Kviečiame teikti medžiagą 21-ajam architektūros ir urbanistikos darbų leidiniui „Klaipėdos architektūra 2020“
Nuo 2001 m. kasmet leidžiamas periodinis leidinys „Klaipėdos architektūra“ jau tapo vienu reikšmingiausių miesto ir regiono architektūrą pristatančių leidinių šalyje, pažįstamas tiek profesionaliai architektų bendruomenei, tiek ir jauniesiems specialistams bei studentams. Tai – vienintelis leidinys Lietuvoje, skirtas konkretaus miesto ir regiono architektūros metinei apžvalgai, leidžiamas jau 21 metus.
Leidinys apibendrina ir pristato per pastaruosius metus sukurtus Klaipėdos architektų darbus, leidžia kritiškai įvertinti kūrybos kokybę, jos tendencijas regione, bei santykyje su Lietuvos ir pasaulio architektūros ieškojimais.
-
Projektų pateikimo data 2021 m. gegužės 7d. (penktadienis).
-
Teikiant medžiagą, būtina aiškiai nurodyti leidinio rubriką (projektas, realizacija, konkursas ar kt.) Teikiant keletą projektų, tikslinė leidinio rubrika nurodoma prie kiekvieno iš jų.
-
Tekstinė medžiaga (projekto duomenys ir aprašymas) pateikiami šioje Google anketoje https://forms.gle/ZGF6nM4Wc2NT39qGA
-
Grafinė medžiaga gali būti teikiama el. būdu (pateikiant nuorodą į virtualią prieigą prie debesyje patalpintų failų (pavyzdžiui wetransfer, Google Drive ir kt.) (pageidaujamas metodas) arba atsiunčiant failus el. paštu laskao.klaipeda@gmail.com.
-
Grafinė medžiaga turi būti aiškiai užvadinta (atskiram darbui – atskiras katalogas). Visi pateikiami failai turi turėti trumpus ir konkrečius pavadinimus be lietuviškų raidžių.
-
Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti ir (arba) realizuoti 2020 metais.
-
Atrenkant projektus, pirmenybė teikiama Klaipėdos mieste projektuotiems ir (arba) realizuotiems objektams, taip pat nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintiems Klaipėdos architektų sukurtiems darbams, projektuotiems ir (arba) realizuotiems kitose Lietuvos vietovėse ir (arba) užsienyje.
-
Leidinio sudarytojas (kuratorius), siekdamas leidinio turinio aktualumo ir kokybės, pasilieka teisę atrinkti pateiktą medžiagą, paprašyti atlikti teikiamos medžiagos pataisymus ir papildymus.
-
Leidinio sudarytojas (kuratorius) pasilieka teisę neįtraukti į leidinį projektų, jei šie yra prastos kokybės ir (arba) netinkamos apimties.
Teikiamos medžiagos aprašas 
Tel. +370 612 98362
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teikia pakartotinai viešai svarstyti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius.
Visa išsami informacija apie bendrąjį planą, planavimo pagrindą, planavimo tikslus ir uždavinius skelbiama www.klaipeda.lt skilties „Teritorijų planavimas“ puslapyje „Bendrojo plano keitimas“ (paieškos schema: Savivaldybė/Administracija/Teritorijų planavimas/Bendrojo plano keitimas) ir www.tpdris.lt (paieškos schema: Rengiami TP dokumentai/Nuo 2014-01-01 iki 2015-10-05 pradėti rengti ar parengti TP dokumentai/Savivaldybės/Vietovės lygmens TPD/Klaipėdos m./Klaipėdos m.- Savivaldybės lygmens bendrieji planai).
Planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Liepų g. 11, 91502 Klaipėda, tel. (8 46) 396 024, faks. (8 46) 410 047, el. p. planavimas@klaipeda.lt, interneto svetainė www.klaipeda.lt
Bendrojo plano rengėjai – UAB „Kelprojektas“ (po reorganizavimo procedūros UAB „Urbanistika“ turtas, teisės ir pareigos perėjo UAB „Kelprojektas“) jungtinėje veikloje su UAB „Sweco Lietuva“, Jonavos g. 7, LT-44192 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 22 31 86, el. p. info@kelprojektas.lt, interneto svetainė www.kelprojektas.lt. Informaciją apie sprendinius teikia Projekto vadovas Saulius Motieka, el. p. saulius.motieka@kelprojektas.lt, tel. Nr. (8 698) 38537.
