Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė 40-ojo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikina kolegę Danutę Zubavičienę. Sveikatos, energijos, neišsenkančių kūrybiškumo versmių, sėkmės ir laimės Tau, Danute! Su jubiliejumi!
Kolegos
Tema I :
- natūralaus apšvietimo sistemos SOLATUBE® http://www.solatube.com/
- apsauga nuo saules ir vabzdžiu RENSON http://www.renson.eu/
- terasų ir fasadu dangos iš kompozitines medžiagos Twinson http://www.twinson.com/
Pranešėjas: Saulius Jankūnas, Vilniaus Ejotra UAB
Tema II:
Kolega Mantas Daukšys pristatė pranešimą, skaitytą Klaipėdos įmonių ekologams bei aplinkosaugos specialistams : „Darni aplinkos plėtra: kuo visuomenei būtų naudingas sisteminis požiūris”.
Pagaliau vėl pajudėjo Klaipėdos pietinio aplinkkelio statybos reikalai. Dar prieš keletą metų uostamiesčio savivaldybė ėmėsi šio projekto, kurio tikslas – pratęsti esamą transporto koridorių nauja jungtimi iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, sujungiant naują kelią su miesto magistralinėmis gatvėmis bei pramonės rajonu Šilutės plento tęsinyje.
Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba po ilgų ginčų patvirtino detalųjį planą dėl šio kelio statybos rajono teritorijoje.
Kelio finansavimas strigo
Pagal projektą, aplinkkelis drieksis 6,7 km, kurio tik 1 km gatvės ruožas bus uostamiestyje, o likusi kelio dalis, kuri taps valstybinės reikšmės pirmosios kategorijos keliu – keturių juostų automagistrale, tęsis rajono pramonės teritorijoje.
Anot planavimo organizatotrių, pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos uosto trasos pagerins susisiekimą tarp jūrų uosto ir aplinkinių teritorijų, sumažins miesto gatvių apkrovimą. Pietinės jungties tarp Klaipėdos jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus statyba finansuojama iš ES Sanglaudos fondo – vien uostamiesčio naujo kelio ruožui įrengti teks apie 2 mln. litų paramos.
Tačiau, anot rajono Tarybos posėdyje dalyvavusio uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, jau triskart ES atidėjo kelio statybos finansavimą.
“Projektas praėtas jau seniai, ilgiau delsti nebegalima, nes bus prarasti ES pinigai. Tačiau jei šiemet pasirengsime detaliuosius planus ir techninį projektą, kitąmet bus galima planuoti ir statybas. Naujasis kelias svarbus tiek rajonui, tiek miestui. Jis užtikrins saugų, greitą, žmonių bei prekių gabenimą iš Tarptautinės perkėlos. Rajone verslininkai, susipirkę žemes logistikos verslui vystyti, irgi laukia kelio, todėl ir verslas suaktyvės šioje zonoje”,- kalbėjo A. Každailevičius.
Į savo žemę – malūnsparniu
Anot kelio planavimo organizatorių, iš pradžių dėl žemės paėmimo sulaukta nemažai savininkų pretenzijų. Dar prieš dvejus metus pietinis išvažiavimo rajone ruožas būtų “užkliudęs” 45 savininkų privačius sklypus. Tačiau bėgant laikui iš jų pusę sklypų supirko viena verslo įmonė, kuri jau planuoja palei kelią statyti pramonės ir sandėliavimo objektus, vystyti logistikos verslą. Teigiama, kad parduoti savo žemę sutinka ir likusieji žemės, per kurią drieksis naujasis kelias, savininkai, isškyrus kelis asmenis ir įmones.
Klaipėdos mieste, pasak A. Každailevičiaus, dėl žemės paėmimo problemų nėra, nes keliui statyti iš anksto palikta laisvų sklypų.
Tuo tarpu per jų žemę planuojamu keliu nepatenkinti žemės savininkai tvirtina, kad pastačius automagistralę, jie bus atkirsti nuo likusios savo žemės, nes esą rengiant pietinio išvažiavimo detalųjį planą liko nesuplanuotas vietinių kelių tinklas.
“Aš į savo žemę turėsiu skristi malūnsparniu”, – karščiavosi vienas iš nepatenkintų kelio kaimynyste žemės savininkų Stasys Gvazdžiauskas. Apie 70 ha žemės valdantis savininkas teigė, kad jo 4-5 ha paimami kelio statybai, o nuo likusios žemės jis atkertamas.
“Likusios žemės parduoti nenoriu, ją įsigijau, kai dar apie tą kelią jokios kalbos nebuvo. Netikiu, kad iš automagistralės padarytų išvažiavimą į mano žemę, daryk ką nori”, – piktinosi žemės savininkas.
Prieštaravimus dėl kelio statybos rajono tarybos posėdyje išsakė ir “Ferteksos transporto” įmonės atstovas. Ši įmonė, valdanti žemės sklypą Laistų kaime, taip pat planavo vystyti logistikos verslą.
“Suprantame, kad aplinkkelis reikalingas, tačiau prieštaraujame tokiems planams, kuomet dalis mūsų žemės bus paimta visuomenės poreikiams, o kita dalis liks apribota servitutų ir kelio apsaugos zonų. Tai visiškai nuvertina dabar keliais milijonais litų įkainuotą mūsų žemę, kurios mes negalėsime nei parduoti, nei kokią nors veiklą vykdyti, nes ir nuvažiavimo keliai plane iš būsimos automagistralės į mūsų sklypus nėra numatyti. Tai grubus savininkų teisių pažeidimas ir visi nuostoliai turėtų būti atlyginti”, – teigė įmonės atstovas.
