Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, užuot planavęs naujo pastato atsiradimą Danės skverelyje, turi surengti konkursą, kuriame ši vieta bus svarstoma lygia greta su kitomis trimis preliminariai numatytomis.
Tokią perspektyvą naujojo teatro kontūrams apibrėžti regi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai bei Architektų sąjungos atstovai, vakar mero Rimanto Taraškevičiaus kvietimu susirinkę į pasitarimą.
„Oficialiai pareiškiu – noriu sklypo. Ką ir kaip greitai turime padaryti, kad jis būtų suformuotas?” – susirinkusiųjų teiravosi Klaipėdos galva, kurio adresu pastaruoju metu nesyk skriejo priekaištai, neva jis nenorįs naujo Muzikinio teatro pastato.
Birželio pradžioje LR Vyriausybei pritarus nuostatai, kad šis projektas yra reikšmingas ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai valstybės kultūrai, teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė išreiškė nuomonę, kad nagrinėjant naujojo teatro statybų temą nėra reikalo grįžti prie vietos klausimo.
Jį esą jau išsprendusi prieš porą metų atlikta galimybių studija ir investicinis projektas, kuriuose kalbama apie sklypo formavimą Danės skvere, prie bendrovės TEO LT pastato. Vadovė Klaipėdos savivaldybei siūlė skubos tvarka suformuoti šį sklypą.
„Jūs išmanote visas procedūras – prašau padėti mums jas atlikti”, – pasitarime į savivaldybės specialistus kreipėsi teatrui atstovavusi vadovės pavaduotoja Inga Gelžinytė.
Anot jų, skubėti vargu ar būtų įmanoma. Mat esminis dokumentas būsimojo teatro atsiradimo istorijoje esąs ne minėtasis Vyriausybės pasitarimo protokolas, o miesto Bendrasis planas, kuriame numatyta, kad vieta naujajam teatrui tegali būti parinkta konkurso būdu.
Šiam juridiniam reikalavimui pritaria Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. Jos teigimu, nepaisant nesyk viešai nuskambėjusios nuomonės, kad naujajam teatrui tinkama vieta – Danės skveras, architektai nėra tikri, kad ji iš tikrųjų tinkamiausia.
Konkurse būtų nagrinėjamos keturios vietos naujajam teatrui atsirasti – minėtasis skveras, Atgimimo aikštė (išplėtus ir rekonstravus senąjį pastatą), Šiaurės ragas bei Vasaros estrada. Tokioms alternatyvoms yra pritarusi ir Lietuvos architektų sąjungos taryba.
Pasak R. Staševičiūtės, tokios konkurso sąlygos su tuomet Muzikiniam teatrui vadovavusiu Ramūnu Kaubriu buvo suderintos 2007-aisiais, buvo numatytos ir lėšos jam rengti. Po teismo į vadovo postą sugrįžus A. Žigaitytei-Nekrošienei, pinigai buvo skirti galimybių studijos rengimui. Šiemet jos buvo atnaujintos, tačiau konkursas iki šiol nepaskelbtas.
„Galima jas vėl pakoreguoti ir jį skelbti. Svarbu, kad būtų garantuotas prizinis fondas, kuriam reikėtų 20-30 tūkst. litų – iš patirties žinome, kad solidžios premijos visuomet garantuoja gerą konkurso lygį”, – sakė R. Staševičiūtė.
Sąmatos parengimu ir konkurso organizavimu pasirūpintų LAS Klaipėdos skyrius, Muzikinis teatras turėtų užtikrinti konkurso finansavimą.
Anot specialistų, šiemet surengus architektūrinį konkursą, sklypo detalusis planas būtų rengiamas kitąmet – lėšos šiai procedūrai numatytos 2011-ųjų Klaipėdos biudžete.
Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė priminė buvusio kultūros ministro Jono Jučo žodžius, kad iki 2013-2014 metų negali būti nė kalbos apie naujojo teatro statybas – pirma esą reikia pabaigti Dramos teatro rekonstrukciją.
