Dalyvavo Valdybos nariai: R.Staševičiūtė, E. Andrijauskas, R.Bakas, M. Daukšys, R. Gailius, V. Paulionienė.
Dėl LASKAO kandidato 2011 m. miesto Savivaldybės tarybos rinkimuose.
NUTARTA: Pritarti LASKAO valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės dalyvavimui 2011 m. rinkimuose Klaipėdos miesto tarybą Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus kandidatų sąraše, įgaliojant ją rinkimų kampanijos laikotarpiu ir, sėkmės atveju, Taryboje atstovauti LASKAO bendruomenės interesams.
Dėl architekto D. Antanavičiaus siūlomo priedo prie peticijos.
NUTARTA: Architekto D. Antanavičiaus siūlymui papildyti Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinės parengtą peticiją nepritarti. Rekomenduoti iniciatyvos autoriui savo parengtą dokumentą individualiai siųsti įstatymus rengiančioms ir leidžiančioms valstybės institucijoms.
Architektų-ekspertų tarybai svarstyti pateiktas naujo Klaipėdos meninio akcento projektas. Uostamiestyje ketinama įamžinti Jurgio Zauerveino, Mažosios Lietuvos himno „Lietuvininkais esame mes gimę“ autoriaus, atminimą.
Paminklo autoriai – menininkas G. Jonkus ir architektas V. Mazurkevičius po ilgų formos ir vietos paieškų svarstymui pateikė idėją dviejų dalių marmurinę stelą statyti Liepų gatvėje, ties 5-uoju numeriu pažymėto namo. 2 metrų aukščio ir metro pločio kompoziciją, pakeltą ant neaukšto pjedestalo, siūloma sumontuoti ant šaligatvio, atitraukus kompoziciją nuo pastato. Plokštėse būtų iškaltas J. Zauerveino siluetas ir šiam kraštui itin svarbūs jo eilių žodžiai. Skulptūra, anot jos sumanytojų, turėtų įkūnyti keliaujantį žmogų. Toks esą ir buvęs garsus filosofas, mąstytojas, poliglotas, nuolat keliavęs po pasaulį ir neturėjęs savo namų. Beje, autorių teigimu, pagal istorinius šaltinius tikėtina, kad klajoklis J. Zauerveinas galėjo būti čia kadaise veikusios karčiamos gyventojas. Kita priežastis, paskatinusi rinktis namo Liepų g. 5 aplinką – skulptūros fundatoriais sutiko tapti šio pastato savininkai.
Architektas V. Mazurkevičius sakė, jog netradicinei paminklo idėjai jau pritarė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba taip pat teigiamai įvertino meninę skulptūros išraišką bei mintį, tačiau išvadose autoriams rekomendavo tobulinti architektūrinius sprendinius. Daugiausiai abejonių svarstymo dalyviams sukėlė noras marmurinę skulptūrą sumontuoti ant judraus šaligatvio, užkelti ją ant paaukštinimo. Daugumos Ekspertų tarybos narių nuomone, tai taps nepatogia kliūtimi praeiviams, apsunkins aplinkos prižiūrėtojų darbą, ypač tokią sniegingą žiemą, kaip ši. Be to, daugiau nei metro atstumu nuo pastato atitrauktos marmurinės plokštumos gali tapti puikia priebėga vandalams ir jų veiklai. „Kūrinys gražus, tačiau vieta jam – atsitiktinė“,- konstatuota svarstyme. Idėjos iniciatoriams ir autoriams pasiūlyta nagrinėti skulptūros pastatymo kitose miesto vietose galimybes.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
SVARSTYTA: Žemės sklypo S. Daukanto g. 40, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija.
Užsakovas -UAB „KMPK“, autorius – UAB „NDP Klaipėda“.
NUTARTA: Detaliojo plano koncepcijos projekto tūriniam erdviniam sprendimui NEPRITARTI, rekomenduojant autoriui:
- Pristatyti LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai koncepcijos sprendinius platesniame gretimybių kontekste;
- Projektuojant naują tūrį,būtina išlaikyti kompleksiškumo ir ansambliškumo principus su gretimu užstatymu.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ramunė Staševičiūtė rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą dalyvaus kartu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus komanda. Po partijos skyriuje vykusio kandidatų sąrašo reitingavimo LAS Klaipėdos skyriaus vadovė jame įrašyta 5-uoju numeriu.
