Pranešame, kad užsakovo iniciatyva Multifunkcinio komplekso Priešpilio g. 6 Klaipėdoje atviras projekto konkursas yra nutraukiamas.
Dėkojame už susidomėjimą ir labai atsiprašome už sukeltus nepatogumus.
LASKAO informacija.
MIESTIEČIŲ DALYVAVIMAS PLANUOJANT TERITORIJAS
Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalinosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra kėlė įvairius klausimus.
560 HA NAUJOS PLĖTROS TERITORIJA MIESTE
Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui. Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas bei miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra bei linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą iki tol dominavusį istorinio miesto raidoje. Šiuo metu prasidėjusi neišvengiamai rytinės Klaipėdos urbanizacijai stinga koordinuotos plėtros, todėl planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo bei inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.
ATSVARA PRIESMIESČIŲ DRIEKAI
Viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojai ieško būsto priemiestyje, yra būsto pasiūlos įvairovės miesto teritorijoje stoka. Ši naujos plėtros rytinė miesto dalis gali būti vieta, kurioje būtų pasiūlyti būstai skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Taip pat ir kokybiški aplinkos bei susisiekimo ir socialinės infrastruktūros sprendimai, kurie lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Miesto tankinimas yra svarbus kokybiško gyvenimo prioritetas. Miestietiška aplinka, siūlanti komfortiškus atstumus iki socialinių, kultūrinių centrų, skatinanti socialinį gyvenimą bei mažinanti infrastruktūros priežiūros ir įrengimo kaštus.
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kuriančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai buvo kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas – supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis. Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais rengė galimus teritorijos vystymo scenarijus. Po to vykusios antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos bei kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolimesnės teritorijos plėtros. Abiejų sesijų rezultatai ir išvados pristatyti 2018 metų lapkričio 16 d., Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas.
Pirmos kūrybinių dirbtuvių dalies tikslas buvo sukurti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus. Juos parengė trys komandos, sudarytos iš praktikuojančių jaunų architektų, VGTU architektūros studentų, padedant Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojams – dr. Daliai Dijokienei, dr. Matui Cirtautui ir Mildai Žekonytei. Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.
Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos iš dalies atspindi tiesioginių teritorijos naudotojų interesą. Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto bei jo prieigų vystymą.
Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės pakrančių įveiklinimui, jas pritaikant rekreacinei veiklai. Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės – susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra bei urbanistinė plėtra.
Teritorijos lokacija – rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, padiktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto struktūrą bei sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinamas yra kertiniai elementai lemiantys kokybišką teritorijos kaip miesto, o ne priemiesčio dalies vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą vystant teritorijos infrastruktūrą yra skatinantis veiksnys.
KVIEČIAME TEIKTI PASIŪLYMUS
Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai – miesto dalis, turinti kokybišką aplinką ir būstus, atitinkančius skirtingus poreikius. Visuomenės indėlis – kertinis tvaraus miesto augimo elementas. Įvykusių dirbtuvių metu surinkti pasiūlymai padės kokybiškiau suplanuoti teritoriją. Jei turite pasiūlymų dėl rengiamo specialiojo plano, kviečiame teikti el. paštu: planavimas@klaipeda.lt, nurodant pasiūlymą, jo motyvus ir pasiūlymo teikėją.
Skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantis kūrybinių dirbtuvių pasiūlymus, rezultatus ir išvadas:
https://issuu.com/laskao/docs/kmrd
Pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) pateiktą medžiagą straipsnį parengė Gerda Antanaitytė.
2018 m., Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos architektų sąjungai finansavus projektą „Virtualus Lietuvo architektūros muziejus-5“, archmuziejus.lt žengė žingsnį į ateitį – įamžino tai, kas dar tik bręsta Lietuvoje: architektūros kritiką, tiksliau, mintis apie ją.
Architektė, hum. m. dr. Eglė Bazaraitė pakalbino Nepriklausomos Lietuvos architektūros kritikos šauklį, trumpai gyvavusio, bet atmintin įsirėžusio žurnalo „Arkitektas“ sumanytoją ir redaktorių, daugeliui pažįstamą kaip laikraščio „Statybų pilotas“, vėliau evoliucionavusio į kultūros portalą pilotas.lt redaktorius. Šis žmogus – tai architektas Audrys Karalius.
