Kaip galėtų atrodyti uostamiestis po kelerių ar keliolikos metų? Į šį klausimą geriausiai atsakytų detaliuosiuose planuose bei architektų vizijose užfiksuota Klaipėdos plėtra. „Vakarų ekspresas” tęsia rašinių ciklą, supažindinantį su miesto ateitimi.
Viena iš ateities vizijų – miesto plėtra į pietus. Beveik prieš trejetą metų jau buvo planuojama pradėti statyti vadinamąjį Laistų kvartalą tarp Jūrininkų prospekto, Kretainio upelio bei Mogiliovo gatvės ir Šilutės plento tęsinių.
Šis didžiulis gyvenamosios, komercinės bei visuomeninės paskirties kvartalas turėjo tapti atsvara sparčiai į šiaurės pusę besiplečiančiai Klaipėdai.
Pasak architekto Edmundo Andrijausko, čia buvo planuojama statyti ir darželius bei mokyklas, ir parduotuves, ne tik daugiabučius – kad vienoje vietoje būtų viskas, ko reikia gyventi ir dirbti.
Palei Jūrininkų prospektą ir Šilutės plento tęsinį turėjo nusidriekti komercinė juosta – parduotuvės, administracinės paskirties pastatai, viešbutis, sporto centras.
Buvo numatyta, kad gyvenamieji daugiabučiai kils nuo dviejų iki septynių aukštų – arčiau upelio stovės žemesnieji. Prie upelio turėjo driektis ir žaliosios zonos, krepšinio aikštelės. Aukščiausias kvartalo daugiabutis būtų 16 aukštų. Čia būtų galėję įsikurti keli tūkstančiai gyventojų.
Pačiame kvartale buvo numatomos naujos plačios gatvės, apsodintos medžiais – bulvaro tipo, panašios į uostamiesčio Liepų gatvę. Bulvarai „žiūrėtų” į Žardės piliakalnį.
Toks kvartalas turėjo atkurti pietinės Klaipėdos patrauklumą ir prestižą, prarandamą prakutusiems gyventojams stengiantis išsikelti į miesto centrą ar jo šiaurinę dalį.
Jei statybos prieš dvejus trejus metus ir būtų pradėtos, kvartalas dar nebūtų buvęs baigtas – skaičiuota, jog darbai turėtų užtrukti 5-7 metus.
Tiesa, šis į įprastus miegamuosius rajonus nepanašus kvartalas su visa socialine bei poilsio infrastruktūra nėra nei sustabdytas, nei atidėtas.
Jį planuojančios bendrovės „YIT Kausta būstas” atstovė ryšiams su visuomene Virginija Chochlovienė informavo, jog tęsiami projektavimo darbai – kvartalas didelis, todėl darbas užtruko, be to, dėl rinkoje susiklosčiusios nepalankios situacijos pernelyg ir neskubėta.
Paskutinįjį šių metų ketvirtį ketinama apsispręsti, kada prasidės kvartalo statyba – ateinančiais ar 2012 metais.
GIEDRĖ NORVILAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Kaip suderinti buto miesto centre ir nuosavo namo užmiestyje privalumus? Kaunietis architektas Algimantas Kančas tik neseniai rado atsakymą – jis reabilitavo sublokuotą namą.
Jeigu nori gyventi mieste – greičiausiai teks pasiieškoti būsto daugiabutyje ir reikės dalintis bendra erdve su kaimynais. Žemė čia brangi ir statyti individualų namą su erdviu kiemu – didelė prabanga.
Tačiau iki miesto teikiamų patogumų bus tiktai ranką ištiesti – parduotuvės, vaikų darželiai, mokyklos, darbovietės – viskas šalia.
Nuosavame užmiesčio name viskas atvirkščiai – čia galima mėgautis asmenine erdve, nuosava veja už lango, tačiau iki miesto ir atgal kasdien teks važinėti.
Žinomas kaunietis architektas A.Kančas įgyvendino Lietuvoje dar nematytas idėjas, padėjusias originaliai išspręsti erdvės ir privatumo problemas.
Didelis sklypas – prabanga
Fredos miestelyje Kaune iškilę namai – sublokuoti ir įsprausti į gana nedidelį sklypą šalia tvenkinio. Suteikti kiekvienam namui po 6 ar 10 arų būtų prabanga.
