Paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“, organizuojamas nuo 2003 metų. Konkurso sumanytojas ir organizatorius architektas Leonardas Vaitys nuo 2013 metų patikėjo šią funkciją A. Zavišos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje.
Pasak konkurso koordinatorės Jurgitos Raišutienės, „Dėkingi neabejingiems šiam konkursui, jo idėjos tęstinumui ir teikiantiems darbus bei išsakantiems nuomones, nes per tiek metų nesibaigiantys ieškojimai ir diskusijos apie pačią rekreacinės architektūros sampratą, o ir kokie kūriniai gali pretenduoti. Konkurso organizatoriams remiantis skirtingais šaltiniais pavyko taip susidėlioti rekreacinės architektūros specifiką“, Lot. Recreatio – atkūrimas, atstatymas. Rekreacinė veikla, kai pailsima, atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, pasirinktinai pagal asmens poreikius. Svarbus poilsio elementas yra įprastinės veiklos ir aplinkos pakeitimas, malonios emocijos. Rekreacinei veiklai būtina speciali erdvė ir įrenginiai: teritorijos, akvatorijos, pastatai, patalpos – atitinkama rekreacinė aplinka. Rekreacinė aplinka [tiek gamtinė, tiek urbanistinė] įvairaus erdvinio mastelio: dideli pajūrio ar ežerų rajonai, specializuoti rekreacijai; kurortai; rekreacijos [poilsio, turizmo ir sporto] įstaigų kompleksai; pavieniai pastatai; paplūdimiai, miško parkai; parkai; krantinės; vandens baseinų kompleksai; sporto aikštynai. Rekreacinė architektūra – tai tokia architektūrinės veiklos šaka, kurios objektas yra rekreacijos erdvių [teritorijų, pastatų, kompleksų] ir įrenginių formavimas. Rekreacinės architektūros tikslas – sukurti optimalią [patogią, gražią ir įgyvendinamą] aplinką visoms rekreacijos rūšims ir formoms. Rekreacinė architektūra labai priklauso nuo rekreacinių išteklių, kurių tarpe respektuojami gamtiniai. Rekreacinės architektūros sąsaja su gamta yra ne vien funkcinė, bet ir kompozicinė, estetinė. [V.Stauskas, 1973; 1976; 2013]; Recreational architecture http://www.britannica.com/…/architec…/31804/Funerary-art
Rekreacinės architektūros vertinimas – konceptualus ir kontekstualus aplinkos, formos ir funkcijos santykis. Svarbiausiu kriterijumi laikytinas aplinkos paisymas – tinkamas gamtinių išteklių naudojimas bei urbanistinio konteksto, taip pat ir kultūros paveldo respektavimas. [J.Tutlytė, 2000]. Tuo pagrindu parengti konkurso dokumentai bei priimami darbai, kaip nominantai. Visada yra galimybė tobulinti, tai jei bus tęsiama, atviri pasiūlymams.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje gal nežymiai ir kito bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [toliau LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas [toliau A. Zavišos fondas], konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 28 d. 18:00 val. Konkurso sąlygos ir dalyvio anketa https://forms.gle/Urn7Tm7dftSm7eLbA
„Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija: Architektas Saulius Mikštas [LAS deleguotas]; Architektė Gerda Antanaitytė [A. Zavišos fondo deleguota]; Architektas Kęstutis Mikšys [2004 m. konkurso laureatas]; Architektas Rolandas Liola [2006 m. konkurso laureatas]; Architektė Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas A.Zavišos fondo renginio metu.
Tradicinio renginio šių metų tema – RECEPTAS. Kuršių nerija
Simbolis ℞ žymi lotyniško žodžio „receptas“ santrumpą, kurio tiesioginė reikšmė – „priimk“. Šiuo simboliu žymima suderintų ingredientų formulės pradžia, skirta sveikatai gerinti. Anot tematinės idėjos autorės, architektės Gerdos Antanaitytės, „Mus supanti aplinka turi esminę rolę formuojant žmogaus emocinę ir fizinę būseną. Ji gydo, ramina, padeda susikaupti. Arba atvirkščiai – kelia nerimą, slegia, klaidina. Kuršių nerija yra vieta, turinti stiprų poveikį žmogaus jausenai. Dažniausiai nuskambantys empiriniai vietos pajautimo būdvardžiai – jauku, sava, magiška, žalia. Tačiau ar įmanoma emocinę būseną, vietos pajautą distiliuoti ir išskirti atskirus jos komponentus?
