Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, numatantis automobilinių oro filtrų gamybos ir sandėliavimo pastato statybą Šilutės pl. 119 (projekto vadovas T. Žiulys)
Jeigu tokiems ketinimams bus pritarta, kompanija “SCT Lubricants” į šį projektą žada investuoti 10-12 mln. Lt bei sukurti tris dešimtis naujų darbo vietų. Naujo cecho statybas ketinama baigti iki 2012 m. pabaigos.
Į Teritorijų planavimo komitetą sklypo Šilutės pl. 119 savininkai kreipiasi ne pirmą kartą. 10 ha ploto teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas dar 2009-aisiais. Juo buvo numatyta intensyvi sklypo plėtra, tačiau dabar verslininkai nusprendė atsisakyti komercinės paskirties pastato statybos ir artimiausioj ateity investuoti į gamybą.
Sklypai jungiami ir dalijami
Teritorijų planavimo komitete pritarta keturių sklypų, esančių Veterinarijos g. 77, 79, 79A, 79B detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (proj. vadovė D. Zubavičienė). Rengiamais planavimo dokumentais keturi sklypai sujungiami į vieną, keičiama teritorijos paskirtis, joje numatoma gyvenamoji statyba. Taip pat pritarta detaliojo plano sprendiniams (proj. vadovas T. Žiulys), numatantiems sklypo Uosių gatvėje Nr. 9, Tauralaukyje padalijimą į dvi dalis. Juose sklypo savininkai planuoja dviejų gyvenamųjų namų statybą.
Miesto planavimui – milijonas
Politikams pristatytas 2011-ųjų metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto projektas. Anot Finansų skyriaus vedėjos R. Kambaraitės, numatomas Urbanistinės plėtros departamento biudžetas 2011-aisiais – 1 mln. 5 tūkst. Lt. Esą visos iš departamento gautos paraiškos buvo patenkintos ir „departamento skyriai pretenzijų dėl biudžeto projekto neturi“.
Politikai šių metų biudžeto projektą svarstys š.m. sausio 27-ąją.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Gerbiami architektai!
Kaip ir kiekvienais metais, UAB „Knauf“ planuoja išrinkti ir pagerbti geriausius šios srities specialistus, ir skelbia konkursą-parodą „Sausoji statyba architektūroje 2010“
Konkurso tikslas – išrinkti ir apdovanoti sėkmingiausius 2010 m. Lietuvoje įvykdytus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos.
Maloniai kviečiame dalyvauti visus architektus konkurse.
Konkursui iki 2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienio, 17 val. prašom pateikti:
1. Įvykdytų projektų nuotraukų (formatas: cdr, ai, eps; rezoliucija – 300 dpi).
2. Projekto pavadinimą (nurodykite vietą ir adresą) ir trumpą aprašymą.
3. Autoriaus vardą ir pavardę, kontaktinį telefono numerį, el.pastą.
4. Įvykdymo datą.
CD su informacija apie projektą prašom siųsti adresu
UAB KNAUF, Švitrigailos g. 11B, Vilnius, su nuoroda „Parodai-konkursui“.
Būtinai nurodykite savo kontaktinį telefono numerį.
Arba el. paštu kirsyte.vilda@knauf.lt.
Telefonas pasiteirauti +370 655 97 720 (Vilda)
Paroda-konkursas atidaromas 2010 m. kovo 25 d. 19 val. Lietuvos architektų sąjungos salėje, Kalvarijų g. 1, Vilnius.
Konkurso organizatorius UAB „Knauf“
Vis ryškesnius kontūrus įgaunanti Klaipėdos arena gerą toną užduoda ir aplinkinių statinių šeimininkams.
Jau šiemet nemažų permainų turėtų sulaukti šiandien tik vyresnės kartos klaipėdiečių atmintyje išlikęs buvęs kino teatras „Aurora”.
Kaip planuojama, pavasarį turėtų startuoti gamtos ir žmonių nuniokoto pastato Nemuno gatvėje rekonstrukcija, o ilgainiui šalia jo iškils aštuonių aukštų viešbutis.
