Tai dokumentinis filmas be žodžių apie urbanistinę visuomenę, judančią fantastiniu greičiu. Filme nėra nei sugalvoto siužeto, nei aktorių, tai tiesiog atsitiktiniai žmonės nufilmuoti skirtingose urbanizuotose vietovėse Indijoje, Egipte, Brazilijoje, Peru, Kenijoje, Nepale, Nigerijoje, JAV ir t.t.
Šis filmas yra puiki proga pasižiūrėti į žmogų ir jį supančią aplinką iš šono.
“Koyaanisqatsi” – iš Šiaurės Amerikos indėnų Hopi genties kalbos verčiasi kaip „gyvenimas praradęs pusiausvyrą“.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai šiandien 15 val. susitinka su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybe. Susitikimą inicijavę LAS KAO atstovai nori išgirsti oficialių pareigūnų paaiškinimus dėl nerimą keliančių Apskrities bendrojo plano sprendinių, tokių, kaip naftos platforma jūroje ties Juodkrante ir kt.
Klaipėdos apskrities administracijos internetinėje svetainėje skelbiamas Apskrities bendrasis planas po paskutiniųjų derinimo su savivaldybėmis procedūrų bus patvirtintas ir taps oficialiu dokumentu, ateity reglamentuojančiu krašto urbanistinę – architektūrinę plėtrą.
„Tai, ką mes matome paskelbtuose brėžiniuose, turėtų kelti didelį susirūpinimą ne tik architektų bendruomenei. Norime išgirsti bendrojo plano organizatoriaus – Klaipėdos apskrities administracijos paaiškinimus, kieno valia ir nurodymu Baltijos jūros vandenyse, prieš Juodkrantę buvo pažymėta naftos platforma, kas ir kada ją planuoja čia statyti, kodėl apie ketinimus plėtoti naftos gavybą šalia UNESCO globojamos Kuršių nerijos krantų iki šiol neinformuota visuomenė? Galime tik palinkėti sau, jog tai plano rengėjų klaida, nors sunku būtų patikėti, kad tokio objekto atsiradimas paskutinėje dokumento derinimo stadijoje yra atsitiktinis“,- apie vieną iš didžiausių šio dokumento „atradimų“ sakė LAS KAO valdybos narys Edmundas Andrijauskas.
Kita pokalbio tema – bendra sprendinių kokybė. Ji, anot LAS KAO valdybos narių, kelia didelių abejonių. Atidžiai peržiūrėję brėžinius, architektai sako aptikę ne vieną neatitikimą su jau galiojančiais ir ruošiamais Klaipėdos miesto ir rajono planavimo dokumentais, kurie ateity vilkins investuotojų planus, komplikuos krašto gyventojų gyvenimą. Tuo pat metu aktualios problemos, kurias tikėtasi išspręsti šiuo dokumentu, taip ir liko nepaliestos. „Būtent šiame plane turėjo būti numatytas geležinkelio mazgo ir krovinių iškėlimas iš Klaipėdos miesto. Tokį sprendinį mes matėme tarpiniuose projekto variantuose, tačiau dabar jo nebėra. Maža to, girdime, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau planuoja dideles investicijas rekonstruoti Pauosčio kelyną, pritaikyti jį dar didesniems krovinių srautams, aukojant tam dešimtis hektarų pajūrio miškų“,- dar vieną pokalbio su apskrities vadovybe temą komentavo LAS KAO valdybos pirmininkės pavaduotojas Romualdas Gailius.
LAS KAO valdybos narių manymu, Apskrities bendrasis planas turi būti parengtas kruopščiai ir atsakingai, nes jis formuos regiono plėtrą artimiausiais metais. Tuo pat metu visuomenei turi būti aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl siekiama įteisinti abejotinus sprendimus.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Idėjos apie galimą pramonės įmonių išsikraustymą iš centrinės Klaipėdos dalies tampa vis realesnėmis. Šiandien Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete pritarta naujo gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties kvartalo, planuojamo bendrovės „Pajūrio mediena“ (Liepų g. 85A) teritorijoje, detaliojo plano koncepcijai bei sprendiniams.
