Knygynuose jau pasirodė nauja monografija „Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija”. Tai naujausias idėjų menininko ir architekto Tomo S. Butkaus darbas.
Pagrindinė monografijos tema – miesto kaip formos mutacija ir miesto kaip įvykio gimimas. Darbe tiriamas kultūrinis urbanistinės struktūros kompleksas – vietos, objektai ir reiškiniai, knygoje įgyjantys kultūrinių funkcijų pavidalą. Kultūros reiškinys nagrinėjamas globalinių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios paskutiniųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, nagrinėjama kultūrinio potencialo struktūra, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografijos išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimo diskursą įvedantis kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis derinama su iškiliausiais vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vizualine ir analitine medžiaga.
Ištrauka iš knygos (93 p.): „Miestai yra ilgos ir sąmoningos, nors ne visuomet planingos žmonių kūrybos rezultatas. Tai unikali dirbtinė terpė; unikali dėl to, kad yra skirta ne tik žmonių, bet ir kitų gyvųjų sutvėrimų sambūviui užtikrinti. Kad ir stipriai antropogenizuota, gamtinė aplinka prisideda prie šios terpės formavimo. Jūros, upės, ežerai, miškai, slėniai ir kalnai yra pagrindinė ir turbūt paskutinė miesto kaip formos tipologinė žymė. Šioje knygoje teigiama urbanistinės struktūros reprodukcijos idėja atmeta instrumentinį miesto galių atkūrimą, vedantį į dar agresyvesnį gamtinių išteklių eksploatavimą kapitalo, pinigų ir prekių srautų akumuliacijai palaikyti. Pagrindinė urbanistinės reprodukcijos nuostata ši: bet kuriame miesto urbanistinės struktūros taške vykstantis (arba jau įvykęs) procesas yra kūrybinis, to proceso vertę apibrėžia su juo susijęs kultūrinis, socialinis ir ekonominis kontekstas, o jo reikšmę lemia proceso įvykiškumo pobūdis ir mastas. Būtent tokios atviro ciklo perspektyvos šviesoje turėtų būti peržiūrėtos miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastruktūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą. Urbanistinė reprodukcija turėtų telktis ties apleistomis ir užmirštomis miesto teritorijomis, atkreipti dėmesį į neišnaudojamą kultūrinį potencialą ir prioritetinius jo sektorius: nekilnojamąjį kultūros paveldą, rekreacinius išteklius, kūrybines industrijas, viešuosius plotus ir erdves”.
Malonaus skaitymo.
LASKAO informacija
Klaipėdiečiai architektai Vaida ir Ramūnas Atai, savo darbus pristatę tarptautiniam „Baltijos mūro ir stogo apdovanojimo konkursui 2011“, sulaukė pripažinimo. Net du projektai atrinkti į kitą etapą ir varžysis pasauliniame konkurse „Brick Awards 2012“, vienas iš jų pelnė nominacijos laimėtojo titulą.
Sėkmę klaipėdiečių kūrėjų komandai atnešė Stančių kaime, Klaipėdos rajone įgyvendintas „National Golf Resort“ golfo klubo projektas (arch. R. Atas, V. Atienė, T. Sviderskas). Jis pripažintas laimėtoju „Čerpėmis dengto stogo“ nominacijoje. Kitas kūrėjų darbas – Verslo centro „Vitė“ (N. Uosto g. Nr. 9, 11, arch. R. Atas, V. Atienė, V. Eimutis) projektas – atrinktas kaip papildomas projektas dalyvauti pasauliniame konkurse Vienoje, kur konkuruos net 36 valstybių atstovai. Nominacijų laimėtojai ir papildomai atrinkti projektai taip pat pretenduoja patekti į konkurso organizatorių leidžiamą prestižinį pasaulio architektūros albumą.
Konkurso organizatorė – keraminių plytų, čerpių bei trinkelių gamintoja kompanija „Wienerberger AS“, pakvietusi Baltijos šalių architektus į profesines varžytuves, siekė surasti bei išskirti objektus, kuriuose geriausiai panaudotos jos gaminamos medžiagos. Regioniniame konkurso etape, šiemet vykusiame Estijoje, sulaukta net 23 architektų darbų. Jie konkuravo 4-iose kategorijose. Vertinimo komisija, sudaryta iš Baltijos šalių architektūros autoritetų, įsteigė ir specialų prizą. Jį, beje, taip pat laimėjo Lietuvos atstovai.