Kaip pokalbį su juo apibūdino pati pašnekovė: „ Šmaikštus, aštrus, su ryškiais jautrumo (architektūrinei) aplinkai požymiais, subtilus ir grėsmingas – architektas Audrys Karalius. Net kai su juo nesutinki, jo teiginiai verčia galvoti – tokia architektūros kritikos esmė, apie kurią ir kalbėjomės su Audriu šiame interviu.“
Dar viena svarbi Virtualus architektūros muziejaus dalis – publikacijų skiltis, kurią šiais metais kuravo VGTU doktorantas Gytis Oržikauskas. Jis suformulavo šių metų publikacijų temą – genius loci, ir sutelkė net aštuonių autorių būrį, kurie dalinasi savo įžvalgomis su tinklalapio skaitytojais.
Realizuojant pagrindinę misiją – pildyti Virtualus architektūros muziejaus rinkinius – buvo išplėstas architektų, kurių kūrybą reprezentuojama muziejuje, arealas: iš Vilniaus per Kauną pasiekta Klaipėda. Čia Vaidotas Dapkevičius dirbo su žymaus Klaipėdos krašto architekto Petro Lapės archyvu. Užtenka paminėti Jūrų muziejų su delfinariumu ar restoraną „Neptūnas“ Klaipėdoje, ir suprantame, kad šio kūrėjo darbai – itin reikšmingi pajūrio architektūroje, nors jo kūryba tyrinėta šį kartą buvo pirmąsyk.
Stabtelėta ir Kaune – pagerbtas architekto Algimanto Kančo palikimas, kurį tyrė jo žmona Jolita Kančienė, ilgus metus gilinusis į Kauno tarpukario architektūrą. Ši asmenybė buvo gerai pažįstama Kauno meno pasaulio, ir ne tik jo. Kaip ir jo subtilūs darbai – pelnę ne vieną apdovanojimą. Užtat smalsu buvo atrasti archyve mažiau žinomus, bet ne menkiau įdomius jo ankstesnius darbus, eskizus, atskleidžiančius idėjos brandinimo procesą.
Įkūrus Architektūros muziejų (kurio poreikis akivaizdus), visas virtualiame muziejuje sukauptas archyvas keliaus į realųjį. Tačiau kol kas džiugina skaitytojų dėmesys internetinėje erdvėje, kurio sulaukiama ir iš užsienio.
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – jau septintus metus su Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos architektų sąjungos ir kitų asmenų lėšomis pildomas tinklalapis archmap.lt. Čia galima rasti tiek žymių šalies architektų (Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų A. Ambraso, E. Miliūno, R. Paleko ir kt.), tiek jaunų kūrėjų darbų.
Šiais metais naujais objektais tinklalapio turinį pildė architektūros žurnalo „Archiforma“ redaktorė Greta Trapikienė. Ji išanalizavo ir glaustai aptarė 20 šiuolaikinės Lietuvos architektūros objektų. Tarp jų – viadukas Marijampolėje (P. Armino ir geležinkelio gatvių sankryžos rekonstrukcija), kurį kūrė architektas M. Mickevičiaus (UAB „Kelprojektas“); žinia, ir gausiai apdovanota modernizuota Kauno autobusų stotis, kurios autoriai – architektai G. Balčytis, J. Šniepienė, K. Vaikšnoras ir P. Vaitiekūnas (UAB “Dviejų Grupė”).
Bendras gaudesys, kad šalyje stinga kritiško architektūros vertinimo, antri metai skatina tyrėjų grupę vykti į regionus – lankyti modernizuotų ar naujai pastatytų bibliotekų. Grupės kuratorė – miesto sociologė, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė – kartu su architektu, VU doktorantu Matu Šiupšinsku ir architektu, menininku, semiotiku Justinu Dūdėnu šiais metais aplankė Anykščius, Birštoną, Druskininkus, Pagėgius ir Elektrėnus.
Ar pasitvirtino jaunųjų kritikų prielaida, kad biblioteka – tai kultūros, vietos bendruomenės veiklos židinys? Ir ar tas židinys visuomet organiškai įsiterpia į miesto, miestelio urbanistinį audinį? Ar sklandžiai jis veikia?