Nepatenkinti žemės savininkai teigė nekart dalyvavę plano svarstymuose, rašę skundus, tačiau visi prašymai buvę atmesti.
Tuo tarpu kelio projekto rengėjai tvirtino, kad žemės savininkai, kaip ir dabar, taip ir ateityje galės patekti į savo sklypus vadovaujantis galiojančiais žemėtvarkos projektais, kuriuose numatyti vietiniai keliai. Tokia susisiekimo perspektyva vietiniams gyventojams sukėlė daug aštrių diskusijų rajono Tarybos posėdyje. Pagrindinis priekaištas kelio statybos organizatoriams – kodėl kartu su aplinkkelio planu neparengtas ir susisiekimo vietinės reikšmės keliais planas.
Visgi pasiginčijus pietinio Klaipėdos išvažiavimo kelio detalusis planas daugumos buvo patvirtintas.
“Nuošalyje nuo savininkų problemų neliksime. Patvirtinus šį aplinkelio detalųjį planą bus pradėtas rengti projektas ir dėl vietinių kelių tinklo”, – teigė rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Jolanta Beniušytė
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
SVARSTYTA: Gatvių infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso teritorijoje (pėsčiųjų – dviračių alėja ir saugi pėsčiųjų perėja per Taikos prospektą ir Dubysos gatvę).
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;
Autorius – UAB „COWI Lietuva“.
NUTARTA: LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba NEPRITARIA svarstytoje galimybių studijoje numatytiems pėsčiųjų ir dviratininkų srautų nukreipimo per Taikos pr. ir Dubysos g. variantams:
- Galimybių studijos rengėjų pasiūlytiems sprendimams trūksta pagrįstumo, neišnagrinėtos gretimybių (teritorijų bei gatvių) vystymo perspektyvos, neįvertintos numatomos greta esančių gatvių eismo pertvarkos.
- Požeminių perėjų idėjos atmestinos kaip finansiškai neracionalios bei nepopuliarios visuomenėje.
- Galimų tiltų sprendiniai vertintini ne kaip pėsčiųjų ir dviratininkų srautų saugaus eismo per Taikos pr. ir Dubysos g. sureguliavimo priemonė, bet kaip būsimosios daugiafunkcinės sporto arenos architektūrinės kompozicijos išbaigtumo elementas. Tokiu būdu priimtinas racionaliausias tilto variantas-tiesiai per Taikos prospektą, atsisakant požeminės perėjos per Dubysos gatvę.
- Svarstant tilto-perėjos sumanymo įgyvendinimo galimybes, Užsakovas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) turėtų atsakingai apsispręsti, ar tokio arenos kompozicinio elemento kaštai adekvatūs jo funkcijai, ar šios investicijos neturėtų būti nukreiptos į aktualesnes miesto infrastruktūros problemas sprendžiančius projektus (pvz., naujo tilto per Danės upę statybą).
“
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstytos galimybės tuneliais ir tiltais nukreipti pėsčiųjų srautus iš būsimosios daugiafunkcinės sporto arenos ekspertų pritarimo nesulaukė.
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymų galimybių studiją rengianti bendrovė „Cowi Lietuva“ parengė ir visuomenei pristatė net 5 galimus variantus, kaip iš būsimosios arenos turėtų išsiskirstyti pėsčiųjų ir dviratininkų srautai. Idėjų autoriai mano, jog tam, kad renginių lankytojai saugiai pasiektų kitą Taikos prospekto pusę ir ten esančias visuomeninio transporto stoteles reikėtų statyti arba požeminę perėją, arba pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą.
Vienas iš siūlomų požeminės perėjos variantų kirstų tik Taikos pr., kitas – lenktos formos – nuo Sporto alėjos žmonės galėtų išvesti iki pat prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės. Šiame požemyje, anot projektuotojų, galima būtų įrengti prekybos vietas.
Parengti ir užsakovų vertinimui pateikti net trys galimi pėsčiųjų ir dviratininkų tiltų per Taikos pr. bei Dubysos gatvę variantai. Tilto idėjos autorius – areną projektavės architektas Saulius Mikštas. Trijų skirtingų konstruktyvų (santvarinis, arkinis, vantinis) tiltai, anot jo, žmones iš numatomos Sporto alėjos nukreiptų į kitą Taikos pr. pusę ar net per Dubysos gatvę. Viename iš variantų – vantinio tilto – numatytas perėjimas virš Taikos pr. , o po Dubysos gatve – tunelis. Anot S. Mikšto, tai būtų gana atraktyvu – „perlipi per viršų, praneri pro apačią“. Preliminariais skaičiavimais, pastarasis projektas galėtų kainuoti daugiau nei 10 mln. Lt, kitų idėjų įgyvendinimas – dar brangesnės.
Būtinybė ar beprasmė investicija?
LASKAO ekspertų tarybos posėdyje pristatytos idėjos abejonių pirmiausiai sulaukė dėl tokio objekto reikalingumo. Ekspertai teigė taip ir neišgirdę įtikinančių argumentų, jog brangus infrastruktūros objektas bus ne prabangus grožio elementas, išbaigiantis architektūrinę naujosios arenos kompoziciją, o žmonėms tikrai būtina judėjimo trasa. Esą jeigu ir toliau egzistuos šviesoforinė Taikos pr. ir Dubysos g. sankryža, kas privers žmogų lipti į viršų, juolab leistis į tunelį, kurių dėl nesaugumo pojūčio visuomenė apskritai vengia.
