Didžiausių švenčių metuose proga, architektams didžiausios sėkmės, meilės ir džiaugsmo darbuose
linki Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Sveikai mąstykime ateinančiais, kad sekančioms Kalėdoms jau būtume apdovanoti sveikesniu pasauliu.
Valdybos pirmininkas Mantas Daukšys
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021-11-25 d. apsisprendė: „netaikyti Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų planuojant ir projektuojant dengtą futbolo maniežą, kaip Klaipėdos miestui svarbų socialinį objektą, Klaipėdos Pempininkų mikrorajone“ (toliau – Sprendimas).
Viešai skelbiamuose, savivaldybės institucijų parengtuose sprendimo rengimo dokumentuose (aiškinamajame rašte, priemonių (projektų) detalizavime, darbo grupės dėl dengto futbolo maniežo posėdžio protokole) matyti klaida, vertinant, kad architektūrinio konkurso organizavimui reikalingi papildomi vieneri metai.
Vienerių metų terminas, kaip skelbiama, jau yra numatytas detaliojo plano keitimo procedūroms ir Architektūrinis konkursas galėtų būti rengiamas lygiagrečiai, tuo pat metu. Tuo tarpu Techniniam projektui būtina užduotis, neprieštaraujanti teritorijų planavimo dokumentui, taigi Techninis projektas negali būti pradėtas rengti anksčiau, nei bus tinkamai pakoreguotas ir patvirtintas detaliojo plano keitimas. Statybos techninis reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (privalomas ir viešojo administravimo subjektams) nurodoma: „Projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais“. Taigi. konkursui papildomų metų nereikėtų.
Bandymai pradėti projektavimą anksčiau, nei leidžia teisės aktai, skubinti procesą, jį iškraipant, yra ir neteisėti, ir tiesiogiai vedantys prie projektų kokybės bloginimo. Sprendimo rengėjams buvo žinoma, kad būsimo objekto šeimininkai, futbolo bendruomenės, sutinka, kad dengto futbolo maniežo statyba užtruktų ilgiau, bet būtų kokybiška. Projektų kokybės trūkumas – dažniausiai girdima projektų įgyvendinimo, statybos darbų pabrangimo priežastis, todėl savivaldybės institucijų siekis skubinti ir šio projekto rengimą, atrodo nepateisinamas.
Planuojamas 1500 vietų, tarptautinių renginių žiūrovams tarnausiantis statinys būtų reikšmingų gabaritų (stadiono dydžio), iki 25 m. aukščio, prie Baltijos prospekto, kuris savo ruožtu yra svarbi ir miestą ir šalį pristatanti, iš tarptautinės perkėlos vedanti arterija, todėl šis statinys yra svarbus ir Klaipėdos miestui ir šaliai. Statyba numatyta svarbiame, Klaipėdos miesto miegamuosius mikrorajonus jungiančiame želdyne, tokiam statiniui reglamentuota gyvavimo trukmė – nuo 50, iki 100 metų, todėl jo poveikis visokiems įvaizdžiams ir gyvenimo kokybei bus ypač reikšmingas ir ilgalaikis.
Architektūros įstatymu visuomenėje sutarta ir jai garantuota architektūrinių konkursų rengimo tvarka užtikrina procedūrų skaidrumą ir pasirenkamų sprendimų viešumą, t. y. savalaikį pristatymą visuomenei. Bandymai išvengti architektūrinio konkurso, rodo pastangas vengti viešumo ir vertinimo komisijų bei vertinimo kriterijų skaidrumo. Tokie proceso organizavimo būdai yra ir bus vertinami nepalankiai tiek profesionalų tarpe, tiek visuomenėje, o tokio darbo rezultatai nebus verti pasididžiavimo.
Savivaldybės institucijos turi visas galimybes naudotis projektavimo profesionalus vienijančios organizacijos – Lietuvos architektų sąjungos pagalba, prieš pasirenkant planuojamų objektų projektavimo būdą, kad labai svarbus pasirengimo ir užduočių formavimo darbas būtų kokybiškesnis, o rezultatai būtų vertinami palankiau. Bet taip kol kas nevyksta.
Architektas Mantas Daukšys.
Šis tekstas yra tik autoriaus nuomonė ir neatspindi nei jokios organizacijos, nei tinklapio valdytojo, kur jis skelbiamas, nuomonės.
Oro grupės nuotr.
Skelbiamas Želdyno palei Šilutės pl. nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr. Klaipėdoje projekto idėjos (koncepcijos) parengimo supaprastintas projekto konkursas.