Architektų bendruomenės interesus Klaipėdos miesto taryboje siekianti atstovauti Ramunė Staševičiūtė teigia, jog Liberalų sąjūdžio rinkimė programa – vienintelė iš jai žinomų, formuluojanti nuostatas dėl darnios aplinkos plėtros. „Mes, architektai, nuolat kalbame apie kokybiškos, darnios aplinkos kūrimą. Tai turėtų būti vienu iš svarbiausių miesto valdžios tikslų. Deja, iki šiol mūsų bendruomenės balso valdantieji negirdėjo. Paradoksas, bet svarbiausius miesto plėtros klausimus svarstančiame miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete šią kadenciją nebuvo nė vieno profesionalaus architekto, galinčio argumentuotai ir kompetentingai vertinti pateikiamus projektus“,- sako Klaipėdos architektų bendruomenės vadovė.
Ramunės Staševičiūtės teigimu, jos apsisprendimą dalyvauti rinkimininėje kovoje paskatino kolegų parama. „Einu į rinkimus su oficialiai išreikšta LAS Klaipėdos skyriaus valdybos nuomone, siūlymu ir palaikymu. Sėkmės atveju, būsiu viso miesto architektų bendruomenės „balsas“ svarstant svarbius miesto plėtros projektus“,- sako R. Staševičiūtė.
LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkė yra buvusi pirmosios Klaipėdos miesto tarybos, išrinktos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nare.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos skyriaus atstovė spaudai
Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus po peticija, raginančia taisyti neseniai priimtas Statybų įstatymo pataisas bei stabdyti rengiamą Teritorijų planavimo įstatymo projektą.
Peticijoje, kuri adresuota LR prezidentei ir Vyriausybei, architektai konstatuoja, kad šių metų spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo ir statybos reglamentų pataisos bei kuriami nauji teritorijų planavimo teisiniai dokumentai turi esminių trūkumų ir ydų: nemotyvuotai ištęstas statybos projektų derinimo ir leidimų statyti išdavimo terminas; atsisakyta „vieno langelio” principo – statinių projektų derinimas sugrąžintas į uždarus kabinetus – dėl to ši procedūra tapo neskaidri ir sunkiai kontroliuojama. Visiems pakeitimams nebuvo pasiruošta – iki šiol neveikia elektroninė „infostatybos” sistema, nebaigtos ruošti planavimo normos.
Vienas iš peticijos iniciatorių, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys Mantas Daukšys sako, jog architektai netruko įsitikinti, kad įstatymo pataisos, kurios esą turėjo palengvinti planavimo procesą, yra nenaudingos ne tik projektų rengėjams, bet ir paprastam žmogui, svajojančiam apie savo būsto statybas. „Procedūra, suteikianti leidimą statyti, paversta brangiu, sunkiai įveikiamu barjeru, taip tik paskatinant nelegalių statybų gausėjimą. Tuo pat metu specialistams ir gyventojams aktualiausi miestų plėtros ir statybos projektų kokybės klausimai vėl palikti likimo valiai”,- sako Mantas Daukšys.
Peticijos tekste valstybės vadovus raginama atkreipti dėmesį ir į kitas architektų bendruomenei skaudžias problemas: nauji teisės aktai leidžiami be juos lydinčių poįstatyminių normų, jie nuolat kaitaliojami, reglamentai ir tvarkos atsiranda nemotyvuotai, neaptarus jų su suinteresuotomis bendruomenėmis. Architektų iniciatyvinė grupė pabrėžia, jog šiame kontekste ypač neigiamai atrodo LR Aplinkos ministerija. Ragindami kuo skubiau taisyti ydingus įstatymus, peticijos autoriai kreipiasi į valstybės vadovus kviesdami valstybėje pagaliau įgyvendinti architektūros politiką.
Klaipėdos krašto architektų iniciatyvinės grupės peticija skelbiama tinklapiuose http://www.architektams.lt/naujienos/kvieciame-pasirasyti-peticija/ ir http://www.peticijos.lt/visos/3747. Pritariantys jai kviečiami pasirašyti elektroninį peticijos variantą arba darbo valandomis užsukti į LASKAO būstinę Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda.