Iš studijos rengėjų neišgirsta, kaip perspektyvoje keisis Dubysos gatvės eismo schema, ar rengiant siūlymus įvertinti numatomi Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos pertvarkymo sprendiniai, kiti gretimybių plėtros planai. „Kruopščiai išnagrinėjus aplinką, tikėtina, paaiškės, kad tokio tilto apskritai nereikia, o žmonių srautus galima sureguliuoti daug pigesnėmis ir paprastesnėmis priemonėmis“,- sakė LASKAO valdybos pirmininkė R. Staševičiūtė.
Ekspertų tarybos išvadose konstatuojama, jog studijos Užsakovas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija), svarstydamas tilto-perėjos įgyvendinimo galimybes, turėtų atsakingai apsispręsti, ar tokio arenos kompozicinio elemento kaštai adekvatūs jo funkcijai, ar šios investicijos neturėtų būti nukreiptos į aktualesnes miesto infrastruktūros problemas sprendžiančius projektus, pavyzdžiui, naujo tilto per Danės upę statybą.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Nuo ore besiraitančių tviskančių vandens čiurkšlių iki pasivaikščiojimo debesyse, nuo betoninių sijų iki nematomų sienų – taip būtų galima glaustai perteikti šių metų Venecijos architektūros bienalėje patiriamą įspūdį. Už jį reikėtų dėkoti renginio nuotaikos įkvėpėjai kuratorei Kazuyo Sejima.
Bus tarsi atspindys
Rugpjūčio 29 dieną prasidėjusi ir lapkričio 21 dieną pasibaigsianti Venecijoje jau 12 kartą vyksta tarptautinė architektūros bienalė „Žmonės susitinka architektūroje“. Po eilės architektūros bienalės laidų, kurias kuravo iškilūs kritikai bei istorikai, šis sektorius pagaliau pateko į moteriškas rankas. Architektė K. Sejima tapo pirmąja moterimi, kuriai teko bienalės architektūros sektoriaus kuratorės pareigos. Neseniai K. Sejima drauge su kolega Ryue Nishizawa pelnė prestižinį 2010-ųjų Prickerio architektūros prizą.
Paroda „Žmonės susitinka architektūroje“ pristatyta bienalės parodų rūmuose ir arsenale, kurie susijungia į bendrą maršrutą, pristatantį 48 dalyvius: įmones, architektus, inžinierius, menininkus iš viso pasaulio. Kaip įprasta parodoje prisistato 53 šalių dalyviai – jų gretas pirmą kartą parodos istorijoje papildė Albanija, Bahreinas, Malaizija, Marokas, Ruanda.
Šių metų architektūros bienalė turėtų tapti architektūros atspindžiu. „Prasidėjus XXI amžiui tampame vis dažnesnių radikalių pokyčių liudininkais. Ar gali architektūra padėti išaiškinti naujas vertybes ir naują gyvenimo stilių šiame nuolatos ir greitai kintančiame kontekste? Tikėkimės, šis renginys suteiks galimybę patirti daugiasluoksnes architektūros galimybes ir paaiškinti jos požiūrių gausą, juk kiekviena jų perteikia kitokį gyvenimo būdą“, – sakė K. Sejima.
Anot jos, kiekvienas dalyvis turi nepriklausomą erdvę, kad galėtų geriausiai perteikti savitą temos interpretaciją ir asmeninį atsaką į ją. Kiekvienas individualiai perteikia savo požiūrį į naujos socialinės ir natūralios aplinkos sąveiką – vadinasi, kiekvienas pats sau yra kuratorius. Todėl ir pačios parodos atmosfera susideda iš daugelio požiūrių, o ne turi vieną orientyrą.
Šių metų parodos pavadinimu „Žmonės susitinka architektūroje“ K. Sejima siekia atkreipti dėmesį į fundamentalias šiuolaikinės architektūros praktikos išraiškas, tokias kaip vidus–išorė, asmeninis–viešas, fizinis–virtualus, šiuolaikinis–klasikinis, praeitis–ateitis, taip pat tokias, kurios nagrinėja mūsų santykį su pastatais vertinant žmonių, kaip kūrėjų, ir vartotojų akimis.
„Bienalė turi būti viskas ir bet kas, apimantis viską iš esmės. Čia turi vykti dialogas ir su bendraautoriais, ir su lankytojais. Ir pastatai, ir jų kuriama atmosfera, ir tai, kaip jie suvokiami, gali tapti bienalės atspirties tašku. Kalbant plačiau, šis procesas, pagal kurį mes projektuojame, gali daryti įtaką diskusijai apie dabarties ir ateities architektūrą“, – svarstė bienalės kuratorė.
Auksinis „Liūtas“ už paprastumą
Rugpjūčio 28 dieną vykusioje inauguracinėje ir apdovanojimų teikimo ceremonijoje tarptautinė vertinimo komisija įsteigė vadinamuosius „Liūtus“. 12-oji bienalė atnešė sėkmę naujokams „Bahrain Urban Research Team“ iš Bahreino Karalystės. Jiems buvo įteiktas auksinis „Liūtas“ už geriausią šalies pristatymą. Turint omenyje sparčią urbanistinę Bahreino plėtrą, vertinimo komisija buvo nustebinta komandos pasirinkimu – skaidria ir įtaigia autoanalize apie šalies gyventojų santykį su jos sparčiai kintančia pakrante. Čia laikinos architektūros formos pateikiamos kaip priemonės, kuriomis jūra įsisavinama kaip viešoji erdvė – išskirtinis, kuklus, tačiau įtikinamas atsakas į K. Sejimos pateiktą temą „Žmonės susitinka architektūroje“.