Geros žinios iš Estijos nudžiugino konkurse dalyvavusius Klaipėdos atstovus. Architektė Vaida Atienė sako, jog tarptautinės vertinimo komisijos pripažinimas padrąsina kurti, nebijoti savo idėjų, o jei reikia, ir pakovoti už jas. „Dėl verslo centro „Vitė“ projekto būta įvairių nuomonių. Vieniems nepatiko spalva, kitiems – dar kas nors, džiaugiuosi, kad išsaugojom savo idėją ir viziją. Įvertinimas konkurse tik patvirtino, jog buvome teisūs“,- teigė V. Atienė. Architektė dideliu laimėjimu pavadino galimybę savo komandos darbus eksponuoti pasaulinėje parodoje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Nuo seno prekybos ir jūrų miestu vadinama Klaipėda nebeturi nieko, kas galėtų istoriškai reprezentuoti jos prekybinę funkciją. Miesto istorikai inicijuoja diskusiją dėl vieno pačių ryškiausių šios funkcijos simbolių – biržos pastato – atkūrimo.
„Būtų gerai, kad ši mintis būtų pradėta gvildenti, – sako istorikas Vacys Vaivada. – Klaipėdą esame įpratę vadinti prekybos ir jūrų miestu. Jūrą turime, o prekyba? Prekybinę funkciją kaip tik ir turėjo ta miesto dalis, kuri formavosi aplink biržą.”
Šiandien nebėra ir svarstyklių pastato, kur būdavo gabenamos į Klaipėdą atvežamos prekės – čia veikė ir muitinė, prekės būdavo patikrinamos bei kraunamos į laivus. 1776-1777 metais statytas, vėliau perstatytas ir visiškai nugriautas biržos pastatas stovėjo netoliese, kitoje Danės pusėje, dabartiniame skverelyje netoli Biržos tilto.
Pasak V. Vaivados, nėra nė kalbos apie autentiką – atkurtas biržos pastatas nebūtų autentiškas lygiai taip pat, kaip tokie nėra Valdovų rūmai Vilniuje, Gedimino pilies bokšto viršutinė dalis ar pan. Pasikeitusi ir aplinka – Biržos tilto konfigūracija dabar jau yra šiek tiek kitokia nei anuomet. Atstatyti biržos pastato tai netrukdytų, tačiau apie aplinkos autentiškumą nebegalima kalbėti, nors ne tai, anot istoriko, esąs svarbiausias dalykas.
„Turėtų rūpėti viena – ar mes norime išlaikyti istorinę atmintį, ar visuomenei tai svarbu. Ar reikia atstatyti, ir kaip reikia – ilgos, laisvos, viešos diskusijos reikalas”, – pabrėžia jis.
V. Vaivada atkreipia dėmesį į užsienio patirtį. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino vykstantys procesai. Per karą sugriauti Frankfurto pastatai atstatomi dar ir dabar.
„Tai nėra autentiška, bet žmonėms to reikia”, – neabejoja istorikas.
Apie biržos pastato atkūrimo galimybę palankiai atsiliepia ir senąją Klaipėdą daug tyrinėjęs leidyklos „Libra Memelensis” savininkas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.
„Tai daryti būtų verta. Biržos pastatas buvo Klaipėdos simbolis nuo XIX amžiaus antrosios pusės, ir jis yra labai svarbus. Turėtų būti išlikę ir pastato pamatai prie pat tilto”, – sako jis.
Informacija
Anot istoriko Jono Tatorio, Klaipėdos biržos šaknys siekia XVIII amžių. Šio amžiaus viduryje suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą, daugėjo pirklių, o šie jungėsi į korporaciją, turėjusią didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. XVIII a. viduryje prie tilto per Danę jau buvo Klaipėdos pirklių centras – birža, kurioje buvo ne tik atliekamos komercinės bei finansinės operacijos, bet ir leidžiamas laisvalaikis. Užsimota statyti naują pastatą, nes senasis pradėjo darytis per ankštas. Lėšų tam surinkta nustačius specialią rinkliavą už išvežamas prekes. Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 metais. Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 metų gaisrą nesudegė, netrukus – 1856-aisiais – buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis.
Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį – čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.