Šiais metais kviečiame tirti Kuršių nerijos sudėtį – pasinaudojant moksliniais, architektūriniais ir filosofiniais įrankiais. Vėjo stipris ir juo atnešamos užmirštos žvejų istorijos, smėlio frakcija ir juo uždengti kaimai, pajūrio miško garsai, ne vieną šimtmetį įkvepiantys kūrybai. Iš ko susideda Kuršių nerija ir kodėl ji priima, gydo, svaigina, pripildo plaučius deguonies ir priverčia vėl čia sugrįžti?“
Dėl ekstremalios ir nepastovios COVID-19 situacijos, renginio programoje numatytos skirtingos formos:
- Rugsėjo 4-5 dienomis architektų [ir ne tik] susitikimai Nidoje [pagal galimybes ir SAM rekomendacijas];
- Nuo rugsėjo 8 dienos architektų [ir ne tik] video pranešimai internetinėje erdvėje. A. Zavišos fondo socialiniame tinkle Facebook; YouTube https://bit.ly/30N3A7f
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/ ir www.architektusajunga.lt
Renginio organizatoriai ir partneriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; „PAROC“.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui svarbus statinys, laukiama iki rugsėjo 3 dienos.
„Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Į uostą atplaukiančių laivų parametrai didėja, ir mes privalome garantuoti saugų jų įvedimą. Esame paskelbę radaro bokšto architektūrinės koncepcijos konkursą bei tikimės sulaukti įdomių pasiūlymų, iš kurių bus atrinkta ta koncepcija, kuri bus ir vizualiai patraukli, ir atitiks kraštovaizdžio specifiką bei reikalavimus tokios paskirties statiniui“, – sako VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie naujosios perkėlos. Yra sudaryta architektūrinės koncepcijos vertinimo komisija, kurioje yra ne tik Uosto direkcijos darbuotojai, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai.
„Viena pagrindinių ir svarbiausių vertybių Kuršių nerijoje yra kraštovaizdis. Kaip atrodys šis radiolokacinės kontrolės bokštas ir kaip stipriai jis gali pakeisti Kuršių nerijos vaizdą, dar nežinome. Tačiau tikimės, kad architektai dės visas pastangas ir sugebės sukurti unikalų objektą, kuris tenkins ne tik uosto poreikius, bet ir papuoš vartus į Kuršių neriją“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Įvykus konkursui sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros bus pasirašyta su architektūrinį konkursą laimėjusiu projektuotoju (tiekėju).
Architektūrinio konkurso nugalėtojams yra numatytos piniginės premijos: pirmajai vietai bus skiriama 5 000 Eur, antrai vietai – 3 000 Eur, o trečios vietos laimėtojui atiteks 1 500 Eur.
Skelbimas skelbiamas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-698401
KVJUD informacija
3 vietos laimėtojui – 2 000 EUR.
Konkurso internetinis puslapis www.estradoskonkursas.lt
Skelbimas CVPP https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-674324
___________________________________________________________________________________________________________________________
2020-09-18, 13:20 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose, Bažnyčių g. 6 – 1, LT-91246, Klaipėda, kviečiamas Vasaros koncertų estrados Klaipėdoje atviro projekto konkurso tiekėjų susitikimas.
____________________________________________________________________________________________________________________________
2021-01-07
KLAIPĖDOS VASAROS KONCERTŲ ESTRADOS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS – SKELBIAMI GALUTINIAI REZULTATAI
|
Vieta |
Devizas |
Tiekėjas |
Autoriai |
|
1 |
VA1983 |
UAB „Vakarų siluetas“ |
Mantas Daukšys Inga Daukšienė Edmundas Pilvelis |
|
2 |
LJ1000 |
UAB „SP Architektų grupė“ |
Saulius Pamerneckis Vytautas Pliadis Mantas Trapikas Indrė Smalakė Vitalijus Rudokas Tomas Marcinkevičius |
Viešas konkurso projektų recenzijų pristatymas:
https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY
Vertinimo komisijos komentaras:
VA1983
Akcentuojamas ekonominio naudingumo aspektas.