Sugriuvo vos parodyta
Geriausiu parodos projektu pripažintas ir auksiniu „Liūtu“ apdovanotas architekto iš Japonijos Junyos Ishigami biuro darbas „Architektūra kaip oras: château la coste eskizas“ (Architecture as air: Study for château la coste). J. Ishigami eskizas tyrinėja naują skaidrumo formą, išeinančią už struktūrinių statinio komponentų tankumo ir nepermatomumo suvokimo ribų. Suliejant ribas tarp erdvės ir struktūros, projektu siekiama pristatyti architektūrą kaip orą, tokią architektūros formą, kuri peržengia lengvumo ir svorio sąvokų ribas.
Ši 14 metrų ilgio, 4 metrų pločio ir 4 metrų aukščio instaliacija – tai fizinis realaus kažkur Europoje planuojamo statinio modelis. Realus mastelis leidžia žiūrovams suprasti kitaip nepamatomą tuštumą, tą elementą, kuris yra beveik kaip oras, mažesnis už visus įprastus kasdienius dalykus.
Sukonstruota iš ištįsusių anglies pluošto piliorių, instaliacija pirmą kartą sugriuvo atidarius parodą rugpjūčio 26-ąją, praėjus kelioms valandoms po pristatymo spaudai. Po daugybės mėginimų ir klaidų J. Ishigami komanda atstatė statinį ištobulindama pirminę mintį – paliko pristatymui tik piliorius. Tarptautinė vertinimo komisija vienareikšmiškai pripažino, kad unikali ir bekompromisė šio projekto autoriaus vizija geriausiai perteikė parodos temą. J. Ishigami peržengė visas materialumo, regimumo, tektonikos, laibumo, galiausiai ir pačios architektūros ribas.
Pasivaikščiojant debesyse
Trečią apdovanojimą, skirtą daugiausia žadančiam jaunajam dalyviui, komisija skyrė architektų grupės „OFFICE Kersten Geers David Van Severen“ ir fotografo Baso Princeno komandai, pripažindama nepaprastą šios praktikos ir tęstinio bendradarbiavimo potencialą. Vertinimo komisiją pribloškė dalyvių sugebėjimas suderinti fotografinę analizę ir dizaino įsikišimą į suprantamą viziją, ypač atsižvelgiant į projekto sąskambį su parodos direktorės pasiūlyta tema.
Be oficialiai apdovanotų projektų, tarptautinė komisija atskirai paminėjo dar tris darbus: studijos iš Kinijos „Amateur Architecture Studio“ projektą „Kupolo irimas“ (Decay of a Dome), „Studio Mumbai“ autorių iš Bombėjaus (Indija) darbo vietos instaliaciją „Work Place“, taip pat olandų architekto Pieto Oudolfo impresionistinį sodą „Il Giardino delle Vergini“.
Net ir ypatingų komisijos liaupsių neišgirdę, žiūrovų ir spaudos dėmesio susilaukė kiti projektai. Jie perteikė dar kitokį požiūrį į architektūrą, konstrukciją, formą, paskirtį. Menininkas iš Danijos Olafuras Eliassonas (projektas „Your split second house“) sukūrė į urvą panašią, tamsią erdvę, kurioje žiūrovams prieš akis vandens čiurkšlės tarsi bizūnu raižo erdvę, piešdamos jaudinamas struktūras, kurių niekada nebuvo ir nebus, kurios jau būna dingusios, akiai dar nespėjus pagauti formų.
Vieniems lankytojams vis mėginant pamatyti vandeninių piešinių kontūrus, kiti išgyvena tikrai ne šio pasaulio patyrimą lipdami trapia metaline rampa į dirbtinai sukurtus debesis. Tai vokiečių kūrėjų „Tetsuo Kondo Architects“ ir „Transsolar Klima Engineering“ darbas „Debesų laiptai“ (Cloudscapes).
Užsukus į nacionalinį Japonijos paviljoną žiūrovus pasitinka architekto R. Nishizawos popierinius karpinius primenantys modeliai, kuriais jis tyrinėja Tokijo metabolizavimą ir šio miesto charakterį. Prieš 50 metų atsiradusi metabolizavimo sąvoka tapo pirmuoju reikšmingu miesto manifestu – jį Japonija ir perteikė pasauliui.
Architektų, inžinierių ir muzikantų grupė iš Ispanijos „Anton García-Abril and Ensamble Studio“ savo instaliacijoje per visą salės plotį vieną ant kitos uždėjo dvi milžiniškas betono sijas ir parėmė jas ant siūbuojančios spiralės, taip norėdama parodyti, kad ta plonytė linija, kuria vaikšto žmonės tarp susinaikinimo ir pozityvios ateities, yra ir labai subtili, ir dramatiška.
Iš Baltijos šalių bienalėje dalyvausi Estija pristatė savo ekspoziciją „100 namų“ (100 majas). Ekspozicijos idėja – pristatyti šalies architektūrą per siaurą prizmę, per privačią gyvenamąją architektūrą. Parodoje eksponuojami istorine, estetine verte išsiskiriantys gyvenamieji namai, sukurti nuo prieškario, apimant ir sovietmetį.
Pagrindinę parodos dalį sudaro XXI amžiaus architektūra. Estijos ekspoziciją Venecijos bienalėje organizuoja Estijos architektūros centras kartu su Estijos architektų sąjunga.