„Apie Muzikinio teatro reikalus kalbėsiuos jau su penktuoju kultūros ministru”, – pastebėjo rotaciją ministerijoje, kuriai šią savaitę pradėjo vadovauti Arūnas Gelūnas, nebe pirmus metus stebintis miesto meras.
Politiko teigimu, svarbu pasiekti, kad naujasis teatras Kultūros ministerijos būtų oficialiai pripažintas strateginio finansavimo objektu, paskyrus konkrečius metus sumanymams paversti kūnu – klaipėdiečiai iš ministerijos iki šiol pasigenda ryžtingų veiksmu plėtojant naujojo teatro projektą.
Valerija Lebedeva
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Jeigu dviratininkų važiavimo kultūra besipiktinantiems politikams pavyks miesto rezervuose rasti lėšų, dar šiemet gali būti reformuotas dviračių eismas senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje.
Teritorijų planavimo komiteto nariams planą, kaip „nukrapštyti“ dviratininkus nuo siaurų centrinės miesto dalies šaligatvių į bendrą gatvės eismo srautą, šiandien pristatė Miesto tvarkymo departamento direktorius L. Dūda. Anot jo, dėl Tiltų gatvės didesnių problemų nebus – ženklais apribojus transporto įvažiavimą į senamiestį, čia sumažėjo automobilių srautai, tad dviratininkai gali važinėti gatve kartu su visuomeniniu transportu. Atkarpoje nuo Biržos tilto iki H. Manto ir Liepų g. sankryžos jiems jau reikėtų važiuoti ant šaligatvio pažymėtu taku, Herkaus Manto gatvėje (iki Lietuvininkų aikštės) – vėl grįžti į bendrą su automobiliais srautą, paliekant šaligatvį pėstiesiems. Tolesnis dviratininkų maršrutas turėtų nusidriekti Šaulių g., per naująjį tiltą ir dviračių takais pajūrio link.
Skaičiuojama, jog tokios tvarkos įgyvendinimas kainuotų maždaug 50-60 tūkst. litų. Jie būtų išleisti naujiems ženklams, šviesoforinių sankryžų pertvarkymui bei eismo Vytauto gatve reorganizavimui. Lėšų tam šiuo metu neturima, tad valdininkai reformą būtų linkę atidėti kitai vasarai. Su tuo kategoriškai nesutiko Teritorijų planavimo komiteto narys, konservatorius M. Usonis. Jo teigimu, problemos sprendimo atidėlioti negalima, nes tai, kaip dviratininkai važinėja šaligatviais, yra baisu… Klausimą dėl lėšų projektui įgyvendinti jis pasiūlė svarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje. Komiteto nariai tam pritarė.
Į klausimą, o kas bus su šaligatviuose raudonomis trinkelėmis pažymėtais takais, kurie visuomenei ilgą laiką buvo pristatomi kaip dviračių takai ir jais žmonės jau priprato važinėtis, L. Dūda atsakė, jog Kelių eismo taisyklėse neparašyta, jog raudona spalva reiškia dviračių taką…
Pritarta senamiesčio aikštės koncepcijai
Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė projektavimo firmos „Pilis“ parengtai teritorijos tarp Didžiojo Vandens, Pasiuntinių, Tomo ir Vežėjų gatvių detaliojo plano koncepcijai. Ja siūloma dalį dabartinės senamiesčio aikštės užstatyti visuomeninės paskirties pastatu, pažymėti čia dar 16 a. egzistavusią pirmają miesto laivų statyklą, išnykusios gatvės gatvės liniją, o dalyje – įrengti fontaną, žymintį sunykusią Danės senvagę. Koncepcija parengta atlikus išsamią šio senamiesčio kvartalo istorinę urbanistinę analizę.
