Geriausio 2018 m. rekreacinės architektūros kūrinio konkurso nominantai pristaomi leidinyje https://issuu.com/zavisosfondas/docs/2018_nominantai
Daugiau apie konkursą ir apdovanojimų renginį https://architektams.lt/naujienos/architekto-a-zavisos-fondas-kviecia-i-zavisines/
Šių metų rugsėjo 6-7 dienomis Nidoje vyks jau 20-asis Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo inicijuojamas renginys „Zavišinės“.
Tradiciškai renginio pirmą dieną VDA Nidos meno kolonijoje dalyvių laukia pasisveikinimai ir sveikinimai. Programa prasideda nuo dedikacijos architektui Algimantui Zavišai, po to seka forumas „Maža išpažintis. Architektų [ir ne tik] refleksijos apie asmeninį santykį su Kuršių nerija“. Pranešimų sesijoje numatyti pasisakymai: Architektas Kęstutis Pempė / Sielos virpesiai; Architektė Gražina Janulytė Bernotienė / Atgal į ateitį; Architektas Leonardas Vaitys / Pokalbiai su negirdinčiais; Rašanti, fotografuojanti-architektė Ona Marija Urbšytė / Nepaklusnioji; Architektai, tyrėjai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas / Miško sudėtinės dalys; Architektas Mykolas Svirskis / Magnetas; Architektas Gintaras Prikockis / Neringos spalvos; KNNP direktorė Aušra Feser / Žvejo namo kelionė; Architektas Aurimas Baužys / Parplauk namelis; Architektūros fotografas Norbert Tukaj / Kurortinė architektūra; Architektė Karolina Čiplytė / Veranda su eglių užuolaida; Architektas Karolis Platakis / Įsibrovimas. Forumas yra sudėtinė Lietuvos architektų rūmų kvalifikacijos tobulinimo kursų programos dalis.
Kavos pertraukos metu kviečiama susipažinti su Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio video projekcija / Neringos ir Kuršių nerijos studija / garsas – Pijus Džiugas Meižis/ 2017.
Programoje taip pat numatyta panelinė sesija, kai kalbinami Forumo pranešėjai; „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys” konkurso komisijos nariai; Neringos savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijų atstovai ir Neringoje projektavę/projektuojantys architektai.
Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai bus išduoti iš anksto užsiregistravusiems (anketos nuoroda ČIA) ir forume dalyvavusiems Rūmų nariams, laiku sumokėjusiems mokestį už pažymėjimo išrašymą. Daugiau informacijos dėl pažymėjimų: ČIA.
Renginio pirmos dienos kulminacijoje „Geriausias 2018 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkurso nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas, taip pat apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“. Akcentuotina, kad tai vienintelis rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos (toliau LAS) Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas (toliau A. Zavišos fondas), konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija: Architektas Arūnas Liola (LAS deleguotas; 2006 m. konkurso laureatas); Architektas Aurimas Baužys (A. Zavišos fondo deleguotas); Architektė Asta Prikockienė (2008-2009 m. konkurso laureatė); Architektė Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Architektas Rolandas Palekas (2017 m. konkurso laureatas).
Renginio antrą dieną (rugsėjo 7d.) po tradicinės žuvienės pakviečiama į ekskursiją su vietiniu po Nidą. Pageidaujančius Gražina Žemaitienė jau ne pirmus metus pakvies pasivaikščioti kartu.
Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Lietuvos architektų rūmai; Kuršių nerijos nacinionalinio parko administracija; „PAROC“; „Benders Lietuva“
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/
https://www.facebook.com/events/504026530404752/
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. D1-485 patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos – dokumentas, nusakantis darnaus vystymosi tikslų taikymą planuojant ir vystant urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas.
Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kvietė gyventojus į renginių ciklą, skirtą papildomam rengiamo bendrojo plano viešinimui. Renginių ciklo metu vyko keturi susitikimai – diskusijos su miesto rajonų grupių gyventojais ir konferencija, skirta susipažinti su rengiamo bendrojo plano preliminariais sprendiniais bei plačiau pažvelgti į tokio tipo dokumento rengimo reikšmę miesto ir šalies kontekste.