15, 57 ha ploto teritorijoje, esančioje šalia Liepų gatvės ir Šiaurės pr., pagal pateiktus planus investuotojai planuoja pastatyti apie 170 tūkst. kv.m komercinės bei gyvenamosios paskirties ploto. Sklype numatoma mažaaukštė bei daugiaaukštė (5-9 aukštų statyba), socialinės paskirties objektas – darželis ar mokyklėlė. Projekto vadovė A. Taurosevičienė teigė, jog svarbiausias naujo kvartalo akcentas – plati, želdiniais apsodinta pėsčiųjų bei dviračių takų alėja, eisianti per visą jo teritoriją, teiksianti jaukumo ir tarnausianti gyventojams kaip poilsio vieta.
Teritorijų planavimo komiteto nariams abejonių sukėlė įvažiavimo į naująjį kvartalą sprendimai bei socialinės paskirties įstaigai numatytas sklypo plotas. Esą gausiai apgyvendintame mikrorajone (planuojama, jog ateity čia gali gyventi apie 10 tūkst. žmonių) darželis turėtų būti didesnis. Projekto autoriai įpareigoti sprendinius koreguoti.
Sovietinės kariškių valgyklos atgimimui – ne
Teritorijų planavimo komiteto nariai nepritarė Klaipėdos universiteto prašymui keisti detaliojo plano koncepciją teritorijoje H. Manto g. 84.
Neseniai patvirtintas ir teigiamai įvertintas KU studentų miestelio teritorijos planavimo dokumentas, pagal kurį rengiamas detalusis planas, anot KU prorektoriaus A. Lukoševičiaus, turėtų būti keičiamas dėl mokymo įstaigai gręsiančių finansinių sankcijų. Esą 2006-aisiais, dalyvaujant viename tarptautiniame projekte, buvo parengtas sovietų kariškių statytos valgyklos rekonstrukcijos projektas. Tam buvo išleista 200 tūkst. Lt. Dabar, senųjų kareivinių pastatų kompleksui suteikus paveldo vertybės statusą, šio statinio rekonstrukcija yra neįmanoma. To nenumato ir detaliojo plano koncepcija, nes rekonstruota valgykla keistų numatomą sklypo planinę struktūrą, užstotų vaizdą į pagrindinę vertybę – senųjų kareivinių pastatus. Anot KU prorektoriaus A. Lukoševičiaus, jeigu šio pastato rekonstrukcijos projektas vis dėlto būtų įtrauktas į rengiamą naują detalųjį planą (nors jo autoriai tai vadina neįmanomu dalyku), Universitetas išvengtų prievolės Finansų ministerijai grąžinti 200 tūkst. Lt.
Tokie argumentai politikų neįtikino. Anot komiteto vadovo V. Greičiūno, pritarus tokiai iniciatyvai, daugeliui metų gali būti sugadintas vienos gražiausių miesto teritorijų vaizdas.
„Klasco“ terminalai traukiasi iš centro
Komiteto nariams pritarus, Klaipėdos miesto tarybai svarstyti perduotas sprendimo projektas dėl „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ ketinimų (teritorijoje tarp AB „Laivitė“, UAB „Krovinių terminalas“ ir Uosto, Naujosios Uosto gatvių) atsisakyti 2000-aisiais detaliuoju planu numatytų cukraus žaliavos perkrovimo, skystų maisto produktų ir birių maisto produktų terminalų, vietoj jų numatant išplėsti esamą birių trąšų ir grūdų sandėlį, pastatyti kitą birių trąšų sandėlį, siloso bokštus grūdams, antžemines galerijas bei birių trąšų iškrovimo stotis. „Klasco“ atstovai teigia, jog taip birių produktų krova pasitrauktų iš miesto centrinės dalies ir susikoncentruotų šiaurinėje uosto dalyje. Tiek uostininkams, tiek gyventojams nuo to būsią tik geriau.
Komitete pritarta žemės sklypo Tilžės g. 72 detaliojo plano sprendiniams (projekto autorė M. Ramanauskienė). Sklypo valdytoja – AB „Kretingos grūdai” – čia planuoja kurti logistikos centrą.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Bendrovė “Klaipėdos vanduo” kreipsis į Klaipėdos miesto tarybą, prašydama pritarimo idėjai 3-iosios vandenvietės teritorijoje kurti vėjo ar saulės jėgainių parką. Teritorijų planavimo komiteto nariai šiai iniciatyvai jau pritarė.
