Kovo 30-osios rytą jis tiesiog nepabudo… Nustojo plakusi širdis. Šeima, artimieji, draugai ir kolegos sunkiai tąryt patikėjo žinia, jog šalia jau nėra ir niekada nebebus nuoširdaus, jautraus, profesijai ir visiems jį supusiems atsidavusio žmogaus – architekto Ričardo Jono Valatkos. Ne laikas dar buvo išeiti, bet ar pasiginčysi su lemtimi? Tenka su ja susitaikyti ir išsakyti tuos žodžius, kuriems neradome progos iki to lemtingo ryto…
Ričardas Jonas Valatka gimė 1942-aisiais Kretingos rajone. Vaikystė prabėgo Baublių kaime. Klaipėda jauną, Kauno politechnikos institutą baigusį architektą, priėmė 1966-aisiais. Pirmoji darbovietė – Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius. Jam atiduota beveik 12 metų. Trumpai tenka padirbėti Kretingos rajono vyriausiuoju architektu, o vėliau 1978-1990-aisiais, dar 12 metų, eiti atsakingas Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto pareigas. Tolesnėje darbo biografijoje – Valstybinis restauravimo projektavimo institutas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Visur, kur dirbo Ričardas Jonas Valatka, jis minimas tik geru žodžiu už profesionalumą, darbštumą, nuoseklumą, mokėjimą diskutuot ir rasti racionaliausius sprendimus, gebėjimą bendraut.
Kolegos, bendradarbiai Ričardą Joną Valatką prisimins kaip profesionalų, kūrybingą, „stiprų“ architektą-urbanistą, gebėjusį numatyti tolimą perspektyvą. Dabartinio Taikos prospekto, pagrindinės miesto arterijos, vizija, principiniai jos metmenys gimė ir buvo pradėti įgyvendinti būtent „jo laikais“. Vadinamasis 6-asis gyvenamasis rajonas arba tiesiog “Žardė“ – taip pat jo kūdikis. Ričardo Jono Valatkos ranka pridėta ir kuriant dabartinius Klaipėdos miesto, Kretingos bendruosius planus. M. Mažvydo alėją iki šiol puošia raudonų plytų gyvenamasis namas su prekybos centru, jo sukurti gyvenamųjų namų, visuomeninių objektų projektai sėkmingai realizuoti ne tik uostamiestyje, bet ir kituose Vakarų Lietuvos miestuose. Jeigu kada nors Lietuva įgyvendins Šventosios uosto projektą, jame aptiksime ir Ričardo Jono Valatkos idėjų.
Artimiausi draugai, bičiuliai išėjusįjį prisimins kaip šiltą, šeimai atsidavusį žmogų. Sako, jog ji jam buvo pagrindinis gyvenimo prioritetas ir užuovėja, bet ramiai gyventi jis nemokėjo. Kaip žmogus, kaip pilietis jaudinosi dėl netvarkos, neteisybės. Jautriai išgyvendavo tokius dalykus. Gal dėl to vienąkart širdis ir neišlaikė. Tiesiog sustojo… Taip priversdama stabtelėti ir mus, prieš atsisveikinant su gerbiamu kolega, bičiuliu, draugu.
Kartu su šeima, artimaisiais liūdinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
***
Ričardas Jonas Valatka bus pašarvotas balandžio 1 d. 12 val. Joniškės ritualinių paslaugų namuose. Atsisveikinimas su velioniu balandžio 2 d. 12 val., laidotuvės – Kretingos kapinėse.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija su giliu liūdesiu praneša, jog šįryt, staiga nustojus plakti širdžiai, iš mūsų tarpo pasitraukė nuoširdus, darbštus, savo profesijai ir šeimai atsidavęs žmogus – architektas Ričardas Jonas Valatka (1942-2010).
Nuoširdi užuojauta mirusiojo šeimai, artimiesiems ir draugams.
Informacija apie atsisveikinimo su velioniu laiką bei laidotuves bus paskelbta vėliau.
Dėl LR Architektūros įstatymo projekto.
