Dar prieš porą metų nekilnojamojo turto ekspertai įžvelgė Klaipėdoje komercinių ir biuro patalpų perteklių, tačiau tik sunkmečio veidrodis atskleidė tikrąjį tuščių ambicijų mastą ir nuomininkų bei pinigų trūkumą.
Uostamiestyje ar aplink jį statybų technikos sutelkta daugiau nei kur nors kitur Lietuvoje. Tačiau darbininkai pluša vien transporto infrastruktūros objektuose, gavusiuose Europos Sąjungos pinigų. Reikšmingiausi valstybei ir miestui – dviejų lygių Jakų žiedo sankryža ir geležinkelių projektai, vertinami po 100 mln. litų ar daugiau.
Taip pat atsirado ženklų, rodančių sporto arenos statybos pradžią. Užbaigti ir keli biurų pastatai, jiems ieškoma nuomininkų. Bet stovintys tušti daugiabučiai namai, kurių languose nedega šviesos, – ryškiausias ekonomikos sąstingio vaizdas.
Naujų projektų – vienetai
Uostamiesčio tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai pastaruoju metu posėdžiuose neužsisėdi. Didelio masto projektų, kuriuos tektų politikams ilgai svarstyti, architektai pateikia vienetus. Kai vizijos ir koncepcijos palaiminamos, brėžiniai kraunami į rietuves. Dažnai jie užsiguli ne tik dėl procedūrinių detaliųjų planų rengimo priežasčių. Nekilnojamojo turto rinkoje – jokio skubėjimo ir bruzdesio. Komerciniams sklypams ieškoma naujų savininkų, o jų likimą vis dažniau tvarko teismo antstoliai.
Štai pastarąjį kartą Teritorijų planavimo komitetas su džiaugsmu pritarė bendrovės „Baltijos kryptis” ketinimui projektuoti Tilžės gatvėje, prie Jakų žiedo, prekybos centrą su degaline. Nors Klaipėdai labiau reikėtų išskirtinių laisvalaikio objektų, diskutuoti ir prieštarauti dėl to, kad kas nors ryžtasi tęsti ankstesnius užmojus, atitinkančius Bendrojo plano sprendinius, niekas nebandė. „Prekybos centrai ir privalo būti už miesto”, – reziumavo savivaldybės atstovai.
Žinoma, prekybos centras ten greitai neatsiras – planavimo procedūros truks ne mažiau kaip pusę metų. Anksčiau, ko gero, naujiems sklypo savininkams projekto ir nereikia. Atrodo, kad visi krūmokšniais apaugę Klaipėdos pakraščiai greitai taps mišku, kaip, beje, ir naujam prekybos centrui numatytas didžiulis plotas.
Prieš metus gavę Konkurencijos tarybos leidimą, „Baltijos krypties” akcijas įsigijo degalais prekiaujanti įmonė „Baltic Petroleum” ir bendrovė „Rivona”, susijusi su „Norfos mažmena”.
„Baltijos krypties” vadovas Arūnas Gumbelevičius sakė, kad iki statybų – dar labai toli. „Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat teigė, kad per artimiausią pusmetį prekybos tinklas jokios plėtros Klaipėdoje nenumato.
Apibūdinti statybų rinkos situaciją LŽ paprašė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkės Ramunės Staševičiūtės.

Atsiskaityti neskubama
– Ar didelis statybų nuosmukis ir kokia projektavimo įmonių padėtis?
– Tiek statybų, tiek projektavimo rinkoje – nuosmukis didelis ir kol kas atsigavimo ženklų nematyti. Palyginti su pakilimo metais, darbo krūvis sumažėjęs perpus, o gal dar daugiau. Architektai dabar, galima sakyti, gyvena iš ES finansuojamų bei pakilimo metu pradėtų ir šiuo metu baigiamų projektų. Rinkos atsigavimo požymis – nauji užsakymai, jų dabar beveik nėra. Dirbame su nedideliais objektais. Bet ir tai ne pagrindinė problema – turimi darbai leistų išgyventi, jeigu nestrigtų atsiskaitymas. Uždelsti mokėjimai, skolos, bankrotai – visa tai žlugdo įmones. Neabejoju, kad yra įmonių, kurios apskritai neturi užsakymų.

– Ar pastebite, kad didesni sklypai keičia savininkus, o šie – ankstesnius statybų planus?
– Ne vienas didelių sklypų savininkas, dar prieš porą metų puoselėjęs ambicingus planus, ieško pirkėjų. Norinčiųjų parduoti sklypus ar projektus tikrai yra daug, tik nėra pirkėjų, kurie sutiktų mokėti pageidaujamą kainą. Buvusi „Trinyčių” fabriko teritorija, buvusios kino studijos kvartalas, tabako fabriko teritorijos dalis, kiek teko girdėti, parduodamos, bet pirkėjų nėra.