Planuojamas želdynas randasi rytiniame pietinės Klaipėdos miesto dalies pakraštyje. Tai 1974-1985 m. sovietmečiu suplanuoto VII gyvenamojo rajono (arch. Ričardas Valatka, Gina Galdikienė, Juozas Mureika) prieigos, labiausiai urbanizuota ir mažiausiai vertingų želdynų turinti vieta mieste, šiuo metu kenčianti nuo triukšmo ir taršos.
Konkurso tikslas – pasiūlyti originalią Želdyno idėją ir konceptualius projektinius pasiūlymus,
geriausiai atitinkančius konkurso sąlygas, kainos-kokybės santykį ir suteikiančius realų pagrindą teritorijos techninio projekto parengimui. Pagrindiniai projektui keliami uždaviniai susiję su kasdieniniais gyventojų ir miesto ekosistemos poreikiais. Želdynas turi atlikti apsauginę-ekologinę, rekreacinę ir socialinę-kultūrinę funkcijas. Kartu ši teritorija svarbi kaip pietinė miesto jungtis su rajono žaliųjų erdvių sistema.
Konkurso sąlygų rengėjas – VšĮ „Vario burnos“ kartu su Klaipėdos m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriumi. Pilna informacija pateikiama Centriniame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-640353
Pranešimas parengtas pagal VšĮ „Vario burnos“ pateiktą informaciją
Lapkričio 8 d. – pasaulinė Urbanizmo diena, pirmą kartą Klaipėdoje paminėta prieš 10 metų, architektų klube. Šiemet lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija kviečia į XV urbanistinį forumą, kurio pagrindinė tema : „Urbanistikos kokybė šiandien: aktualijos, iššūkiai, perspektyvos“. Skelbiama, kad forume „diskusijos dalyviai dalysis nuomonėmis ir įžvalgomis apie šalies miestų vystymosi prioritetus, aptars, kaip išlaikyti planavimo sistemos nuoseklumą“. Kokie tie prioritetai ir kokia ta sistema?
Pristatant Vilniaus miesto 2021 m. 06 mėn. patvirtintą bendrąjį planą (rengtą nuo 2016 m.), miesto vyriausias architektas akcentuoja, kad pagrindinė miesto kryptis – jau turimų miesto teritorijų išnaudojimas, atnaujinimas, o ne naujų plėtojimas. Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. 09 mėn. (rengtas nuo 2015 m.), sprendiniuose skelbiama – „Miesto plėtra numatoma taip, kad suformuojamas aiškus jo struktūrinis karkasas miesto viduje pirmiausia įsisavinant nepanaudotas teritorijas, siūlant keisti esamų paskirtį“. Įsigilinus sprendinių turinį matyti, kad šio plano organizatoriai ir rengėjai kaip „nepanaudotas teritorijas“ mato iki šiol svarbiausias miestiečiams bendro naudojimo vietas – keliasdešimt hektarų pajūrio ir pamario miškuose. Pietiniame ir šiauriniame miesto paribiuose užsilikusį mišką užsibrėžta artimiausiu dešimtmečio prioritetu pakeisti „specializuotų kompleksų“ teritorijoms numatant naujų pastatų ir susijusios infrastuktūros statybas.
Stebint pavyzdžius gretimose pajūrio savivaldybėse (Palangoje, Šventojoje) akivaizdu, kad „klaipėdietiški“ vystymosi prioritetai arba yra skirti, arba gali pasitarnauti užmaskuotai gyvenamo būsto statybai daugeliu aspektu brangiausiose pajūrio ir pamario teritorijose. Spręsti, kuri statyba atitinka pakankamai miglotą „specialaus komplekso“ apibrėžimą, paliekama tai pačiai institucijai – planavimo organizatoriui (savivaldybės administracijai), todėl sunku nematyti galimybės, kad toks „suplanavimas“ naudingas sprendimų priėmėjams, politikams didinant savo vaidmenį statybų verslui svarbių sprendimų (leidimų) išdavime. Žinant, kad verslas dėl palankesnio sprendimo konkuruos visomis pasiekiamomis priemonėmis, atrodo, kad sprendiniuose palikta vieta vėlesnėms interpretacijoms programuoja korupcinių praktikų taikymo galimybę.