NUTARTA: Kreiptis į LR Aplinkos ministeriją, Lietuvos architektų sąjungą, Lietuvos architektų rūmus dėl visuomenei pateikto svarstyti LR Architektūros įstatymo projekto, kaip neatspindinčio esminių architektų bendruomenės lūkesčių ir problemų, raginant jį grąžinti svarstyti Lietuvos architektų rūmų nariams, Lietuvos architektų sąjungos regioniniams padaliniams.
Dėl jubiliejinio renginio, skirto paminėti 150 metų dujų verslo pradžios sukaktį.
NUTARTA: Neturint visapusiškos informacijos, pasiūlymų neteikti. Į balandžio 16 d. 14 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyksiantį pasitarimą dėl naujo dekoratyvinio akcento – dujų žibinto – įrengimo mieste deleguoti 3 LAS KAO atstovus: L. Šliogerienę, V. Paulionienę, R. Staševičiūtę.
Architektę Raselę Jurgaitienę, sulaukusią gražios jubiliejinės sukakties, nuoširdžiai sveikina kolegos iš Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos.
Būkit sveika ir laiminga, tegul Jūsų gyvenimą puošia svaigios sėkmės akimirkos, aplinkinių šiluma ir meilė.
Dar daug saulėtų pavasarių!
Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštarauja verslininkų norui dalį buvusios vaikų stovyklos „Žuvėdra“ ateity paversti gyvenamųjų namų kvartalu, kitoje būtų statomi rekreacinės paskirties objektai, pavyzdžiui, viešbutis. Tiesa, tokia šią teritoriją valdančių savininkų vizija išsipildys, jeigu Klaipėdos miesto taryba sutiks privačiai bendrovei „Kopų žuvėdra“ perduoti teritorijos Pamario g. 11 detaliojo planavimo organizatoriaus teises bei pareigas, ir jeigu verslininkams pavyks įveikti biurokratines procedūras dėl 8,34 ha dydžio sklypo išbraukimo iš miškų kadastro. Posėdyje dalyvavęs UAB „Kopų žuvėdra“ atstovas N. Tilindis neslėpė pasiryžimo siekti savo tikslų. Suabejojus, ar po šio sprendimo pajūryje neatsiras dar vienas uždaras privačių namų „rezervatas“, kokių jau esama pajūryje, verslininkų atstovas neskubėjo to nei neigti, nei patvirtinti. Teritorijų planavimo komiteto nariai klausimą nutarė teikti svarstyti Tarybai su sąlyga, jog rengiant detalųjį planą, ši teritorija neturėtų tapti neprieinama visuomenei.
Keis detaliuosius planus
Komiteto nariai pritarė ir svarstyti Tarybai perdavė sprendimo projektą dėl žemės sklypo Kretainio g. 3 teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų ketimo. Šioje Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje biokuro ir atliekų termofikacinę elektrinę ketinantys statyti investuotojai susidūrė su kliūtimi – objektui funkcionuoti būtini technologiniai įrengimai pažeidžia planavimo dokumentuose nustatytus aukštingumo apribojimus. Pagal dabartinius reikalavimus čia gali būti statomi iki 20 m aukščio statiniai, detaliojo plano rengėjai aukščio kartelę ketina pakelti iki 60 m.
Tarybai taip pat perduotas sprendimo projektas dėl žemės sklypo Deimės g.25/Priegliaus g. 3 detaliojo plano keitimo. Šio sklypo savininkai, planuojantys mažaaukščių blokuotų gyvenamųjų namų statybą, sklypą norėtų užstatyti intensyviau nei tai buvo numatyta ankstesniuose planavimo dokumentuose.