Žurnalas „Statyba ir architektūra”
Šaltinis: DELFI
Teritorijų planavimo komitetas pritarė vieno didžiausių miesto gyvenamųjų masyvų, teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g. , Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano raidos koncepcijai (projekto autorė Margarita Ramanauskienė).
Problema – automobilių stovėjimo vietos
Plano užsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – projekto autoriams formulavo užduotį nustatyti teritorijoje esančių gyvenamųjų namų ir verslo objektų sklypų ribas, apibrėžti bendro naudojimo bei želdinių plotus, numatyti galimas vietas naujai statybai. Raidos koncepciją parengusi architektė M. Ramanauskienė teigė, jog sovietiniais metais gausiai užstatytoje teritorijoje intensyvių statybų jau nebeturėtų būti. Plane numatyta įrengti dvi naujas krepšinio aikšteles Debreceno gatvėje, suformuotas sklypas komerciniam objektui Šilutės plente.
Kiti raidos koncepcijos sprendiniai koncentruoti į esamų gyvenamųjų namų sklypų atskyrimo galimybes bei automobilių stovėjimo vietų problemos sprendimą. Šis klausimas itin rūpėjo ir politikams. Komiteto pirmininkas V. Greičiūnas teiravosi, ar nenumatyta šioje teritorijoje naujų daugiaaukščių automobilių saugyklų statyba, gal įmanoma žaliųjų plotų sąskaita didinti kiemuose esančias aikšteles.
Projekto autorė pritarė, jog tai viena iš skaudžiausių šios teritorijos problemų, kuriai sprendimų kol kas nerasta. Esą sovietiniais metais suplanuoti ir užstatyti kvartalai yra per ankšti, kad juose būtų galima planuoti naujas stovėjimo aikšteles. Naikinti kiemuose esančių želdinių juostų neleidžia galiojantys reglamentai. “Automobilių stovėjimo vietų problemą galima būtų išspręsti nebent demontavus gyvenamuosiuose mikrorajonuose po keletą daugiabučių, tačiau suprantame, jog tai nerealu”,- sakė M. Ramanauskienė.
Teritorijų planavimo komitetas parengtai raidos koncepcijai pritarė su pastaba, projekto autorius įpareigojančia tolesniame planavimo etape vis dėlto ieškoti galimų būdų automobilių stovėjimo vietų problemai spręsti.
Baltijos prospekto žiedinių sankryžų perspektyvą svarstys Taryba
Komiteto nariai sutiko, jog būtų keičiama projektuojamo Klaipėdos policijos komisariato su areštine užstatymo riba. Areštinė, projektuojama uždaro kiemo principu, tad “neįsitenka” į detaliajame teritorijos plane nubrėžtas statybos ribas.
Su Teritorijų planavimo komiteto pritarimu Tarybai svarstyti perduodama Baltijos pr. bei jo sankryžų su Šilutės pl. ir Taikos pr. rekonstrukcijos detaliojo plano koncepcija. Pagal ją vienoje iš judriausių miesto magistralių numatomos kardinalios permainos – esamas žiedines sankryžas rekonstruojant į dviejų lygių. Planuojama, jog Baltijos prospektas ties Taikos prospektu su visais automobilių srautais “persikels” po žeme, analogiškas sprendinys numatomas ir žiedinėje prospekto sankryžoje su Šilutės plentu. Tik šioje vietoje į požeminį lygmenį persikels Šilutės pl. eismo srautai.
Komitete pritarta Poveikio aplinkai programai, vertinusiai numatomo Malkų įlankos gilinimo darbų poveikį aplinkai. Tokius planus, siekdama didinti uosto komercinį patrauklumą, puoselėja Valstybinio jūrų uosto direkcija.
Pritarta siūlymui rengti specialųjį planą aukštos įtampos elektros laidų oro linijos nuo Stadiono g. iki magistralinio kelio A13 pakeitimui kabeline linija. Įgyvendintas projektas, anot Savivaldybės atstovų, miestui atlaisvintų naujas teritorijas, kuriose būtų galima planuoti įvairias veiklas.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Bendrovė „Cowi Lietuva“ Klaipėdos miesto savivaldybei ir visuomenei pristatė galimų tiltų ar požeminių tunelių per Taikos prospektą ir Dubysos gatvę, reikalingų pėsčiųjų srautams iš būsimosios Sporto arenos nukreipti, variantus.
Galimybių studiją rengiantys projektuotojai paruošė 2 galimus požeminių tunelių ir 3 tiltų sprendinius. Klaipėdiečiams pasiūlyta atidžiai apsvarstyti pirminius siūlymus ir tolesniam detalizavimui atrinkti bent trejetą idėjų, kurios bus tobulinamos ir detalizuojamos.
Pėstieji ir dviratininkai – po žeme
Projektuotojai siūlo svarstyti du galimus požeminių perėjų po Taikos pr. variantus. Pirmasis, statmenai kertantis judrią magistralę, pėstiesiems ir dviratininkams leistų saugiai pasiekti kitą gatvės pusę ir joje pagal reikiamą kryptį tęsti kelionę viešuoju transportu ar dviračių takais. Tunelis prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje, o baigtųsi kitoje prospekto pusėje, ties Statybininkų mokykla. Projektuotojai siūlo požeminę perėją pagyvinti prekybinėmis patalpomis, liftų ar eskalatorių – nenumato. Esą praktika parodė, jog Lietuvoje tokie sprendiniai nepasiteisina, tad nusileidimas ir išėjimai iš tunelio siūlomi tradiciniai: pėstiesiems – laiptai, dviratininkams – pandusai.