Susitikimai su gyventojais
Birželio 17 – 20 dienomis Marių, Baltijos, Danės ir Pajūrio rajonų grupių gyventojai rinkosi į susitikimus – diskusijas. Keturių susitikimų metu urbanistas S.Motieka kvietė susipažinti su bendrojo plano preliminariais sprendiniais ir trumpai apžvelgė kiekvienos rajonų grupės išskirtinį charakterį. Strateginio planavimo skyriaus vedėja I.Butenienė išsamiai pristatė savivaldybės vykdomus projektus, o urbanistikos skyriaus vedėja M.Černiūtė – Amšiejienė aptarė kiekvienai iš rajonų grupių gautus pasiūlymus bendrojo plano rengimo laikotarpiu.
Susitikimų su gyventojais metu organizatoriai taip pat inicijavo diskusiją, kurios metu pasitelkus išmaniąją programėlę gyventojai uždavinėjo jiems aktualius klausimus ir teikė pasiūlymus plano rengėjams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams. Apžvelgiant diskusijos rezultatus, pietinės miesto dalies gyventojams (Marių ir Baltijos rajonų grupėse) aktualiausi buvo III vandenvietės iškėlimo, Šilutės plento bei Baltijos prospekto infrastruktūros klausimai. Tuo tarpu centrinė ir šiaurinė miesto dalys (Danės ir Pajūrio rajonų grupės) daugiausia diskutavo geležinkelio iškėlimo, botanikos sodo likimo klausimais, kėlė jungčių su Klaipėdos rajonu problematiką. Visose rajonų grupėse išliko aktualus miesto ir uosto santykis – infrastruktūros, teritorijų plėtros ir konversijos klausimai.
Kiekviename iš vykusių susitikimų miestiečiai turėjo galimybę pristatyti jiems aktualius klausimus Klaipėdos bendrojo plano temomis. Šia galimybe pasinaudojo Tauralaukio gyventojai. Jie Idėjos miestui rubrikoje pristatė vaikų bei pėsčiųjų saugumo užtikrinimo Tauralaukio gatvės mikrorajone problemą. Daugiausia diskusijų kilo Pajūrio rajonų grupių pristatyme. Čia UAB “Skautas” atstovė Laima Kasmauskaitė apžvelgė bendrojo plano sprendinių įtaką vystant Girulių vietovę, o architektas Edmundas Benetis – uosto plėtros grėsmę Lietuvos pajūriui.
Konferencija
Klaipėdos bendrojo plano papildomo viešinimo renginių cikle baigiamasis akcentas buvo Konferencija, vykusi Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje liepos 3 dieną. Dvi konferencijos sesijos skatino plačiau pažvelgti į bendrojo plano esmę, jo rengimo procesus, sąlyčio taškus su kitais lygiagrečiai rengiamais dokumentais. Taip pat supažindinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminariais sprendiniais ir apžvelgti įvykusius susitikimus su rajonų grupių gyventojais.
Susirinkusius svečius pasveikinus Klaipėdos miesto merui, konferenciją atidarė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento atstovai Marius Narmontas ir Donatas Baltrušaitis, virtualiai pristatę rengiamą Lietuvos bendrąjį planą ir jo reikšmę vakarų regionui. Po to sekė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser pranešimas, kuriuo ji apžvelgė Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Klaipėdos miesto sąlyčio taškus, ypač akcentuojant Smiltynės teritoriją. Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius pristatyme pasidalino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos plėtros patirtimis. Pirmąją sesiją uždarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas Algimantas Kungys pristatė Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendinius, kuriuos lydėjo aktyvių konferencijos dalyvių klausimai.
Antroje konferencijos sesijoje detaliau pažvelgta į Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimo procesą. Sesiją pradėjusi Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė supažindino su Klaipėdos bendrojo plano rengimo eiga, o bendrojo plano rengėjai urbanistas Saulius Motieka ir inžinierius Vidualdas Valeika pristatė rengiamo bendrojo plano preliminarius sprendinius pagal sprendinių temas – kraštovaizdis ir miesto želdynai, istorija, paveldas, miesto identitetas, socialinė aplinka ir miesto paslaugų centrai, gyvenamoji aplinka ir būstas, susisiekimas ir infrastruktūra, uostas, pramonė, verslas ir investicijos. Konferenciją užbaigė Klaipėdos miesto bendrojo plano viešinimo renginių koordinatoriaus, architekto Aurimo Baužio parengta susitikimų su rajonų grupių gyventojais apžvalga.