Miesto politikai dairosi rajono teritorijų
Teritorijų planavimo komiteto narys R. Bražinskas Klaipėdos politikams siūlo imtis iniciatyvos sprendžiant priemiesčio gyventojų problemas. Visai greta Klaipėdos esančio „Žaliojo slėnio“ ir Aukštkiemių kaimo gyventojai jau kuris laikas turi susisiekimo problemų, nes rekonstravus kelią į Palangą, jie iš jo nebegali sukti į kairę ir taip trumpiausiu keliu pasiekti savo namų. R. Bražinskas siūlo nedelsti ir jau dabar pradėt rengti specialųjį planą, jame numatyti optimaliausią kelio trasą, sujungsiančią šias teritorijas su miestu. Anot politiko, toks dokumentas ateity leistų pradėt keliui nutiesti reikalingos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras. Komiteto pirmininkas V. Greičiūnas abejojo, ar etiška Klaipėdos savivaldybei pradėt planuot teritorijas, kurios oficialiai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau buvo patikintas, jog pastaroji tokiai iniciatyvai neprieštarauja. Savivaldybių ribų keitimas – ilga ir sudėtinga teisinė procedūra, tačiau, anot R. Bražinsko, ją būtina pradėti, nes esamu susisiekimu nepatenkintų gyventojų skundų tik daugės.
Ataskaitai pritarta, dėl planų – ginčai
Teritorijų plasnavimo komiteto nariai pritarė pirmininko V. Greičiūno parengtai 2009-ųjų metų veiklos ataskaitai (http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/ATASKAITA2009%20komiteto%20taisyta201021753543.doc). Na, o svarstant 2010-ųjų Tarybos darbo plano projektą, kilo politinių ginčų. Tėvynės Sąjungos frakcijos atstovas M. Usonis išreiškė nepasitenkinimą, jog jame neliko frakcijos siūlymo dėl daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių planavimo senamiesčio teritorijoje. Esą tai trukdo verslininkų planams plėtoti savo veiklą, nes daugelis plėtros planų užstringa vien dėl to, jog šioje zonoje neįmanoma įvykdyti esamų automobilių stovėjimo vietų įrengimo normatyvų. Administracijos atstovai tikino, jog tokie planai yra, tačiau nesama teisinių mechanizmų, kaip juos realizuoti. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Bražinskas pasiūlė, šią problemą spręsti viešojo ir privataus kapitalo partnerystės pagrindu. Nuspręsta Savivaldybės administracijai pavesti parengti tokį problemos sprendimo būdą numatančią tvarką.
„Vakarų ekspresas” tęsia pokalbių ciklą „Klaipėdos TOP-10”, kuriuo siekia išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.
„Jaučiu, kad miestas dabar stovi kryžkelėje – ar eiti ta kryptimi, kad trauktume turistus, svečius, užsieniečius, ar tapti tamsiu, niūriu pramonės miestu: nafta, trąšos, terminalai, krova, tarša. Kol kas tendencija padaryti miestą pramoninį nusveria šviesiąją – kultūrinę ir turistinę – pusę, nes toje pusėje yra pinigai”, – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Vis dėlto, anot architektės, Klaipėdoje yra objektų bei reiškinių, kuriais galime didžiuotis, ir prie kurių reikėtų šiek tiek pridėti ranką, kad jie kitomis spalvomis nušvistų ir turistams.
Gamtinė situacija
Atvažiuojančio žmogaus akimis neabejotinai didžiausias traukos centras yra unikali mūsų gamtinė situacija. Labai svarbu tai, kad susisiekimas su Kuršių nerija yra lengvas – tai reikia visapusiškai puoselėti. Kažkada „plaukiojo” pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per marias idėja. Tokiam tiltui atsiradus mūsų miestas taptų dar patrauklesnis.
Galimybė atplaukti laivais ir atskristi lėktuvais dar yra vystymo stadijos, tačiau šiuos kelius ištobulinus turistui atvykti būtų labai patogu. Ateityje, jei atsirastų galimybė, naujam gyvenimui galėtų būti prikeltas kelias Klaipėda-Karaliaučius-Berlynas. Prieškariu jis buvo gana intensyviai naudojamas.