Biržos pastatas dar vieną rekonstrukciją patyrė 1907-1908 metais – jis vėl buvo išplėstas, kai kurios dalys paaukštintos. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios – čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai.
XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, ir buvo svarbus Klaipėdos architektūrinis akcentas. Jis sugriautas po Antrojo pasaulinio karo, 1945-1947 m.
„Į istoriją investuoti verta”
Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Verta atkurti viską, kas gali aiškiai ir gražiai simbolizuoti Klaipėdą, jos istoriją. Tiksliai nežinau, kiek yra vertingas buvęs biržos pastatas, bet jeigu istorikai taip sako, tada aš – už. O kaip dėl nemažų investicijų? Istorija – vienas iš tų dalykų, į kuriuos pinigus investuoti verta.
„Atkūrimas – ne akla kopija”
Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Mieste pristatyta tiek stiklinių dėžučių, kad bet koks seno daikto atkūrimas negalėtų rėžti akies ir darkyti istorinio kraštovaizdžio. Be to, birža nėra eilinis gyvenamasis namas, tai – nestandartinis, unikalus pastatas. Ar tai nebūtų butaforija? Atkūrimas nėra akla kopija, juolab kad naudojamos ir šiuolaikinės medžiagos. Pavyzdžiui, kad ir Ryžių malūnas. Ne visiems jis patinka, bet akies nerėžia ir yra sėkmingas pavyzdys. Galėtų vykti diskusija su architektais, kaip būtų galima atstatyti biržą, kad būtų matyti, jog tai naujas pastatas, bet sykiu – istorijos ženklas. Tai yra kur kas geriau nei stiklainių statyba.
„Reikėtų apgalvoti ir problemas”
Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Istorinis tęstinumas yra svarbus dalykas, tačiau jeigu tektų dabar tarti žodį dėl biržos atstatymo, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar ne geriau toje vietoje esantis skverelis, toks jau priprastas, mielas mūsų akiai. Jame žmonės mielai vaikštinėja, yra įkurdinta meninių akcentų, kurių ateityje galėtų atsirasti ir daugiau. Jis tikrai puošia miestą. Biržos pastatas, kuriame buvo įsikūrę ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo tikrai reprezentatyvus ir reikalingas, bet dėl jo atstatymo yra klaustukų. Numačius tai padaryti tektų spręsti ir automobilių stovėjimo problemą – jei tai būtų verslo centras, važiuotų daug automobilių. Be to, įdomu, kur yra to pastato pamatai? Kiek žinau, ir tiltas dabar yra nebe toje pačioje vietoje, kaip anuomet. Reikėtų padaryti maketą ir visa tai apsvarstyti su visuomene. Pavyzdžiui, dėl šv. Jono bažnyčios atstatymo esu visu 120 procentų už, bet ar verta atstatinėti viską?
GIEDRĖ NORVILAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Jau antrą pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose sulaukiama tik dviejų jo narių – E. Sabataičio ir I. Romanovo, dar trys jų kolegos svarstymuose nebedalyvauja, nors politikams teikiami reikšmingi uosto teritorijų plėtros projektai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu, komitete svarstyta teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano koncepcija, apibrėžianti naujas Jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ plėtros galimybes, tam perplanuojant ir pertvarkant esamą teritoriją (plotas – daugiau nei 445 tūkst. kv. m). Koncepcijos projekto autorius – AB „Pramprojektas“.
Planavo dvejus metus
Posėdyje teigta, jog politikams teikiamas dokumentas buvo rengtas dvejus metus. Jis esą gimė sunkiai, nes planuojama teritorija yra greta miesto senosios ir istorinių dalių, tad susidurta su griežtais paveldosauginiais reglamentais, projektuotojams teko atlikti specialius vertinimus, pagal juos koreguoti ir galimus sprendinius. AB „Pramprojektas“ atstovai teigė, jog būtent dėl paveldosaugininkų reikalavimų kai kuriose teritorijos dalyse sumažinti būsimųjų statinių aukščiai, pvz., uostininkai greta Vitės kvartalo esančioje teritorijoje turės galimybę statyti tik iki 7 metrų aukščio pastatus. Teigta, jog saugant senosios miesto dalies vaizdą nuo vandens pusės vengta ištisinės kranto užstatymo linijos.
Perspektyvoje – terminalų plėtra ir nauja jėgainė
Koncepcijoje numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti.
Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.