Uostamiesčio architektai ir teritorijų planavimo specialistai – sunerimę, mat Kultūros paveldo departamentas užsimojo apriboti galimybes vykdyti statybas 270,3 ha teritorijoje aplink Klaipėdos senamiestį ir istorinę jo dalį.
Tokia didelė teritorija nurodyta parengtame senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane ir grindžiama tuo, kad žmonėms pastatai neturėtų užgožti senamiesčio vaizdų.
Idėja graži, bet specialistai pasigenda ne tik viešumo, bet ir aiškumo, kokie tai būtų pastatai, jiems nesuprantama, kodėl pasirinkta teritorija, kai kuriose vietose nuo senamiesčio nutolusi net pusę kilometro. Pagaliau, baiminamasi, kad toks planas esą atvertų landas paveldosaugininkų korupcijai.
Kad neužstotų
Minėtas specialusis planas parengtas vilniečių, Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai” specialistų, jis apima senamiesčio zoną ir vadinamąją istorinę miesto dalį bei aplinkines teritorijas.
Architektų manymu, pirmiausiai reikėtų sumažinti paties senamiesčio plotą nuo 93,6 ha iki 84,4 ha. Iš jo siūloma išbraukti „Baltijos” laivų statyklos teritoriją, kadangi gamykla atsirado žymiai vėliau nei formavosi senamiesčio struktūra. Be to, pastatai minėtoje teritorijoje yra senamiesčiui nebūdingų tūrių, vieta yra uždara ir negali būti naudojama viešajam pažinimui.
Taip pat norima „išgryninti senamiesčio vizualinį suvokimą” iš jo teritorijos išbraukiant sklypą Taikos pr. 4A: jame stovi modernus daugiaaukštis pastatas.
Plane siūloma patvirtinti Klaipėdos senamiesčio teritorijos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribas: rytuose – nuo Danės palei Mokyklos gatvę, kuri toliau pereina į Šilutės plentą iki sankryžos su Paryžiaus Komunos g.; pietinė riba – Paryžiaus Komunos g., toliau Rūtų g. iki sankryžos su Minijos g.; vakarinė riba – Minijos g., toliau pereinanti į Pilies g., krantine ir prieplaukos vakarinėmis ribomis iki Danės upės.
Į Šiaurę nuo Danės, aplink vadinamąją istorinę miesto dalį, siūloma patvirtinti tokias vizualinio pozonio ribas”: rytuose – Danės šiaurine krantine iki Mokyklos gatvės atkarpos; šiaurėje – Mokyklos g., pereinant į Priestočio g. iki geležinkelio stoties; nuo šiaurinės teritorijos ribos vietos ties vakarine namo Geležinkelio g. 2A puse į šiaurę viduriu kvartalo tarp Liudo Giros ir Kretingos gatvių iki susikirtimo su Įgulos g., toliau – Universiteto sklypo rytine, šiaurine ir vakarine ribomis iki Universiteto al.; vakarinė riba – Pušyno g. vakarų kryptimi iki Švyturio g. statmenai Kuršių mariom.
Dabar istorinės miesto dalies plotas yra 199,8 ha, siūloma jį praplėsti iki 203,8 ha, o vizualinės apsaugos zonai skirti papildomus 96 ha.
Projekto autorių manymu, bendros tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijų tolesnė architektūriniu požiūriu nereglamentuota plėtra gali daryti neigiamą įtaką istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio charakteriui, o kartu – menkinti minėtas vertybėmis pripažintas teritorijas.
Kitaip tariant, pavyzdžiui, nuo Mokyklos gatvės ar kitų plane įvardijamų į vizualinės apsaugos pozonius patenkančių teritorijų senamiestis bei istorinė mieto dalis turi būti matomi ir jų negali užgožti kokie nors pastatai.
Aišku, kad neaišku
Įdomu yra tai, kad minėtą specialųjį planą turės tvirtinti ne miesto Taryba, ne savivaldybės administracijos direktorius, o kultūros ministras savo įsakymu.
Tuo ypač piktinosi ne kartą dėl plano posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai. Esą, kai reikia tvirtinti detalųjį planą dėl kokio naujo keliuko ar sklypo ribų praplėtimo, išnarstoma po kaulelį, teikiama medžiaga Tarybai, o rengiant grandiozinį specialųjį planą, kuris bus aktualus kelioms dešimtims tūkstančių nustatytoje apsaugos zonoje gyvenančių klaipėdiečių, viso to nereikia.