Akademinė plotmė
Išskirčiau jauną mūsų Klaipėdos universitetą – ir kaip nuostabių pastatų kompleksą, ir kaip reiškinį. Čia taip pat reikėtų paminėti LCC tarptautinį universitetą – nors jis ir nėra poilsinio ar pažintinio turizmo objektas, bet čia atvyksta daug dėstytojų, studentų iš užsienio. Aplink LCC jau yra susiformavęs tam tikros akademinės traukos taškas.
Šventės
Būtinai reikia paminėti „Europiadą” ir didžiųjų burlaivių regatą, praūžusias praėjusią vasarą. Jeigu pavyktų panašias šventes suorganizuoti bent kas keletą metų, jos neabejotinai taptų turistų traukos centru. O atsiradus planuojamam Keleivių ir krovinių terminalui daugiau turistų galėtų atvykti pas mus jūra, galėtų būti organizuojami kruizai.
Menas
Norėčiau paminėti dar vieną Klaipėdos miesto pusę, kuri dar gal ir nėra labai atskleista, bet čia aš matau didelį potencialą. Tai – mūsų moderniojo vaizduojamojo meno bazė. Turime Kultūrų komunikacijų centrą, taip pat miestui labai svarbus yra šokis. Jeigu dar paimtume muziką, ypač džiazą, šiuolaikinę estradą… Kai kurie dalykai yra šiek tiek išbarstyti, bet juos sujungus, perkėlus į profesionalią erdvę, atsirastų puikios perspektyvos. Užuomazgos yra nuostabios, bet nematyti kryptingo veikimo, strategijos, bendros tąsos. Jei miesto galvos padarytų strateginį planą (bet tikrą strateginį, ne „popierinį”), išgrynintų prioritetus, būtų tvarka.
Prie moderniojo meno derėtų ir kita pusė, Klaipėdoje esanti gana stipri – etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas. Abi šios pusės – modernusis menas ir etnokultūra – turėtų būti poroje, bet kad taptų kūnu, turėtų būti strategija, programos, finansavimas. Šias sritis suvienijus ir išryškinus Klaipėda taptų tikrai patraukli.
Užrašė Giedrė NORVILAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Architektūriniuose konkursuose geriausių įvertinimų sulaukę darbai, deja, netampa miesto aplinkos puošmenomis ir profesionalumo etalonais. Architektų idėjas ir užmojus neatpažįstamai koreguoja užsakovų poreikiai ir finansiniai ištekliai. Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų posėdyje, svarstant būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos techninį projektą (Baltijos pr. 40, 40A).
Pasigedo dėmesio žmonėms
Ekspertų tarybai pateiktas 2012-aisiais planuojamo pastatyti naujo Keleivių ir krovinių terminalo techninis projektas numato beveik 20 ha uosto rezervinės teritorijos pritaikymą keleivių ir krovinių pervežimui. Tam bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra: statomi naujas sandėlis bei keleivių aptarnavimo-administracinis pastatas, įvažiavimo postai, krovinių aikštelės, sureguliuoti transporto srautai.
Daugiausia diskusijų kilo dėl Keleivių ir krovinių terminalo prieigų transporto srautų sutvarkymo, jų schemos terminalo teitorijos viduje bei planuojamo sandėlio generaliniams kroviniams statybos. Dauguma ekspertų abejojo, ar teisingas sprendimas, jog sunkiasvoriai vilkikai, keliaujantieji savo automobiliais ar svečius pasitinkantieji į terminalą važiuos tuo pačiu keliu – nuo Minijos gatvės pratęstu Baltijos prospektu. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas tame problemos neįžvelgė. Jo teigimu, Šengeno procedūros yra gana paprastos ir sunkiasvorio transporto spūsčių neturėtų būti. Be to, transporto specialistų atikta studija parodė, jog pradėjęs veikti terminalas automobilių srautus šioje vietoje padidins vos keliais procentais, tad dėl to nepatogumų esą nepajus nei miestiečiai, nei krovinių vežėjai ar turistai. Tik tokiu atveju, jei srautai smarkiai didėtų, būtų rekonstruojama sankryža su Minijos gatve, nutiesiant požeminius įvažiavimus į teritoriją. Ekspertų siūlymus svarstyti galimybes lengvuosius keleivių automobilius į terminalą nukreipti iš Varnėnų gatvės, B. Petrauskas atmetė. Esą ir dabar vasarą čia susidaro važiuojančiųjų į Kuršių neriją spūstys, tad papildomi srautai situaciją tik dar pablogintų.
