JAUNI ARCHITEKTAI SPRENDĖ „INFORMACIJOS IR PARAMOS GAUSIAI ŠEIMAI CENTRO“ PASTATO PROBLEMAS
Vasario 5 – 7 dienomis Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Klaipėdoje, vyko kūrybinės dirbtuvės “Debreceno 3. Šeimų bendruomenės centras”, kurių metu 16 jaunų architektų ir dizainerių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kūrė idėjas, kaip būtų galima renovuoti pastatą, priklausantį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centrui“. Šiuo metu pastatas ir aplinka reikalauja būtinojo remonto, pastato struktūra yra itin paini, daugelis patalpų neįrengtos dėl lėšų stygiaus, žiemą jame besiglaudžiančios organizacijos turi kęsti šaltį, o šiltuoju sezonu – kiauro stogo sukeliamas problemas. Todėl Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė R. Ševelkaitienė nusprendė kviestis į pagalbą Všį „Jauną architektūrą“, užsiimančia architektūrinių dirbtuvių organizavimu, kuri savo ruožtu sukvietė jaunus ir kūrybingus architektus. Penktadienį, vasario 5 d. dalyviai buvo atvežti iš Kauno ir Vilniaus. Po trumpo renginio pristatymo 16 dalyvių susiskirstė į 4 komandas po 4 žmones. Pirmoji komanda – architektės Ernesta Matulytė, Aušra Norkutė, Neringa Šimkutė, Gertrūda Šaliūtė, antroji – architektai Edmundas Pilvelis, Ieva Maknickaitė, Gabrielius Šegždavičius ir Sandra Dumčiūtė, trečioji – interjero dizainerės Eva Volkovska, Lina Intaitė, Jurga Marcinauskaitė ir Jomantė Valiulytė ir paskutinė komanda – architektai Matas Šiupšinskas, Ieva Cicėnaitė, Rūta Barisaitė, Rūta Vėlavičiūtė. Kūrybinio proceso metu taip pat talkino Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai, besidomintys architektūra. Dalyviams buvo pristatyta pastato funkcinė programa,– „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė Regina Ševelkaitienė išsakė pagrindinius savo pageidavimus ir norus, išvardijo esamas ir norimas naujas pastato funkcijas, įvardijo pastato problemas. Dalyviai apsilankė pastate, savo akimis išvydo esamas bėdas. Vėliau sekė ilgas darbo procesas, kurio metu dalyviai bandė pritaikyti pastatą naujoms šiandienos reikmėms, gilinosi į kontekstą ir pastato vidų, sprendė jo konstrukcijas, ieškojo eksterjero ir interjero variantų. Sekmadienį, vasario 7 d. darbai buvo susisteminti ir parengti pristatymui. Į pristatymą susirinko apie 70 žmonių, tarp kurių buvo seimo narys V. Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės atstovė A. Tautkevičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus architektas M. Daukšys, architektė V. Jokūbauskienė ir kiti. Vertinimo komisija (pirmininkas M. Daukšys) išrinko ir paskelbė geriausią darbą, stebėjosi renginio sėkme, jaunų architektų sumanumu ir pasiaukojančiu darbu. Geriausio darbo autoriai (Edmundas Pilvelis, Ieva Maknickaitė, Gabrielius Šegždavičius ir Sandra Dumčiūtė) buvo apdovanoti vertingomis architektūrinėmis knygomis, tačiau ir kiti dalyviai neliko nuskriausti. Šios kūrybinės dirbtuvės tai išskirtinis socialinis – meninis renginys, kurio metu gauta įvairiapusė nauda tiek patiems dalyviams, tiek ir „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centrui“, tiek ir pačiai visuomenei. Dalyviai įgijo daugiau patirties sprendžiant opias architektūrines – socialines problemas, Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras“ gavo 4 rimtus priešprojektinius pasiūlymus, kurie atskleidžia platesnes pastato panaudojimo galimybes ir jais remiantis ateityje bus prašoma europinių pinigų pastato renovacijos projektui rengti, o visuomenė pamatė, jog ir opios problemos gali būti išspręstos – tereikia vieningo darbo, kūrybiškumo ir teigiamo požiūrio.