Uostininkai žada neapkraut gatvių
Nors numatomi plėtros planai didins Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos krovos apimtis, koncepcijos užsakovai ir rengėjai tikino, jog miestiečiai dėl to nepatogumų nepajus. Visos kontroliuojančios institucijos projektui esą jau pritarė.
Posėdyje dalyvavusių Savivaldybės administracijos atstovų abejones dėl mieste didėsiančių sunkiasvorio transporto srautų projektuotojai ir užsakovai bandė sklaidyti teiginiu, jog didžioji dalis krovinių atkeliaus ir iškeliaus geležinkeliais. Tiesa, kartu su teritorijos koncepcijos projektu pateikti ir galimi projektiniai sprendiniai dėl Švyturio gatvės tęsinio. Pagal miesto Bendrąjį planą ji turėtų nusitęsti iki pat Lideikio gatvės, o šia trasa iš miesto centro turėtų iškeliauti visi šiaurinės uosto dalies kroviniai. KVJUD atstovai teigė neprieštarausiantys įpareigojimui parengti gatvės rekonstrukcijos projektus, tačiau dėl projekto realizavimo ir tam reikalingų finansinių išteklių esą turės būti tariamasi atskirai.
Permainos ir Malkų įlankos terminale
Posėdyje apsvarstyti ir „palaiminti“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengti greta Malkų įlankos esančios uosto teritorijos (Minijos g. 180) detaliojo plano koncepcija ir sprendiniai. Daugiau nei 15 ha ploto sklype numatoma geležinkelio kelių plėtra, vidinių autotransporto koridorių formavimas, krovos technologinių linijų įrengimas, esamų pastatų rekonstrukcija bei naujų statinių, reikalingų kroviniams sandėliuoti, statyba. Prie Malkų įlankos planuojamų naujų siloso bokštų galimas aukštis – iki 120 metrų.
Projektuojamoje teritorijoje uostininkai ketina krauti ar sandėliuoti popiermedį, skiedras, inertines medžiagas, durpių briketus, birių produktus, generalinius krovinius bei metalo laužą.
Projektą vertinusiems politikams ir valdininkams neaiškumų kilo tik dėl planų teritorijoje statyti degalinę, ar ji nekels grėsmės netoliese esančiai vandenvietei. Patikinta, jog kuro kolonėlė tarnaus tik terminale dirbančiam transportui, ji atitiks visus saugumo reikalavimus. Projektuotojai taip pat pažadėjo tikslinti želdinių išdėstymą, kad miesto vandenvietę nuo galimos taršos saugotų žalioji juosta.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Uostamiestyje, ties Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža, tarp „stiklinio” daugiaaukščio ir parduotuvės „Marios”, ketinama statyti dar vieną prekybos centrą.
Klaipėdos miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas pirmadienį pritarė UAB „Gumbinė” pateiktiems žemės sklypo ties Baltijos prospekto ir Minijos gatvės kampu detaliojo plano sprendiniams.
Plane numatyta, pertvarkius Nidos gatvės atkarpą, sklype tarp daugiaaukščio ir „Marių” pastatyti 2-3 aukščių komercinės paskirties pastatą, kuriame ketinama įkurti parduotuvę.
Šalia būtų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, ketinama palikti dalį esamų želdinių.
Valerija Lebedeva
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Dėl LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pozicijos naujoje Klaipėdos miesto Taryboje.
NUTARTA: Per mėnesį surinkti ir apibendrinti LASKAO valdybos narių raštiškus pasiūlymus dėl LASKAO atstovo Klaipėdos miesto taryboje veiklos krypčių.
Dėl LR AM atsakymo į architektų 2010 12 09 d. peticiją.
NUTARTA:
1. Pavesti Valdybos nariui M. Daukšiui parengti argumentuotą atsakymą į LR Aplinkos ministerijos 2011 02 15 raštą dėl Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinės grupės peticijos.
2. Parengtą atsakymą apsvarstyti LASKAO valdyboje ir išsiųsti LR Aplinkos ministerijai, LR Vyriausybei bei LR prezidento kanceliarijai.
Kartu su pavasariu, dovanojančiu naujas viltis ir svajones, atskubėjęs jubiliejus tepraturtina Jūsų, Asta, gyvenimą gera nuotaika, nuoširdžiais bičiulių ir kolegų linkėjimais, aplinkinių širdžių šilumą. Būkit laiminga. Džiaukitės ir džiuginkit kitus!