Sandėlio, kurį planuojama statyti terminalo teritorijoje, projektas sulaukė ypač daug architektų-ekspertų kritikos. Ilgas skardinis statinys, „išsitiesiantis“ greta esamos geležinkelio linijos, bjauros Klaipėdos panoramą iš marių pusės ir bus prasta miesto vizitinė kortelė, pagal kurią atvykusieji susidarys įspūdį apie uostamiestį. Projekto užsakovai sandėlio išvaizdą žadėjo koreguoti.
Esminiu projekto trūkumu Ekspertų taryba pavadino akivaizdų verslininkų norą šią teritoriją orientuoti į krovinių, o ne keleivių pervežimą, pastarieji ir toliau turės tenkintis minimaliais patogumais, sukinėtis tarp sunkiasvorio transporto.Terminalo statytojų teigimu, ekonominė realybė yra tokia, kad keltais į Klaipėdą ir iš jos per metus keliauja tik apie 200 tūkst. keleivių, palyginti per tą patį laikotarpį Taline – 6 mln. “Kai pas mus apžiūrėt mūsų katedrų ir nuostabios architektūros ims važiuot milijonai, terminalas bus rekonstruojamas”,- ironizavo jo direktorius B. Petrauskas. Tada, pasak jo, bus galima pastatyt ir stiklines galerijas, ir modernius eskalatorius, kad keliautojai tiesiai iš laivų pasiektų Keleivių aptarnavimo kompleksą, dabar juos per terminalo teritoriją numatoma gabenti autobusais.
Kaip žlunga naujos idėjos
Skaudžiausia diskusijų tema tapo naujojo terminalo Keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato projektas. Dėl jo kokybės ekspertai esminių priekaištų autoriams neturėjo, tačiau… 2007-aisiais surengtą Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo architektūrinių sprendimų konkursą laimėjo UAB “Uostamiesčio projektas” parengtas projektas – modernus kubo formos pastatas. Vakar Ekspertų tarybai pateiktas numatomo įgyvendinti keleivių aptarnavimo pastato projektas, kurį rengė tos pačios bendrovės kūrybinė komanda, niekuo nepriminė palankiausių profesionalų vertinimų pelniusio darbo. Anot projekto autoriaus architekto A. Stripinio, pirminė idėja pakito dėl užsakovų poreikių bei specialiųjų tarnybų reikalavimų tokio pobūdžio objektams. Tad vientisas kubo formos statinys, kuriame dominavo stiklas bei originalios metalo konstrukcijos, transformavosi į dviejų tūrių (3 ir 8 aukštų) administracinį kompleksą. Jį Ekspertų tarybos narys Romas Gailius pavadino projektu „be ambicijų“, „vienu iš daugelio pastatų, kokių jau yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“. Anot LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės galima tik apgailestauti, kad kol kas Klaipėdoje be pakeitimų nebuvo įgyvendintas nė vienas architektūriniame konkurse laimėjęs projektas. „Kažkada architektūros srityje Lietuva pirmavo tarp trijų Baltijos valstybių, dabar esame paskutiniai ir ne be užsakovų pagalbos… Galėjom Klaipėdoje turėti gražų, naują architektūrinį kūrinį, o dabar jo nebus. Gera idėja buvo užgesinta, turėsime tradicinį sprendimą“,- sakė R. Staševičiūtė. Architekto Gintaro Čičiurkos teigimu, net sunku būtų įsivaizduoti, koks skandalas kiltų, jeigu kur nors Europoje būtų atsisakyta įgyvendinti konkursą laimėjusios Zaros Hadid projektą, bet Lietuvoje ši praktika kol kas negalioja.