Kitas pasiūlytas tunelio variantas – ilgesnis. Jis, numatyta, prasidėtų Sporto arenos pėsčiųjų alėjoje ir puslankiu driektųsi po Taikos pr. ir Dubysos gatve. Pėstieji ar dviratininkai iš požeminės perėjos išeitų Dubysos gatvėje, greta „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės. Tunelyje taip pat siūloma rengti prekybines patalpas, jo dalis, einanti po žaliosiomis Taikos pr. juostomis, galėtų būti natūraliai apšviesta. Požeminių perėjų variantus pristatęs architektas A. Čepulis teigė, jog abu siūlymai gali būti realizuoti numatytose vietose, tam netrukdo nei geologinės sąlygos, nei esami komunikacijų tinklai.
Tiltai pretenduotų į naujus miesto simbolius
Daugiafunkcinės sporto arenos projekto autorius S. Mikštas saugiai pėsčiųjų ir dviratininkų kelionei iš naujojo statinio pasiūlė tris galimus tiltų per Taikos pr. (ir pagal poreikį – per Dubysos g.) variantus. Bet kuris iš siūlomų tiltų, anot autoriaus, galėtų pretenduoti tapti nauju Klaipėdos išskirtinumo ženklu.
Santvarinės konstrukcijos tiltas, primenantis roplio siluetą, galėtų būti ir medinis, ir metalinis. Jis žmonių srautus iš Sporto arenos pėsčiųjų alėjos nukreiptų per Taikos pr. ir Dubysos gatvę.
Arkinės konstrukcijos tiltas, anot autoriaus, gali būti lakoniškesnis, t.y. dviejų arkų, arba trijų arkų – pėsčiuosius ir dviratininkus nukreipiantis į Dubysos ir per Dubysos gatvę.
Vantinį tiltą, savo forma primenantį burę, autorius projektuoja tik virš Taikos pr., o po Dubysos gatve siūlo rengti požeminę perėją. Tai esą būtų ir saugus, ir racionalus sprendimas.
Požeminės perėjos – brangesnės
Galimas pėsčiųjų ir dviratininkų požeminių perėjų ar tiltų idėjas pristatę galimybių studijos autoriai pateikė ir skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti šių projektų įgyvendinimas. Bendrovės „Cowi Lietuva“ direktorė Edita Pavalkienė teigė, jog vieno tiesinio tunelio metro įrengimas kainuotų 62, 5 tūkst. metrų, tiltų kaštai, priklausomai nuo pasirinktų medžiagų, būtų mažesni: nuo 23,6 tūkst. Lt (Vantinė konstr.) iki 47-63 tūkst. (Santvarinė konstr.). Projekto pristatyme suskaičiuota, jog daugiausiai simpatijų pelnęs vantinės konstrukcijos tiltas-burė per Taikos pr. ir požeminė perėja po Dubysos gatve miestui atsieitų beveik 11 mln. Lt. Tiesa, anot projektuotojų, tai tik preliminarūs skaičiai. Jie ir patys projektai būtų tikslinami sulaukus miesto valdžios ir visuomenės sprendimo, kurios iš pasiūlytų idėjų turėtų būti detaliai analizuojamos ir galbūt realizuojamos.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
33,5 mln. litų parama šešiems su turizmu susijusiems pajūrio projektams. Tokį neregėtą dosnumą pademonstravo Ūkio ministerija.
Verslininkams pasinaudojus šia europine parama Klaipėdoje atsiras trys nauji viešbučiai, Palangoje bus rekonstruotas keletą metų jau neveikiantis viešbutis, o bene įspūdingiausi projektai bus įgyvendinti Kretingos rajone. Čia turėtų iškilti turizmo ir sveikatinimo centras, kuriame ištisus metus bus galima mėgautis mineralinio geoterminio vandens ir purvo ištekliais. Tie patys verslininkai numato šio rajono Žibininkų kaime įrengti Mėguvos kaimą – svečių namų, amatininkų dirbtuvių, restoranų ir konferencijų kompleksą.
55 mln. litų parama iš viso buvo skirta 12 SPA, sveikatinimo, reabilitacijos ir turizmo centrų, viešbučių ir kitų objektų įkūrimui bei rekonstrukcijai visoje Lietuvoje. Tad pajūrio krašto objektams atiteko net 60 proc. visos paskirstytos paramos.
Atgaivins „Viktoriją”
Europos Sąjungos (ES) paramos dėka pagaliau turėtų atgimti jau seniai Klaipėdos centro nepuošiantis seniausias miesto viešbutis „Viktorija”.
Ūkio ministerija šiam projektui nusprendė skirti 65 proc. jo vertės siekiančią paramą – 6,28 mln. Lt.
Pasak viešbutį valdančią bendrovę „Klaipėdos Viktorija” kontroliuojančios airiško kapitalo įmonės „EDP Group” vykdančiojo direktoriaus Manto Milinio, įgyvendinant projektą bus renovuoti 98 numeriai ir sukurta keturių žvaigždučių kategoriją atitinkanti viešbučio paslaugų infrastruktūra – bus įrengtas restoranas-kabaretas, SPA centras, konferencijų centras.
Paraiškoje gauti paramą rašoma, kad viešbutyje veiks lankytojams atviros kultūros paveldo ekspozicijos ir parodos, bus organizuojami teminiai muzikos vakarai, o atkurtame, 1783 m. įsteigtame restorane bus siūlomi tautinio paveldo tradiciniai patiekalai, vyks tradicinio tautinio folkloro koncertai, tradiciniai renginiai ir mugės.