Tačiau jų gyventojai dėl to neišgyvena. 130 kvadratinių metrų ploto būste jautiesi tarsi nuosavame name.
Kartu su kaimynais galima mėgautis bendro ir kartu nuosavo tvenkinio pakrante, o sklypą vizualiai išplečia tai, kad tarp gretimų namų nėra tvorų. Ribos – tik menamos.
Tikras iššūkis architektui buvo erdves suplanuoti taip, kad jos būtų šviesios. Įsivaizduokite namą, kuris turi tris aklinas sienas. Kaip suteikti natūralios šviesos visiems trims kambariams?
Dvi namo sienos ribojasi su kaimynų namų sienomis.
Be to, norėdamas suteikti daugiau privatumo, A.Kančas iš gatvės pusės suplanavo garažą ir lauko duris su nedideliu stiklo intarpu, tačiau šviesa per čia beveik nepatenka.
Grožėtis tvenkiniu namo gyventojai gali iš miegamojo ir vonios. O kaip šviesa patenka į antrą miegamąjį ir svetainę? Paliksime spėlioti skaitytojams.
Vietoj kambario – terasa
Ar galima vadinti kambariu Lietuvoje visiškai originalų ir dar nematytą vidinį kiemelį, kurį supa keturios namo sienos?
Tiesiog vidury būsto atsiradęs kiemelis atsiriekia 10 kvadratinių metrų būsto erdvės, tačiau duoda kur kas daugiau.
Pirmiausia – šviesą. Tik viena kiemelio siena aklina, kitoje yra didelis langas į miegamąjį, o nuo svetainės jį skiria panoraminis stiklas.
Taip kiemelis susilieja su svetaine ir vizualiai ją išplečia. Be to, tampa tarsi nuolat besikeičiančiu paveikslu.
Keičiasi siena lipančio vijoklio lapų spalva, lėtai krinta snaigės, žaliuoja žolė ar tiesiog lauko stalą su kėdėmis nutvieskia saulė.
Kai šilta, čia gera rytais gerti kavą – nors esi lauke, niekas netrikdo privatumo.
Šis uždaras kiemelis gali tapti ir miniatiūriniu japonišku sodu, kuriuo galima grožėtis ištisus metus.
Architektės būstas – sau
Namo šeimininkę architektę Rūtą Dambrauskaitę įkvėpė ši netradicinė būsto idėja.
„Gyvenome tokiame name, kurį anksčiau ar vėliau būtų reikėję iš esmės remontuoti.
Tad priėmėme sprendimą verčiau nusipirkti naują būstą. Mane sužavėjo ši netradicinė erdvė su vidiniu kiemeliu, vaizdas pro miegamojo langą į tvenkinį, kurio krantinėje šnara nendrės ir kuičiasi antys”, – pasakojo architektė.
Kad būstas priklauso architektei, gali atpažinti iš kelių tipinių bruožų.
Tokiuose namuose retai išvysi įmantrių detalių ir prabangos. Ir ne todėl, kad, kaip sakoma, batsiuvys be batų.
„Man nepatinka, kai žmonės paverčia namus parodų rūmais. Būstas turi būti gyvenamas ir atrodyti gyvenamas – jis skirtas ne svečiams parodyti o sau”, – pabrėžė R.Dambrauskaitė.
Grožį kuria detalės
Visuose būsto kambariuose vyrauja neutralūs pilki, rusvi ir balti tonai, kuriuose švyti ryškios detalės.
Viename kambaryje – du ryškiai mėlynos spalvos „Ligne Roset” foteliai, kambarinis bananas dideliais ryškiai žaliais lapais, žalių, mėlynų tonų paveikslas ant sienos.
Koridorių, vedantį iš svetainės miegamųjų ir vonios kambario link, įrėmina paveldėtas stilingas žalias fotelis ir geltonas paveikslas.
Svetainės erdvę vizualiai dar išplečia ir pagyvina didelis veidrodis, kuris tarsi kompensuoja langų trūkumą.
Šviesos čia netrūksta. Virš valgomojo stalo įrengti trys stoglangiai užlieja šviesa ir virtuvės kampą.
„Galbūt toks namas per mažas didesnėms šeimoms, tačiau tiems, kurie savo vaikus jau išleido arba dar tik planuoja susilaukti, – pats tas”, – savo namais džiaugiasi architektė R.Dambrauskaitė.