Renginio organizatoriai:
Všį „Jauna architektūra“
Všį „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras“
Klaipėdos universiteto užsakymu pradėtai rengti naujo teritorijos Herkaus Manto g. 84, vadinamojo Studentų miestelio, detaliojo plano koncepcijai uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė, nors politikams ir kilo klausimų dėl automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo, transporto srautų nukreipimo bei pačios teritorijos aptvėrimo.
Koncepciją pristačiusi projekto vadovė V. Mureikienė teigė, jog galiojantys planavimo dokumentai koreguojami pasikeitus Universiteto plėtros prioritetams ir numatomos ES investicijos į integruoto mokslo centro „Jūrinis slėnis“ statybą. Rengėjai sakė Studentų miestelyje neplanuojantys radikalių pokyčių. Beveik 24 hektarų ploto sklype išlieka keturios pagrindinės zonos: istorinė, mokslo, rekreacinė ir gyvenamoji. Kieviena iš jų formuojama kuriant jaukias uždaresnes aikščių, poilsio vietų erdves.
Istorinė zona, kurios pastatų kompleksas pripažintas kultūros paveldo vertybe,- akentuojama kaip visos teritorijos dominantė, su kuria neturėtų konkuruoti naujosios statybos pastatai. Tam, kad būsimieji statiniai neužgožtų istorinio komplekso, projektuotojai koncepcijoje numatė jų aukščių ribojimus.
Pagal parengtą koncepciją KU miestelyje turėtų dominuoti pėstieji, personalo ir studentų transporto stovėjimo aikštelės bei daugiaaukštė saugykla siūlomos prie išorinių sklypo ribų, išskyrus 180 vietų stovėjimo aikštelę greta būsimųjų studentų bendrabučių komplekso. Per teritoriją nutiesta gatvė, anot projekto autorių, skirta tik minimaliems aptarnaujančio transporto srautams.
Universiteto prorektorius Rimantas Didžiokas teigimu, pateikta koncepcija tenkina mokslo įstaigos lūkesčius. Kadangi sutartys dėl „Jūrinio slėnio“ projekto finansavimo jau pasirašytos, norima kuo greičiau pradėti naujo mokslo komplekso, planuojamo greta jau esamo naujų auditorijų centro, projektavimą bei statybas. R. Didžiokas vylėsi, jog dar šiemet turėtų prasidėti ir 900 vietų studentų bendrabučių komplekso statybos. Rekreacijos zona, kurioje numatyti sporto objektai, ateityje, anot Universiteto atstovo, turėtų būti plėtojama privačių investuotojų lėšomis.
Pristatyta koncepcija sulaukė prieštaringų Teritorijų planavimo komiteto narių vertinimų. Komiteto vadovas V. Greičiūnas svarstė, jog jeigu miestelyje norima tvarkos, projektuotojai turėtų pagalvoti apie teritorijos aptvėrimą. Tokiai nuomonei prieštaravo komiteto narys M. Usonis. Anot jo, pats numatomas teritorijos užstatymas kuria uždarumo įspūdį, o ši vieta turėtų būti gyvybinga, prieinama visiems miesto gyventojams.
V. Greičiūnas suabejojo, ar geras sprendimas automobilių stovėjimo aikšteles „iškelti“ į teritorijos pakraščius. Jo nuomone, nebūtų nieko blogo, jeigu mašinos būtų statomos ir planuojamoje atkurti istorinėje aikštėje. „Per šventes, renginius automobilių čia neturėtų būti, tačiau įprastom dienom aikštė galėtų būti universalesnė“,- sakė V. Greičiūnas. Atsakydamas į tokį siūlymą, KU prorektorius R. Didžiokas išreiškė viltį, jog kol bus įgyvendinti šie projektai, galbūt visuomenė jau bus pasikeitusi ir daugiau vaikščios ar važinėsis dviračiais, o ne automobiliais.
