Šį gražų, saulėtą pavasarį, „ištikus“ garbingam jubiliejui, skubame pasveikinti Lietuvos architektų rūmų pirmininką, architektūros profesorių Vytautą Jurgį Dičių.
Likit visada toks jaunas, toks žavus ir energingas. Tenepritrūksta Jūsų įžvalgų ir entuziazmo profesinėje veikloje ir kasdieniuose darbuose. Ilgiausių metų, ilgiausių…
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendruomenė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai, susitikę su LR Seimo nariu Vytautu Grubliausku, išsakė savo susirūpinimą dėl valstybės institucijų požiūrio į architektūrą, jos kokybę bei šią sritį reglamentuojančių teisės aktų kūrimą.
Pastarasis klausimas architektų bendruomenei itin aktualus. Pirmąkart per 20 Lietuvos nepriklausomybės gyvavimo metų rengiamas Architektūros įstatymas, tačiau ilgai lauktas dokumento projektas jau dabar vertinamas kontraversiškai ir abejojama, ar jis pasieks Seimą. Anot klaipėdiečių architektų, šio įstatymo projektą parengė Lietuvos architektų rūmai, tačiau jam patekus į Aplinkos ministeriją, prasidėjus svarstymams, pirminis variantas pakito tiek, kad autoriai jo jau nebeatpažįsta. Iš įstatymo projekto eliminuoti visuomenei itin svarbūs architektūrinę kokybę bei aplinkos darną užtikrinantys mechanizmai.
Analogiška situacija, anot susitikimo iniciatorių, buvo svarstant naujojo Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją. „Kai dokumento projektas „praėjo“ visus ministerijos kabinetus, svarstymus su įvairiom suinteresuotom grupėm, mes buvom priversti jį kritikuot, vėl teikti siūlymus, kad į įstatymo projektą grįžtų svarbiausi dalykai. Deja, architektų balso niekas negirdėjo“,- sakė E. Andrijauskas. Jo nuomone, šiandieninė Lietuva yra statybininkų šalis. O jiems svarbu statyti daug, pigiai, bet kur ir bet kaip. „Pas mus nebeliko statytojų, kurių prioritetai – estetika, dermė, grožis“,-sakė jis.
LAS KAO valdybos nariai išsakė savo susirūpinimą dėl to, kad valstybėje nuo pat sovietinės sistemos žlugimo nesirūpinama architektūrine kokybe, vyrauja stichiški, siaurų interesų grupių diktuojami sprendimai. Taip dygsta gyvenamieji kvartalai, nepasirūpinus būtinos infrastruktūros sukūrimu. Taip be didesnių diskusijų su bendruomene ir architektūros profesionalais atsiranda visuomenei reikšmingi statiniai. Anot LAS KAO valdybos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, architektūrinė – urbanistinė kokybė Lietuvoje kol kas tik prastėja, o apie šią problemą viešai prabylantys architektai kaltinami noru susireikšminti, kelti savo vertę. Iniciatyvos keisti situaciją rengiant naujus teisės aktus nepramuša susiklosčiusio interesų „kiauto“, neranda atgarsio Vyriausybės institucijose, Seime.
Seimo narys V. Grubliauskas sutiko, jog parlamente labai mažai architektų, galinčių kompetentingai ir argumentuotai formuluoti šios srities problemas, todėl į įstatymų leidėjų rankas dažniausiai patenka ir įteisinami Aplinkos ministerijos tarnautojų paruošti projektai. Taip, anot uostamiesčio architektų, susiklosto paradoksali situacija, kai saujelė ministerijos tarnautojų formuoja visos valstybės politiką architektūros srityje.
Seimo narys pažadėjo glaudesnį ryšį su Klaipėdos architektų bendruomene, paragino aktyviau informuoti politikus apie vieno ar kito rengiamo teisės akto pasekmes, teikti savo siūlymus.
LAS KAO valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė paragino parlamentarus siekti, jog architektūros istorija taptų bendrojo lavinimo mokyklų programos dalimi. „Jeigu norime, kad visuomenė suvoktų, kas yra statybininkas, o kas tik statytojas, tokią visuomenę turime užsiauginti“,- sakė ji.