Kolegos
Atšiauri, rūsti gamta ir šilti žmonės. Unikalioje Norvegijos vietovėje dirbusios architektės Ineta Kojelienė ir Kristina Milvidaitė-Striškienė namo parsivežė ne tik tokių įspūdžių.
Globojama UNESCO
Beveik mėnesį trukusios klaipėdiečių stažuotės rezultatas – Pasaulio paveldo centro Vega saloje architektūrinė koncepcija.
Specialistėms buvo patikėta suprojektuoti patalpas, po kurių stogu galėtų įsikurti muziejinės-ekspozicinės bei įvairioms bendruomenės reikmėms skirtos erdvės.
„2008-aisiais šiam objektui Norvegijoje buvo surengtas konkursas, jame dalyvavo norvegų architektai. Mes turėjome peržiūrėti visus parengtus darbus ir pasiūlyti geresnį, naują pastato variantą, – prisiminė K.Milvidaitė-Striškienė. – Tad analizavome pateiktus projektus, jų pliusus bei minusus, atsižvelgėme į analogiškus pavyzdžius netoli salos esančiame žemyne.”
Kaip prisipažino architektės, svečioje šalyje laukė nemažai iššūkių. Vega saloje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, projektuotojams bei statytojams tenka paisyti tam tikrų architektūros, medžiagiškumo reglamentų.
Vertina tai, kas natūralu
Ši vietovė, architekčių akimis, Lietuvoje kiek primena Kuršių neriją bei Minijos kaimą.
Čia pastatai harmoningai papildo bendrą aplinką, tarytum susilieja su gamta. Gana dažnas vaizdas – žole apželdinti namų stogai.
„Šioje saloje ne tik išvien vyrauja mediniai statiniai. Tam tikrose gyvenvietėse nustatyta ir atitinkama spalvų gama – dominuoja bordo, chaki, balta ir pilka”, – vardijo K.Milvidaitė-Striškienė.
Pašnekovių pastebėjimu, Norvegijoje ne tik pagarbiai, bet ir labai liberaliai žiūrima į tokią statybinę medžiagą kaip mediena.
„Norvegai jos turi daug ir architektūroje plačiai naudoja – pradedant nesudėtingomis konstrukcijomis ir baigiant įvairiais pastatais. Tačiau kai pamatėme medinę degalinę, mums buvo šokas. Maža to, šalia jos stovėjo dar vienas medinis pastatas”, – šypsojosi I.Kojelienė.
„Pas mus toks vaizdas tiesiog neįsivaizduojamas, visų pirma dėl priešgaisrinių reikalavimų, suvaržymų. O norvegai labai vertina tai, kas natūralu, ekologiška”, – kolegei antrino K.Milvidaitė-Striškienė.
Stebino draugiški valdininkai
Tad ir pasyvaus namo koncepcija šioje šalyje – taip pat nebe egzotika. Vega salos gyventojai naujai statomuose pastatuose stengiasi kuo efektyviau išnaudoti saulės, vandens bei vėjo tiekiamą energiją.
I.Kojelienė pasidžiaugė, kad kadaise apie pasyvių namų technologijas seminare sukauptas teorines žinias svečioje šalyje galėjo pritaikyti praktiškai.
Pasak architekčių, stažuotė Norvegijoje praturtino ir patirtimi, kuri Lietuvoje vargiai įsivaizduojama.
„Bent jau toje šalies dalyje, kurioje dirbome, labai daug statoma virš vandens. Kadangi krantas uolėtas, nori nenori tenka „eiti į vandenį”. Tad projektuoti tokius pastatus mums buvo savotiškas iššūkis, Lietuvoje panašos praktikos neturėjome”, – pripažino I.Kojelienė.
Pašnekovė neneigė, jog puikią darbinę aplinką nemaža dalimi formavo užsakovų bei atsakingų institucijų atstovų požiūris.
„Patyrėme labai didelį kultūrinį skirtumą – savivaldybėje visi paslaugūs, draugiški, geranoriški, o pas mus dažniausiai visi susiraukę ir pikti”, – pastebėjo I.Kojelienė.
Akių nebado griuvenos
K.Milvidaitės-Striškienės akimis, salos gyventojai nuoširdžiai rūpinasi savo paveldu, tad veikiausiai nelegalios statybos čia neįsivaizduojamas ne tik dėl lokalios vietos, bet ir sąmoningo požiūrio.