Trūkumai:
Projekto idėja nėra unikali, architektūrinė išraiška neišskirtinė. Norėtųsi daugiau vientisumo, kompozicinės tvarkos ir švaros. Darbas yra labiau įveiklinimo strategija, erdvinė išraiška lieka antrame plane. Architektūrinis įvaizdis gana “kietas”, ekspansinis, intensyviai urbanistinis yra labiau agresyvus, o ne integralus gamtinio konteksto atžvilgiu. Siūlomos visos įmanomos funkcijos, neaiškūs prioritetai. Kyla klausimas dėl siūlomų funkcijų tarpusavio dermės – ar ofisai ir koncertinės veiklos netrukdys vienas kitam. Apžvalgos tako funkcionalumo pagrįstumas abejotinas.
Amfiteatro žalių salų sprendinys funkcine prasme yra kliūvinys. Sunku spręsti apie universalų dizainą, kadangi trūksta detalizacijos. Ekonomiškumo prasme projektas brangiai įgyvendinamas. Ypatingų konstrukcijų stogas labai neekonomiškas ir konstrukciniu aspektu nerealistiškas. Biurų sprendinys neįtikinantis statybos ir naudojimo ekonomiškumo aspektu. 3-io etapo (stogo) įgyvendinimas statybos laikui sustabdytų komplekso estrados veiklą, statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis nukentėtų, etapiškumas šiuo atveju yra sudėtingas.
LJ1000
Pagrindinė mintis – gamtinė jungtis – teritorijos susiliejimas su mišku.
Trūkumai:
Naikinama susiformavusi vietos tapatybė – naikinama “neteisinga”, “bloga” sena ir formuojama nauja. Atsisakoma esminio esamo objekto elemento – estrados, nors sąlygose nurodomas pageidavimas išsaugoti šį elementą. XX a. vidurio architektūra atmetama kaip netinkama ir verta sunaikinimo. Sunaikinama esamo konteksto dalis, šios pozicijos argumentacija neįtikinanti. Siūlomo naujo turistinio traukos objekto – dviračių ir pėsčiųjų estakados – regyklos idėja nėra unikali, turi daug panašumo į Zarasų apžvalgos taką. Abejotinas teiginys, kad nuo aukščiausios vietos matysis autorių teigimu esminė vertingoji savybė, kurią jis eksponuoja – vaizdas į jūrą ir saulėlydis. Nelogiška, kad pagrindinio architektūrinės idėjos elemento įrengimas nukeliamas į paskutinį etapą – sprendinys be pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo. Dainų švenčių ir renginių funkcija, kuri sąlygose prioritetizuojama, praktiškai netenka funkcionalumo galimybių. Neišnaudojamos esamos estrados akustinės ypatybės – naikinama choristų tribūna. Neapgalvota galimybė veiklą organizuoti visais metų laikais. Aktyviam naudojimui visais metų laikais pritaikyta tik nedidelė komplekso dalis (laipiojimo uolomis centras, komercines ir buitines patalpos po estakada). Didžioji komplekso dalis yra skirta veiklai lauke, kuri šaltuoju metų laiku būtų mažai ar visai nenaudojama. Patalpos paslaugoms numatytos įrengti po estakada, įrengiamos trečiu etapu, vadinasi pirmu ir antru etapais siūlomos paslaugos nebus teikiamos. Objektas be estakados, pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo ir patrauklumo, todėl trečio etapo įgyvendinimas tampa privalomu. Dviračių – pėsčiųjų takas nepritaikytas visiems visuomenės nariams, neatitinka universalaus dizaino principų, autoriai nesiūlo jokio alternatyvaus tarpinio nusileidimo nuo jo. Vasaros estrada paverčiama pieva taip apribojant funkcionalumą, bei ergonomiškumą. Sprendiniai netvarūs – nepanaudojama (nepernaudojama) esama estrados infrastruktūra. Esamos infrastruktūros griovimas, o ne pritaikymas – neekonomiškas (esamos infrastruktūros naikinimas – kaštai, naujų priemonių įrengimas – kaštai). Masyvių konstrukcijų apžvalgos tako-estakados sprendinys brangus. Teigiama, kad statybos etapai tarpusavyje nėra susieti. Tačiau dviračių tako estakados statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis greičiausiai nukentės.
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija www.klaipeda.lt.
Projekto konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, www.architektams.lt.
