžtose teritorijose. Pagal svarstymui pateiktas formuluotes architektai-ekspertai bei Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros skyriaus atstovai teigė matą tik vieną perspektyvą, jog pajūrio juostoje nieko nebus galima daryti… O tai reikštų, jog miestų detaliaisiais planais jau įteisinti sprendimai tvarkyti visuomenės poilsio zonas praktiškai negalės būti įgyvendinti. Žmonės ir toliau turės tenkintis paplūdimiais be civilizuotų patogumų – be vandentiekio, normalių viešųjų tualetų, geresnio lygio maitinimo įstaigų ir t.t. Tai numatančių jau esamų detaliųjų planų sprendinius specialiojo plano rengėjai ignoravo.
Įvertinti IĮ „Atkulos projektai“ parengtą specialiojo plano projektą uostamiesčio architektų bendruomenei pateikė jo derinimo procedūras perėmusi LR Aplinkos ministerija. LASKAO ekspertų taryba išvadose atkreipė dėmesį į tai, jog ši valstybinė institucija svarstymui pateikė projektą, kuris yra net neteisėtas. Specialiajam planui rengti išduotos planavimo sąlygos yra pasibaigusios dar praėjusiais metais.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
SVARSTYTA: Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano projektas.
NUTARTA:
Pateiktam Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano projektui nepritarti :
- Svarstomas projektas yra neteisėtas, nes yra pasibaigusios jam rengti išduotos planavimo sąlygos.
- Projektas neatitinka suformuluotų planavimo tikslų: pajūrio juosta apima ne tik žemyninę, bet ir jūrinę dalį, tačiau ji projekte neanalizuojama; nepateiktos kranto juostos, kuri pastoviai nyksta, stabilizavimo ir apsaugos priemonės; plano rengėjai neatsižvelgė į faktinę padėtį bei jau esamų pajūrio juostos teritorijų galiojančių detaliųjų planų sprendinius; projekte esama klaidingai pažymėtų, neegzistuojančių pajūrio juostos infrastruktūros objektų ar visai nepažymėtų esamų objektų. Todėl parengtas naujas dokumentas nieko gero neduos, tik pridarys papildomų problemų įgyvendinant galiojančių detaliųjų planų sprendinius, nes skirtingų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai prieštaraus vieni kitiems.
- LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narių nuomone, specialusis planas turi būti bendro pobūdžio dokumentas, nustatantis ir apibrėžiantis atskirų, vertingų pajūrio juostos zonų apsaugos ribas. Jis negali ir neturi detalizuoti konkrečių teritorijų naudojimo ir tvarkymo režimų ar konkrečių sprendinių. Šiuos uždavinius sprendžia teritorijų detalieji planai.
Nutarimo_protokolas: be83_3_pajurio juostos spec pl_20110317 (PDF)
SVARSTYTA: Žemės sklypo S.Daukanto g. 40, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcija (pakartotinas svarstymas).
Užsakovas – UAB „KMPK“, autorius – UAB „NDP Klaipėda“.
NUTARTA: Žemės sklypo S. Daukanto g. 40, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai pritarti rekomenduojant autoriams numatomo naujo pastato aukščio rodiklius nustatyti pagal gretimame sklype esančio istorinio pastato karnizo ir kraigo aukščius, taip ateity neapribojant galimybių plėtoti pastatų sujungimo ar dubliavimo idėjų. Galutinį sprendimą dėl naujų tūrių pateikti ET svarstymui objekto techninio projekto rengimo metu.
Klaipėdos krašto iniciatyvinė grupė, gruodį inicijavusi peticiją dėl ydingų Statybos įstatymo pataisų bei Teritorijų planavimo įstatymo projekto atšaukimo, kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos bei Lietuvos architektų rūmų vadovus, ragindama aktyviau ginti architektų bendruomenės interesus bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.
Daugiau nei 200 parašų surinkę peticijos iniciatoriai gavo atsakymus iš visų valstybės institucijų, kurioms buvo adresuotas viešas nepasitenkinimo esama teisėkūros sistema dokumentas. Tiek LR prezidentūros, tiek LR Vyriausybės atsiųstuose atsakymuose architektų bendruomenei siūloma esamas problemas spręsti bendradarbiaujant su pagrindine šią sritį kuruojančia institucija – LR Aplinkos ministerija.
Peticijos iniciatyvinės grupės vadovas M. Daukšys gavo ir šios ministerijos specialistų parengtą atsakymą į architektų bendruomenės iškeltas problemas. Mantas Daukšys sako, jog atsakymas peticijos iniciatorių netenkina, nes tai, ką architektai pavadino problemomis, ministerijos atstovai – normaliu reiškiniu.
„Kreipiamės į Lietuvos architektų rūmus, į Lietuvos architektų sąjungą, kad šios institucijos gintų peticijoje išreikštą mūsų profesinės bendruomenės narių valią ir paneigtų ar patvirtintų, jog ministerijos bendradarbiavimas su architektus vienijančiomis organizacijomis yra pakankamas (nors Ekspertų taryba prie ministerijos taip ir neveikia), jog normalu yra reikalauti įgyvendinti įstatymuose įteisintas, bet realiai neegzistuojančias normas (planavimo) ir nesukurtas sistemas (“infostatyba”)“,-sako vienas iš peticijos autorių.
Klaipėdoje inicijuotos peticijos autoriai siūlo viešai remti nepasitikėjimą Aplinkos ministerijos veikla ir jos pareigūnais, inicijuoti ar užsakyti architektūros (statybos projektavimo, teritorijų planavimo) profesinę sritį reguliuojančių teisės aktų auditą ar ekspertizę. Išvadoms įvertinti siūloma sukviesti architektūros ir urbanistikos ekspertų komisiją.
„Veikti reikia nedelsiant, nes dabar rengiamos naujos Teritorijų planavimo įstatymo ir susijusių teisės aktų redakcijos, kurios, tikėtina, ir toliau skleis teisinį chaosą, piktins architektų bendruomenę bei jų paslaugomis besinaudojančius piliečius“,- sako M. Daukšys.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Jubiliejaus proga sveikiname Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos “žuvį” – architektą Algirdą Stonį. Nuoširdžiai linkime ir toliau sėkmingai skrosti plačius architektūros vandenis ir … neužkibti ant nesėkmių kabliuko!
LASKAO bendruomenė