Anot bendrovės direktoriaus Leono Makūno, galimybė kurti ekologiškos energijos gamybos parką 177 ha plote, kuris menkai naudojamas, yra numatyta miesto bendrąjame plane. Skaičiuojama, jog realizavus šį sumanymą, įmonė kasmet uždirbtų 300-400 tūkst. Lt papildomų pajamų. Tiesa, vėjo ar saulės energijos jėgainių parką statytų ir eksploatuotų ne patys vandentiekininkai, projektą įgyvendintų konkurse parinkta bendrovė.
Teritorijų planavimo komiteto nariui M. Usoniui šis sumanymas sukėlė abejonių. Esą pietinėje miesto dalyje atsirasiantis didžiulis vėjo energetikos parkas ateity gali užkirsti kelią miesto plėtrai šia kryptimi. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. Pocius patikino, jog miesto plėtra čia neplanuojama. Dar sovietmečiu sklandžiusi idėja uždaryti 3-iąją vandenvietę taip pat seniai „palaidota“, nes tokiu atveju Klaipėdos miestui vandenį tektų tiekti net iš Šilutės, o tai būtų buvę labai brangu. Vandentiekininkų iniciatyvą Klaipėdos miesto taryba svarstys artimiausiame posėdyje.
Už gyvenimą be triukšmo prašo aukoti mišką
Operatyvios ir palankios Klaipėdos miesto tarybos pozicijos tikisi ir Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos iniciatorius – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, vėluojanti pradėti įgyvendinti šį projektą ir panaudoti tam skirtą ES paramą. Modernizuoti iš Klaipėdos uosto einančius kelius geležinkelininkus verčia pradedami eksploatuoti naujo tipo lokomotyvai, pajėgūs tempti daug sunkesnius ir ilgesnius krovinių sąstatus.
Teritorijų planavimo komitetui pristatytoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nagrinėti trys galimi Pauosčio geležinkelio kelyno plėtros variantai: ilginimas, platinimas bei platinimas ir geležinkelio linijos iškėlimas iš Girulių. Pastarasis variantas, projekto iniciatorių teigimu, ekonomiškai efektyviausias, tačiau tam, kad geležinkelio linija būtų patogesnė traukinių eismui ir nebedrumstų pajūrio gyventojų ramybės, tektų iškirsti net 29 ha miško. Jį, tiesa, žadama atsodinti miesto valdžios parinktose vietose bei rekultivuojant naikinamą geležinkelio kelyną. Kiti – Pauosčio kelyno ilginimo ar platinimo – variantai pajūrio miškams nebūtų tokie grėsmingi, jiems reikėtų „paaukoti“ 3 arba 9 hektarus miškų, tačiau jie duotų mažesnį ekonominį efektą. Rekonstrukcijos iniciatorių argumentai Teritorijų planavimo komiteto narius įtikino, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pritarta, klausimas tolesniam svarstymui perduotas Tarybai. Kartu palinkėta ruošti įtikinamus argumentus visuomenei, kuri iki šiol budriai gynė miesto miškus nuo pramonininkų invazijos.
Joniškės gatvėje – vandens malūnas
Teritorijų planavimo komitetas pritarė detaliojo plano sprendiniams, dar vieną Danės pakrantės ruožą perspektyvoje paversiantiems verslui ir gyvenimui patrauklia zona. 3,08 ha žemės sklypas Joniškės g. 3, anot projekto vadovo S. Plungės, bus mišrios paskirties – gyvenamosios statybos pastatų pirmuosiuose aukštuose numatyta komercinė veikla. Detaliojo plano rengėjai, ištyrinėję sklypo istorinę praeitį, sakė aptikę, jog jame kadaise veikė pirmasis Klaipėdos vandens malūnas. Pasitarę su Klaipėdos paveldo saugojimo visuomenine taryba, jie numatė galimybę atkurti vandens malūną, šalia kurio galėtų veikti viešbutis. Beje, projekte siūloma į naują, modernų statinį iškelti dabartinę Gelbėjimo stotį, o jos vietoje numatyti galimybę statyti visuomeninės paskirties objektą – galbūt vaikų darželį.