Supažindinimo tvarka: visuomenė gali susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 gegužės 3 d. savivaldybės interneto svetainės www.klaipeda.lt skilties “Teritorijų planavimas” puslapiuose “Planavimo viešumas”, “Bendrojo plano keitimas” ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt).
Vieša sprendinių ekspozicija vyks nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės pastato (adresu: Liepų g. 11, Klaipėda) I a. tambūro skelbimų lentoje, su sprendinių aiškinamojo rašto dokumentacija minėtu laikotarpiu bus galima susipažinti ten pat.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ aktualia redakcija viešas susirinkimas, kurio metu bus viešai supažindinta su bendrojo plano keitimo sprendiniais įvyks 2021 m. gegužės 3 d. 17:00 val. internetinės vaizdo transliacijos būdu.
Prisijungimo informacija:
Tema: Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių viešas svarstymas.
Laikas: Gegužės 3, 2021 17:00
Prisijungimo nuoroda:
https://us02web.zoom.us/j/89738919543?pwd=SkJSSDF4VVk5eityRWxSeURIczNoQT09
Meeting ID: 897 3891 9543
Passcode: 786908
Viešo svarstymo susirinkimą galėsite stebėti tiesioginės transliacijos metu. Transliacijos nuorodą paskelbsime susirinkimo dieną Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt.
Pasiūlymų teikimas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis pasiūlymus iki 2021 m. gegužės 3 d. viešo susirinkimo pabaigos galima pateikti dėl sprendinių, kurie buvo pakeisti planavimo organizatoriaus sprendimu ir patvirtinti 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. AD1-309. Pasiūlymai raštu teikiami planavimo organizatoriui, adresu: Liepų g. 11, Klaipėda ir (ar) el. paštu planavimas@klaipeda.lt. Visuomenė, teikdama pasiūlymus turi nurodyti:
- fiziniai asmenys – nurodyti vardą, pavardę ir adresą pagal gyvenamąją vietą; nurodyti pasiūlymo teikimo datą, pasiūlymo esmę ir motyvus (pasiūlymas turi būti aiškus ir suprantamas); raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas;
- juridiniai asmenys – nurodyti teikiančiojo asmens vardą, pavardę ir juridinio asmens pavadinimą bei buveinės adresą; nurodyti pasiūlymo teikimo datą, pasiūlymo esmę ir motyvus (pasiūlymas turi būti aiškus ir suprantamas); raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas.
Eksperimentų platforma – tai nauja Architektūros fondo iniciatyva, kursianti galimybes architektūros kūrėjams vystyti savo idėjas ir praktikas su mentorių pagalba. Jeigu turi idėją, temą ar klausimą, kurį nori praturtinti tyrimais ir eksperimentiniais architektūrinės praktikos metodais, Architektūros fondas kviečia prisijungti!
Nuo mokslinio preciziškumo iki meninio įtaigumo – Eksperimentų platformoje bus plečiamos architektūros disciplinos ribos įtraukiant ir taikant skirtingų specialybių praktikas ir metodus. Naujoje programoje bus siekiama plėtoti galimybes iš pagrindų permąstyti įprastas arba atrasti dar nenagrinėtas architektūros lauko teritorijas. Šiuose procesuose mentoriai padės kūrėjams tobulėti, ieškoti individualių tyrimų ir erdvinės praktikos metodų. Platformos dalyviai bus kviečiami įsitraukti į bendruomeniškus procesus, dalyvauti diskusijose, dalintis savo patirtimis, kolektyviai aptarti visų platformos dalyvių eksperimentus ir jų eigą.
Eksperimentų platforma suteiks materialinę ir žmogiškąją pagalbą gilinantis ir vystant dalyvių idėjas. Platformos mentoriai konsultuos dalyvius visos programos metu individualių ir atvirų diskusijų metu. Šešių mėnesių trukmės programoje, dalyviai turės individualius kasmėnesinius pokalbius su mentoriumi, reguliarius susitikimus su kitais specialistais ir programos dalyviais bei skaitymo sesijas. Dalyviams bus suteiktos reikiamos medžiagos, įrankiai bei galimybė išnaudoti Architektūros fondo galerijos erdvę kultūros komplekse SODAS 2123, Vilniuje.