Klaipėdos apskrities architektų bendruomenė liepos 2-ąją jau 10-ąjį kartą minės Tarptautinę architektų dieną. „Darni aplinka – darnus žmogus!“ – toks šiemetinės architektų profesinės šventės moto, atspindintis bendraeuropinį siekį planuoti aplinkos plėtrą taip, jog šiandienos sprendimai neapribotų ateinančių kartų galimybių tenkinti savo poreikius.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) nariai liepos 2-ąją vėl sės ant dviračių ir su darnos idėja keliaus į Melnragės pajūrį, kurį netolimoj ateity gali kardinaliai pakeisti uosto plėtros projektai. Čia akcijos dalyviai planuoja „įkultūrinti“ bendramiestinio naudojimo teritoriją tarp Šiaurinio molo ir pagrindinio tako prie jūros. Anot akcijos iniciatorių, žalioji Melnragės pakrantės juosta šiandien toli gražu neprimena sutvarkytos, jaukios poilsio vietos. Tad kūrybinis desantas ją ketina pagražinti vietoje sukurtomis instaliacijomis, taip apeliuojant į visuomenę, jog aplinkos grožis ir darna priklauso nuo visų mūsų pastangų. „Net jeigu prieš Melnragę vis dėlto būtų pastatytas giliavandenis uostas, jeigu miesto bendruomenė netektų dalies reakreacinės zonos, jai turi būti kompensuota. Ir ne taip, kaip iki šiol priimta – viename ar kitame jau egzistuojančiame parke pasodinant medžius, bet kuriant naujas rekreacines zonas. Tokiose situacijose turėtų veikti principas „aras už arą“,- taip darnią aplinkos plėtrą įsivaizduoja akcijos sumanytojai, jaunoji LAS KAO architektų karta. Beje, meninės improvizacijos pajūryje bus vainikuotos kovos dvasia – tiesiog paplūdimyje įvyks draugiškos futbolo rungtynės.
Tradiciškai liepos 2-ąją, Tarptautinę architektų dieną, visuomenei bus pristatytas ir kasmetinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) leidinys, apibendrinantis praėjusių metų darbus. Katalogas „Klaipėdos architektūra 2009”, įžanginiame žodyje vaizdžiai pavadintas „architektų išpažintimi“, apžvelgs svarbiausius šios kūrybinės bendruomenės projektus, kurie jau spėjo tapti miesto aplinkos dalimi, ar dar laukia realizavimo. Kartu su leidiniu LASKAO patalpose (Daržų g. 10, Bažnyčių g. 4) bus pristatyta ir 2009-ųjų architektų darbų paroda, pagerbti visuomenės ir kolegų pripažinimą pelniusių projektų autoriai.
„Kiekvienais metais džiaugiuosi kolegų nuveiktais darbais: ar tai būtų reikšmingi visuomeninės paskirties objektai, ar nedideli interjerai, kurie sukurti profesionaliai ir talentingai. Architektai-profesionalai žino, kad nėra didelių ar mažų užsakymų – visi jie reikšmingi ir svarbūs, jeigu išplečia kūrybinės erdvės ribas“,-sakė LASKAO valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė, kviesdama kolegas ir visuomenę į Architektų dienos renginius.
KVIETIMAS
ŠVĘSTI TARPTAUTINĘ ARCHITEKTŲ DIENĄ
Šventės moto: „Darni aplinka – darnus žmogus!“
Šventės data: 2010 m. liepos 2 d. (penktadienis)
PROGRAMA
Architektų sąjungoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda)
12 val. Leidinio Klaipėdos architektūra 2009” pristatymas, architektų darbų parodos atidarymas. Globėja – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto trečio kurso studentų, pretenduojančių į metinę LASKAO stipendiją, darbų ekspozicija.
14 val. Darnumo akcijos – dviračių žygio į Melnragę startas Menų kieme.
14.30 val. Meniškai kūrybinės improvizacijos ir draugiškos futbolo rungtynės.
Menų kieme
18 val. neformalus bendravimas, kūrybinių improvizacijų pajūryje vaizdo peržiūra ir aptarimas, rungtyniavusių apdovanojimas.
Maloniai kviečiame į šventę atvykti dviračiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis, pasirūpinti įrankiais improvizacijai, apranga futbolui, atributika sirgimui ir priemonėmis nuotaikos palaikymui bei jėgų papildymui.
Labai laukiame visų architektų bendruomenės narių ir artimųjų.