Ekologinė pajūrio ir pamario miškų svarba liko neįvertinta tiek, kad atsvertų planavimo organizatorių ir plano rengėjų regimą naudą. Visuomenė bei planavimo ir projektavimo profesionalus vienijančios organizacijos laiku ir argumentuotai dėjo visas planavimo sistemoje leistas pastangas, kad egzistuojantis šios ir ateinančių kartų turtas – bendra nuosavybė ir teisė į natūralią (neužstatytą, neprivatizuotą ir neužtvertą) aplinką, būtų išsaugotos. Tačiau tuo metu didesnės galios pozicijoje atsidūrusių atskirų individų pastangomis, planavimo sistema suveikė priešingai deklaruojamiems pagrindiniams darnaus vystymosi siekiams „kad šios kartos poreikių tenkinimas neužkirstų kelio ateities kartoms tenkinti savuosius“. Išvados:
– Planavimo sistema savaime nepajėgi užtikrinti, ar kažkaip užprogramuoti, kad viešai keliami vystymosi tikslai būtų realizuojami. Kol bendrieji tikslai lieka abstraktūs (pvz. darnus vystymasis), be pamatuojamų įgyvendinimo rodiklių, tol jie yra lengvai interpretuojami atskirų, savo siaurų tikslų siekiančių, galios pozicijoje atsidūrusių individų, o sistema tėra tokios galios „įteisinimo“ įrankis, išnaudojantis teisines vingrybes, ekspertines nuomones, visuomenės informavimą ir panašius ritualus sprendimų legitimavimui;
– Teritorijų planavimas be korupcinės rizikos vertinimo lengvai virsta išteklių grobstymu, kuomet dangstantis neįrodomais visuomenės lūkesčiais, tai pačiai individų grupuotei sprendžiant, kas yra vertinga (dažnai ir neturint tam kvalifikacijos, pvz. ekologijos klausimu), sprendžiama ir dėl bendro visuomenės turto perskirstymo, pavertimo preke (pvz. bendro naudojimo žemės pavertimo privatizuojamais sklypais), nors visuomenė tokių teisių jiems (sprendimų priėmėjams), planavimo proceso pradžioje nebūna sąmoningai numačiusi;
– Planavimo specialisto veikla be aiškių, pamatuojamų kriterijų, apibrėžiančių darbo, t.y. siekiamo teritorijų planavimo rezultato kokybę, lengvai smunka iki ritualinių apeigų atlikėjo, įteisinančio finansinę ir politinę galią turinčių individų sprendimus, kuomet planuotojo sėkmė matuojama procedūrų t.y. teisinių ritualų atlikimo sparta ir įspūdžiu publikai, t.y. rinkėjams, kurie už tai, tikimasi, dovanos politinį pasitikėjimo mandatą (teisę valdyti) tokios planavimo sistemos kūrėjams ir palaikytojams.
– Teigiami pavyzdžiai planavime (jei taip būtų vertinamas Vilniaus atvejis) įrodo, kad atskirų planavimo procese atsidūrusių individų sąžinė, kūrybinės ir kitos ambicijos, asmeninės savybės gali įveikti ir šios sistemos trūkumus ir vesti pažangos link. Todėl verta siekti įvairovės siūlant plėtros alternatyvas, nuolat ieškant ir tikrinant siūlomus sprendimus profesionalų diskusijose. Būtina, kad profesionalai konkuruotų idėjomis ir tikrintų vieni kitus, tuo puoselėdami sąžinę, kompetenciją ir reputaciją – svarbiausias savybes planuotojui.
– Egzistuojanti planavimo sistema per daug pavojinga, kad atiduoti vieno organizatoriaus ir plano rengėjo malonėn, sistema verta ne „išlaikymo“ bet išskaidrinimo ir „apynasrio“ (t.y. kontrolės iš išorės). Tokia sistema verta nepasitikėjimo ir ją naudoti turėtume tik tiek, kiek jos minimaliai būtina teisiniams santykiams sureguliuoti. Tuo tarpu gyvenimo kokybės gerinimas turėtų išlikti nuolatiniu kūrybiniu procesu, nežlugdant jo formaliuose teisininkų žaidimuose, bet sudarant idėjų konkurencijai palankesnę aplinką.
Autoriaus nuomonė neatspindi jokios organizacijos ar tinklapio valdytojų nuomonės. Tai tik autoriaus mintys, tik po daugiau nei dešimtmetį trukusio asmeninio dalyvavimo teritorijų planavime tiesiogiai ir aplink jį įvairiausiais būdais, nuoširdžiai linkint sėkmės planuotojams.