Esminė šios platformos dalis – mentorystė, kurioje dalyvaus tarptautinė profesionalų grupė. Šiemet prie platformos prisijungs 5 mentoriai turintys platų patirčių spektrą. Anna Kubelík – architektė, menininkė baigusi Architectural Association universitetą Londoje, vėliau tęsė meno ir eksperimentinių tyrimų karjerą Berlyne. Jos projektai yra paremti kolektyviniu darbo procesu, kuriame persipina mokslinė teorija su šokiu, muzika, instaliacijomis ir kinetiniu menu. Xenia Adjoubei – architektė, Nikola-Lenivets meno parko įkūrėja, AdjoubeiScottWhitby studijos direktorė. Edukacinių ir kultūrinių projektų koordinatorė, kuruoja projektų tyrimus ir edukaciją projekte New Rural, kuriame kalbama apie kolektyvinio meno įtaką bendruomenėms, naujosios darbo ekonomikos požymius ir natūralių resursų svarbą ateityje. Michou-Nanon de Bruijn – dizainerė Studio Makkink & Bey studijoje, architektūros magistro programos dėstytoja Amsterdamo Architektūros Akademijoje ir Hagos Karališkojoje menų akademijoje. Dirba meno tyrimų lauke, kuriame kelia sąryšio tarp privačios ir viešosios erdvės klausimą. Michou tyrimai aprėpia produkto, interjero, parodų dizainą, ateities vizijų kūrimą, kitų projektų ir renginių iniciavimą viešojoje erdvėje. Jurgen Bey – dizaineris, vienas iš Studio Makkink & Bey įkūrėjų, nuo 2010 metų – direktorius Sandberg institute, kuriame erdvinio dizaino studijos remiasi šiuolaikinės kultūros ir visuomenės aktualijomis, įtraukiant meną ir politiką. James Taylor-Foster – rašytojas, redaktorius, kultūros kritikas, dirbantis su architektūra, dizainu, e-kultūra ir technologijomis. ArkDes šiuolaikinės architektūros ir dizaino centro kuratorius, redaktorius ArchDaily portale, 2016 Nordic Pavilion parodos kuratorius, 2016 metais vykusioje Venecijos bienalėje.
Dalyvauti Eksperimentų platformoje, Architektūros fondas kviečia visus smalsius ir motyvuotus Lietuvos kontekste veikiančius kūrėjus, nuo studijuojančių iki jaunųjų profesionalų. Eksperimento idėją galima teikti individualiai arba kolektyvui iki 5 žmonių. Norintys dalyvauti yra kviečiami suformuluoti idėją, tyrimo klausimą ar temą, kurią norėtų išvystyti šešių mėnesių trukmės programoje. Aplikantų prašome pateikti eksperimento idėjos pristatymą laisva forma (iki dviejų A4 formato puslapių), tai gali būti aprašymai, nuotraukos, eskizai ar kita eksperimento idėjai pristatyti svarbi medžiaga. Taip pat prašome pateikti motyvacinį laišką (iki 500 žodžių), kuriame pristatytumėte savo patirtį ir priežastis, kurios įkvėpia įgyvendinti idėją Eksperimentų platformoje. Eksperimento idėjos pristatymą ir motyvacinį laišką prašome siųsti PDF formatu, el. pašto adresu eksperimentai@archfondas.lt iki balandžio 15 dienos. Apie atrankos rezultatus aplikantai bus informuoti iki balandžio pabaigos. 2021 m. Eksperimentų platformos mentorystės programa vyks nuo gegužės iki spalio mėnesio.
Kilus klausimams dėl programos eigos ar paraiškos teikimo, kviečiame kreiptis el. pašto adresu eksperimentai@archfondas.lt.
Eksperimentų platformą padeda įgyvendinti Architektūros fondo strateginis partneris – Lietuvos kultūros taryba.
Architektūros fondo informacija
Lietuvos architektų sąjunga pristato projekto “Architektūra iš arti” rezultatus – sukurti keturi trumpi filmai apie įsimintiniausias pastarųjų metų šalies architektūros realizacijas.