NUTARTA: Teritorijos tarp Didžiojo Vandens, Pasiuntinių, Tomo ir Vežėjų gatvių detaliojo plano koncepcijai pritarti, rekomenduojant jos autoriams koncepcijos stadijoje parodyti architektūrinius sprendinius, brėžiniuose tikslinti buvusios upės vagos vietą.
NUTARTA: Žemės sklypo Liepų g. 85A, Klaipėdoje detaliojo plano sprendiniams nepritarti, formuluojant šias pastabas:
- Sklypo teritorija planuojama esant neparengtai visos teritorijos tarp Danės upės vingio, Liepų g., Šiaurės pr. ir Pievų g. detaliojo plano (projektinių siūlymų, koncepcijos), todėl neaiškūs planuojamo kvartalo ryšiai su gretimomis teritorijomis.
- Siūlomas užstatymo intensyvumas yra per didelis.
Ne vienerius metus uostamiestyje vykusi diskusija dėl vadinamosios „Dienovidžio“ aikštės ateities, regis, turėtų baigtis.
Teritorijos tarp Didžiojo Vandens, Pasiuntinių, Tomo ir Vežėjų gatvių perspektyvą apibrėžiantis detaliojo plano koncepcijos projektas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje buvo įvertintas itin palankiai.
Planuojamos teritorijos plotas – vos 0,3 ha. Neužstatyta aikštė su padrikais želdinių masyvais miestiečiams dažniausiai tarnauja kaip tranzitinė erdvė į senamiesčio traukos taškus. Ji stokoja jaukumo ir funkcionalumo. Teritorijos koncepcijos projekto autoriai – projektavimo firma „Pilis“ – siūlo išsaugoti šios senamiesčio erdvės visuomeninę-bendrojo naudojimo paskirtis, tačiau dalį sklypo užstatyti. Galimas variantas – Lėlių teatro pastatų kompleksas, kuris galėtų atsirasti greta Tomo g. Likusios aikštės dalies grindinyje pažymėti šioje vietoje egzistavusios istorinės gatvės liniją, o zoną šalia Didžiojo Vandens gatvės „paversti“ upe, t.y. įrengti fontaną, kuris simbolizuotų kadaise čia buvusią upės vagą. Beje, sklypo kampelyje prie Vežėjų ir Tomo g. sankirtos numatyta vieta meniniam akcentui ar kitokiam objektui, kuriuo būtų galima įamžinti ir vieną įdomiausių šio kvartalo praeities faktų –16 a. čia egzistavusią laivų statyklą.
Koncepcijos projekto vadovė Ramunė Staševičiūtė teigė, jog tokius sprendinius padiktavo atlikta šios senamiesčio vietos istorinė – urbanistinė analizė (aut. E. Andrijauskas). Tyrinėjant kvartalo raidą nuo 15 a. (kuomet prie Danės senvagės ėmė rastis pirmieji statiniai) iki 20 a., konstatuota, jog vertingiausia šios vietos urbanistinė struktūra buvo susiformavusi 18 a. pabaigoje -19 a. viduryje. Nors upės vaga tuo laiku jau buvo išnykusi, tačiau visa kvartalo struktūra įvertinta, kaip miesto formavimosi palei upę pavyzdys, kurio stilistiką būtų vertinga plėtot ir kuriant ateities projektus.
Danės kilpos konversija prasideda pagal stichišką scenarijų
Ekspertų taryba nepritarė UAB „Pajūrio mediena“ užsakymu parengtiems teritorijos Liepų g. 85A detaliojo plano sprendiniams, numatantiems 15 ha pramoninės teritorijos konversiją į gyvenamosios-komercinės paskirties zoną.
LAS KAO architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai esminių priekaištų pristatyto projekto autoriams neturėjo. Neigiama išvada – signalas Klaipėdos miesto savivaldybei, nepaisiusiai ankstesnių Ekspertų tarybos rekomendacijų parengti bendrą visos pramoninės teritorijos tarp Liepų g., Šiaurės pr., Pievų g ir Danės upės detalųjį planą ir tik tada pradėti atskirų jos dalių planavimą.