Dalia Grikšaitė
LAS KAO atstovė spaudai
Darbotvarkė:
Klaipėdos universiteto 600 vietų bendrabučio statyba H.Manto 84. Techninis projektas. I ir II etapai.
Užsakovas: AB „Turto bankas“
Autorius: UAB „Archiplanas“
Lietuvos architektų sąjungos pirmininką Gintautą Blažiūną gimtadienio proga kuo nuoširdžiausiai sveikina profesijos sesės ir broliai iš Klaipėdos. Stiprybės, kantrybės ir neišsenkančios energijos einant į priekį su mūsų bendruomenės vėliava!
Balandžio 9-ąją posėdžiavęs Teritorijų planavimo komitetas dėl galimo konflikto su būsimais kaimynais nepritarė bendrovės “Trenzės transportas” užsakymu parengtiems priešprojektiniams pasiūlymams K. Donelaičio g. 14A statyti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis.
Architektės N. Blaževičienės parengti priešprojektiniai pasiūlymai mažame, vos 0,045 ha ploto sklype “įtalpinti” naują, dviejų aukštų (su pastoge) pastatą, anot miesto vyriausiojo architekto A. Mureikos, pažeidžia Statybos įstatymo reikalavimus – pablogina esamų namų gyventojų gyvenimo sąlygas. Problemos esą nebūtų, jeigu užsakovai atsisakytų vieno pastato aukšto, taip “neatimdami” erdvės ir vaizdo iš kaimynų. Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė nuomonei, jog jeigu būtų statomas siūlomo aukščio pastatas, naujakurių konfliktas su senbuviais – neišvengiamas, tad projekto užsakovų paprašyta, pirmiausia, pasirūpinti kaimynų sutikimu, o tada grįžti į Savivaldybę su projektu.
Nepritarta ir bendrovės “Hokla” užsakymu parengtiems teritorijos Šilutės pl. 19 detaliojo plano priešprojektiniams pasiūlymams (projekto autorius M. Šeškauskas). Automobiliais prekiaujanti bendrovė pageidautų plėsti prekybos saloną, tačiau Teritorijų planavimo komitetui pateikti sprendiniai sukėlė daug klausimų dėl projekto sprendinių pagrįstumo bei galimų neigiamų pasekmių vėliau miestui rekonstruojant Šilutės pl., įrengiant Kauno gatvės tęsinį bei sankryžą su Šilutės plentu. Klausimo svarstymas atidėtas, projektuotojams pasiūlyta įdėmiai išstudijuoti būsimus Šilutės pl. pertvarkymus.
Politikai pritarė žemės sklypo Jūrininkų pr. 2 detaliojo plano koncepcijai ir sprendiniams (projekto vadovė A. Taurosevičienė). Šio sklypo savininkai planuoja išplėsti turimą autoservisą, įrengti automobilių plovyklą.
Pavasaris – kelionių metas. Tad šis klubo vakaras skirtas kelionėms.
Architektas Vitalijus Jankūnas pasakos ir rodys Tailando architektūros kontrastus iš paskutinės jo kelionės.
Taip pat kolega dailininkas Martynas Knizikevičius pristatys jau kabančią archsajungos patalpose fotoparodą ” Bremeno ir Škotijos rudens spalvos”.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos taryba, uždarame posėdyje dar kartą apsvarsčiusi Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo techninį projektą, nusprendė jam nepritarti.
Ekspertų tarybos išvadose konstatuota, jog „dėl savo ypatingos padėties ir paskirties pastatas, turėjęs tapti Klaipėdos miesto išskirtiniu įvaizdžio ženklu, pateiktame techniniame projekte yra praradęs bet kokius išskirtinumo požymius. Neįgyvendinamas architektūrinį konkursą laimėjęs projektas. Architektūriniai sprendiniai pakeisti iš esmės.Tampa neaiški architektūrinių konkursų organizavimo esmė-išrinkti geriausią architektūrinę idėją ir ją įgyvendinti“.