Ne gėda dėl projekto
Algimantas Kančas, Architektas
„Turėjau tikslą sukurti miesto namą, kuris būtų prieinamas visiems. Tokioje vietoje turėti bent 6 arų sklypą būtų prabanga, bet kartu nesinorėjo paaukoti privatumo ir galimybės mėgautis atvira lauko erdve.
Name įrengiau vidinį kiemelį, kurį iš visų pusių supa gyvenamoji erdvė. Daugiau nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse tokio projekto neteko matyti.
Kiemelis ir padeda įleisti šviesos į patalpą, taip pat suteikia galimybę turėti terasą, paslėptą nuo pašalinių akių.
Ryte gali gerti kavą nors ir nuogas – niekas nematys. Ar kitur mieste žmonės turėtų tokią galimybę?
Tiesa, ne vienas naujakurys norėjo kiemelį uždengti stikliniu stogu ir įsirengti žiemos sodą ar ką nors panašaus, tačiau pavyko juos atkalbėti ir jie gerbė architekto idėją.
Manau, kad Fredos miestelyje apskritai reabilitavome sublokuoto namo idėją. Įrodėme, kad ir tokiame būste gali būti labai patogu gyventi – tai tarsi vidurys tarp buto ir namo užmiestyje – miesto namas. Man ne gėda vaikščioti šio kvartalo gatvėmis.”
SAULIUS JARMALIS
Šaltinis: "Lietuvos rytas"
Klubo tema: Protingas Namas – egzotika ar realybė. Realios galimybės ir įrengimo tikslingumas.
Pranešėjas: Raimundas Skurdenis.
Planuojama poilsio namų „Pajūris“ rekonstrukcija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narių nuomone, turėtų paskatinti diskusiją dėl jau galiojančių Girulių gyvenvietės planavimo dokumentų sprendinių: ar būtina juose numatyta gatvė, dėl kurios reikėtų iškirsti šimtus brandžių medžių.
Sklypo Šlaito g. 18a detaliojo plano projektą parengusi bendrovė „A405” į jį turėjo įtraukti ir dabar galiojančio Girulių detaliojo plano sprendinį, numatantį naują gatvę. Ji turėtų sujungti dabartinę Šlaito gatvę su dar tik planuose esančiu keliu iš Labrenciškių gyvenvietės. Gatvė turėtų būtų nutiesta per mišką. Projekto rengėjai suskaičiavo, jog šiai idėjai įgyvendinti reikėtų paaukoti daugiau nei 900 brandžių medžių, trečdalis jų – ąžuolai. „Pajūrio“ plėtrą planuojantys architektai teigė, jog šiam kompleksui tokia gatvių jungtis nėra būtina. Numatomo SPA ir poilsio centro klientams esą pakaktų ir vieno įvažiavimo iš Šlaito gatvės pusės (jį planuojama įrengti greta dabartinio keliuko į „Pajūrį“). Kuo vietos gyventojams, ar poilsiautojams galėtų būti naudingas planuojamas kelio pratęsimas per mišką, Ekspertų tarybos nariai argumentų neišgirdo, todėl pasisakė prieš tokią miesto planavimo dokumentuose įtvirtintą idėją.
„Pajūrio“ pastatai augs
Paties sklypo Šlaito g. 18a detaliajam planui architektai–ekspertai pritarė. Pagal autorių sumanymą, būsimasis SPA ir poilsio namų centras bus dviejų korpusų: žemesnysis – 5-6 aukštų, aukštesnysis – 9-ių. Pastatai turėtų iškilti dabartinio statinio ribose. Kompleksui reikalingas automobilių stovėjimo vietas architektai planuoja požeminėse saugyklose bei greta pastatų numatytose dvejose aikštelėse. Dėl numatomo pastatų aukščio diskutavę Ekspertų tarybos nariai neginčijo sprendimo šioje vietoje statyti aukštybinį pastatą, juolab kad naujas vertikales pajūrio panoramoje numato ir miesto Bendrasis planas. Tačiau masyvaus tūrio žemesniojo korpuso autoriams rekomenduota „neiškišti“ virš pušyno ir juo nestelbti gamtos sukurto kraštovaizdžio.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
NUTARTA:
Žemės sklypo Šlaito gatvė 18a, Klaipėdoje, detaliojo plano projektui pritarti, rekomenduojant autoriams:
- LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pateikti svarstyti techninį projektą;
- Detaliojo sklypo projekte mažinti numatomo žemesniojo korpuso aukštingumą, kad planuojamas pastatas neviršytų esamo pušyno aukščio;
- Apibendrinti užstatymo ribą.