Skaudūs biudžeto skaičiai
Teritorijų planavimo komiteto nariams buvo pristatytas 2010-ųjų Klaipėdos miesto biudžeto projektas, kurį artimiausiame posėdyje turėtų svarstyti uostamiesčio Taryba. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė informavo, jog 2010 metų biudžeto išlaidos miesto planavimui mažinamos, kaip ir daugeliui kitų sričių. Miesto urbanistinio planavimo programai įgyvendinti projekte siūloma skirti 1011,4 tūkst. Lt, net 1395,7 tūkst. Lt mažiau nei 2009-aisiais. Numatytų teritorijų detaliųjų planų rengimui siūloma skirti 720 tūkst. litų, net 300 tūkst. Lt mažiau nei pernai. Politikai teiravosi, ar dėl mažinamo biudžeto nesustos pradėtas gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų rengimas. Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas pripažino, jog šis procesas lėtės, juolab kad iš šių metų biudžeto Savivaldybei teks sumokėti skolas už praėjusiais metais parengtus projektus. Biudžeto projektą jis pavadino skaudžiu. A. Špučienės teigimu, esant tokiai padėčiai būtiniems projektams rengti bus ieškoma ES fondų paramos.
Komiteto nariai biudžeto projektui pritarė. Anot V. Greičiūno, ginčai paliekami Tarybos posėdžiui…
„Vakarų ekspresas” tęsia pokalbių ciklą „Klaipėdos TOP-10”, kuriuo siekiame išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos. Uostamiesčio architektas Edmundas Andrijauskas konkrečių objektų neįvardija, bet atkreipia dėmesį į tai, kas daro Klaipėdą išskirtinę.
„Labiau norėčiau ne ieškoti senų ar naujų Klaipėdos „perliukų”, bet bandyti atskleisti kai kurias aplinkybes, be kurių tų „perliukų” atsiradimas ar išgyvenimas būtų neįmanomas”, – sako jis.
1. Išskirtinė Klaipėdos svarba Lietuvai
Po Žalgirio mūšio Lietuvos valdovai nuosekliai nesiekė Klaipėdos prijungimo prie LDK. Negana to, Vytautas politinių žaidimų įkarštyje po keleto metų už malūną Palenkėje Ordinui pasiūlė ir Palangos pajūrio ruožą. Tik Jogailos dėka Palanga po to penkis šimtus metų nebuvo vokiška…
Kita vertus, tarpukario Lietuvos istorija paženklinta vienu puikiausių diplomatijos laimėjimų – 1923 metais Klaipėdos krašto prijungimu ir šio demaršo tarptautinio pripažinimo iškovojimu.
Kokia būtų šiandien šalies padėtis, jeigu Klaipėdą po Antrojo pasaulinio karo būtų ištikęs Karaliaučiaus likimas? Klaipėda kaip miestas gali klestėti ir be Lietuvos, o Lietuva kaip valstybė be Klaipėdos būtų pasmerkta vegetuoti. Vilnių tarpukariu pakeitė Kaunas, o Klaipėdos pakeisti niekada nebus kam.
2. Klaipėda – krikščioniškosios Europos civilizacijos dalis
Klaipėda gyveno ir kūrė Vakarų Europos (kad ir rytinės jos provincijos) kultūrinės, politinės, socialinės ir ekonominės raidos ritmu. Tuo tarpu visa mūsų valstybės istorija persmelkta blaškymosi tarp Rytų ir Vakarų. Negana to, Vakarų civilizacijos įtaka ilgus šimtmečius mus pasiekdavo ne tiesiogiai, bet atkeliavusios per Krokuvą ir įgavusios lenkiškos specifikos.
Šiandien dažnai prisimenama karališkosios poros tremtis Klaipėdoje yra neatsiejama naujosios Napoleono piliečių Europos kūrimo dalis – miestas ir čia buvo aktyvus proceso dalyvis. Tuo tarpu Lietuva, kaip ir Rusija, pajautė tik karinę ekspansiją, sugriovimus, plėšimus ir nieko daugiau.