Jūsų dėmesiui – Nidos prieplaukos rekonstrukcija.
Pastato autorius – Alfredas Paulauskas.
Rekonstrukcijos projekto architektai – PV Gintautas Vieversys, UAB „LG projektai“, Adomas Šablevičius ir Eglė Buikaitė, UAB „GAL architektai“.
Konstruktorius – Edmundas Petrikaitis, MB „Konstrukciniai ir inžineriniai projektai”.
Režisierius – Danielius Buckus
Scenarijaus autoriai – Rūta Leitanaitė ir Danielius Buckus
Operatorius Jaroslav Gavrin
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) skelbia atvirą, tarptautinį vieno etapo architektūrinį konkursą Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projektui.
Konkurso dalyviai turės sukurti ikoniškos, pasaulyje atpažįstamos tarptautinės geležinkelio stoties projektą, pasiūlyti Lietuvą ir Vilnių reprezentuojančią bei aukščiausius kokybės standartus atitinkančią viešojo susisiekimo paslaugų infrastruktūrą, suformuoti patrauklią stoties aikštę bei pasiūlyti gyvybingo ir jungiančio Stoties rajono urbanistinio centro idėją.
Konkurso tvarkaraštis
Registracija į konkursą – iki 2021 m. gegužės 31 d.
Klausimai apie konkurso dokumentus – iki 2021 m. gegužės 24 d.
Darbų pateikimo terminas – 2021 m. gegužės 31 d.
Rezultatų paskelbimas (preliminarus) – birželis-liepa
Piniginiai prizai
I vieta – 50 000 Eur
II vieta – 30 000 Eur
III vieta – 20 000 Eur
IV ir V vietos – po 10 000 Eur.
Daugiau informacijos apie konkursą čia
Skirkime iki 1.2 % pajamų mokesčio – pasinaudokime galimybe paremti LASKAO, neišleisdami nė euro!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija(LASKAO) šiandien žinoma kaip aktyvus, įtakingas ir reguliariai veikiantis kūrybinis-profesinis susivienijimas, į kurios nuomonę įsiklausoma ir atsižvelgiama. Norėtųsi ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti šias pozicijas, todėl tikimės Jūsų paramos.
Kodas 193428170
Dėkojame Jums!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba pasisakė dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių, kuriems nepritaria dėl planuojamo skuboto Baltijos pajūrio ir Kuršių marių pakrančių užstatymo naujais neaiškios paskirties kvartalais ir prašo Klaipėdos miesto mero palaikymo, kad išliktų sąlygos nuoseklios politikos įgyvendinimui ir darniai teritorijos raidai, kaip to reikalauja įstatymai – Teritorijų planavimo, Architektūros. Darni raida gali būti, jei tenkinant šios kartos poreikius, nebus atimtos galimybės ateities kartoms tenkinti savuosius.
Miškai tarp Melnaragės ir Girulių, tarp Vilhelmo kanalo ir marių, yra ypatingai svarbūs ir vertingi miesto gyventojų sveikatai ir bendrai gerovei. Dabar galiojantis, 2007 m. patvirtintas, miesto bendrasis planas ir jo koncepcija dar dešimčiai metų į priekį numato šių teritorijų naudojimą želdynams, rekreacijai gamtoje. Todėl nesuprantamas naujojo bendrojo plano organizatorių ir rengėjų noras pirmuoju ateinančio dešimtmečio uždaviniu įteisinti naujų „specializuotos paskirties“ kvartalų statybą šiuose miškuose. Toks skubėjimas nepagrįstas, kol greta ir mieste tebėra daugybė padrikai užstatytų ar tik suplanuotų užstatyti teritorijų, kuriose jau sukurta infrastruktūra, o plėtros potencialas neišnaudojamas daug dešimtmečių.
Kiekvienai statybai teisiškai yra būtinas sklypas, kurio savininkų teises gina šalies Konstitucija. Ribotam skaičiui būsimų sklypų savininkų planuojama suteikti išskirtines teises į šiuos visai šaliai, o ypač klaipėdiečiams svarbias bendro naudojimo teritorijas. Patyrėme, kaip gyvenamųjų namų kvartalais virto „specializuotos“ vaikų vasaros stovyklos ir paplūdimio infrastruktūros objektai (dušinės, užkandinės). Matome, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose. Siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose. Tai akivaizdu mums, projektavimo srities profesionalams.