“Žuvėdra”: neaiškumai dėl miško
Teritorijų planavimo komitete dar kartą diskutuota dėl vaikų stovyklos “Žuvėdra” ateities. Žinia, šios teritorijos naudotojai pageidautų rengti detalųjį planą, kuriame būtų numatyta dalį stovyklavietės paversti gyvenamuoju kvartalu. Galimas trukdis tam – kuriamas Valstybinis miškų kadastras, kuriame ši teritorija traktuojama kaip miškas, nors iki šiol galiojančiuose dokumentuose – stovyklavietė taip nebuvo traktuojama. Klaipėdos politikų bus prašoma pritarti naujo detaliojo plano rengimo iniciatyvai. Anot Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K.Macijausko, tai neprieštarautų miesto nuostatoms dėl pajūrio juostos perspektyvų. Privačių investuotojų siekiui pradėti naują planavimo procedūrą prieštaravo Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Gružienė. Esą nereikėtų skubėti, kol neaišku, koks statusas šiai teritorijai bus numatytas Miškų kadastre. Vis dėlto komiteto narių balsų dauguma šis klausimas perduotas svarstyti miesto Tarybai. Esą delsimas niekam nebūtų naudingas.
Atliekų aikštelė ir garažas
Komiteto nariai pritarė didelių gabaritinių atliekų surinkimo aikštelės įrengimo (Plieno g.) detaliojo plano sprendiniams (projekto vadovas R. Gailius). Pritarta daugiaaukštį garažą Minijos ir Bijūnų gatvių sankirtoje ketinančių statyti investuotojų prašymui keisti detaliąjame plane numatytą statybos ribą.
Dalia Grikšaitė, LAS KAO atstovė spaudai
Dėl kreipimosi į savivaldybių institucijas atsakingiau organizuoti viešų objektų statybos, rekonstravimo, remonto darbus, akcentuojant architektūrinių sprendimų svarbą.
NUTARTA: LAS KAO valdybos vardu kreiptis į Klaipėdos apskrities savivaldybių merus, administracijos direktorius, seniūnus, siūlant LAS KAO pagalbą organizuojant kūrybines dirbtuves aktualiausiems vietos bendruomenių poreikiams bei galimiems jų realizavimo būdams išaiškinti.
Dėl LAS KAO narių anketinės apklausos.
NUTARTA: Išplatinti LAS KAO nariams parengtas anketas su raginimu atsakyti į klausimus per savaitę. Apibendrintus rezultatus pristatyti LAS KAO valdybos nariams.
Kūrybinių dirbtuvių metu 10 architektų komandų teikė pasiūlymus apie 6,0 ha teritorijai Šiaulių miesto centrinėje dalyje, senamiestyje tarp Vasario 16-osios, Vilniaus, Varpo gatvių ir Aušros alėjos bei jų išklotinės: tai Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštė ir jos prieigos greta Šv.Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros ir Savivaldybės.
Pasak vieno iš kūrybinių dirbtuvių organizatorių LAS Šiaulių skyriaus pirmininko architekto Šarūno Sabaliausko, miesto centrinės aikštės problematika – plati ir sunkiai išsprendžiama. II Pasaulinio karo metu buvo sugriautas aikštę formavęs užstatymas (95% Šiaulių užstatymo), o jį atstatant nesilaikyta urbanistinio tęstinumo: pakeistas aikštės užstatymo mąstelis, dalis aikštės perimetro apželdinta medžiais, stipriai pasikeitė transporto intensivumas. Aikštės erdvė buvo pritaikyta okupantų paminklo pastatymui ir paradams prieš jį. Aikštės erdvė deformuota, nepatraukli ir nefunkcionali.