Apskritis perleido įgaliojimus
– Kaip keičiasi, jeigu keičiasi, projektų derinimo procedūrų trukmė ir politikų požiūris į miesto plėtrą?
– Galima sakyti, derinimo procedūros beveik nesikeičia pastaruosius 10 metų, o jeigu ir keičiasi – tampa sudėtingesnės. Teisės aktai maksimaliai biurokratizuoti. Jeigu įstatyme ar jo aiškinamajame akte yra bent mažiausia galimybė vieną ar kitą nuostatą traktuoti „lengviau”, biurokratinis mechanizmas jį taikys dirbančio žmogaus nenaudai. Skaitai įstatymą ir jis atrodo gana liberalus, protingas, o kai realiai susiduri su jo įgyvendinimo mechanizmais, tokia iliuzija greitai išsisklaido. Vienintelis teigiamas pastarųjų metų postūmis – žingsnis, kurį mūsų regione žengė likviduojama Klaipėdos apskrities administracija – ji savivaldybėms perdavė generalinį įgaliojimą leisti projektuoti ar statyti valstybinėje žemėje. Tai derinimo procedūras gali sutrumpinti mėnesiu.

Miesto politikų požiūris į plėtrą taip pat nesikeičia. Visos Tarybos kadencijos, išskyrus pirmąją, šiuo klausimu nesuformulavo ir net nemėgino suformuluot savo požiūrio į miesto plėtrą. Klaipėda plėtojasi „gabaliukais”, o tie „gabaliukai” projektuojami kaip kam reikia. Taip, turime dokumentus – Bendrąjį planą, Strateginį planą, tačiau jie nėra tapę įrankiais, kuriais naudodamiesi kurtume miesto ateitį. Jie prisimenami retai, kai vieną ar kitą teiginį galima panaudoti savo interesams apginti. Politikų požiūrį iliustruoja ir nesenas sprendimas sustabdyti detaliųjų planų rengimo finansavimą. Miesto plėtrai tai labai svarbūs dokumentai, bet sunkmečiu jie buvo „paaukoti” pirmiausia.

Šaltinis: Vida Bortelienė, "Lietuvos žinios"

Klaipėdos savivaldybė negaus 20 mln. litų atkurti piliavietę, nes buvo atmesta paraiška gauti finansavimą iš ES fondų. Valdininkai pirštu rodo į Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėją Naglį Puteikį, kuris esą ir yra kaltas dėl šios situacijos.

Kalti paveldosaugininkai
Uostamiesčio savivaldybė šią savaitę gavo Lietuvos verslo paramos agentūros atsakymą, jog pirmą kartą yra atmestos dvi pateiktos paraiškos ir iš ES struktūrinių fondų nebus skirta 20 mln. litų atkurti piliavietę.
Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas neįvardino tokios situacijos kaltininkų pavardžių, tačiau patikino, kad tai – KPD Klaipėdos teritorinis skyrius.

Paraiškos buvo atmestos todėl, kad sykiu su jomis nebuvo pateiktas piliavietės atkūrimo techninis projektas. Jis iki šiol net nėra parengtas, nes, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, KPD Klaipėdos skyrius keturis mėnesius neišdavė projektavimo sąlygų. Jas privaloma išduoti per dešimt dienų.

„Į paveldosaugininkus dėl sąlygų kreipėmės dar birželį, o sąlygas gavome lapkritį. Nuolat sulaukdavo raštų, kuriuose prašoma pateikti tai vienus, tai kitus dokumentus. Mes puolame rinkti dokumentus, rašyti atsakymus. Beje, dokumentus, kurių iš mūsų reikalavo paveldosaugininkai, jie tikrai turi patys“, – apie trikdžius pasakojo E.Jurkevičienė.

Už planuotus gauti 20 mln. litų būtų buvę atstatyti gynybiniai piliavietės įtvirtintos, atkurti kurtinai ir juose įrengtos konferencijų salės bei muziejaus patalpos. „Architektūriniu požiūriu šis projektas yra neutralus, nes statinys būtų viduje, o šlaitai tik apsodinti žole. Be to, pinigai būtų skirti apsaugoti archeologines iškasenas, nes jos praėjo irti“, – teigė R.Zulcas.
Jis pabrėžė, kad pretenduoti gauti finansavimą piliavietės atkūrimui iš Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų bus galima tik po 2013 metų.

Kalta architektė?
N.Puteikis turi savo versiją, kodėl savivaldybė negavo finansavimo piliavietę atkurti. „Projektavimo sąlygų neišdavėme, nes savivaldybė nesilaikė įstatymų. Norint atstatinėti kultūros paminklą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti, kaip ir kodėl paminklas atstatomas, bei gauti visuomenės pritarimą. Šių sąlygų savivaldybė nebuvo įvykdžiusi“, – aiškino N.Puteikis.