Pažymėta, jog pateikto projekto transporto schema neatitinka miesto Bendrojo plano sprendinių, prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui, dar 2006-aisiais patvirtinusiam šios teritorijos detalųjį planą. Abiejuose planavimo dokumentuose nurodyta, jog pratęsiant Baltijos prospektą iki naujojo terminalo teritorijos turi būti įrengiama dviejų lygių sankryža. Pagal Tarybos sprendimą ji turi pradėti funkcionuoti dar iki naujojo Keleivių ir krovinių terminalo veiklos pradžios. Ekspertų tarybai pateiktame techniniame projekte šių sprendinių nepaisoma. Profesionalų nuomone, dėl to transporto judėjimas į terminalą ir iš jo gali būti komplikuotas, nepatogumų dėl sunkiasvorio transporto pagausėjimo neišvengs ir miesto gyventojai.
Ekspertų taryba taip pat atkreipė projektų užsakovų ir rengėjų dėmesį, jog techniniame projekte nesuprojektuoti želdiniai, kurie privalomi pagal detalųjį planą, nenurodyti teritorijos aptvėrimo sprendiniai.
Išvadose pažymėta, jog techninis projektas neatskleidė vieningo (kompleksinio) visų statinių (dabar ir vėliau statomų) architektūrinio sprendimo. Kaip koreguotina įvardinta projektuojamo sandėlio, užstosiančio vaizdą į miestą iš Kuršių marių pusės, architektūra. Ekspertų taryba neigiamai įvertino ir tai, jog techniniame projekte nenumatytos keleivių priedangos, apsaugančios žmones nuo nepalankių klimatinių sąlygų.
NUTARTA :
LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, apsvarsčiusi Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo techninį projektą atvirame ir uždarame posėdžiuose, nepritaria pateiktam techniniam projektui:
1. Dėl savo ypatingos padėties ir paskirties pastatas, turėjęs tapti Klaipėdos miesto išskirtiniu įvaizdžio ženklu, pateiktame techniniame projekte yra praradęs bet kokius išskirtinumo požymius. Neįgyvendinamas architektūrinį konkursą laimėjęs projektas. Architektūriniai sprendiniai pakeisti iš esmės.Tampa neaiški architektūrinių konkursų organizavimo esmė-išrinkti geriausią architektūrinę idėją ir ją įgyvendinti.
2. Pateikti sprendiniai prieštarauja dviems dokumentams:
a) Bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinių p.3.1.13 (neplanuojama 1-e etape įrengti 2-jų lygių sankryžos pratęsiant Baltijos prospektą iki Nemuno gatvės,sunkusis transportas kreipiamas Baltijos prospekto link, o ne į Nemuno gatvę-vidinę uosto gatvę su išvažiavimu į Minijos g. pietinėje uosto pusėje),
b) Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos sprendimui Nr.T2-353,priimtam 2006m. lapkričio 30 d. p.2: “Nustatyti, kad šiuo detaliuoju planu numatytam statyti keleivių ir krovinių terminalui funkcionuoti reikalinga dviejų lygių Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos turi būti projektuojami kartu su terminalo techniniu projektu ir įrengiami iki šio objekto pripažinimo tinkamu naudoti.“
3. Sklypo plano projekto dalyje užprogramuotas transporto susigrūdimas prieš registracijos postą. Nesuprojektuoti želdiniai, kurie privalomi pagal detalųjį planą ir kitus statybas reglamentuojančius dokumentus, nenurodyti teritorijos aptvėrimo sprendiniai.
4. Nėra vieningo (kompleksinio) visų statinių (dabar ir vėliau statomų) architektūrinio sprendimo. Koreguotini projektuojamo komplekso dominuojančio pastato iš marių pusės – sandėlio architektūrinės dalies sprendiniai. Nesuprojektuotos keleivių priedangos,apsaugančios keleivius nuo nepalankių klimatinių sąlygų.
NUTARTA:
Autorių pateiktam memorialinės lentos J. Vanagaičiui projektui pritarti, rekomenduojant išnagrinėti memorialinės lentos komponavimo ant dviejų pastato sienų plokštumų („kampinį“) variantą, patikslinant vietą bei mastelius.
NUTARTA (9 balsai – už, 1 – prieš):
Meno kūrinio idėjai pritarti. Saulės laikrodžio vietą bei formą suderinti su I. Simonaitytės bibliotekos pastatų projekto autore.