„Čia kaip Maskvą statė – nuleido iš viršaus, ir vykdykite, o miestiečių interesų nepaisoma”, – sakė vienas iš komiteto narių.
Pasak uostamiesčio savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, vilniečiai tą planą dabar išsivežė taisyti, nes gavo labai daug pastabų.
„Architektų bendruomenė bijo tos apsaugos zonos, kuri kai kur nutolusi nuo senamiesčio net 500 metrų. Kodėl ji tokia didelė? Ir niekas nėra reglamentuota, neaišku, kas bus draudžiama”, – dėstė jis.
Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas stebėjosi, kad nėra derinta su į tą zoną patenkančių žmonių nuomone. Be to, viešasis svarstymas su visuomene dėl to plano kažkodėl vyko supaprastinta tvarka, t.y., buvo paskelbta informacija tik spaudoje ir internete.
„Man tai čia apskritai nesąmonė: atsistoji už namo ir pamatai arba ne senamiestį. Nusikalba jie. Ką, apžvalgos bokštus statys? Kokia čia tarša vizualinė, kai ir taip pilna „chruščiovkių”. Be to, kur paaiškinimai, kokius pastatus bus draudžiama statyti, o kokių – ne? Čia jau interpretacijoms vieta, galima bus laisvai traktuoti”, – samprotavo komiteto narys Egidijus Sabataitis.
Keista buvo ir tai, kad 500 metrų riba nustatyta be jokio pagrindimo, nors teisės aktai to reikalauja.
„Atsiranda labai didelis neapibrėžtumas, apribojimai žmonėms naudotis nekilnojamuoju turtu. Neva pirmiau planą patvirtins, po to lauks tų reglamentavimų, kurie gali būti sukurti ir po 10-15 metų. O kai patvirtins ribas, visas į zoną patenkantis nekilnojamasis turtas Registrų centre jau bus kitokio statuso: patenkantis į pozonį”, – aiškino savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
V. Greičiūnas ir kiti komiteto nariai pritarė, kad negali vilniečiai atvažiuoti į Klaipėdą, uždirbti pinigus už teritorijų planavimo dokumento rengimą, jį „nutėkšti” klaipėdiečiams ir išvykti.
„Ir jiems vienodai, po to miestiečiai mus pirštais užbadys. Na, jau ne, rašysime protokolą, kad negalima taip daryti ir tas planas turi būti svarstomas Taryboje”, – sakė V. Greičiūnas.
Dar vieno komiteto nario Rolando Bražinsko manymu, planas gali stabdyti miesto vystymąsi, be to, dar didesnę galią turėtų Klaipėdos paveldosaugininkai, kur savo nuožiūra galėtų derinti statybų planus, arba ne.
Klaipėdiečiai šokiravo
VĮ „Lietuvos paminklai” Projektavimo tarnybos vyriausioji architektė ir specialiojo plano vadovė Irena Staniūnienė „Vakarų ekspresui” teigė, jog nieko jau nebenori komentuoti.
„Dvi savaites važinėjau į Klaipėdą, aiškinau, labai išgyvenu dėl reakcijos. Tas planas „kabojo” internete dar nuo pernai gruodžio. O kaltina, kad nepristatėm visuomenei… Patyriau didžiulį pasipriešinimą. Esu šokiruota, nors nei pakenkti norėjau, nei ką”, – emocijas liejo ji.
Pasiteiravus, kaip buvo nustatytos tos ribos, iš kur esą privalo būti matomas senamiestis, architektė nurodė „pėsčiojo regos metodą”.
Kultūros paveldo departamento uostamiesčio teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis teigė, esą tokios zonos numatytos dėl galimų planų statyti dangoraižius, pavyzdžiui, Trinyčių kvartale.
„Tada senamiestis bus apsuptas ir taps lyg šulinys. O su paveldosaugininkais reikės derinti tik aukštingumą – dėl fasadų, langų, durų, stogų ir kitokių dalykų nebus kišamasi. Ta zona iki 500 metrų ir dabar galioja, galėtume įsikišti ir neleisti statyti dangoraižių, bet specialus planas įves aiškumo, nes ne visur tų 500 metrų reikia. Būtinas žemėlapis”, – dėstė jis.