LASKAO Architektūros ir urbanistikos tarybos nariai nepritaria ankstesniuose Girulių teritorijos planavimo dokumentuose numatomai įvažiavimo į kompleksą kelio jungčiai su planuojama gatve iš Labrenciškių, dėl ko turėtų būti iškirsti brandaus miško plotai.
Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatyti žemės sklypo Smiltynės g. 34 detaliojo plano projektiniai pasiūlymai, parengti UAB „Jūros kranto rezidencija“ iniciatyva. Sklype Smiltynėje, šalia jūros, kur bendrovė nuosavybės teise valdo sovietmečiu statytą pastatą, kuriama drąsi visuomeninio informacinio centro vizija.
Projektą komiteto nariams pristatęs architektas Edgaras Neniškis teigė, jog idėja grindžiama kitų UNESCO globojamų teritorijų patirtimi, kur sėkmingai plėtojami lankytojams bei poilsiautojams skirti paslaugų centrai. 1700 kv. m ploto statinyje Smiltynėje projekto rengėjai įkurdintų Kuršių nerijos nacionalinio parko administraciją, informacinį centrą, muziejų, baseiną su pašildomu vandeniu, pirtis, dviračių nuomos punktą, kavines, konferencijų salę, poilsio kambarius, tualetus, dušus, ant kopos numatyta apžvalgos aikštelė bei gelbėtojų patalpos. Bene įdomiausias priešprojektinių pasiūlymų elementas – iš prieškopio į pajūrį nusidriekiantis ilgas takas-tiltas. Jis, anot projekto rengėjų, būtų daug patogesnis nei dabar šioje vietoje egzistuojantis takas į aukštą kopagūbrį – juo lengviau jūrą pasiektų tiek sveikieji, tiek neįgalieji.
Teritorijų planavimo komiteto narių daugumai pritarus, projektas bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto tarybai. Anot konservatoriaus M. Usonio, tako-tilto idėja labai drąsi ir sprendimui priimti nepakanka keturių politikų, reikia išgirsti daugiau nuomonių.
Beje, net Tarybos politikų pritarimas negarantuoja, jog projektas bus realizuotas. Jo iniciatoriai dar turės įveikti esamus įstatyminius barjerus, nes centro vizija neatitinka dabar Kuršių nerijos nacionaliniame parke galiojančių planavimo dokumentų nuostatų. Architektė Danutė Zubavičienė Teritorijų planavimo komiteto narius informavo, jog priešprojektiniai pasiūlymai jau buvo pristatyti KNNP konsultacinei tarybai ir ši jai neprieštaravo.
Naujiems uosto gilinimo planams – ne
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtiems Klaipėdos pilies bastionų komplekso atkūrimo pirmojo etapo projektiniams pasiūlymams, tačiau neigiamai įvertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengtą Malkų įlankos akvatorijos gilinimo poveikio aplinkai vertinimo programą. Motyvas – nepakankama informacija, koks gilinimo tikslas. Poveikio aplinkai vertinimo programą parengusios UAB „Ekosistema“ atstovai teigė, jog Malkų įplaukos kanalą planuojama išgilinti iki 13 metrų gylio tam, kad pietinėje uosto dalyje būtų galima priimti didesnės grimzlės laivus ir taip didinti krovą. Tai esą aktualu bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, planuojančiai mažinti laivų statybos ir remonto darbų apimtis ir imtis krovos. Tokia informacija Miesto planavimo departamento vadovo K. Macijausko ir politikų neįtikino. Poveikio aplinkai vertinimo programai nepritarta, ji bus svarstoma Taryboje.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu jau planuojami tolesni Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbai. UAB „Uostamiesčio projektas“ Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatė Pilies bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo I-ojo etapo techninį projektą.
Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtinta strateginė piliavietės atkūrimo vizija numato 3 šios vietos atgimimo etapus, kurių galutinis tikslas – senosios pilies atstatymas. 1-ajame etape, kuris planuojamas 2010-2013 metais, turėtų būti atkurtos šiaurinė ir rytinė kurtinos, įrengiant jose Mažosios Lietuvos istorijos muziejui reikalingas ekspozicines-edukacines erdves, sutvarkytas pilies kiemas, priėjimai.