„Dveji metai, kai tam ruošiamės ir vis kas nors sutrukdo – tai vieno popieriuko pritrūksta, tai kito. Vis dar dedami paskutiniai parašai dėl paramos, finansavimo, bet jau viskas eina į pabaigą”, – teigė projektą plėtojančios bendrovės direktorė Jolanta Tumienė.
1953 m. iškilęs „Auroros” pastatas, pašnekovės teigimu, bus restauruotas ir rekonstruotas, išsaugant vizitinę jo fasado kortelę – kolonas bei kitas autentiškas detales.
„Mėginsime atkurti visa tai, kas buvo”, – tikino J.Tumienė.
Buvusiame kino teatre planuojama įrengti 973 kv. m ploto konferencijų ir kultūros renginių centrą, pašnekovė neatmetė, jog čia prireikus bus galima demonstruoti ir filmus.
Senasis pastatas bus sujungtas su šalia naujai pastatytuoju – turistinės klasės 144 kambarių viešbučiu.
Projektą, kurio bendra vertė apie 17 mln. litų, dosniai finansuoja ES fondai – iš jų bus skirta beveik 9,3 mln. litų paramos. Jei darbus pavyks pradėti, kaip suplanuota, šių metų kovą, projektą ketinama įgyvendinti iki ateinančių metų rugsėjo.
Lina Bieliauskaitė
„Klaipėda”
Šaltinis: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/buvusiam-kino-teatrui-aurora-ausra-nusvis-pavasari-327483
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai Teritorijų planavimo komitetą informavo, jog į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta Mažojo Tauralaukio dvaro sodyba, kaip vietinės reikšmės nekilnojamoji kultūros vertybė.
Anot KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. Puteikio, vos pradėjęs eiti šias pareigas jis buvęs nustebintas, kad Tauralaukyje esantis dvaro pastatų kompleksas nėra saugomas. Vietos paveldosaugininkų iniciatyva nuo 2010 m. gruodžio 14 d. kompleksas pripažintas kultūros vertybe. Daugiau nei 47 tūkst. kv. metrų teritorijoje yra išlikę dvaro rūmai, kelio sarginė bei 4 ūkiniai pastatai. Anot paveldosaugininkų, į kultūros paveldo vertybės teritoriją patenka keletas privačių asmenų sklypų bei gatvės, tas statybas ar rekosntrukcijas planuosiantys jų savininkai nuo šiol turės paisyti paveldosauginių reglamentų. Teritorijų planavimo komitete dėl šios naujienos diskusijų nekilo.
„Klaipėdos mediena“ koreguoja planus
Komiteto nariai pritarė ir tolesniam svarstymui Klaipėdos miesto taryboje perdavė AB „Klaipėdos mediena“ prašymą keisti sklypo Liepų g. 68 detaliojo plano užstatymo zonas. 2002 metais patvirtintas teritorijos detalusis planas numatė intensyvią gamybinės teritorijos plėtrą, tačiau laikmetis pramonininkų planus pakoregavo. Projekto vadovas A. Stripinis teigė, jog AB „Klaipėdos mediena“ ketina statyti tik vieną 16 000 kv. m ploto statinį, į kurį ketinama perkelti gamybinius įrengimus, o dabartinę gamyklą pritaikyti produkcijai sandėliuoti. Anot projektuotojų, toks sprendimas yra palankus gyventojams, nuolat besipiktinusiems dėl juos pasiekiančios taršos – taršos šaltinis nuo gyvenamosios zonos dar labiau nutols, juolab pramonininkai ketina įrengti modernius filtrus, apsaugosiančius aplinką nuo dulkių. Kita naujiena – plane numatoma galimybė nugriauti teritorijoje esančius nenaudojamus gamybinius pastatus bei palei Danę įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, kad ateity paupiu būtų galima be trukdžių pasiekti Tauralaukio gyvenvietę.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
„Labai gerbiu lietuvį už jo darbštumą ir drąsą, bet kartais atrodo, kad užsidarymas jį slegia ir verčia galvoti ne apie kokybišką šiuolaikišką darbą, o apie emigraciją. Užuot atsivėrę ir bendravę su pasauliu puolame į kraštutinumus – arba dirbame čia užsisklendę, arba emigruojame”, – sako uostamiesčio architektas Vaidotas Dapkevičius, visai neseniai grįžęs iš kelių mėnesių stažuotės Venecijoje.