N. Puteikio vertinimu, dabar tik vyksta diskusija, esą niekas per galvą nelipa ir neketina to daryti, diskusija atvira ir visi pasiūlymai bus svarstomi.
Tiesa, kultūros ministras gali ir neatsižvelgti į klaipėdiečių pasiūlymus ar reikalavimus, nes teisės aktai numato tik derybas.
DENISAS NIKITENKA
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Dar vienas Teritorijų planavimo komiteto narių bandymas susipažinti su Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų projektais pasibaigė nesėkme.
Projektų neišvydo antrąkart
Antrąkart į komiteto posėdį pakviesti šių planų užsakovai (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys) ir rengėjai (VĮ „Lietuvos paminklai“) neatvyko. Tad situaciją politikams galėjo komentuoti tik specialiųjų planų svarstyme Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavę Savivaldybės pareigūnai.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika sakė, jog projektų autoriai praėjusį trečiadienį vykusiame Nuolatinės komisijos posėdyje išklausė daug pastabų dėl siūlomų dokumentų trūkumų, su kai kuriomis jų sutiko ir ketino planus koreguoti. Projektai taip pat buvo pristatyti ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertams. Jie taip pat pažėrė kritikos. Pataisytus projektus, anot A. Mureikos, rengėjai įpareigoti pristatyti Teritorijų planavimo komitetui, tačiau iki pirmadienio dokumentų nesulaukta.
Gyventojų nuomonės neklausė
Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas neslėpė, jog baigiami derinti specialieji planai specialistams kelia didelį susirūpinimą, tad siekiama, kad į jų svarstymo procesą įsitrauktų ir miestiečių interesams atstovaujantys politikai. Pagal esamą specialiųjų planų derinimo tvarką projektų rengėjams politinis pritarimas nebūtinas, pakanka tik Nuolatinės statybos komisijos verdikto, o tada juos beliks pasirašyti Kultūros ministrui. Tokia procedūra, anot Teritorijų planavimo komiteto pirmininko V. Greičiūno, stebina, nes senamiesčio ir jo apsaugos zonų įteisinimas turės įtakos daugeliui miesto gyventojų, verslo subjektų. „Ar į naujai nubrėžtą senamiesčio apsaugos zoną patekusios nuosavybės savininkai yra apie tai informuoti, ar atsiklausta jų nuomonės? Ar gali būti taip, kad bet ką „užpaišėm“ ir kitų nuomonė mums nerūpi?“- klausė jis. Savivaldybės pareigūnų žiniomis, viešas svarstymas vykęs supaprastinta tvarka – buvo skelbimai spaudoje ir interneto svetainėje. Projektų rengėjų nuomone, to pakakę, Savivaldybės atstovai tokią procedūrą įvertino: „svarstymo nebuvo“.
Ribos dabar, reglamentai – kada nors
A. Mureika sakė, jog didžiausią nerimą kelia ne dokumentuose užbrėžtos senamiesčio ribos – jos beveik nesikeičia. Valdininkams ir miesto architektų bendruomenei didžiausia paslaptis – visą senamiestį apjuosianti apsaugos zona ir jos režimas. Anot valdininkų, tokios zonos paskirtis įstatymuose apibrėžiama gana abstrakčiai – čia draudžiama bet kokia veikla, kuri galėtų vizualiai užstot vaizdą į senamiestį. Kas konkrečiai draudžiama, ką joje bus galima daryti, o ko ne, specialiųjų planų autoriai teigė šių dalykų net nenagrinėję. Esą pirmiausia bus apibrėžtos apsaugos ribos, o vėliau bus kuriami ir reglamentai. Anot Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo G. Pociaus, tokių reglamentų galime laukti ir 10-metį, o visą tą laiką priežiūros institucijoms atsiveria puikiausios galimybės piktnaudžiauti padėtimi.
Savivaldybės atstovams nepatinka ir tai, jog apsaugos zona tokia plati. Esą esami teisės aktai nurodo, jog ji gali būti iki 200 metrų pločio, o dabar braižoma daugiau nei dvigubai platesnė. Jokiais svariais motyvais tai nepagrįsta.