40 hektarų ploto prie Danės kilpos konversijos perspektyvos ir galimi jų plėtros scenarijai Ekspertų taryboje svarstyti dar 2008-aisiais. Jau tuomet neabejota, jog patrauklioje, netoli miesto centrinės dalies esančioje teritorijoje veikiančios pramonės įmonės turės užleisti gyvenamajai, komercinei bei visuomeninei statybai. Tačiau tam, kad šis procesas nebūtų stichiškas ir nevaldomas, miesto valdžiai siūlyta imtis iniciatyvos formuojant planavimo kryptis, apibrėžiant sąlygas kokybiškai naujų kvartalų gyvenimo, darbo ir poilsio aplinkai sukurti.
Po dviejų metų Ekspertų tarybai pristatyti detaliojo plano sprendiniai, nagrinėjantys tik UAB „Pajūrio mediena“ teritorijos perspetyvas, buvo sutikti prieštaringai. Dalis Ekspertų tarybos narių sveikino, jog pagaliau žengtas pirmasis realus žingsnis „atkovojant“ iš pramonininkų patrauklias teritorijas, dalis piktinosi, jog šis procesas vis dėlto prasideda stichiškai: planuojama tik dalis teritorijos ir dėl to kyla daug neaiškumų, kas ir kaip numatoma gretimybėse, kaip vienas kvartalas sąveikaus su kitu ir t.t.
Planuose – 10 tūkst. gyventojų
Projekto autorius – UAB „Progresyvūs projektai“ – „Pajūrio medienos“ teritorijoje planuoja intensyviai užstatytą gyvenamąjį-komercinį kvartalą. Projekto vadovės A. Taurosevičienės teigimu, čia turėtų būti pastatyta apie 170 tūkst. kv. m parduodamo ploto, apie 3000 gyvenamųjų būstų, kuriuose galėtų apsigyventi iki 10 tūkst. gyventojų. Pastatų aukštis – nuo 3 iki 9 aukštų. Visas kvartalas projektuojamas ant platformos, po kuria būtų „paslėpta“ visa inžinerinė infrastruktūra ir gyventojų bei komercinių plotų naudotojų transportas. Kvartalo akcentas – žalioji ašis, „verianti“ visą planuojamą teritoriją. Įvažiavimai į kvartalą iš Liepų bei Pievų gatvių.
Dalia Grikšaitė, LASKAO atstovė spaudai
Dėl LAS KAO organizuojamos Architektų dienos šventės renginių liepos 1 d.
NUTARTA: Iki Architektų dienos šventės, š.m. liepos 1 d., parengti ir išleisti kasmetinį leidinį „Klaipėdos architektūra 2009”, parengti 2009 m. Klaipėdos architektų darbus reprezentuojančią parodą. Rinkti pasiūlymus dėl galimos pramoginės šventės programos.
Dėl klausimų, susijusių su Leonardo da Vinci programos vykdymu.
NUTARTA:
1.Patvirtinti darbo grupę ir dalyvių atrankos komisiją;
1.1. Darbo grupė: Ramunė Staševičiūtė (LASKAO valdybos pirmininkė), Mantas daukšys (LASKAO valdybos narys – projekto vadovas), Darius Raišutis (LASKAO atsakingas sekretorius – projekto koordinatorius), Gintautė Jonušienė (LASKAO buhalterinę apskaitą tvarkačios įmonės UAB „Febė” vadovė – projekto finansininkas);
1.2.Atrankos komisija: Mantas Daukšys (LASKAO valdybos narys – projekto vadovas), Vigilija Paulionienė (LASKAO valdybos narė), Vaida Atienė (LASKAO valdybos narė);
2. Patvirtinti kandidatų atrankos vykdymo tvarką bei kriterijus;
3.Išsiaiškinti su projektą administruojančiu švietimo mainų paramos fondų dėl galimybės apdrausti sutartis su atrinktais projekto dalyviais dėl galimos rizikos neįvykdžius sutartyse numatytų įsipareigojimų.