Nuorodos:
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas: https://vilnius.lt/lt/miesto-pletra/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendraji-plana/;
Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas: https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/miesto-bendrasis-planas/218;
Lietuvos urbanistinis forumas: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/xv-urbanistinis-forumas-lapkricio-26-d.
…sėkmės planuotojams. Architektas Mantas Daukšys.
Nuotraukos autorius N. Tukaj, paimta iš www.pastataikalba.lt
Apklausos tikslas – išsiaiškinti dabartinę architekto profesijos situaciją.
Lietuvos architektų sąjunga kviečia visus architektus, o taip pat su architektūra susijusius akademinės srities ir viešojo sektoriaus darbuotojus anoniminės anketos forma atsakyti į dabartinę architektoros profesijos padėtį Lietuvoje tikslinančius klausimus. Kviečiame atsakyti šiandien arba iki lapkričio 1 dienos. Apklausos rezultatais ir sociologinėmis įžvalgomis pasidalinsime su architektų bendruomene bei Valstybės institucijomis, galinčiomis prisidėti prie situcijos pokyčių į gera.
LAS informacija
Paroda „Klaipėdos architektūra 2020. Retrospektyva“ pristatoma šiaurės Lietuvoje. Visi, besidomintys architektūra, ekspozicijoje ras stebinančių ir įkvepiančių dokumentų.
Pagrindinis parodos tikslas – retrospektyviai apžvelgti praėjusių metų architektų darbo rezultatą Klaipėdoje ir klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur bei pateikti alternatyvų požiūrį į Klaipėdos architektūrą.
Didžioji ekspozicijos dalis skiriama architektų metinės produkcijos apžvalgai. Jos temos: architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat miesto architektų darbai, kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Spalio 1–15 dienomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse, Respublikos g. 14, Panevėžys.
Spalio 15 – 29 dienomis Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos Informacijos centre, Vytauto g. 84, Šiauliai.
Ši paroda yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra 2020” dalis.
Organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija ir Lietuvos architektų sąjunga
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17:15 Architektų klubas kviečia į susitikimą su 2021 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkurso laimėtoja Marina Leonova.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentės konkursui pateiktas projektas „Vietos dvasia kaip sąveikos pamatas tarp pramoninės teritorijos prie Danės upės esaties ir raidos“ [vadovas doc. Doc. Edmundas Jackus] vertinimo komisijos buvo pripažintas 2021 metų stipendijos konkurso nugalėtoju.
Darbe nagrinėjama industrinio kvartalo tarp Liepų gatvės, Dangės upės, geležinkelio pylimo ir Mokyklos gatvės viaduko konversija, remiantis vietos dvasios – genius loci – analize, kurios metu identifikuoti, išsaugomi ar atkuriami svarbiausi teritorijos charakterį formuojantys elementai. Detalizuojama istorinių sandėlių palei Dangės upę konversiją juose įkuriant multifunkcį marinistikos centrą su vidinėmis viešosiomis erdvėmis.
Vertinimo Komisija pažymėjo, jog projekte pateikiama urbanistinė koncepcija itin kokybiškai sprendžia istorinių sandėlių ir naujesnių industrinių pastatų konversiją bei juos jungiančias viešąsias urbanistines erdves – naujai formuojamas parkas, Dangės krantinės. Nauji pėsčiųjų ir automobilių tiltai sujungia kvartalo viešąsias bei statinių vidaus erdves su aplinkinėmis urbanistinėmis struktūromis. Stiprioji darbo dalis yra naujasis visuomeninis marinistinis centras.
Projekto ir stipendijos konkurso partneris kompanija ERGOLAIN projektai
Susitinkame šį ketvirtadienį, spalio 14 d., 17:15 LASKAO salėje, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Įėjimas į renginį tik su galimybių pasu.
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Š. m. spalio 7 dieną (ketvirtadienis), 15:30 valandą pakartotinai šaukiama eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos konferencija, kuri vyks Best Western Vilnius Konferencijų centre (buvęs viešbutis „Vilnius“) (Konstitucijos pr. 14, Vilnius).
Atvykus į konferenciją privalu pateikti Galimybių pasą (popierine arba elektronine forma) arba kitą vietoj Galimybių paso žemiau nurodytą dokumentą* , taip pat prašome renginio metu dėvėti apsauginę veido kaukę.
Konferencijos metu bus išklausytos ir tvirtinamos LAS pirmininko ir Tarybos veiklos ataskaita, Revizijos ir Etikos komisijų ataskaitos, taip pat – atlikto LAS finansinių ataskaitų ir veiklos rezultatų audito išvados.