2020 m. liepos 21 d. portale Atvira Klaipėda pasirodė informacija, jog Dangės skvero rekonstrukcijos pagrindinę idėją, kurios akcentas yra „Laiko juosta“, sukūrę UAB „TAU projektai“ architektai Mindaugas Savickas ir Romualdas Gailius draudžia naudoti šį kūrinį, nes Klaipėdos savivaldybė esą nėra tinkamai įsigijusi autorinių teisių. Architektų skunde Klaipėdos miesto savivaldybei pabrėžiama, jog išskirtinis laimėjusios koncepcijos bruožas buvo Šimtmečio paminėjimo idėjai sukurtas „Laiko juostos“ kūrinys, kuriuo siekiama įamžinti svarbiausius Klaipėdos miesto įvykius, pasiekimus, žymius žmones. Tačiau Dangės skvero projekto įgyvendinimo eigą Klaipėdos savivaldybės iniciatyva pristatant visuomenei nenurodoma, kas yra „Laiko juostos“ autoriai. Portale cituojamas architektų skundas: „[…] draudžiame bet kokia forma naudoti ir disponuoti, visomis priemonėmis viešinti su Objektu susijusius UAB „TAU projektai“ autorių architektų Romualdo Gailiaus ir Mindaugo Savicko sukurtus kūrinius, t. y. nusavintą intelektinę nuosavybę, įskaitant konkrečiai „Laiko juostos“ kūrinį, negavus autorių raštiško sutikimo. Jeigu norite toliau naudoti šį kūrinį „Laiko juosta“, siūlome turtines autorių teises perimti teisės aktų nustatyta tvarka. […] Draudimai galioja iki kol bus teisėtu būdu išspręstas autorinių teisių klausimas.“
Mūsų nuomone, Mindaugo Savicko ir Romualdo Gailiaus darbe panaudota „Laiko juostos“ idėja nėra originali, o dabar realizuojamo projekto (aut. V. Mikėnienė ir U. Rauktys) sprendiniai nėra tapatūs Mindaugo Savicko ir Romualdo Gailiaus projekto sprendiniams.
Dėl „Laiko juostos“ idėjos
2015 metų birželio mėnesį Klaipėdos architektai ir istorikai iškėlę iniciatyvą dėl modernios Lietuvos valstybės šimtmečio įamžinimo mieste. Tų pačių metų birželio 16 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) iniciatyva buvo surengta pirmoji vieša diskusija šiuo klausimu. Apie tai buvo paskelbta vietos spaudoje (Vakarų ekspresas 2015-06-19 ; Vakarų ekspresas 2018-02-17)
Renginio metu visuomenei buvo pristatytos architektų ir istorikų kūrybinės laboratorijos metu išskirtos trys vietos, kurios, iniciatorių manymu, tiktų šiai datai įprasminti, kiekvieną jų pagrindžiant konkrečiais argumentais.
Viena pasiūlytų vietų buvo ir Dangės upės krantinės tarp paminklo „Arka/Vartai“ ir skvero prie „Teo“ pastato, erdvė, kuri, anot pasiūlymo autoriaus architekto Vaidoto Dapkevičiaus, galėjo tapti nuoseklia jau esamų skirtingų laikmečių žymių – rotušės, Atgimimo aikštės, paminklo „Arka/Vartai“ – tąsa. Tokį siūlymas buvo iliustruotas autoriaus parengtomis „Modernios Klaipėdos laikmačio“ schemomis ( 
priedas 1).
Vėliau šios iniciatyvos idėjų pagrindu buvo parengtas bendras Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto atstovų kreipimasis (priedas 2) į Klaipėdos miesto merą ir Klaipėdos miesto savivaldybės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos darbo grupę. Kreipimesi pateiktas siūlymas jubiliejų Klaipėdoje įprasminti bendramiestinio lygmens atminimo erdvės suformavimu, tam tikslui pasiekti organizuojant viešą idėjų konkursą. Klaipėdos mero atsakyme į šį kreipimąsi (priedas 3) informuota, kad iniciatyvos pasiūlymus apsvarsčius minėtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio programos parengimo darbo grupėje, nutarta, bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, parengti idėjų konkurso nuostatus, Lietuvos Respublikos 100-mečio įprasminimui formuojant erdvę Danės skvere. Tokie idėjų konkurso nuostatai buvo parengti (priedas 4) (autoriai: architektas Vaidotas Dapkevičius (LASKAO) ir dr. Vasilijus Safrovovas (KU BRIAI)), bei patekti miesto savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio mėn.