Naujųjų laikų istorijoje mūsų miestas iki pat 1945-ųjų nebuvo atitrūkęs nuo natūralaus gyvenimo Vakarų civilizacijos kontekste. Čia buvo natūralu, kad modernios raupsų ligoninės statyba 1897-aisiais rūpinosi Nobelio premijos laureatas bakteriologas Robertas Kochas, kad vienas žymiausių to meto vokiečių kompozitorių Richardas Vagneris koncertavo „Viktorijos” viešbutyje, o Klaipėdos visuomenėje buvo aktyviai diskutuojama apie vieno iš moderniosios architektūros kūrėjų Mies van der Rohe paskaitas.
Vaikščiodami švediško granito grindiniu neturime pamiršti, kad mums nėra ko „eiti į Europą” – Europa visada buvo čia. Mūsų tikslas – puoselėti europietiškosios civilizacijos geriausias tradicijas, saugoti jas nuo šiandieninio amerikietiškojo ir rusiškojo šurmulio bei dalintis šia patirtimi su visa Lietuva.
3. Palikimas
Sau esu išskyręs du akcentus, kurie man reprezentuoja pačią palikimo esmę. Tai – pats miestas, pastatytas pelkėtoje Dangės deltoje, ir pušynai, dešimtmečiais sodinti šiaurinėje Klaipėdoje ir Neringos pusiasalyje. Žmonės, nepaisydami gaisrų, plėšimų ir barbariškų miškų kirtimų, nenuilstamai dirbo savo darbą, suvokdami kartų ryšį ir palikimo prasmę. Jie sausino pelkes, statė miestą, sodino mišką puikiai suvokdami, kad jų darbo vaisiais galės džiaugtis tik jų vaikai ir anūkai. Kaip trūksta mums šio supratimo…
Lengva įsivaizduoti Žardėje ar Eketėje ant sausų kalvelių įsikūrusius kuršius, pašaipiai žvelgiančius į atėjūnus, statančius pilį ir miestą pelkėje. Bet miesto statytojai turėjo tolimus ateities planus. Jie darė tai, kas reikalinga šiandien, žinojo, kad jų vaikai ir vaikaičiai tęs pradėtą darbą tolimajam tikslui pasiekti. Šiandien turime klestintį miestą, o iš Žardės ir Eketės liko tik vardai ir medžiaga archeologiniams tyrimams.
Gilus palikimo suvokimas, tikiuosi, greitai bus ir visų mūsų viena iš meilės miestui išraiškos formų. Architekto profesija šiuo požiūriu kontroversiška – jis yra ir kūrėjas, ir griovėjas vienu metu. Juk neįmanoma pastatyti kad ir menkiausio namo nesunaikinus, pavyzdžiui, lankos, kurioje vyko savitas, nuostabus gyvenimas. Bet visiems mums reikia suvokti, kad statydamas namą, kirsdamas medį, atmesdamas nevykusią tradiciją būsi pajėgus vietoje to sukurti kažką geriau.
4. Vieta pasaulyje
Miestas, įsikūręs tarp Girulių ir Palangos pušynų, Šilutės lankų, Neringos stebuklo, jūros ir marių, yra palaimintas. Tai sakau tikrai ne norėdamas demonstruoti bravūrišką patriotizmą. Turėjau sėkmės daug keliauti, pamatyti nemažai pasaulio grožybių, bet neperdėdamas galėčiau teigti, kad mažai yra vietų pasaulyje savo grožiu, jaukumu ir žmogišku masteliu prilygstančių mūsų kraštui. Nebent kalnai, pavyzdžiui, Alpės, kaip ir daugumai lietuvių, taip pat suvirpina širdį…
5. Ar laisvesni žmonės Klaipėdoje?
Nepriklausomybės atgavimo šviesoje visi atrodėme amžiams atsikratę Lietuvos prakeikimo – giliai mumyse tūnančios baudžiauninko sąmonės. Šiandien nebesu toks tikras.
Kažkada atrodė, kad patys Klaipėdos akmenys mus sparčiai išgydys. Deja, teks gydytis sunkiai ir ilgai, kartu su visa Lietuva.