Todėl logiškas ir suprantamas sprendimas būtų neskubėti. Noras plėsti statybas pajūrio ir pamario miškuose jau įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. patvirtintoje naujoje miesto bendrojo plano koncepcijoje 30-ies metų perspektyvai. Šio plano sprendiniai detalizuojami 10 metų ateičiai. Šį pradinį laikotarpį būtina skirti pasiruošimui ir konsultacijoms. Būtina parengti koncepciją detalizuojančias studijas, įvertinti gamtinio rekreacinio potencialo išsaugojimo, integravimo į urbanistines struktūras galimybes ir priemones, nustatyti būtinos infrastruktūros (socialinės, inžinerinės) apimtis, suformuluoti urbanistinio integralumo (t. y. statinių derėjimo aplinkoje) reikalavimus – galimą konkrečių sklypų užstatymui plotą, pastatų aukštį užstatymo tipą ir kitus rodiklius. Dabar siūlomo bendrojo plano sprendinių mastelis nepakankamas šiems klausimams spręsti.
Užstatymui atiduodamos teritorijos pajūrio ir pamario miškuose turi būti įvardintos kaip Klaipėdos miesto savitumo išsaugojimui architektūriniu, urbanistiniu ir viešo intereso požiūriu reikšmingi objektai. Tokių objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai urbanistinei idėjai išreikšti, kaip nurodyta LR Architektūros įstatyme ir Klaipėdos miesto tarybos 2018 m. sprendime „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“. Tik viešai pristatyta ir aptarta urbanistinė idėja galėtų pašalinti įtarimus dėl sprendinių kokybės ir skaidrumo bei tapti bendrojo plano sprendiniu.
Kviečiame miesto visuomenę aktyviai dalyvauti būsimame bendrojo plano sprendinių svarstyme išreiškiant savo nuomonę.
2021-02-26 Klaipėdos miesto savaivaldybės administracijos atsakymas DĖL KLAIPĖDOS MIESTO BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ
Pasibaigus konkurso dalyvių atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimo procedūrai skelbiami galutiniai konkurso rezultatai:
|
Vieta |
Devizas |
Tiekėjas |
Autoriai |
|
1 |
VA1983 |
UAB „Vakarų siluetas“ |
Mantas Daukšys Inga Daukšienė Edmundas Pilvelis |
|
2 |
LJ1000 |
UAB „SP Architektų grupė“ |
Saulius Pamerneckis Vytautas Pliadis Mantas Trapikas Indrė Smalakė Vitalijus Rudokas Tomas Marcinkevičius |
Viešas konkurso projektų recenzijų pristatymas:
https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY
Vertinimo komisijos komentaras:
VA1983
Akcentuojamas ekonominio naudingumo aspektas.
Trūkumai:
Projekto idėja nėra unikali, architektūrinė išraiška neišskirtinė. Norėtųsi daugiau vientisumo, kompozicinės tvarkos ir švaros. Darbas yra labiau įveiklinimo strategija, erdvinė išraiška lieka antrame plane. Architektūrinis įvaizdis gana “kietas”, ekspansinis, intensyviai urbanistinis yra labiau agresyvus, o ne integralus gamtinio konteksto atžvilgiu. Siūlomos visos įmanomos funkcijos, neaiškūs prioritetai. Kyla klausimas dėl siūlomų funkcijų tarpusavio dermės – ar ofisai ir koncertinės veiklos netrukdys vienas kitam. Apžvalgos tako funkcionalumo pagrįstumas abejotinas.
Amfiteatro žalių salų sprendinys funkcine prasme yra kliūvinys. Sunku spręsti apie universalų dizainą, kadangi trūksta detalizacijos. Ekonomiškumo prasme projektas brangiai įgyvendinamas. Ypatingų konstrukcijų stogas labai neekonomiškas ir konstrukciniu aspektu nerealistiškas. Biurų sprendinys neįtikinantis statybos ir naudojimo ekonomiškumo aspektu. 3-io etapo (stogo) įgyvendinimas statybos laikui sustabdytų komplekso estrados veiklą, statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis nukentėtų, etapiškumas šiuo atveju yra sudėtingas.