Eismą Baltijos prospektu netolimoj ateity keis grandioziniai čia esančių didžiųjų žiedinių sankryžų pertvarkymai. Teritorijų planavimo komitetui pristatyta Baltijos pr. ir Šilutės pl., Baltijos ir Taikos prospektų sankryžų detaliojo plano teritorijos raidos koncepcija, kuriai politikai pritarė be didesnių diskusijų.
Projekto autoriai – UAB „Hidrostatybos projektai“ (proj. vadovas A. Natkus) – šios svarbios transporto arterijos pralaidumo problemas pasiūlė spręsti įrengiant dviejų lygių sankryžas. Po Baltijos pr. ir Šilutės plento žiedine sankryža pasiūlyta „pakišti“ pastarojo transporto srautus, tam įrengiant iškasas. Analogiškas scenarijus planuojamas ir Baltijos bei Taikos prospektų sankryžoje – į iškasas čia „leistųsi“ Taikos prospektas. Dar vienas požeminis pravažiavimas planuojamas ir Baltijos pr. bei Minijos gatvės sankryžoje. Visos šios miesto transporto sistemos „revoliucijos“ priežastis – greta „Smiltynės perkėlos“ numatomas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas bei su jo atsiradimu prognozuojami didesni transporto srautai.
Baltijos prospekto pertvarkymus planuojantys projektuotojai teigė, jog pasiūlytas iškasų variantas yra pigesnis ir efektyvesnis nei pradžioje sklandžiusi tiltų per žiedines sankryžas idėja (iškasų projekto preliminari vertė – 27 mln.Lt, tiltų – 33 mln.Lt). Esą keliant transporto srautus į viršų, didėtų triukšmas ir tarša, o leidžiant juos žemyn – poveikis aplinkai bus nežymus. Anot „Hidrostatybos projektų“ atstovų, higienistai, vertinę šiuos projektus, net nerado priežasčių siūlyti kokių nors specialių priemonių triukšmo ir taršos problemoms spręsti. Tam esą Baltijos prospektas pakankamai apželdintas, gyvenamieji namai gana toli nuo gatvių.
Tiesa, šie teiginiai neįtikino kai kurių Teritorijų planavimo komiteto narių. M. Usonis piktinosi, jog jau dabar Baltijos pr. gyventojai skundžiasi automobilių keliamu triukšmu, o kas bus, kai ši gatvė taps krovinių išvežimo iš uosto tranzitiniu koridoriumi? Politikui spaudžiant, projekto autoriams vis dėlto rekomenduota ieškot priemonių, kaip mažinti galimą Baltijos pr. gyventojų diskomfortą.
Teigiamais pokyčiais, pagerinsiančiais Baltijos pr. gyventojų aplinką, projektuotojai pavadino numatomas saugias pėsčiųjų perėjas: tai bus tiltai arba požeminiai tuneliai. Šiandien įprastų „zebrinių“ perėjų šioje vietoje nebeliks, to neleidžia tokio lygio magistralės normatyvai.
Valstybinės žemės plotai masina kaimynus
Teritorijų planavimo komitete pritarta žemės sklypo Skinijos g. 3 bei greta esančios valstybinės žemės detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (proj. vadovas A. Kilišauskas). Privatiems asmenims priklausantį 0,15 ha ploto sklypą norima dalinti į tris dalis, jose numatant gyvenamosios ir komercinės paskirties statybų galimybes. Šalia sklypo esantis 5 arų laisvos valstybinės žemės plotas, rengiant tolesnius planavimo dokumentus, taip pat turėtų tapti oficialiu sklypu, kuris galėtų būti parduotas aukcione. Jį, esant tokiai galimybei, pageidautų įsigyti ir Skinijos g. 3 sklypo savininkai.