Išvados
Rajonų grupių susitikimuose dalyvavo virš šimto, o konferencijoje virš aštuoniasdešimt žmonių. Į susitikimus atvykę gyventojai diskutavo prie rengiamo bendrojo plano brėžinio, pristatyta kaip preliminariai numatoma atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, interaktyvios programėlės pagalba gyvai atsakyta virš 80 klausimų. Kiekvienas susitikimas buvo savitas, keltos būdingos ir rajonų grupės gyventojams svarbios problemos.
Marių rajonų grupės susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta infrastruktūros temoms. Iš jų aktualiausi – Šilutės plento tęsinio numatymo, III vandenvietės iškėlimo klausimai, Kretainio upelio apsaugos zonos apimtis.
Baltijos rajonų grupės susitikimo metu aktualiausia buvo uosto tema. Miestiečius domino krovininio transporto koridoriai į uostą. Taip pat Baltijos, Taikos prospektų ir Minijos gatvės rekonstrukcija, kuri buvo numatyta Taip pat Baltijos pr. sankryžų su Minijos g., Taikos pr. ir Šilutės pl. rekonstrukcija, kuri buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktame Dalykinių sąlygų sąvade.
Nors šie klausimai neįeina į bendrojo plano apimtį, Danės rajonų grupės susitikimo metu gyventojus labiausiai domino gatvių tvarkymo, apsaugos priemonių nuo triukšmo įrengimo klausimai. Susitikime dalyvavę žaliųjų atstovai kėlė medžių kirtimo ir dėl to kylančias užterštumo ir triukšmo problemas. Taip pat buvo svarbios infrastruktūros ir kraštovaizdžio temos. Daugiausia dėmesio skirta geležinkelių kelyno, esančio miesto centre, likimui. Jungčių su Klaipėdos rajonu numatymui, klausta dėl Klaipėdos universiteto botanikos sodo likimo.
Paskutiniame, Pajūrio rajonų grupės susitikime, gyventojai vėl aktyviausiai uždavinėjo klausimus, susijusius su uosto plėtra. Be uosto aktualijų, susirinkę miestiečiai domėjosi ir Smiltynės teritorijos, skulptūrų parko, planuojamo Bastionų tilto ateitimi.
Diskusijose dalyvių įvardintos aktualiausios problemos, tai miesto ir uosto santykis, infrastruktūros plėtra, triukšmo ir taršos mažinimo bei apželdinimo ir medžių išsaugojimo temos. Taip pat didelė dalis klausimų buvo skirti konkrečioms problemoms, dažniausiai sprendžiamoms ne bendrojo plano rengimo, bet detaliųjų planų ir techninių projektų apimtyje. Pasirinkta diskusijų platforma ir papildomas rengiamo bendrojo plano viešinimo renginių ciklas bendrojo plano rengėjams padėjo įsigilinti į opiausias gyventojų problemas, o miestiečiams išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus ir aktyviai dalyvauti savo aplinkos kūrimo procese. Inicijuotas dialogas su visuomene svarbus būtent šiuo rengimo etapu, kuomet nepatvirtinti sprendiniai gali būti koreguojami atsižvelgiant į miestiečių lūkesčius.
Renginių ciklo apžvalga https://issuu.com/laskao/docs/bp_viesinimas_leidinys
„Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursas – paroda organizuojamas nuo 2003 metų ir šiais metais jau šešioliktasis. Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje gal nežymiai ir kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Organizatoriai akcentuoja, kad tai vienintelis rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos (toliau LAS) Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija.
Architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d. 19:00 val. Konkurso sąlygos ir dalyvio anketa https://tinyurl.com/y6luv7fb
Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija. „Geriausias 2018 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ komisijos nariai: Architektas Arūnas Liola (LAS deleguotas; 2006 m. konkurso laureatas); Architektas Aurimas Baužys (A. Zavišos fondo deleguotas); Architektė Asta Prikockienė (2008-2009 m. konkurso laureatė); Architektė Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Architektas Rolandas Palekas (2017 m. konkurso laureatas).
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2018 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas šių metų rugsėjo 6 dieną, A.Zavišos fondo renginio Nidoje metu. Tradicinio renginio programa derinama (bus viešinama vėliau).
Atnaujinta informacija skelbiama:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/ ir www.architektusajunga.lt
Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo informacija
Liepos 18d. (ketvirtadienį) LASKAO Architektų klubas kviečia diskusijai apie Klaipėdos senamiesčio ir miesto istorinės dalies apšvietimą
UAB „Vakarų siluetas“ architektai ir partneriai pristatys Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu parengtą Klaipėdos senamiesčio ir miesto istorinės dalies dekoratyvinio apšvietimo schemą, Klaipėdos miesto apšvietimo istorijos tyrimus, pažangią kitų šalių miestų apšvietimo planavimo, projektavimo praktiką ir ne tik…
Susitinkame 17:30 Klaipėdos Kultūros fabrike, Bangų g. 5A (-1 aukštas)
Liepos 1 TEMA studijoje [Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda] nuo 18:00 iki 23:00 improvizacijų vakaras.
Architektams ir bičiuliams nuotaiką palaikys Iliuzionistas Anton Lavrentjev . Fantastiškas rankų miklumas, psichologijos žinios ir nesibaigiantis humoras paverčia Antono pasirodymus kupinais teigiamų emocijų. Šįkart ruošiama kažkas ir specialaus architektų vakarėliui.
Tradiciškai muziką renka DJ Kelmas.
Tarptautinės architektų dienos proga improvizuokime kartu!
Lauksime Jūsų čia
Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kviečia į konferenciją, kuri apibendrins rengiamo Klaipėdos bendrojo plano viešinimo renginių ciklą.
Konferencijos pranešėjai skatins plačiau pažvelgti į bendrojo plano esmę, jo rengimo procesus, sąlyčio taškus su kitais lygiagrečiai rengiamais dokumentais. Taip pat numatoma pristatyti Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius, apžvelgti bendrojo plano keitimo pasiūlymus bei susitikimų su gyventojais išvadas.
2019 liepos 3d. 10:00 – 13:00 val.
Registruokis Facebook įvykyje: https://www.facebook.com/events/316757569211054/
Turi klausimų? Susisiekime: laskao.klaipeda@gmail.com arba planavimas@klaipeda.lt
Konferencijos programą rasite čia
Think Tank Transbaltic Klaipėda 2019 – tai tarptautinę patirtį pristatantis renginių ciklas, skirtas architekto, menininko ir viešosiosios erdvės naudotojo dialogui megzti.
Renginių ciklas apima atvirą forumą ir viešas paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves ir meninius projektus. Renginių metu dalyviai iš įvairių Baltijos jūros šalių dalinsis patirtimi, kritinėmis įžvalgomis ir kūrybiniais metodais. Pagrindinis dėmesys skiriamas Smiltynės kaip miesto viešosios erdvės tyrinėjimui ir Klaipėdos jūrinio identiteto klausimams nagrinėti. Siekiama didinti visuomenės susidomėjimą miesto raidos klausimais, įtraukti visuomenės narius į aktyvų kūrybinį procesą ar meninę patirtį miesto viešosiose erdvėse.
Renginių ciklo metu savo patirtimi dalinsis Think Tank Transbaltic tinklo nariai – Baltijos regiono šalyse veikiantys architektai, kuratoriai, menininkai, akademikai bei vietiniai Klaipėdos viešųjų erdvių specialistai, urbanistai, menininkai ir kultūrinio lauko veikėjai, savivaldos atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Šiuo renginių ciklu viešoji įstaiga “Idėjos miestui”, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, įgyvendina projektą “Menininko vaidmuo kuriant viešąsias miesto erdves. Visuomenės dalyvavimas kaip meninė patirtis