Kūrybinių dirbtuvių metu tikėtasi:
– sukurti Šiaulių miesto svarbiausios visuomeninės erdvės – Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją, galimą užstatymo pobūdį įvairios funkcinės paskirties (visuomeninės, komercinės ir kt.) bei dydžio statiniais ir įrenginiais taip suteikiant planuojamai teritorijai daugiafunkcinį panaudojimą;
– rasti sprendimą kaip integruoti į aikštės erdvę paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti ar pasiūlant šią mintį įprasminti erdvėje kitais meninės išraiškos būdais;
– numatyti galimus pasiūlytos idėjos realizavimo etapus;
– numatyti įvairias aikštės funkcijas, surasti bei pasiūlyti naujas, kurios sąlygotų aikštės naudojimą ne vien švenčių dienomis, bet ir kiekvieną dieną.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo sukurti teritorijos sutvarkymo viziją, įvertinti ir pagrįsti šiuos aspektus:
– konteksto unikalumo išnaudojimas ir urbanistinio audinio išsaugojimas (Katedra bei jos vizualinio identiteto erdvės išsaugojimas, miesto centrinės dalies gatvių tinklas, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro gretimybė, Saulės laikrodžio aikštė ir Talkšos ežero prieigos bei funkcinės šių objektų tarpusavio jungtys, neužstatytos erdvės ir galima jų transformacija kuriant miesto įvaizdį);
– vertingųjų miesto savybių ir identitetą sąlygojančio silueto išsaugojimas, tinkamo aukštingumo parinkimas;
– integracija į miesto centrinės dalies audinį, tinkamo mąstelio parinkimas, aikštės išklotinių formavimas;
– motyvuoti pasiūlymai dėl esamų traukos taškų bei jų jungčių ir galimų naujų traukos taškų atsiradimo;
– transporto srautų analizė ir pasiūlymai dėl pokyčių, požeminės automobilių aikštelės įrengimo po Prisikėlimo aikšte pagrindimas, eismo organizavimas masinių renginių ir kasdieniniu metu; viešojo transporto stotelių įvertinimas, siūlymai dėl galimo vietos pakeitimo, jei tai reikalinga;
– sprendimo pasiūlymas, kaip integruoti į Kūrybinių dirbtuvių metu analizuojamas erdves paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą pagerbti žuvusiems už Tautos Laisvę ir Nepriklausomybę (nustatyti Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo priemonių (paminklas,memorialas, skulptūrų grupė, meninis akcentas ir t.t.) pobūdį ir meninę raišką). Meninių priemonių arsenalas nereglamentuojamas, bet yra sąlyga – meninė idėja turi būti suprantama, aukštos meninės kokybės;
– pasiūlymai, kaip suteikti įvairias funkcijas miesto aikštei, naudojimo scenarijus, programas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių atstovams, ilgalaikius ir epizodinius projektus (gal vieta aktyviam poilsiui, mankštai, atrakcionai, vasaros žaidimai, čiuožykla ir t.t.), charakteringų dizaino elementų eskizai, jeigu reikalinga.
Pasak vertinimo komisijos, visi trys apdovanoti darbai atitiko vieną iš svarbiausių kriterijų – harmoningą aikštės integravimą į egzistuojančią miesto struktūrą (XVIII a. reguliarų Šiaulių centro planą), vizualinių, funkcinių ryšių išsaugojimas ir atkūrimas. Laureatų projektai iš esmės antrino parengto detaliojo plano idėjai formuoti aikštės perimetrą naujais pastatais, aikštės erdvę palikti neužstatytą, tinkamą visuomeniniams renginiams.
Tikimasi, kad dirbtuvių rezultatai prisidės prie to, kad būtų atsisakyta naujo paminklo statymo toje pačioje vietoj, kas pasak Š.Sabaliausko, „užkonservuotų“ ydingą aikštės situaciją.
Pasak komisijos nario architekto V.Rudoko, kūrybinių dirbtuvių rezultatai apskritai skatina persvarstyti strategines nuostatas dėl aikštės ir paminklo. Dauguma dirbtuvių projektų pademonstravo, jog aikštės erdvinei kompozicijai paminklas nėra būtinas. Antra vertus, pasak architekto, sprendimas statyti paminklą yra daugiau politinis, negu gimęs iš „ visuomenės užsakymo“.
Beje, kadangi vieno geriausio darbo išrinkta nebuvo, tolimesnis aikštės projektavimo procesas nėra iki galo aiškus. Pasak Šiaulių miesto vyr. architektės, komisijos narės Rasos Budrytės, tikriausiai su bendrove „Urbanistika“ (kuri rengia miesto centro detalųjį planą) bus kviečiamos dirbti visos trys laureatų komandos. Deataliojo plano koncepcija turi būti parengta ir patvirtinta iki 2011 m.
Kūrybinių dirbtuvių projektų ekspozicija patalpinta Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Parodų rūmus (Vilniaus g. 245). Balandžio pabaigoje planuojamas baigiamasis renginys – vieša diskusija.
Kūrybinių dirbtuvių projektai.
Šaltinis: Lietuvos architektų sąjunga
NUTARTA:
Klaipėdos universiteto 600 vietų bendrabučio statybos (H. Manto g. 84) techniniam projektui (I ir II etapai) NEPRITARTI, projekto autoriams ir užsakovams suformuluojant šias pastabas:
1. Neįvykdytas 2009 12 03 LAS KAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio sprendimas – pakartotiniam svarstymui nepateiktas planuojamo komplekso maketas, išsami projekto medžiaga;
2. Kitam techninio projekto svarstymui pateikti kitus pastatų mansardinio aukšto sprendimo variantus (atsisakant imitacijų), detalizuotą sklypo ir jo aplinkos sutvarkymo planą (su pažymėtomis konkrečiomis vietomis konkretiems mažosios architektūros elementams, suoliukams, dviračių stovams, konkretiems želdiniams ir pan.; parodyti visus aukščių skirtumus ir nuolydžius), architektūrinį-technologinį komplekso vidaus patalpų planą, kuriame būtų matomas visų minimaliai reikalingų baldų išdėstymas, bei projektuojamo pastato maketą.