Sieks svarstymo Taryboje
Teritorijų planavimo komiteto nariai, išklausę pateiktą informaciją, nutarė siekti, jog specialieji planai būtų apsvarstyti Klaipėdos miesto taryboje. Tai fiksuota posėdžio protokole. V. Greičiūno teigimu, su šiais projektais turi būti supažindinti ir visi į naujo reglamentavimo zoną pateksiančio turto savininkai.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai parengė Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Jei šis būtų patvirtintas, senamiesčio ribos išsiplėstų – taip esą greta miesto širdies esančios teritorijos būtų apsaugotos nuo jas darkančių pastatų. Tačiau už kilnias idėjas giriami šio plano iniciatoriai sukėlė ir diskusijų.
Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė:
– Iš principo viskas teisinga, juolab kad ir senamiesčio ribos išplečiamos nedaug. Tačiau matome ir nepagrįstų sprendinių. Kaip tik dabar rengiame posėdžio protokolą, kur išdėstysime savo nuomonę, kas mums užkliūva. Šiaurinėje miesto dalyje į vadinamąją vizualinės apsaugos zoną įeina nemaža parko dalis, kurioje statybų ir taip nenumatoma.Keisčiausiai atrodo pietinė dalis, kur vizualinės apsaugos zona siekia faktiškai Rumpiškės gatvę. Šiam dalykui nematome jokio pagrindimo – nereikėtų riboti veiklos ten, kur tai nėra būtina. Kitas ne mažiau keistas, sakyčiau, ydingas dalykas, kad pirmiausia nustatomos ribos, o po to – ką toje vizualinės apsaugos zonoje galima veikti. Įprastai pirma būna arklys, o tik po to vežimas, ne atvirkščiai. Mums šio plano rengėjai aiškino, jog toks yra įstatymas. Jei taip – tokį įstatymą reikia skubiai keisti. Antraip derinant projektą derintojas gali labai laisvai manipuliuoti tiek projektuotojais, tiek užsakovais, tiek projektų plėtotojais.
Dr. Vacys Vaivada, istorikas, Klaipėdos universiteto dėstytojas:
– Šiame plane kalbama apie vizualinės apsaugos zonų išplėtimą, o tai padėtų išryškinti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vertingąsias paminklų savybes. Juk senamiestis vaidina labai svarbų vaidmenį ne tik mūsų istorinės ir kultūrinės atminties formavimuisi. Turėdami galimybę išlikusį unikalų paveldą optimaliau pristatyti atvykstantiems turistams, galime išryškinti tas vertybes, kurios kalba apie mūsų miesto raidos savitumą. Tad šiuo atveju aš tik sveikinčiau panašias iniciatyvas. Tokia kryptimi paveldo apsauga vyksta Vakaruose, nereikia ir labai toli žvalgytis, artimiausias pavyzdys – Latvija. Jei šis planas būtų buvęs patvirtintas anksčiau, veikiausiai jau šiandien turėtume mažiau susipriešinimo. Dabar neretai beprasmiškai vyksta diskusijos, nors ir visiems, net architektams, vykdantiems užsakymus šalia istorinės miesto dalies, senamiesčio zonoje esančiose teritorijose, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais pažeidžiamas senamiesčio arba istorinių miesto dalių paminkliškumas.
Šaltinis: "Klaipėda"
SVARSTYTA: Klaipėdos miesto senamiesčio (16075, buv. U17) ir istorinės miesto dalies (22012, buv. U16) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
NUTARTA:
- Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies vizualinei apsaugos zonai nepritarti. Specialiojo plano rengėjams rekomenduojama:
1.1.Koreguoti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vizualines apsaugos zonas, pateikiant apsaugos zonų nustatymo pagrindimą (LR Kultūros ministro ir Aplinkos ministro 2005.06.23 d. įsakymas Nr.Į ĮV-261/D1-322);
1.2.Mažinti senamiesčio vizualinės apsaugos zoną atsižvelgiant į atliktą vizualinės apžvalgos analizę. Piečiausiai esantys analizėje pateikti apžvalgos taškai nėra motyvuoti, kadangi senamiestis iš nurodytų taškų nėra matomas, vizualinės apsaugos zonos išplėtimas iki Paryžiaus Komunos gatvės yra nepagrįstas. Siūloma pietinę vizualinės apsaugos zonos ribą vesti per Bijūnų gatvę, Taikos pr., Sausio 15 g, pereinant į Tilžės g. iki Trinyčių parko pabaigos;
1.3.Įtraukti į senamiesčio vizualinės apsaugos zoną dalį „Begos“ teritorijos (Nemuno g.2, nes ji įtakoja senamiesčio vizualinę apžvalgą nuo Kuršių Nerijos;
1.4.Istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos zoną praplėsti, įtraukiant teritoriją prie geležinkelio stoties ir teritorijas prie vandens telkinių (Danės upė, marios);
1.5.Integruoti į rengiamą dokumentą jau patvirtintą aukštybinių pastatų specialųjį planą ir kitus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, kad nebūtų prieštaravimų tarp galiojančių dokumentų;
- Rekomenduoti Nuolatinei statybos komisijai derinti specialųjį ribų planą tik kartu su specialiuoju paveldotvarkos projektu, kuriame bus nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentai;
- Senamiesčio ir istorinės miesto dalies teritorijų riboms pritarti;
- Pakoreguotą dokumentą teikti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų tarybai pakartotinam svarstymui.