Privalumai:
Autoriai siūlo argumentuotą strategiją. Sprendiniai grindžiami funkciniais ir socioekonominiais argumentais – akcentuojamas gyvybiškumas. Daug dėmesio skirta įveiklinimo strategijai, pasiūlyta didelė veiklų įvairovė skirta skirtingo amžiaus ir poreikių Klaipėdiečių grupėms. Siekiama sukurti stiprų vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Tvarumas – išsaugoma ir panaudojama esama infrastruktūra ją praturtinant ir papildant. Išsaugoma dainų ir šokių švenčių tradicija. Išplečiamos poilsio parko laisvalaikio praleidimo galimybės. Apgalvota galimybė veiklą vykdyti ir paslaugas teikti visais metų laikais. Dainų muziejaus idėja įdomi ir vystytina.
LJ1000
Pagrindinė mintis – gamtinė jungtis – teritorijos susiliejimas su mišku.
Trūkumai:
Naikinama susiformavusi vietos tapatybė – naikinama “neteisinga”, “bloga” sena ir formuojama nauja. Atsisakoma esminio esamo objekto elemento – estrados, nors sąlygose nurodomas pageidavimas išsaugoti šį elementą. XX a. vidurio architektūra atmetama kaip netinkama ir verta sunaikinimo. Sunaikinama esamo konteksto dalis, šios pozicijos argumentacija neįtikinanti. Siūlomo naujo turistinio traukos objekto – dviračių ir pėsčiųjų estakados – regyklos idėja nėra unikali, turi daug panašumo į Zarasų apžvalgos taką. Abejotinas teiginys, kad nuo aukščiausios vietos matysis autorių teigimu esminė vertingoji savybė, kurią jis eksponuoja – vaizdas į jūrą ir saulėlydis. Nelogiška, kad pagrindinio architektūrinės idėjos elemento įrengimas nukeliamas į paskutinį etapą – sprendinys be pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo. Dainų švenčių ir renginių funkcija, kuri sąlygose prioritetizuojama, praktiškai netenka funkcionalumo galimybių. Neišnaudojamos esamos estrados akustinės ypatybės – naikinama choristų tribūna. Neapgalvota galimybė veiklą organizuoti visais metų laikais. Aktyviam naudojimui visais metų laikais pritaikyta tik nedidelė komplekso dalis (laipiojimo uolomis centras, komercines ir buitines patalpos po estakada). Didžioji komplekso dalis yra skirta veiklai lauke, kuri šaltuoju metų laiku būtų mažai ar visai nenaudojama. Patalpos paslaugoms numatytos įrengti po estakada, įrengiamos trečiu etapu, vadinasi pirmu ir antru etapais siūlomos paslaugos nebus teikiamos. Objektas be estakados, pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo ir patrauklumo, todėl trečio etapo įgyvendinimas tampa privalomu. Dviračių – pėsčiųjų takas nepritaikytas visiems visuomenės nariams, neatitinka universalaus dizaino principų, autoriai nesiūlo jokio alternatyvaus tarpinio nusileidimo nuo jo. Vasaros estrada paverčiama pieva taip apribojant funkcionalumą, bei ergonomiškumą. Sprendiniai netvarūs – nepanaudojama (nepernaudojama) esama estrados infrastruktūra. Esamos infrastruktūros griovimas, o ne pritaikymas – neekonomiškas (esamos infrastruktūros naikinimas – kaštai, naujų priemonių įrengimas – kaštai). Masyvių konstrukcijų apžvalgos tako-estakados sprendinys brangus. Teigiama, kad statybos etapai tarpusavyje nėra susieti. Tačiau dviračių tako estakados statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis greičiausiai nukentės.
Privalumai:
Didelis dėmesys teikiamas gamtinei aplinkai, kuriama vieninga kraštovaizdžio tvarkymo koncepcija.
Sprendiniai grindžiami kraštovaizdžio formavimo principais. Stiprinamas ryšys su gamtiniu kontekstu. Siekiama sukurti stiprų vizualaus įvaizdžio vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Akcentuojama čia praeinanti tarptautinė ir regioninė dviračių trasa. Siūlomos naujos rekreacinės funkcijos, kurios turėtų tapti akstinu čia lankytis.