Galimybę pasidalyti patirtimi su italais klaipėdiečiui atvėrė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos projektas, laimėjęs finansavimą pagal Leonardo da Vinci mobilumo programą. Iš viso į Italiją, Norvegiją, Daniją trumpalaikėms bei ilgalaikėms stažuotėms turėtų išvažiuoti 16 architektų, kurių dauguma – klaipėdiečiai.
V. Dapkevičius – vienas iš pirmųjų. Jam nusišypsojo laimė išvykti ilgalaikėn stažuotėn į Veneciją. Šį miestą jis aplankė jau ketvirtą kartą, bet pirmąsyk apsistojo ilgesniam laikui – anksčiau yra tekę važiuoti į bienales.
Dar praėjusią vasarą architektas, dalyvaudamas Vilniuje vykusiame seminare, susipažino su Venecijos universiteto architektūros profesoriumi. Užsimezgęs bendravimas labai padėjo ieškant kontaktų stažuotei – profesorius supažindino su savo kolega, vadovaujančiu vienai architektūros įmonei Venecijoje. Per vasarą buvo sudėliota vizito programa, ir rugsėjį V. Dapkevičius išvyko į Italiją.
Vietoj amerikietiškos – europietiška
Įmonė, kurioje klaipėdietis sėmėsi patirties, yra nedidelė, tačiau aktyviai dalyvauja įvairiausiuose architektūriniuose konkursuose ne tik pačioje Italijoje, bet ir užsienyje. Pasak V. Dapkevičiaus, jos vadovas – universiteto profesorius, kurį ypač domina eksperimentų bei tyrimų sritis. Praktinė architektūra sudaro tik dalį įmonės veiklos.
Tris mėnesius, kuriuos V. Dapkevičius praleido Venecijoje, italai dirbo su trimis architektūriniais darbais. Du iš jų – konkursai Etiopijoje (Afrika) ir Serbijos sostinėje Belgrade. Trečiasis, prie kurio plušo ir pats V. Dapkevičius – Abu Dabio miesto (Jungtiniai Arabų Emyratai) bendrojo plano ateities vizija.
Oficialiai patvirtinta urbanistinės plėtros vizija, kuria šiuo metu naudojasi Abu Dabis, buvo parengta amerikiečių ir, anot V. Dapkevičiaus, yra gana amerikietiška.
„Tačiau ten miesto vadovai į šiuos dalykus žiūri gana lanksčiai ir priima įvairius pasiūlymus. Mūsų įmonės vadovas sugalvojo padaryti tokią viziją ir pateikti Abu Dabiui – ne konkursui, ir apskritai ne dėl pinigų. Tiesiog pasiūlyti variantą, kuris akcentuotų darnaus, kompaktiško miesto prie vandens pranašumus”, – sakė jis.
Dirbdami architektai išanalizavo ne tik paties Abu Dabio, bet ir kai kurių kitų pasaulio miestų, turinčių apie 3 mln. gyventojų, urbanistinę struktūrą (planuojama, jog tiek žmonių gyvens Abu Dabyje 2030 metais), kuriems ir ruošiamos plėtros vizijos. Ant architektų stalo pateko Romos, Kuritibos (Brazilija), Džaipuro (Indija), Adis Abebos (Etiopija) bei kitų miestų planai.
„Amerikos miestai – labai nekompaktiški. Pavyzdžiui, Sietlas – labai ištęstas, ta pati žmonių masė užima kur kas didesnę teritoriją nei senuosiuose Europos miestuose, kurie formavosi iš nemotorizuoto žmogaus požiūrio taško. Abu Dabis su savo amerikiečių paruošta vizija pretenduotų būtent į amerikietiško miesto modelį”, – sakė V. Dapkevičius.