Teritorijų planavimo komiteto nariai pirmadienį taip ir neišvydo dviejų svarbių projektų, kurie, jeigu bus patvirtinti, neišvengiamai įtakos visų senamiesčio ir miesto istorinės dalies gyventojų gyvenimą.
Komiteto posėdžio darbotvarkėn įtrauktų Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano bei Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano svarstymas neįvyko. Į posėdį neatvyko šių projektų užsakovo – Kultūros paveldo departamento atstovai bei šiuos planus rengę specialistai iš Vilniaus. Tik iš nuogirdų apie gimstančius svarbius planavimo dokumentus girdėję politikai gūžčiojo pečiais, kaip elgtis, kas turėtų atsakyti į daugybę klausimų, kaip nauji projektai įtakos tolesnę senamiesčio, istorinės miesto dalių bei jų gretimybių raidą, kokiomis sąlygomis čia bus statoma, rekonstruojama, remontuojama. Svarstymą nuspręsta atidėti ir dar kartą kviesti diskusijon rengėjus, nes naujas senamiesčio bei istorinės miesto dalies reglamentavimas gali turėti įtakos kiekvienam miesto centrinės dalies gyventojui, verslininkui, investuotojui.
Taisys Bendrąjį planą
Į komiteto posėdžio darbotvarkę dar kartą grįžo klausimas dėl investuotojų iniciatyvos planuoti ir statyti parduotuvę Tauralaukio gyvenvietėje. Verslininkų ketinimai kartą jau buvo pristatyti Tarybos posėdyje ir susilaukė dalies gyventojų bei politikų priešiškumo, todėl leidimo rengti detalųjį sklypo planą jie negavo. Dar kartą į Teritorijų planavimo komitetą kreipęsi investuotojai politikams pateikė Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvadas, jog kliūčių planuoti sklypą neturėtų būti daroma. Šios dvi valstybės institucijos konstatavo, jog miesto Bendrajame plane investuotojus dominanti teritorija greičiausiai per klaidą pažymėta kaip žemės ūkio paskirties. Savivaldybės pareigūnai tokiai išvadai taip pat pritarė. Esą kitaip ir negalima paaiškinti, kodėl šis Tauralaukio plotelis tapo žemės ūkio paskirties sklypu. Komiteto narys R. Bražinskas ironizavo, jog jeigu ši klaida nebus ištaisyta, tai verslininkai drąsiai galės kreiptis į valdžią, prašydami leidimo gyvenvietėje statyti ne parduotuvę, o kiaulidę… Teritorijų planavimo komitetas pavedė Architektūros skyriui rengti sprendimo projektą dėl Bendrojo plano tikslinimo. Ištaisius šią klaidą, investuotojams nebeliktų kliūčių realizuoti savo planus – statyti naują parduotuvę.
Posėdyje buvo paviešintas Klaipėdos miesto merą pasiekęs Tauralaukio gyventojų raštas su 68 parašais. Jame pasisakoma prieš verslininkų planus. Savo ruožtu „Projestos projektai“ pristatė sociologų atliktos tauralaukiškių apklausos rezultatus. Jie rodo, kad dauguma gyvenvietės žmonių būtiniausius maisto produktus perka miesto prekybos centruose, nes neturi galimybių apsipirkti savo mikrorajone. Didžioji dauguma apklaustųjų pasisakė už tai, jog gyvenvietėje atsirastų šiuolaikiška maisto prekių parduotuvė.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