„Pirmiausia reikės atnaujinti rekonstrukcijos projektą, realius darbus ketiname pradėti kuo greičiau”, – teigė M. Milinis.
Beje, ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybė su UAB Bangų gatvės viešbutis pasirašė sutartį dėl 24,82 proc. „Klaipėdos Viktorijos” akcijų pardavimo už 801 tūkst. litų. Pinigai savivaldybę turėtų pasiekti per 5 darbo dienas.
Vietoje poliklinikos – viešbutis
Dalį „Klaipėdos Viktorijos” akcijų iš savivaldybės perkanti bendrovė Bangų gatvės viešbutis vykdo ir dar vieną projektą, kuriam Ūkio ministeriją skyrė ES paramą – buvusios vaikų poliklinikos pastate Bangų g. 4 numato įrengti ekonominės klasės, 2-iejų žvaigždučių viešbutį.
Paraiškos projekte rašoma, kad uostamiestyje dabar trūksta pigesnio apgyvendinimo paslaugų, o tai trumpina mažesnes pajamas gaunančių turistų viešnagės laiką, žmonės renkasi kitas Lietuvos vietovės, kuriose siūlomos pigesnės apgyvendinimo paslaugos. Manoma, kad čia ateityje apsistos greta iškilsiančio Kultūros fabriko renginių dalyviai.
Ūkio ministerija, patikėjusi projekto rengėjų argumentais, viešbučio įrengimui skyrė 64,44 proc. paramą – 1,957 mln. litų.
Pasak UAB Bangų gatvės viešbučio atstovų, projektą numatoma įgyvendinti per 21 mėnesį. Jo metu viešbutyje bus įrengta 50 kambarių, kuriuose bus 90 vietų.
Pagaliau atgims sandėlis
Sulaukus ES paramos naujam gyvenimui prisikels ir vienas iš senųjų sandėlių (Žvejų g. 18B), stovinčių netoli buvusios Senosios perkėlos vietos.
UAB „Sphaera” šiame sandėlyje, kuris paraiškoje vadinamas „autentišku XVIII-XIX a. Lietuvos jūrinio paveldo palikimu” numato įrengti 3 žvaigždučių klasės 16 kambarių viešbutį su konferencijų sale ir restoranu. Šiam tikslui Ūkio ministerija skyrė 2,29 mln. litų paramą (65 proc. projekto vertės).
Paraiškoje teigiama, kad viešbutis orientuosis į verslo aplinkos žmonės su šeimomis. Planuojama, kad per 3 metus po projekto įgyvendinimo įmonė į viešbutį pritrauks apie 27,5 tūkst. lankytojų, dėl kurių generuojamų pajamų projektas atsipirks per 11-12 metų.
Pasak už šio projekto įgyvendinimą atsakingos UAB Verslo valdymo biuras direktoriaus pavaduotojos Indros Mockevičienės, darbus ketinama pradėti kitų metų vasarį, o baigti per 26 mėnesius.
Palangai – dar vienas viešbutis
Panevėžyje įsikūrusi UAB Palangos konferencijų centras gavo 5,058 mln. litų (50 proc. projekto vertės), kurią galės panaudoti jau keletą metų neveikiančio viešbučio „Mėguva” (M. Valančiaus g. 1) rekonstrukcijai.
Paraiškoje teigiama, kad bendrovė sukurs „ekonomiškai stiprų ir konkurencingą visus metus veikiantį turizmo objektą, teikiantį kompleksines apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas bei kuriantį aukštą pridedamąją vertę”. Numatoma, kad pradėjus funkcionuoti objektui ir pasiekus projektinį pajėgumą, įmonės apyvarta sudarys apie 4 mln. Lt., o bendras komplekso lankytojų skaičius pasieks iki 14,6 tūkst.
UAB Palangos konferencijų centras atstovai vakar tvirtino, jog asmuo, kuris galėtų plačiau papasakoti apie šį projektą nebus pasiekiamas visą dieną. Tačiau viename iš nekilnojamojo turto portalų skelbiama, kad po rekonstrukcijos dabartinis 3 aukštų su mansarda pastatas bus paaukštintas iki 4 aukštų, bendras jo patalpų plotas padidės nuo 2 770 iki 4 976 kv. m. Pirmame aukšte numatoma įrengti kavinę, parduotuves-salonus. Žadama įrengti požeminę automobilių saugyklą, sutvarkyti takelį palei Rąžės upelį.
Kretingoje – unikalūs projektai
Bene įspūdingiausius ir didžiausios apimties projektus, kuriems skirta ir didžiausia ES parama, numatoma įgyvendinti Kretingos rajone.
Ūkio ministerija juos įgyvendinančioms susijusioms bendrovėms – Plungėje registruotoms UAB „Saukupa” ir UAB „Atostogų parkas” – skyrė po 8,359 mln. ir 9,59 mln. litų paramos (50 proc. projektų vertės).
UAB „Saukupa” Žibininkų kaime įgyvendins projektą „Mėguvos kaimas” – čia bus įkurti svečių namai, amatininkų dirbtuvės, restoranai, konferencijų salės. UAB „Atostogų parkas” šalia Darbėnų kelio prie Užpelkių kaimo, prie miško, įrengs turizmo ir sveikatinimo centrą, kuriame visus metus bus galima mėgautis mineraliniu geoterminiu vandeniu ir purvu.