Daugiau apie konkursą:
Klaipėdos Vasaros koncertų estrados architektūrinio konkurso projektų pristatymas
Vasaros koncerų estrados Klaipėdoje atviram projekto konkursui pateikti 2 darbai
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija www.klaipeda.lt.
Projekto konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, www.architektams.lt.
.png)
.png)
Aplinkos ministerija kviečia į tradiciniu tapusį XIV Lietuvos urbanistinį forumą „Urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose: kaip atrasti interesų darną?“ (toliau – forumas) šių metų gruodžio 18 d. Forumo tikslas – kelti urbanistikos srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją, įkvėpti įdomiomis paskaitomis ir tarptautine patirtimi, kuria dalysis ekspertai iš užsienio. Šiais metais organizuojamas XIV Lietuvos urbanistinis forumas vyks nuotoliniu būdu ir palies itin jautrią temą – urbanizacijos procesų, architektūros estetikos klausimus saugomų teritorijų ir kultūrinio kraštovaizdžio saugojimo kontekste. Pranešimus šia tema pristatys:
- Dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė dalinsis įžvalgomis apie saugomų teritorijų apsaugos reglamentų taikymą rengiant statinių projektus ir kvies diskutuoti apie profesionalų kompetencijas dėl pastatų atitikties saugomų teritorijų ir kultūros paveldo reglamentams ir apie galimybes taikyti išimtinius atvejus;
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto doktorantė Dalia Traškinaitė rengs pranešimą apie naujo architektūros pastatus saugomose teritorijose ir kaip skirtingos architektūros estetikos sąvokos kelia iššūkius, siekiant naujos architektūros kokybės;
- Luigis La Riccia iš Turino Universtiteto (Politecnico di Torino) pristatys kaip Italijoje yra sprendžiami urbanizacijos iššūkiai saugomo kraštovaizdžio kontekste ir pasidalins įžvalgomis, kokiu procesu vadovaujamasi, siekiant sugretinti skirtingų grupių interesus, pateiks pavyzdžių iš Italijos praktikos;
- Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) „SUPER“ projekto dėl darnaus teritorijų vystymo rengėjas Giancarlo Cotella, pristatys kodėl svarbu taikyti skirtingą praktiką skirtinguose teritoriniuose kontekstuose ir kaip siekti tinkamo valdymo modelio, norint pasiekti efektyviausių darnaus teritorijų vystymo rezultatų;
- Danielis Herrero Luque pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo ir saulės energijos) infrastruktūros integraciją į kraštovaizdį problematiką. Pasidalins įžvalgomis, su kokiomis problemomis susiduriama Ispanijoje ir kaip jos sprendžiamos, kokia praktika taikoma, siekiant geriausių sprendimų ir kaip atrasti darną tarp senų ir naujų teritorijos funkcijų.
Nuo 2007 m. forumas organizuojamas įtraukiant asociacijas, mokslo įstaigas, nevyriausybinių organizacijų, įmonių atstovus, atsakingus už architektūrą, urbanistinę plėtrą, teritorijų planavimą, statybą, kraštovaizdį, viešąsias erdves ir kitą. Vienas iš pagrindinių urbanistinio forumo siekių yra bendradarbiavimas, suprantant, kad urbanistinio planavimo problemos ir aktualijos negali būti sprendžiamos tik tarp profesionalų. Suprantant urbanistinės aplinkos įvairovę ir kompleksiškumą, forumas kiekvienais metais atviras naujoms idėjoms, paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose pasisemiama reikšmingų įžvalgų ir patirties. Forumo rezoliucijų dėka formuojami pagrindai naujiems teisės aktų projektams. Vienas iš reikšmingiausių – 2019 m. rugpjūčio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-485 patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos.
Prašome sekti Forumo registracijos nuorodą
Registracija nėra būtina, bet rekomenduotina, kad efektyviai gautumėte prisijungimo nuorodą, susipažintumėte su dalyvavimo nuotoliniame renginyje taisyklėmis, gautumėte renginio programą ir kitą aktualią informaciją.
Daugiau informacijos apie renginį talpinsime Aplinkos ministerijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook ir Aplinkos ministerijos svetainėje: www.am.lt.
Jei turite papildomų klausimų, prašome kreiptis į renginio koordinatorių K. Kinčių.