„Žmonės čia stengiasi išsaugoti, puoselėti kultūrines, amatų tradicijas. Pavyzdžiui, užsiima gagų pūkų verslu, tad labai rūpinasi šiais paukščiais savo aplinkoje – šalia trobesių stato netgi specialius namukus. Saloje yra išlikę labai daug peryklų. Tai unikali vieta visoje Norvegijoje”, – kalbėjo K.Milvidaitė-Striškienė.
I.Kojelienės teigimu, lietuviai iš norvegų galėtų pasimokyti ir ūkiškumo.
„Kad ir mažiausi namukai, jie prižiūrėti, aplinka sutvarkyta, nepamatysi apgriuvusių, apleistų pastatų”, – įspūdį susidarė pašnekovė.
Pasaulio paveldo fondo Vega saloje užsakymu dirbusios architektės suprojektavo 450 kv. m dviejų pastatų kompleksą.
Pasak pašnekovių, norvegai pristatytą projektą įvertino palankiai. Tačiau ar kūrėjos paliks gilesnį pėdsaką atšiaurioje Vega saloje ir jų vizualizacijos taps kūnu, priklausys nuo finansavimo.
Lina Bieliauskaitė
Projektinė veikla vykdoma gavus Europos sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Šaltinis: "Klaipėda"
Uostamiesčio sklypo, kur veikia buvusiame „Vaivos” kino teatre įsikūręs „Čili kaimas”, detaliojo plano tvirtinimo epopėja stebina jau net visko mačiusią Klaipėdos savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją. Nepaisant teismo įpareigojimo detalųjį planą suderinti, trečiadienį vykusiame komisijos posėdyje paveldosaugininkų palaiminimo taip ir nesulaukta.
„Pirmas toks atvejis”, – komentuodamas tai, jog teismas savo nutartimi įpareigojo Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti sklypo Herkaus Manto g. 11 detalųjį planą pagal dar 2006-aisiais išduotas sąlygas, kraipė galvą vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika.
„Precedento neturintis atvejis. Neteko girdėti, kad visoje apskrityje būtų buvę panašių bylų dėl detaliųjų planų ar techninių projektų. Galbūt pagal tai nusistovės kokia nors teisminė praktika”, – antrino savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamą nutartį statybas minėtame sklype planuojančių verslininkų bei paveldosaugininkų nesutarimų byloje paskelbė dar prieš porą savaičių. Trečiadienį vykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje laukta atomazgos, tačiau KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis savo parašu palaiminti detalųjį planą atsisakė.
„Teismo sprendimas įpareigoja suderinti pagal 2006 metais išduotas sąlygas, bet detalusis planas neatitinka dviejų punktų”, – aiškino N. Puteikis.
Jo teigimu, parašas bus padėtas tik tuomet, kai statytojai – bendrovė „Investicijų kvadrantas” – palei Herkaus Manto gatvę suprojektuos pastatą, uždengsiantį sklype planuojamus modernios architektūros gyvenamosios bei komercinės paskirties statinius.
„Nutartis prilygsta įstatymui”
Darius ANUŽIS, UAB „Investicijų kvadrantas” direktorius
Įsiteisėjusi neskundžiama teismo nutartis prilygsta įstatymui. O ponas Puteikis parodė, kad jis yra aukščiau įstatymo, aukščiau teismo. Jis išrinktas į miesto Tarybą, bet jam įstatymai ir teismo nutartys negalioja.
Pasitarėme su advokatu ir ketvirtadienį iš pat ryto kreipsimės į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Per 14 dienų antstolis turės įvykdyti teismo nutartį. Jei KPD nepasirašys, pirmą kartą skiriama bauda iki 1 000 litų, o nevykdant ir toliau gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Giedrė Norvilaitė
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Pagaliau, po pusantrų metų deri
nimo procedūrų, Klaipėdos rajono taryba patvirtino rajono teritorijos bendrąjį planą. Tačiau šios teritorijos vystymui svarbus dokumentas patinka ne visiems. Tarybos posėdyje viena pamario bendruomenių aršiai gynė savo tiesą ir grasino teismais. Mažai trūko, kad paskutiniajame šios kadencijos rajono Tarybos posėdyje ilgai rengtas planas būtų likęs nepatvirtintas.