Aiškumo dėlei verta paminėti, kad prie iniciatyvos dėl moderniosios Lietuvos valstybės šimtmečio įamžinimo Klaipėdos mieste, taigi ir prie laikmačio idėjos konceptualizavimo, prisidėjo architektai Mantas Daukšys, Tadas Sviderskas, Vaidotas Dapkevičius, istorikai dr. Vasilijus Safronovas ir dr. Vytautas Jokubauskas.
Tuo šios iniciatyvos palaikymas miesto savivaldybėje baigėsi. Po kurio laiko savivaldybės administracija, neatsižvelgusi į LASKAO ir KU BRIAI pasiūlymus, organizavo viešųjų pirkimų konkursą Danės skvero su krantinėmis sutvarkymo projektavimo paslaugoms pirkti. Projekto konkurso etapas nebuvo numatytas. Iš esmės šis pirkimas buvo skirtas ne moderniosios Lietuvos 100-mečio datos įamžinimui mieste, bet visų pirma ūkiniam infrastruktūros remontui – krantinės rekonstrukcijai. Moderniosios Lietuvos 100-mečio įamžinimui pirkimo sąlygose skirta tik trumpa užuomina. Tai iš esmės prieštaravo tam, ką siūlė Klaipėdos architektai ir istorikai.
Konkurso baigtis ir tolimesnė eiga plačiai aprašyta spaudoje. Manome, kad šiame etape buvo diskredituota pirminė iniciatyvos idėja.
Dėl „Laiko juostos“ kūrinio sprendinių
Reikia paminėti, kad Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba argumentuodama savo 2019 m. vasario 22 d. sprendimą, paminėjo, jog projektiniai sprendiniai, kuriuos rengė U. Rauktys ir detalizavo V. Mikėnienė, tiek savo idėjos išraiška, tiek atskirais sprendiniais ir jų elementais nėra tapatūs projektiniams sprendiniams ir idėjoms, kurias rengė UAB „TAU projektai“ (aut. M. Savickas ir R. Gailius).
Nekomentuodami plačiau abiejų autorių kolektyvų parengtų projektinių pasiūlymų architektūros kokybės, savivaldybės administracijos ir minėtų bendrovių, kurios buvo įsitraukusios į procesą, veiksmų, keliame retorinį klausimą – kaip atsitiko, kad demokratinės Lietuvos valstybės 100-mečio įamžinimo idėja, gimusi kaip atvira iniciatyva miestui, tapo tik formaliu priedėliu prie miesto ūkinių reikalų tvarkymo ir architektų tarpusavio santykių aiškinimosi?
Viena iš žinomiausių Klaipėdos pilietinių bendruomenių tarp Klaipėdos regiono nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacija – plečiasi, atsinaujina ir vis labiau traukia jaunimą. Į šią organizaciją įsiliejo septyni nauji nariai, dviem suteiktas Meno kūrėjų statusas.
„Džiugu, kad jaunimas vis dažniau dalyvauja mūsų veiklose: architektūriniuose konkursuose, seminaruose, diskusijose, šventėse, domisi kas vyksta mūsų bendruomenėje. Kai organizacijoje yra įvairių amžiaus grupių narių – nuo to tik geriau. Esame lyg šeima. Kiekvienas narys stiprina organizaciją“, – pabrėžė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė.
Apie įstojimą į šią organizaciją, atsiveriančias galimybes ir bendrumo jausmą mintimis pasidalijo ir naujieji nariai.
„Dalyvavau keliuose architektų renginiuose, pajutau pulsą, susibendravome ir nusprendžiau įstoti į sąjungą. Noriu būti tikruoju architektų bendruomenės nariu. Kai esi tame rate, kyla naujų idėjų, bendrų projektų. Kartu galime realizuoti daugiau savo sumanymų“, – pabrėžė asocijuotas narys Andrius Pakulis.
Jam pritarė ir architektas Gediminas Petrauskas.
„Noriu geriau pažinti Klaipėdos regiono architektūrą ir architektus. Tiesa gimsta diskusijose, o apie mus supančią aplinką kalbėtis tiesiog būtina ir kuo platesniame rate. Iš kalbų atsiranda mintys, o iš jų – darbai“, – kalbėjo naujasis narys.