Sąlygos esą buvo išduotos, kai savivaldybė KPD Klaipėdos skyriui pateikė mokslinius tyrimus ir sugalvojo apklausos būdą, kaip išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie piliavietės atkūrimo projektą.
„Mes tikrai nekalti, kad savivaldybė neturėjo techninio projekto. Tikroji priežastis yra ta, jog konkursą rengti techninį projektą laimėjo architektė Vida Mureikienė. Ji užsiprašė milijono litų, todėl savivaldybė ilgai derėjosi dėl kainos. Kai ji buvo suderėta, architektė pareiškė, kad per pageidaujamą laiką ji projekto parengti nesuspės, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta“, – savo versiją dėstė N.Puteikis.

Nederina pusę metų
Praradusi 20 mln. litų savivaldybė nuogąstauja, kad gali netekti dar 10 mln. litų, kuriuos iš struktūrinių fondų tikimasi gauti dviem projektams.
Sausį reikia pateikti paraišką gauti finansavimą Tabako fabriką rekonstruoti į Menų fabriką. Projekto vertė – 9 mln. litų.

„Bėda ta, kad iki šiol su paveldosaugininkais nėra suderintas rekonstrukcijos techninis projektas. Derinimas vyksta jau pusę metų. Jei projekto sausį nepateiksime kartu su paraiška, pinigų galime ir negauti“, – teigė E.Jurkevičienė.

N.Puteikis aiškino, kad projekto rengėjai KPD Klaipėdos skyriui nebuvo pateikė priešprojektinių pasiūlymų, todėl dabar ir negali suderinti projekto.
„Susiprojektavo milžiniškus tūrius, kurie užgriozdintų senamiestį. Jei būtų pateikę priešprojektinius pasiūlymus, būtume pasakę, kas yra negerai. Dabar pasirengė projektą, ji pradėjo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje, o mus pastatė prieš faktą, kad jei nesuderinsime, tai nebus gauta europinių pinigų“, – rėžė N.Puteikis.

Nepatiko pavadinimas
Dar vienas milijono litų vertės projektas, dėl kurio baiminasi savivaldybė, Etnokultūros centro kiemelis. „Projektas buvo nesuderintas, nes paveldosaugininkams nepatiko pavadinimas. Jį pakeitėme, nors esmės tai nekeičia. Dabar reikia ši naujo prašyti projektavimo sąlygų, todėl viskas vėl užtruks. Jau praleidome vieną šaukimą teikti paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Tuoj bus antrasis šaukimas, bet vėl galime nesuspėti“, – baiminosi E.Jurkevičienė.

N.Puteikis teigė, kad savivaldybė pateikė dokumentus projekto, kurio pavadinimas „Statyba menų kiemelyje“. „Kai pasiteiravau, ką ten statys, nes statybos negalimos, atsakė, kad tik rekonstruos dangas. Todėl ir pareikalavome, kad pakeistų pavadinimą į „Kiemelio dangų rekonstrukcija“, – dėstė N.Puteikis.
KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas tikino, kad jie tik dirba savo darbą – saugo paveldą, o savivaldybės projektai stringa todėl, kad ji nesilaiko įstatymų.

Klaipėdos priešas
Tačiau architektai N.Puteikiui taip pat negailėjo priekaištų, nes esą KPD Klaipėdos skyriuje susiderinti projektų neįmanoma.

„Jie tiesiog neprofesionaliai dirba. Kai būna projekto pradžia, koncepcijos svarstymai, jie stengiasi nusišalinti. Nesileidžia į diskusijas, kai joms yra laikas. Bet kai projektas pasiekia derinimo tiesiąją arba jau pradedamas įgyvendinti, tuomet paveldosaugininkai staiga įžvelgia problemų ir viskas prasideda nuo Adomo ir Ievos“, – neslėpė bendrovės „Cowi Lietuva“ architektė Vilija Pelakauskienė.
N.Puteikio ir jo skyriaus veiklą ji pavadino priešiška ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, nes dėl paveldosaugininkų kaltės prarandami ES milijonai.

„N.Puteikis tikrai yra Klaipėdos priešas ir nereikia bijoti tai pasakyti. Blogiausia, kad jis visada jaučiasi teisus ir kitų nuomonės nesiklauso. Vykdai visus jo reikalavimus, o projektas vis tiek nederinamas“, – teigė V.Pelakauskienė.

Savivaldybė dar rugsėjo mėnesį Vyriausybei, Prezidentei signalizavo, jog žlunga Klaipėdos projektai, susiję su paveldosauga. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė tokios situacijos priežastis, aiškinosi, ar tikrai KPD Klaipėdos skyrius nepagrįstai vilkina projektų derinimo procedūras. Anot R.Zulco, komisijos išvadų iki šiol negauta. Tačiau N.Puteikis tvirtino, kad jos savivaldybę pasiekė prieš dvi savaites ir esą išvadose konstatuota, jog kalta pati savivaldybė, o ne paveldosaugininkai.

Šaltinis: Virginija Spurytė, "Klaipėda"