Buvo išanalizuoti ir skirtingų miestų centrai – Niujorko Manhetenas, San Francisko centrinė dalis ir kt. Prieita prie išvados, kad miestų centrai tankūs net Amerikoje, taigi ir Abu Dabį siūloma tankinti – tam, kad žmonės, gyvenantys šiame mieste jaustųsi bendruomeniškesni. Be to, anot V. Dapkevičiaus, tankesnis miestas, ypač atšiauriomis dykumų sąlygomis, yra efektyvesnis ir energetiniu požiūriu.
Klaipėdietis ir kolegos italai savo darbe akcentavo sąsają tarp miesto, dykumos ir vandens, gyvenimą viešosiose erdvėse, judėjimą daugiau naudojantis visuomeniniu transportu. Abu Dabiui ir bus teikiama tokia Europos miestų dvasia alsuojanti vizija, prieš tai dar įvertinta ir vokiečių energetikų.
Pasak V. Dapkevičiaus, manoma, jog šie metai teikti pasiūlymams yra ypač palankūs todėl, kad Abu Dabis laukia daugybės investicijų. Be to, per pasaulį persiritęs nekilnojamojo turto bumas šiuo metu verčia peržiūrėti ateities planus ir atsargiai vertinti pernelyg intensyvią plėtrą.
Klaipėdai trūksta tankumo
Tris mėnesius Venecijoje praleidęs V. Dapkevičius prisipažįsta, jog pavyko sau paneigti mitus, kad esame atsilikę.
„Kai kurių dalykų teko ir man juos pamokyti”, – šypsosi jis.
Ypač klaipėdietį žavėjo tai, kad teko daug dirbti su idėjomis bei koncepcijomis, diskutuoti bei analizuoti šiuolaikinius pastatus, urbanistines vizijas. Kai kuriuos dalykus būtų galima pritaikyti ir Klaipėdai.
„Pavyzdžiui, Venecija dėl savo kultūrinės reikšmės yra gana konservatyvus miestas. Kartais iš pačių italų išgirsdavau, kad jie norėtų, jog kai kuriose miesto vietose būtų galimybė atsirasti naujai architektūrai. O dabar elgiamasi konservatyviai – tik restauruojama ir rekonstruojama, o naujų formų nėra”, – pasakojo V. Dapkevičius.
Tačiau įdomu tai, kad visiškai šalia, Venecijos įlankoje, gausu salų, kurios atrodo visiškai kitaip. Lido saloje – kur kas naujesni viešbučiai, apstu pramogų, joje vyksta Venecijos kino festivaliai.
„Ten – visiškai kitoks gyvenimas, kitokia atmosfera. Čia – istorija, o šalia – šiuolaikiniai, modernūs dalykai. Klaipėdoje galėtų būti taip pat – nereikia visko vienodinti”, – svarsto V. Dapkevičius.
Anot architekto, Klaipėdai trūksta kokybiškesnės, tankesnės urbanizacijos, yra dar daug neišplėtotų, nepanaudotų erdvių, bet plėtra jau keliasi į pakraščius.
Projektinė veikla vykdoma gavus Europos sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Šaltinis: Vakarų ekspresas (2011-01-17), Giedrė Norvilaitė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija su giliu liūdesiu praneša apie netikėtą ir skaudžią netektį – klaipėdietės architektės Erikos Retkienės mirtį.
Erika Retkienė gimė 1968 m. rugpjūčio 7-ąją Kuršėnų miestelyje. Baigė Pavenčių aštuonmetę mokyklą, po to – Telšių taikomosios dailės technikumą. 1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute įgijo architektūros bakalauro laipsnį, didžiąją profesinės karjeros laiko dalį dirbo ir kūrė Klaipėdoje.