Archeologai jau nubrėžė tikslią Pilies „žvaigždę“
Projekto vadovė Snieguolė Stripinienė teigė, jog naujausi archeologų tyrimai jau leidžia apibrėžti tikslią piliavietės teritoriją – mokslininkams šią vasarą pavyko nustatyti iki šiol neaiškų pietinių bastionų kontūrą. Jau žinoma, jog vadinamoji tvirtovės „žvaigždė“ nusidriekia net į „Baltijos“ laivų statyklos teritoriją. Be to, per kasinėjimus šiaurinėje piliavietės dalyje aptikti radiniai leidžia daryti prielaidas čia buvus 13-ojo amžiaus priešpilio kultūrinį sluoksnį. Archeologai sakė aptikę itin vertingų dalykų: 13-ojo amžiaus medinį grindinį, židinio vietą. Miesto užuomazgos ženklų čia tikimasi rasti ir daugiau, atliekant išsamesnius kasinėjimus. Parengtame Pilies bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo I etapo projekte architektai sakė jau įvertinę naujausius archeologų duomenis.
Projekte – kurtinų atkūrimas ir ekspozicija po stiklu
Projekto autoriai siūlo kurtina sujungti jau esamus princų Fridricho ir Karlo bastionus, suformuojant ištisinį pylimą su praėjimu link uosto krantinių. Dviaukštę šiaurinę kurtiną siūloma pritaikyti muziejaus ekspozicijai. Į statinį, kaip grindų fragmentą, numatoma integruoti ir šioje vietoje išlikusią 23 metrų skermens II pasaulinio karo laikų gelžbetoninę pabūklo platformą. Specialistų teigimu, jos išardyti neįmanoma. Be to, militaristinis statinys taip pat yra saugotina vertybė.
Gruntu užpilta ir apželdinta kurtina turėtų nusidriekti ir rytinėje piliavietės dalyje. Ji, projektuotojų siūlymu, turėtų būti pritaikyta konferencijų salėms įrengti. Čia numatyta ir kavinė.
„Uostamiesčio projektas“ pasiūlė keisti ir dabartinę pilies liekanų ekspoziciją, ardyti esamas stogines, vietoj jų ir dar būsimų atodangų vietose montuoti metalo ir stiklo konstrukcijas. Esą stoginės nesaugo pilies atodangų nuo orų poveikio, yra nepralaidžios šviesai, čia neįmanoma užtikrinti vertybių apsaugai reikalingo temperatūrinio režimo. S. Stripinienės teigimu, ekspozicija po stiklu bus patraukli lankytojams, joje net šaltuoju metų laiku galės darbuotis archeologai.
Vidinę teritorijos dalį siūloma tvarkyti minimaliai. Formuojamą aikštę užpilti skalda, neišlikusių kurtinų ir bastionų vietas – apželdinti veja. I-ajame etape architektai siūlo rekonstruoti ir dabartinį kelią į Kruizinių laivų terminalą. Nors paaiškėjus tiksliems piliavietės kontūrams, neabejojama, jog šis kelias kerta bastionus, jo remontą numatę projektuotojai čia pasiūlė įrengti šaligatvių ir dviračių takus.
Įgyvendinus projekto sprendinius, anot autorių, bus atkurtas pilies bastionų ir kiemo aikštės planinis vaizdas, leisiantis suvokti buvusio pilies komplekso visumą.
Ekspertai projektui nepritarė
Ekspertų taryba pateiktam projektui nepritarė, rekomenduodama autoriams jį tobulinti. Motyvas – piliavietės teritorija miestui labai svarbi, tad čia negalimi jokie atsitiktiniai sprendimai. Bene daugiausiai kritikos sulaukė projektuotojų siūlymas tvarkyti esamą kelią į Kruizinių laivų terminalą, rengti takus pėstiesiems ir dviratininkams. Ekspertė L. Šliogerienė, tokį sprendinį pavadino nusikaltimu. A. Mureika pabrėžė, jog bastionų kontūras, vadinamoji „žvaigždė“ yra vertingiausioji šios teritorijos savybė, kuri turi būti saugoma, o norima investuoti į kelią, kuris eina tiesiog per bastionus. Juolab kad jo remontui ketinama panaudot lėšas, skirtas pilies atkūrimui. Sutvarkytas kelias, anot eksperto, gali tapti rimta kliūtimi tęsiant tolesnius archeologinius tyrimus, pilies atkūrimo darbus. Toks sprendinys būtų naudingas tik Kruizinių laivų terminalą ir jo aplinką administruojančioms komercinėms struktūroms, o ne miestui,- pabrėžė A. Mureika. Ekspertai projekte pasigedo ir kitų svarbių detalių: koks bus įėjimų į kurtinas vaizdas, aiškių lankytojų srautų judėjimo schemų. Kaip neefektyvus ir netinkamas piliavietei įvertintas ir stiklinis autentiškų pilies liekanų denginys, vaizdžiai pavadintas šiltnamiu.