Dar prieš šešerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė pirmoji šalyje parengė teritorijos bendrąjį planą. Laikui bėgant šis planas nebeatitiko rajono vystymo realijų, išryškėjo jo trūkumai. Todėl 2007 metais rajono Taryba nusprendė keisti šio plano sprendinius, trumpai tariant, rengti antrąjį bendrąjį planą – optimizuoti planuojamas teritorijas, plėtoti esamas, steigti naujas gyvenamąsias, komercines, pramonės, verslo, infrastruktūros, rekreacines ir kitas zonas nustatant jų naudojimo ir apsaugos reglamentus.
Sulaukė 1 500 pasiūlymų
Pasak savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, 2008 metais buvo pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Urbanistika” dėl bendrojo plano sprendinių keitimo.
„Planas buvo aktyviai svarstomas, diskutuojamas visais lygiais – nuo gyventojų iki atsakingų institucijų, išnarstytas po kaulelį. Sulaukėme apie 1 500 pareiškėjų pasiūlymų dėl plano sprendinių keitimo. Į juos buvo atsižvelgta. Aktualūs plano sprendiniai dėl naudingųjų iškasenų kasybos, vėjo jėgainių plėtojimo, gyvenamosios statybos ir kiti klausimai buvo aktyviai svarstomi nuolatinėje statybos komisijoje. Bendrasis planas yra viešai apsvarstytas, patikrintas ir suderintas su visomis sąlygas išdavusiomis institucijomis, – sakė V. Vytienė.
Pernai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė teigiamą plano patikrinimo išvadą ir pasiūlė rajono savivaldybės Tarybai jį tvirtinti.
Klaipėdos rajonas – išskirtinis
Bendrojo plano rengimas sulaukė didelio vietos bendruomenių dėmesio. Įsibauginę dėl vėjo jėgainių, gyventojai aktyviai domėjosi plano rengimo procedūromis, į savivaldybę skriejo bendruomenių raštai ir skundai.
„Klaipėdos rajone plano rengimą lydėjo tokia didelė įtampa ir ažiotažas, kaip nė viename kitame rajone, nors tokių savivaldybių bendrųjų planų mes parengėme per 30. Viena bendruomenė parašė arti 20 skundų dėl plano sprendinių, nors, atrodo, viskas buvo išaiškinta ir apsvarstyta”, – sakė vienas bendrovės „Urbanistika” vadovų Linas Naujokaitis.
Bijo pramonės
Paskutiniajame Tarybos posėdyje dalyvavę Pjaulių bendruomenės atstovai pyko ant plano rengėjų, esą neatsižvelgusių į gyventojų prašymus nekeisti žemės paskirties reglamento. Mat senajame plane žemė buvo patekusi į vadinamąją geltonąją zoną, kurioje leidžiama tik gyvenamoji statyba. O pagal naująjį planą visa žemė lieka žemės ūkio paskirties žeme.
„Dabar pas mus galės statyti ir vėjo jėgaines, ir ką tik nori. Kas leido keisti žemės reglamentą privačiose žemėse taip ją nuvertinant be savininkų žinios ir sutikimo?” – Tarybos posėdyje karščiavosi šios bendruomenės atstovai.
Nors tame pat posėdyje rajono Taryba vėjo jėgainėms griežtai pasakė „stop”, kol nebus parengta aiški įstatymų bazė, pjauliškiai vis vien gąsdinosi jėgainių baubu. Plano rengėjai ramino gyventojus, kad jokios taršios pramonės ar jėgainių jų kaimo teritorijoje nėra numatyta, priešingai – plano sprendiniai numato priemones, kuriomis nebūtų pažeidžiama jautri pamario gamtinė aplinka.
„Viskas yra atlikta pagal įstatymus, pagrindinė žemės paskirtis nėra pakeista. Niekas nedraus vietos gyventojams imtis gyvenamosios statybos ar komercinės veiklos”, – aiškino plano rengėjai. Tačiau šie argumentai neįtikino ne juokais įpykusių Pjaulių gyventojų, ir šie posėdžių salę paliko grasindami teismais.
Pasak Klaipėdos rajono bendrojo plano rengėjų, sprendiniai numato priemones, kuriomis nebūtų pažeidžiama jautri pamario gamtinė aplinka.
Jolanta Beniušytė
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"