Visgi norisi, vertinant šią aplinkybę, baigti optimistine gaida. Turime universitetą, šviesos ir laisvėjimo simbolį, turime vis daugiau išprususių žmonių, kurie pagaliau išlygins tą kol kas vis dar išliekantį neatitikimą tarp miesto potencialo ir jo gyventojų kūrybinių, intelektualinių, bendruomeninių galių. Taip turi įvykti, nes mes klaipėdiečiai, ir mes laisvi.
Kalbino Giedrė NORVILAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Po Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos sparnu susibūręs Architektų klubas atšventė pirmąjį savo gimtadienį. Jis pažymėtas turininga diskusija apie neformaliąją Amerikos miestų kultūrą ir… šventiniu tortu su viena žvakute.
Sumanymas steigti klubą gimė architektų Vaidoto Dapkevičiaus ir Manto Daukšio galvose. „Kolegos daug keliauja, fotografuoja, filmuoja, parsiveža gausybę įspūdžių, patirčių. Architektų klubas atsirado iš noro pasidalinti įspūdžiais, sukaupta informacija, sužinoti ir taip mokytis bei tobulėti“,- sako vienas iš klubo įkūrėjų Vaidotas Dapkevičius.
Pirmieji uostamiesčio architektų bendruomenės diskusijų klubo veiklos metai jo iniciatorių nenuvylė. Kiekvieną mėnesį vykstančiose diskusijose klubo nariai narstė pačias įvairiausias temas. „Pradėjom nuo įspūdžių iš Venecijos bienalės, aptarėm Europos, Skandinavijos šalių architektūros bruožus, OpenHouse London renginio metu paciam teko lankytis pasaulyje pripažintų architektų biuruose Londone, „vertinom“ Manto ir kitų kolegų kelionių rezultatus – Zaros Hadid, Frank O. Gehry darbus, paskutinės EXPO parodos įspudžius. Prieš Klaipėdoje rengtą naujos bažnyčios statybos architektūros konkursą, diskusijų vakarą paskyrėm bendruomeninės, religinės architektūros temai“,- pasakojo V. Dapkevičius.
Proginiame klubo susitikime dominavo pietvakarinės Jungtinių Amerikos Valstijų miestų neformalioji kultūra. Savo įspūdžius ir pastebėjimus pristatė vilnietis architektas Tomas S. Butkus, kartu su bičiuliais keliavęs po šį kraštą, jo miestus, gyvenvietes, nacionalinius parkus ir kruopščiai fiksavęs jo ypatybes. Susirinkusieji galėjo išvysti itin kontrastingas Amerikos puses: nuo išpuoselėto San Francisko ar spindinčio Las Vegaso iki vaiduokliais virtusių buvusių aukso ieškotojų miestelių su savita kultūra ar tebeegzistuojančių indėnų rezervatų.
Dėl LAS Klaipėdos apskrities organizacijos dalyvavimo Leonardo Da Vinci mobilumo projekte.
NUTARTA: Pritarti LAS KAO dalyvavimui Leonardo Da Vinci mobilumo projekte. Atsakingu už projekto įgyvendinimą asmeniu paskirti valdybos narį M. Daukšį; Atsižvelgiant į gautą finansavimą projekto įgyvendinimui, organizuoti papildomą dalyvių atranką, aiškiau nusistatant atrankos kriterijus.
Dėl LAS nario mokesčio mokėjimo tvarkos.
NUTARTA: Informaciją apie LAS nario mokesčio mokėjimą viešinti tinklapyje www.architektams.lt.
Dėl D. Zmeikovo pašalinimo iš LAS narių.
NUTARTA: Siūlyti LAS Tarybai pašalinti D. Zmeikovą iš LAS narių dėl LAS įstatų bei profesinės etikos normų pažeidimo.Balsuota: Už- 9; Prieš – 0;
Knygoje – vieno iškiliausių uostamiesčio architektų, įvertinto auksiniu Lietuvos architektūros riterio ženklu, Klaipėdos miesto garbės piliečio regalijomis, – darbų, kūrybos ir gyvenimo apžvalga. Monografijos autoriai – klaipėdietė rašytoja Nijolė Kepenienė ir kaunietis architektūrologas Vaidas Petrulis.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė pirmąją organizacijos pastangomis išleistą knygą vertina kaip itin reikšmingą: „Tiškaus ir jo kolegų įgyvendinti projektai – tai pokario Klaipėdos raidos istorija. Kiekvienam, kas domisi uostamiesčio praeitimi, turbūt bus įdomu sužinoti, kaip ir kodėl Klaipėda tapo raudonų plytų miestu, kokiomis aplinkybėmis išaugo vienas ar kitas žinomas pastatas, kokiomis sąlygomis dirbo to meto miesto veido kūrėjai“.