Dalia Grikšaitė
LASKAO atstovė spaudai
Kiekvienas metų laikas savaip gražus ir mielas, kiekvienas laiko tarpsnis – unikalus, duotas tik tau ir, deja, nepakartojamas. Džiaukimės tuo, ką turime, priimkime tai, ką likimas dar dovanos. Brandžios sukakties proga – sveikatos, daug daug gražių akimirkų ir neišsenkančio optimizmo Tau, Laimute. Džiaukis ir džiugink!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Kaip galėtų atrodyti uostamiestis po kelerių ar keliolikos metų? Į šį klausimą geriausiai atsakytų detaliuosiuose planuose bei architektų vizijose užfiksuota Klaipėdos plėtra. „Vakarų ekspresas” tęsia rašinių ciklą, supažindinantį su miesto ateitimi.
Ne vienas popieriuje „nusėdęs” projektas dar laukia savo sėkmės valandos – pakankamai atsigavus nekilnojamojo turto rinkai ir atsiradus lėšų, statytojai viliasi vėl kibti į darbą ir atgaivinti savo senus planus.
Bet yra ir tokių, kurių likimas neaiškus. Vienas iš jų – maždaug 5 hektarų ploto teritorijoje, kurioje kadaise stovėjo audimo fabrikas „Trinyčiai”, planuotas gyvenamosios ir komercinės paskirties kvartalas. Tik per plauką jis nebuvo pradėtas statyti – yra išduotas netgi statybos leidimas, o teritorijoje stovėję seni pastatai jau seniai nugriauti.
Užklupusi krizė šią teritoriją paliko su daugybe nežinomųjų – šiuo metu vykdoma žemę nuomojusios ir kvartalą planavusios bendrovės „VIPC Klaipėda” bankroto procedūra.
„Teritorija, kol bus parduodamas „VIPC Klaipėda” turtas, disponuojame mes. Neseniai ją aptvėrėme dėl saugumo ir estetikos sumetimais.
Leidimas statyti išduodamas dešimčiai metų, taigi pirkėjas galės toliau tęsti projekte numatytus darbus arba keisti ką nors – apie tai ką nors pasakyti kol kas sudėtinga”, – sakė bankroto administratorės – UAB „Valeksa” – įgaliotas asmuo Darius Daubaras.
Buvusio „Trinyčių” fabriko pastatai ruošiantis statyboms buvo pradėti griauti dar 2007-ųjų pabaigoje, tikėtasi, jog maždaug per metus pradės kilti naujas kvartalas, tačiau darbai taip ir neprasidėjo.
Per maždaug penkerius metus gamybinė teritorija turėjo pasikeisti neatpažįstamai. Čia planuoti daugiabučiai, kuriuose turėjo būti įrengta apie 1000 butų – iš viso apie 75 tūkst. kvadratinių metrų parduodamo ploto.
Didesnioji dalis gyvenamųjų namų turėjo būti 8 aukštų, kai kurie – ir žemesni. Kvartalo akcentu būtų tapęs iki 84 metrų aukščio iškilęs pastatas.
Kai kur pirmuosiuose pastatų aukštuose buvo numatyta ir šiek tiek komercinio ploto. Prieš trejus metus planuotų investicijų dydis siekė apie 300 mln. litų.
Skaičiai ir faktai
Medvilnės audimo fabrikas buvo įkurtas 1923 metais. Jo įkūrėjai – broliai A. ir R. Fainbergai.
1938 metais „Trinyčiai” buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje.
Po karo nuniokota gamykla buvo atstatyta 1945 metais, o vėliau – dar ne kartą rekonstruota.
1993 metais „Trinyčiai” tapo privataus kapitalo įmone, vėliau bankrutavo.
GIEDRĖ NORVILAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"