Talentinga architektė dirbo įgyvendinant įvairios apimties projektus, tapo atestuota architekte, projektų vadove, aktyviai dalyvavo architektūriniuose konkursuose, suprojektavo daugybę individualių gyvenamųjų namų Klaipėdoje ir rajone. Ji buvo visuomeninio-poilsio komplekso Dauparuose, Tabako fabriko pritaikymo kultūros reikmėms, administracinio pastato Tiltų g. 6, Sutrikusio intelekto jaunuolių Darbo centro (Lakštučių g. 6), Medicinos centro Minijos g. ir kitų, didesnių ar mažesnių projektų, autorė ir bendraautorė. Kolegos ją vertino kaip ypač jautrią ir subtilią interjero specialistę. E. Retkienė buvo Lietuvos architektų sąjungos narė, jai buvo suteiktas meno kūrėjos vardas.
Mus paliko puikus, atviras, sąžiningas, darbštus, protingas ir talentingas žmogus. Galime tik apgailestauti, Erika, kad neapsaugojom tavęs nuo netikėto lemties posūkio. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
***
Artėjantys rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą vietos politikų nemotyvuoja sąžiningai atlikti savo pareigų rinkėjams. Šiandien skelbtas Teritorijų planavimo komiteto posėdis neįvyko, nes į jį atvyko tik du jo nariai – komitetui vadovaujantis socialdemokratas V. Greičiūnas ir konservatorius M. Usonis.
Komiteto sekretorė komiteto pirmininką informavo, jog apie tai, kad negalės dalyvauti posėdyje ją informavo tik Vilniuje dirbantis Tarybos narys R. Bražinskas. Dar dviejų politikų – E. Sabataičio ir J. Romanovo mandagiai laukta beveik 10 minučių, tačiau jiems taip ir nepasirodžius, posėdis baigėsi taip ir neprasidėjęs. Atsiprašydamas dėl kolegų nepareigingumo, komiteto vadovas V. Greičiūnas kreipėsi į svarstymo laukusius susirinkusiuosius, jog šie atkreiptų dėmesį, kas ir kaip dirba, už ką balsuoti ateinančiuose rinkimuose. Beje, pats komiteto pirmininkas juose dalyvauti nebeketina.
Iš anksto skelbtoje Teritorijų planavimo komiteto posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyti 4 klausimai:
1. Dėl UAB „A 405“ pakartotinio prašymo pritarti žemės sklypo Gėlių/ Lelijų g. 2 ir gretimybių, Klaipėdoje, detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (Projekto vadovas S. Plungė);
2. Dėl pritarimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektui (S. Simonavičiūtė);
3. Dėl Mažojo Tauralaukio dvaro įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;
4. Dėl J. Tamkevičiūtės, Ž. Raudienės ir A. Raudžio pakartotino prašymo pritarti žemės sklypo Druskininkų g. 3A, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams (Projekto vadovas M. Šeškauskas).
Į posėdį buvo susirinkę šių projektų teikėjai, autoriai, sprendimais suinteresuoti piliečiai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė Priekulės miesto turgaus aikštės kapitalinio remonto techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros konkursą (viešasis pirkimas) ir kviečia architektus aktyviai dalyvauti. Konkurso medžiagą galima rasti www.vpt.lt CVPIS nuorodoje, naujausi viešųjų pirkimų skelbimai.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė jubiliejinės sukakties proga nuoširdžiai sveikina kolegę architektę Vilmantą Vaupšienę. Sveikatos, laimės, kuo geriausių emocijų ir didelės kūrybinės sėkmės linkim Jums, Vilmanta!
Kolegos
SVARSTYTA: Paminklo J. Zauerveinui statyba prie pastato Liepų g. Nr.5, Klaipėdoje (II grupės nesudėtingo statinio projektas).
Užsakovas – VŠĮ „Valdemaro ir Irtos Vaičekauskų šeimos fondas“, autoriai – architektas V. Mazurkevičius, skulptorius G. Jonkus.
NUTARTA: PRITARTI meninei paminklo J. Zauerveinui įamžinti išraiškai, rekomenduojant autoriams patobulinti architektūrinius sprendinius: atsisakant pjedestalo, bei priartinant skulptūrą prie fasado. Siūloma išnagrinėti skulptūros pastatymo kitose vietose galimybes.