Naujų Klaipėdos universiteto bendrabučių techninis projektas nesulaukė pritarimo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Autoriams rekomenduota jį tobulinti, ieškant pastatų architektūros bei juos supančios aplinkos sutvarkymo kokybės.
Trijų bendrabučių pastatų komplekso statybą Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje planuoja AB „Turto bankas“. Trijų aukštų su mansarda statiniai, išdėstyti puslankiu apie bendrą aikštę, turėtų atsirasti rytinėje sklypo dalyje. Numatoma, jog kasmet jie taps laikinaisiais namais 600 uostamiestyje studijuosiančių jaunuolių.
Būtent tai, jog projektuojamuose pastatuose gyvens jauni žmonės, jog jiems reikalinga jauki, funkcionaliai sutvarkyta vidaus ir išorės erdvė, jog statybos bus finansuojamos valstybės lėšomis, o pastatai iškils netoli istorinio KU komplekso, anot Ekspertų tarybos narių, reikalauja ypatingos įgyvendinamo projekto kokybės.
Esminiai posėdyje išsakyti ekspertų priekaištai projekto autoriams – siūloma pastatų architektūra, ypač mansardinių aukštų architektūrinė išraiška – dvelkia sovietmečiu, nebūdinga Klaipėdai. Siūlomi stogų sprendimai apsunkins ir pabrangins pastatų eksploatavimą. Fasaduose pasigesta „klaipėdietiško braižo“ – raudonos spalvos dominavimo.
Svarstymui pateiktame techniniame projekte ekspertai pasigedo detalios informacijos apie teritorijos aplink pastatus sutvarkymą: kokie ir kur bus želdiniai, suoleliai, šviestuvai, mažosios architektūros formos, dviračių stovai ir kitos detalės, kuriančios aplinkos jaukumą. Projekto autoriai – architektai D. Stripinis ir D. Čekanauskas – teigė, jog šie elementai bus detalizuoti jau vėlesnėse projektavimo stadijose, tačiau jų darbą vertinusios Ekspertų tarybos sprendimu, tai turi būti apibrėžta jau techniniame projekte. „Pagal techninį projektą skaičiuojamos sąmatos, numatomos lėšos projektui įgyvendinti, todėl aplinkos sutvarkymo sprendimai labai svarbus, ypač tokioje vietoje, kuri skirta jaunų žmonių ugdymui“,-sakė posėdžiui pirmininkavusi Mantė Černiūtė-Amšiejienė. Ekspertė V. Paulionienė projekto užsakovui, „Turto bankui“, į šias statybas investuosiančiam valstybės lėšas, siūlė teritorijos sutvarkymui užsakyt profesionalų projektą, kad būtų rasti racionalūs ir kokybiški sprendimai.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Kalbos apie naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybą, girdimos jau ne vienerius metus, pagaliau turėtų virsti kūnu.
Penktadienį Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vykusio pasitarimo metu muzikinio teatro vadovybė paraginta pati imtis organizuoti architektūrinį vietos, kurioje išaugs naujas teatras, parinkimo konkursą.
Pasak teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės, apie vietą daug kalbėta 2007-aisiais parengtoje galimybių studijoje – nuspręsta, jog tinkamiausias yra skverelis Danės gatvėje prie TEO pastato. Šią vietą įvardijo ir miestiečiai – 61 proc. pilotinės sociologinės apklausos respondentų.
Vis dėlto, anot miesto ir apskrities valdžios atstovų, Klaipėdos bendrajame plane yra įrašytas sprendinys, kad vieta naujam muzikiniam teatrui turi būti išrinkta konkurso būdu. Taigi apsispręsta nebandyti apeiti šio sprendinio, kad vėliau nebūtų galimybės kam nors kaišioti pagalius į ratus.
Tikimasi, jog konkursas neužtruks – įvyks per maždaug porą mėnesių, o tada bus galima žengti toliau.
Giedrė Norvilaitė, ve.lt