Panašiai mąsto ir kiti asocijuoti sąjungos nariai, tarp kurių – Miglė Paužaitė, Liudas Kalkis, Eglė Brazauskė, Algimantas Rybelis ir Meno kūrėjų statusą įgiję Aurimas Baužys ir Andrius Laurinaitis.
„Lietuvos architektų sąjunga mums yra platforma įgyvendinti kūrybines idėjas, plėsti akiratį bei tapti tikrais architektų bendruomenės nariais. Jau anksčiau savanoriškai įsijungdavome į sąjungos organizacinę veiklą, todėl atsiradus galimybei tapti jos nariais, nekilo dvejonių“, – kalbėjo klaipėdiečiai.
Nuo 1998 metų veikianti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija yra viena iš aktyviausiai veikiančių Lietuvos architektų susivienijimų. Šiuo metu organizaciją vienija net 110 apskrityje dirbančių architektų, skirtingų kartų architektūros profesionalų. Net 78 organizacijos nariams suteiktas Meno kūrėjų statusas.
Pagrindiniai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos tikslai – ugdyti ir puoselėti Klaipėdos apskrities architektūrinę kultūrą, architektų profesinį meistriškumą, ginti organizacijos narių teises, profesinius interesus, gerinti jų socialinę padėtį bei kūrybos sąlygas. Įgyvendindama savo misiją, LAS Klaipėdos apskrities organizacija aktyviai dalyvauja regiono politiniame bei visuomeniniame gyvenime, inicijuoja ir dalyvauja diskusijose probleminiais klausimais, viešindama savo poziciją, skatina nuomonių ir idėjų sklaidą bendruomenėse, stiprina architektų profesinę reputaciją.
Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, naujieji organizacijos nariai prisistatė architektų bendruomenei.
Skelbiamos atnaujintos konkurso “Verslo centras N.Uosto g.3, Klaipėdoje” kalendoriaus datos, kurios buvo koreguotos dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino rėžimo. Konkurso darbų pateikimas numatomas š.m. rugsėjo 18 d. Atnaujintas konkurso kalendorius skelbiamas konkurso tinklalapyje www.memeliomiestokonkursas.lt.
Projektuojamas verslo centras N.Uosto g. 3 yra vienas pirmųjų konvertuojamos “Memelio miesto” teritorijos pastatų, tapsiantis vizitine kortele, užduodančia kokybinius parametrus ir akcentuojančia teritorijos svarbą miesto atžvilgiu. Planuojama, kad naujas verslo centras taps vienu progresyviausių administracinės paskirties pastatų, gebančiu prisitaikyti prie kintančių poreikių ir suteikiančiu reikiamą infrastruktūrą aukštų standartų įmonėms.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų, UAB “Memelio miestas” bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, kultūros paveldo bei tvarių pastatų vertinimo ekspertai.
Konkurso prizinis fondas – 26 000 eurų.
Plačiau apie konkursą: https://www.memeliomiestokonkursas.lt/
Konkurso dalyvių registracija: memeliomiestas@architektams.lt
Pateiktu elektroniniu paštu numatoma komunikacija ir informacijos atnaujinimas visais su konkursu susijusiais klausimais. Žemiau pateikiama nuoroda į konkurso sąlygas ir techninę užduotį peržiūrai.
Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/dgwN3
2020 m. birželio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta kasmetinė architektų darbų paroda „Klaipėdos architektūra 2019 | Ribos“.
Pagrindinė tradicinės parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – projektai, realizacijos, architektūros konkursai, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose miestuose, tapę tarptautinių ir respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Parodos ekspozicijos temą „Ribos“ suformavo šių metų aktualiausias įvykis – pasaulinė pandemija, kurios metu įvesta privaloma visuotinė fizinė distancija. Mus supanti erdvė gali suburti arba atriboti, rodyti kryptį ar paklaidinti. Vienas pagrindinių architekto darbo tikslų – kokybiškas srautų ir erdvių formavimas, kuriant skirtingus žmonių judėjimo ir erdvių naudojimo scenarijus. Šiais metais klasikinė atvira parodos schema keičiama. Lankytojai kviečiami individualiai apžiūrėti 2019-ųjų metų Klaipėdos architektūrą.
Parodą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Kultūros taryba, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Paroda veiks iki 2020 m. liepos 19 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Lankytojams būtina laikytis karantino laikotarpiu privalomų asmens saugos reikalavimų: į rūmus įleidžiami tik apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones dėvintys parodų lankytojai. Privaloma laikytis saugaus fizinio atstumo ir rankų higienos.
Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.
Šv. Velykų proga sveikina LASKAO valdyba (autorius Aurimas Baužys)
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija organizuoja ir vykdo skulptūros-meninio akcento, skirto Dž. J. Simpsonui ir Derybinei grupei dėl Palangos grąžinimo Lietuvai įamžinti, projekto idėjos pirkimą konkurso būdu (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-689206).
Vadovaujantis 2020 m. sausio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-17 patvirtinta „Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo 2021 m. programa“, skulptūros-meninio akcento pastatymo zona (maždaug 40×40 m) numatyta Meilės alėjos ir J. Simpsono gatvės sankryžoje, kurioje konkurso dalyviai gali laisvai savo nuožiūra siūlyti skulptūros-meninio akcento pastatymo vietas.
Iš konkursui pateiktų projektų bus atrinkti 3 geriausi projektai. I – III vietas užėmusiems projektams bus skiriamos piniginės premijos (I vieta – 2 000 Eur, II vieta – 1 000 Eur, III vieta – 500 Eur). Planuojama, kad skulptūros-meninio akcento atidarymas vyks 2021 m. kovo 31 d.
***
Palanga 2021 m. minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo metines.
1918 m., susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, Lietuva neturėjo priėjimo prie Baltijos jūros. Palanga ir jos apylinkės, 1819 m. prijungtos prie Kuršo gubernijos, atiteko Latvijai. Skelbdama nepriklausomybę, Latvija nurodė, kad pietinė šalies siena eina Kuršo gubernijos ribomis ir laikėsi sienų neliečiamumo principo. Lietuviai siekė sienas nustatyti, remdamiesi etnografiniu ir istoriniu principu. Kad ginčai dėl sienos neperaugtų į konfliktą, tarpvalstybiniam sienų ginčui tarp Lietuvos ir Latvijos spręsti 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai, tarpininkaujant Anglijos misijos Pabaltijyje vadovui S. Talensui, Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai. Ją sudarė 4 nariai (po du iš abiejų valstybių) ir pirmininkas, kuris turėjo būti Anglijos atstovas. Abiejų šalių sutikimu komisijos pirmininku patvirtintas britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas, dirbęs Anglijos užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos delegacijos pirmininkas šioje komisijoje buvo Antanas Smetona, Latvijos atstovams vadovavo A. Berzinis.
Lietuvos atstovai Arbitražo komisijoje reikalavo Palangos pajūrio iki Papės ežero, Alūkštos apskrities pietinės pusės, o latviai pretendavo į Mažeikius. Siena kirto tiek Latvijai, tiek Lietuvai svarbius geležinkelius ir ėjo per ekonominiu bei strateginiu požiūriu svarbius regionus, kurių nė viena pusė nenorėjo prarasti.
Arbitražo komisija dirbo nuo 1920 m. gruodžio 29 d. iki 1921 m. kovo 20 d. Nustatydamas Lietuvos-Latvijos ginčijamą sieną, Dž. J. Simpsonas daugiausia laikėsi etninės ribos, stengėsi atsižvelgti į abiejų šalių ekonominius bei strateginius interesus, suderinti juos kompensacijos būdu. Profesorius pažymėjo, kad jam rūpi nustatyti ne tiek pačią sieną, kiek sunorminti Lietuvos ir Latvijos santykius, sudaryti abiem valstybėms normalias egzistavimo ir bendradarbiavimo galimybes. Lietuva gavo 19,5 km pločio pajūrį, jai liko Mažeikiai. Latvijai atiteko beveik visa Alūkštos apskritis. Lietuva gavo mažesnį ginčytinos žemės plotą, bet jis buvo vertingesnis.
Anglijos atstovo prof. Dž. J. Simpsono nustatytą sieną ir Lietuvos, ir Latvijos vyriausybės pripažino. Siena nustatyta taikiai, diplomatiniu būdu, išvengta karinio konflikto. 1921 m. kovo 30 d. sudaryta tarpvalstybinė Lietuvos-Latvijos sienos sutartis, o 1921 m. gegužės 14 d. pasirašyta konvencija Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Dž. J. Simpsonas buvo apdovanotas Gedimino ordinu, o Palangoje jo vardu pavadinta gatvė.
Palangos miesto savivaldybės informacija
Internetinė svetainė www.palanga.lt