Laisvu 4 arų valstybinės žemės plotu oficialiai naudotis pageidauja ir pajūrio kavinės, esančios Stovyklų g. 2, savininkai. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė jų iniciatyvai rengti detalųjį turimo žemės sklypo planą (proj. vadovė J. Burbienė), kuriuo būtų numatyta esamo pastato rekonstrukcija. Čia projektuojama kavinė: 2 aukštų su mansarda bei įstiklinta terasa. Savo veiklą pajūryje plėtoti pageidaujantys verslininkai įsipareigoja sutvarkyti aplinką, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikšteles. Prie sklypo jungiamame valstybinės žemės plote, Teritorijų planavimo komiteto narių sprendimu, statyba nebus galima.
Po trejų metų tylos investuotojai vėl prabilo apie Smiltynės jachtklubo rekonstrukciją. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatyta Smiltynės jachtų uosto akvatorijos ir žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, kurią parengė bendrovės “Andrijauskas ir partneriai” Klaipėdos architektų biuras.
Ambicingas projektas įstrigo
Jachtklubo savininkų UAB “Dommo Nerija” įkurtos viešosios įstaigos “Klaipėdos jachtklubas” direktorius Kęstutis Taletas teigė, jog grįžtama prie planavimo proceso pradžios, nes prieš trejus metus architektūriniame konkurse išrinkto projekto taip ir nepavyko realizuoti. Bendrovės “Arso” pateikta projekto idėja, architektų bendruomenės įvertinta itin palankiai, deja, nesulaukė derinančių žinybų palaikymo. Anot investuotojų, projektas numatė apie 15 tūkst. kv.m užstatymą, tam nepritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Bandymai koreguoti projektą nebuvo sėkmingi, galiausiai bankrutavo jį rengusi kompanija. Naują detaliojo plano koncepciją Ekspertų tarybos svarstymui pateikę jachtklubo valdytojai akcentavo, jog šįkart planuojamas tik 7000 kv.m užstatymas. “Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas yra ir bus, mes nebematome prasmės kovoti dėl didesnių apimčių projekto įgyvendinimo“,- sakė K. Taletas.
Kitas motyvas skubinti Smiltynės jachtų uosto antžeminės dalies projektavimą – š.m. birželį Smiltynėje prasidedantys jachtų uosto krantinių ir inžinerinės infrastruktūros rekonstrukcijos darbai. „Krantinės atsinaujins, norime atnaujinti ir žemės sklype esančius pastatus, kad jachtklubo svečiams galėtume teikti gero lygio paslaugas“,- teigė VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ vadovas. Anot K. Taleto, po rekonstrukcijos Smiltynės jachtų uoste galės švartuotis iki 70 įvairių gabaritų jachtų, per regatas – iki 100.
Kompromisas – Žvejų kaimelio stilistika
Projektuotojų parengta uostelio žemės sklypo detaliojo plano koncepcija, anot autorių, yra kompromisinis variantas, kuris turėtų tenkinti visas puses. Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrasis planas šioje vietoje skatina plėtoti tradicinę architektūrą, projekto autoriai būsimajam jachtklubui pasiūlė žvejų kaimelio stilistiką. Glaudžiai sustatytuose mediniuose pastatuose numatytos patalpos uosto administracijai, viešbučio kambariai svečiams, sandėliukai, dušinės, kt. svečių reikmėms būtinos patalpos bei paslaugos. Aplink sklypą suplanuota 120 vietų automobiliams statyti, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jų pageidautų trečdaliu mažiau.
Posėdžio dalyviai ir svečiai „kompromisinį“ siūlymą įvertino kritiškai. Pasiūlyta žvejų kaimelio stilistika esą neturi nieko bendro su Smiltyne, kuri nebuvo žvejų kaimas, čia buvęs vilų rajonas.
Posėdyje dalyvavę buriuotojų bendruomenės atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad investuotojai nesirūpina tuo, jog jachtklube išliktų elingas, jachtų remonto dirbtuvės, kad nenumatyta vieta jachtų saugojimui žiemą. Kęstutis Taletas žadėjo, jog būsimųjų pastatų fukcija dar bus aptariama su Lietuvos buriuotojų sąjunga. Tai, kad jachtklubas, pirmiausia, turi tarnauti buriuotojams, jachtų savininkams bei tenkinti jų poreikius, akcentavo ir Ekspertų tarybos nariai.