Knygos autorė N.Kepenienė monografiją „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ pavadino kūrybiniu išbandymu: „Tai buvo beveik žurnalistinis darbas. Per gana trumpą laiką teko pakalbinti daugybę su knygos herojumi susijusių žmonių ir taip iš daugybės interviu, prisiminimų sudėlioti kuo visapusiškesnį įdomios asmenybės portretą. Pati Alfredo Gyčio Tiškaus nepažinojau… Žinoma, gaila, bet galbūt ši aplinkybė ir leido perteikti kuo objektyvesnį kūrėjo portretą“.
Monografija iliustruota gausia A.G.Tiškaus šeimos archyvo medžiaga. Visuomenei pristatyti architekto paveikslai, realizuotų ir neįgyvendintų projektų brėžiniai, kai kurie jo rankraščiai. Beje, knygos autoriams vieną iš asmeninių laiškų leido paviešinti ir aktorė Gražina Balandytė, kurią su A.G.Tiškumi siejo nuoširdi draugystė, užsimezgusi dar mokykloje.
600 egzempliorių tiražu išleista monografija „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ platinama LAS Klaipėdos apskrities organizacijoje. Per pristatymo renginį knygų komplektai įteikti visoms miesto ir apskrities bibliotekoms. „Šio architekto projektai įgyvendinti ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos bei krašto rajonuose. Norime, kad apskrities visuomenė pažintų ir prisimintų šį kūrėją“ – sakė R.Staševičiūtė.
Šaltinis: www.kl.lt
Š.m. vasario 2 d., antradienį, 17 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia uostamiesčio visuomenę į knygos „Architektas Alfredas Gytis Tiškus“ sutiktuves. Knygos apie Lietuvos architektūros riterį, Klaipėdos miesto Garbės pilietį ir žmogų, atsidavusį savo profesijai ir kūrybai, pristatymas vyks Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda). Dalyvaus knygos autoriai, A. G. Tiškaus artimieji, kolegos, draugai.
Visi norintieji knygą galės įsigyti renginyje (kaina – 50 Lt), vėliau – LAS Klaipėdos apskrities organizacijos biure (Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda).
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia savo narius dalyvauti Leonardo da Vinci programos mobilumo projekte. Projekto metu Jūs turėsite galimybę vykti stažuotis į pasirinktą Europos Sąjungos šalyse veikiančią architektūros įmonę (stažuotės trukmė gali būti nuo 2 iki 26 savaičių). Stažuotės išlaidos (kelionė, apgyvendinimas, draudimas ir kt.) yra apmokamos Leonardo da Vinci programos lėšomis.
Šiuo metu organizacija ieško projekto partnerių šiose Europos Sąjungos šalyse: Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje.
Projektas bus vykdomas, jei organizacijai pavyks rasti partnerių užsienyje ir jei projekto paraiška laimės projektų konkursą. Stažuočių pradžia numatoma ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 1 d.
Susidomėjusius prašome užpildyti dalyvio anketą ir iki 2010 m. sausio 29 d. 15:00 val. pateikti organizacijai el. paštu archsajunga@architektams.lt
Dėl papildomos informacijos kreiptis į:
Vaidotą Dapkevičių (Tel.: 8686 23601, el.paštas vaidotas.dapkevicius@architektas.org)
Audronę Dapkevičiūtę (Tel.: 8 615 89201, el.paštas audrone2@yahoo.com)
Dalyvio anketą ir trumpą Leonardo Da Vinci programos aprašymą rasite čia.