Pasak šių bendrovių rinkodaros vadovo Raimundo Vaitiekūno, įgyvendinant sveikatinimo centro projektą numatoma įrengti įvairius baseinus, sūkurines, purvo ir kitokias vonias, pirtis, masažų kabinetus. Taip pat numatoma pastatyti 23 kambarių viešbutį, maitinimo bei konferencijų blokus. Lauko zonoje planuojamas įrengti pirčių muziejus, kuriame bus galima išbandyti įvairias procedūras.
Planuojama, jog čia per metus turėtų apsilankyti apie 80 tūkst. turistų. Projekto paraiškoje rašoma, jog šis projektas sumažintų kitų Vakarų Lietuvoje turizmo sektoriuje veikiančių įstaigų sezoniškumo problemą, padėtų pailginti turistų viešnagės trukmę.
„Leidimas statyboms jau yra išduotas, tad tikimės darbus pradėti kitų metų vasarį”, – sakė R. Vaitiekūnas.
Anot jo, UAB „Saukupa” Žibininkų kaime, šalia jau gerai žinomo „HBH Juozo alaus” komplekso, planuoja įrengti naują turistų traukos objektą – etnografinį Mėguvos kaimą. Čia numatoma teikti „naujus originalius turizmo produktus, pristatysiančius Lietuvos kultūrinį paveldą”.
Šioje vietoje numatoma pastatyti apgyvendinimo namelius, maitinimo pastatą, etnografinį kaimelį, etnografinės amatininkų dirbtuves. Į šį kompleksą, kurį numatoma pastatyti per 18 mėnesių nuo darbų pradžios, per metus planuoja pritraukti 27 tūkst. turistų.
Pasak vieno iš HBH savininkų – Juozo Matulevičiaus – jis dėl padidėsiančios konkurencijos visiškai nesibaimina, nes pats pradėjo realizuoti šį projektą ir paskui pardavė UAB „Saukupa”.
„Mes patys supirkinėjome žemės, rengėme detaliuosius planus, tam net buvome gavę Europos Sąjungos paramą. Paskui šį projektą pardavėme, nes konkurencija visada išeina į naudą. Be to, norėjome pritraukti ir investicijų iš šalies. Tikiu, kad naujasis kompleksas kartu su HBH bus puikus įrodymas, jog ir Lietuvos kaime galima įgyvendinti patrauklius projektus”, – sakė J. Matulevičius.
MARTYNAS VAINORIUS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Greta Liepų gatvės nusidriekusi pramoninė zona per artimiausią dešimtmetį turėtų kardinaliai keistis – Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete jau ne pirmą kartą svarstomi vietoj gamybos įmonių planuojamų naujų, modernių kvartalų projektai.
Spalio 4-ąją posėdžiavę politikai po tarpusavio diskusijų pritarė UAB „Viremidos investicijos“ užsakymu parengtiems žemės sklypų Liepų g. 83 ir 83A detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (projekto vadovė S. Racevičiūtė). 28 886 kv.m ploto gamybinę ir sandėlių teritoriją investuotojai norėtų paversti komercinės paskirties žemės sklypu, kuriame statytų prekybos centrą bei daugiaaukštį biurų pastatą. Kadangi pagal galiojančius miesto planavimo dokumentus šioje vietoje galima aukštuminių pastatų statyba, projekto iniciatoriai svarsto galimybes biurų pastatą „kelti“ nuo 20 iki 100 metrų aukščio. Tai bus tikslinama kituose planavimo etapuose.
Posėdyje dalyvavęs UAB „Viremida“ direktorius R. Butkus teigė, jog projektas gali būti įgyvendintas per artimiausius 8-10 metų. Investuotojai jį realizuotų etapais, derindamiesi prie kaimyninių sklypų savininkų planų bei išsprendę teritorijoje sančios geležinkelio atšakos iškėlimo problemą.
Pastarasis klausimas itin domino Teritorijų planavimo komiteto narius: ar idėjai iškelti geležinkelio atšaką pritars AB „Lietuvos geležinkeliai“? Projekto autoriai teigė, turėdami politinį pritarimą, dėl šios problemos kreipsis į visas suinteresuotas puses – atšakos naudotojus, geležinkelininkus. Kadangi planus gamybinę zoną paversti patraukliomis visuomeninės – gyvenamosios paskirties teritorijomis kuria ir kaimyninių teritorijų naudotojai, geležinkelio atšakos poreikis esą savaime pranyksta, tad projektuotojai jau dabar prognozuoja palankią diskusijų baigtį. Kitokiu atveju, būtų planuojamas geležinkelio tunelis.
Tauralaukio sodininkams siūloma tartis
Politikai pritarė žemės sklypo Lelijų/Gėlių g. 2 detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams, kuriuos parengė UAB A405. Privatų sklypą planuojančio užsakovo lėšomis parengti ir greta esančios laisvos valstybinės žemės detaliojo plano priešprojektiniai pasiūlymai, numatantys mažaaukštę gyvenamąją statybą.
Politikai nesiryžo pritarti privataus asmens iniciatyvai planuoti Tauralaukio kaime esančios sodų bendrijos sklypą, numatant jame gyvenamojo namo statybą. Esą kol šioje teritorijoje sklypus turintys asmenys nesusitarė, kaip bus sprendžiami vietovės eismo organizavimo ir kitos reikalingos infrastruktūros kūrimo klausimai, pavieniai sklypai neturėtų būti planuojami. Laikini sprendimai, anot Savivaldybės atstovų, sukeltų nepatogumų Tauralaukyje jau esančių kvartalų gyventojams, paskatintų stichišką naujo kvartalo plėtros procesą.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