Rekomenduotas naujas konkursas
Pateiktai detaliojo plano koncepcijai ekspertai nepritarė. Pastabose akcentuota, jog LAS KAO Architektūros ir urbanistikos eskpertų taryba neigiamai vertina praktiką, jog nerealizuojami viešą architektūrinį konkursą laimėję projektai. „Tokiu atveju, kai projektas visuomenei reikšmingoje vietoje negali būti realizuotas dėl objektyvių priežasčių, siūlome skelbti pakartotinį konkursą, tikslinant jo sąlygas, užduotį ir tokiu būdu ieškant naujų teritorijos plėtros sprendimų“,- konstatuota išvadose. Projekto iniciatoriams ir autoriams rekomenduota siekti, kad detaliojo plano koncepcijos sprendiniai, atitinkantys naudotojų (jachtklubo) interesus, bei teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus, taptų pradiniais duomenimis naujam architektūriniam komplekso konkursui rengti, o galutinius sprendinius ir architektūrinę išraišką formuoti atsižvelgus į būsimo konkurso rezultatus.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
NUTARTA: Teritorijos tarp Pilies g., AB „Baltijos“ laivų statykla, uosto akvatorijos ir Danės upės detaliojo plano koncepcijai NEPRITARTI, koncepcijos užsakovams ir rengėjams suformuluojant pastabas:
1. Rengiama koncepcija nagrinėja miestui ir bendruomenei itin reikšmingą teritoriją, nustato jos plėtros prioritetus bei perspektyvinę raidą, todėl, LAS KAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nuomone, dokumento užsakovu ir finansuotoju negali būti šioje vietoje interesų turintis verslo subjektas. Teritorijos plėtros planai turi remtis tik miesto bendruomenės nuomone ir interesu. Siūlomi koncepcijos sprendiniai piliavietės teritorijos plėtros klausimu turi atitikti Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintą piliavietės teritorijos atkūrimo strategiją bei joje numatytą galutinį rezultatą – Klaipėdos pilies korpusų atkūrimą. Šis tikslas turėtų būti prioritetiniu, rengiant piliavietę supančios aplinkos sutvarkymo sprendinius, kad joje nebūtų sukurti nauji urbanistinės, vizualinės taršos šaltiniai.
2. LAS KAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba nepritaria sprendiniams dėl Pilies gatvės atkarpos išplatinimo iki 6 eismo juostų. Transporto srautų didinimas nemotyvuotas, nenagrinėjamas kitos galimos automobilių srautų mieste sureguliavimo alternatyvos.
3. Koncepcijoje nenagrinėtos svarbaus buvusios pilies elementų – ravelinų – atkūrimo galimybės. Jie itin reikšmingi buvusios pilies planinės struktūros suvokimui.
4. Siūlomi naujo užstatymo šalia Pilies gatvės ir „Baltijos“ laivų statyklos ribos sprendiniai kelia abejonių dėl galimos urbanistinės, vizualinės taršos aplink piliavietę sukūrimo. Šiais sprendiniais užkertamas kelias susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros vystymui, istorinės ravelinų vietos atstatymui ar pažymėjimui.
5. Siūlomas sprendinys teritorijoje esantį elingą panaudoti automobilių stovėjimo saugyklai įrengti – atmestinas, siūlant vietas automobiliams statyti numatyti teritorijoje greta Pilies gatvės, ar gretimuose sklypuose.
6. Abejotinas pasiūlytas susisiekimo su perspektyvoje atkurta piliaviete sprendinys: ar kompleksui aptarnauti būtų pakankamas tik vienas tiltelis.
7. Koncepcija nesprendžia inžinerinės infrastruktūros koridoriaus būsimiems pastatams aptarnauti klausimo.
8. Nepateikti mažosios laivybos infrastruktūros sprendiniai: kuro užpylimas, laivų saugojimas žiemą, remontas ir t.t.
9. Koncepcijoje pasigendama išnagrinėtų alternatyvių siūlymų visoms aukščiau išvardintoms pastaboms.