Kartu su pavasariu pasibeldęs 40-mečio jubiliejus teatneša vien geras nuotaikas ir nuojautas. Tegul seksis darbai, tegul drąsiausios idėjos virsta tikrove, teneišsenka energijos šaltiniai. Su 40-uoju pavasariu architektą Vidą Stalaučinską nuoširdžiai sveikina Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė.
Naujo Teritorijų planavimo įstatymo koncepcija (nauja redakcija 2010 02 25).
NUTARTA: Apibendrinti LAS KAO Valdybos narių parengtus TPĮ koncepcijos pataisas ir siūlymus bei teikti juos įstatymo projekto rengėjams. Kartu su teikiamomis TPĮ koncepcijos pataisomis ir siūlymais kreiptis į šio teisės akto kūrėjus – Lietuvos architektų sąjungą, Lietuvos architektų rūmus ir LR aplinkos ministeriją – išreiškiant neigiamą požiūrį į nepakankamai demokratišką ir atvirą įstatymo projekto parengimo procedūrą, siūlant ateity regionuose organizuoti platesnes diskusijas apie architektų bendruomenei reikšmingus įstatymų projektus.
Dėl Kultūros vertybių apsaugos ekspertų tarybos prie LAS KAO nuostatų ir Tarybos sudėties patvirtinimo.
NUTARTA : Kultūros vertybių apsaugos ekspertų tarybos prie LAS KAO nariais patvirtinti: E. Andrijauską, V. Andriulionienę, J. Genį, V. Paulionį, V. Paulionienę, L. Šliogerienę, J. Naujalienę, V. Žulkų.
Patvirtinti Kultūros vertybių apsaugos ekspertų tarybos darbo reglamento pakeitimus.BALSUOTA: už – 5; prieš – 1; susilaikė – 0.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (LAS KAO) pradeda veikti Paveldosaugos ekspertų taryba, suvienijusi aukščiausią paveldosaugos eksperto kategoriją turinčius architektus, istorikus, archeologus.
Nauja visuomeninė institucija ketina svarstyti ir teikti savo išvadas apie aktualius su miesto paveldo tvarkyba susijusius klausimus, vertinti senamiesčio teritorijoje planuojamų objektų projektus. Paveldosaugos ekspertų tarybos sprendimai neprivalomi, tačiau kompetentingiausių šios srities miesto specialistų išvados, anot Tarybos steigėjų, gali būti naudingos tiek planų iniciatoriams, tiek autoriams, tiek visuomenei. „Analogiška taryba prieš daugiau nei dešimtį metų veikė prie Kultūros paveldo departamento, tačiau jos veikla nutrūko. Mintis imtis iniciatyvos ją atkurti kilo dėl Klaipėdoje neretai pasitaikančių mėgėjiškų ir paviršutiniškų paveldosaugos objektų tvarkybos vertinimų, neretai padiktuotų politinių ar merkantiliškų interesų. Visuomenė turi išgirsti ir profesionalų požiūrį į paveldą“,- konstatuota vakar įvykusiame LAS KAO valdybos posėdyje.
LAS KAO valdybos posėdyje patvirtintas Paveldosaugos ekspertų tarybos darbo reglamentas bei jos nariai: Edmundas Andrijauskas, Vilija Andriulionienė, dr. Jonas Genys, Vytautas Paulionis, Vigilija Paulionienė, Laima Šliogerienė, Janina Naujalienė, prof. Vladas Žulkus. Tapti šios Tarybos nariais kviesti visi Klaipėdos specialistai, turintys aukščiausią paveldosaugos eksperto kategoriją , tačiau ne visi išreiškė norą dirbti visuomeninėje organizacijoje.
Veiklą Paveldosaugos ekspertų taryba ketina pradėti gavusi paraiškų svarstyti konkrečius klausimus. Pirmame posėdyje Tarybos nariai išsirinks pirmininką.
Paveldosaugos ekspertų tarybos posėdžiai bus vieši, informacija apie priimtus sprendimus bus skelbiama visuomenei.