Išanalizavusi ne vieną bibliotekų, sociologė reziumuoja: „Kuriant naują biblioteką reikia integruotai kurti būtent naują biblioteką, ne vien paskirti patalpas. Kad taip neatsitiktų, svarbu išmanyti organizacijos, institucijos, socialinio gyvenimo srities, kuriai pastatas skiriamas, veikimo principus. Architektai nėra ir negali būti visų sričių ekspertai, tad prielaida sukurti pastatą palankų jo programai ir suprasti institucijos veikimo principus – įsiklausyti į būsimus pastato šeimininkus ir glaudžiai bendradarbiauti. Kaip rašė Giancarlo de Carlo, „architektūra per daug reikšminga, kad paliktumėme ją vien architektams“.
Plačiau skaityti kviečiame tinklalapyje archmap.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame atvirame projekto konkurse VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ pateikta 12 darbų. Su konkursui pateiktais darbais galima susipažinti internetinėje svetainėje:
https://www.poliklinikoskonkursas.lt/darbai
Vieša konkurso darbų ekspozicija vyks 2018 gruodžio 19 – 2019 sausio 11 d. darbo dienomis 8:30 – 18:00 val., Kultūros fabrike, Bangų g. 5A, LT-91250 Klaipėda (-1 aukštas).
Viešas darbų aptarimas numatomas 2019 sausio 11 d., 10:00 val. Kultūros fabrike, kurio metu konkurso darbus pristatys recenzentai architektai Vaidotas Dapkevičius ir Vigilija Paulionienė.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta žinomų architektų ir urbanistų – Edgaro Neniškio, Roko Kilčiausko, Edmundo Andrijausko, VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ vyr. gydytojo Sauliaus Dabravalskio bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų – architektų Almanto Mureikos, Kastyčio Macijausko, Marijaus Mockaus.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras – visos šeimos gydymo centras, teikiantis tik aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, kurios paremtos profesionalumu, paslaugumu, patikimumu ir atsakingumu bei paprastumu ir patogumu.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras orientuotas į kasdienes medicinines paslaugas, šeimos mediciną. Pastatas turėtų būti modernus, aukštos energinės klasės, kokybiškas, funkcionalus, optimalaus kokybės ir kainos santykio, puikiai paskirstytas erdvėje ir integruotas urbanistinėje aplinkoje, pritaikytas skirtingoms gyventojų amžiaus grupėms, patogus ir saugus darbuotojams.
Konkurso perkančioji organizacija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“
Konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Konkurso koordinatorė – Gerda Antanaitytė
Gruodžio 21d. (penktadienį) architektai ir jų draugai kviečiami į šventinį susitikimą LASKAO palėpėje !
Vakarą pradėsime LASKAO-Ergolain 2018 metų stipendijos laimėtojų darbų pristatymu, tęsime jaukiais pokalbiais, užkandžiais ir karštais gėrimais ‰
Laukiame Jūsų 17:00 (Bažnyčių g. 6-1)
Būtume labai dėkingi, jeigu praneštumėte apie dalyvavimą :)
archsajunga@architektams.lt
Gruodžio 13d. (ketvirtadienį) LASKAO Architektų klubas kviečia į susitikimą su fotografu, žurnalistu Rolandu Parafinavičiumi ir jo debiutinio romano „Fotografas“ pristatymą.
Šis veikėjų ir įvykių tirštas romanas netelpa į vieno žanro rėmus, ir tai nuostabu. Tai satyros, saviironijos ir šiaulietiško humoro elementų turintis veiksmo trileris, kuriame vyriškas dao persipina su meilės istorija. Tai vyksta dabartiniais laikais, Lietuvoje ir svetur, tikrovėje, apie kurią mūsų literatūra vis dar per retai pasakoja su tokia išmone ir pramoga. Į šią knygą teks įsikibti tarsi vairuotumėt ir nepaleisti iki pabaigos. Autorius, pats fotografas, įsileidžia mus į savo šalį ir veža Alekso Pietinio nuotykių klystkeliais ir greitkeliais.
Rašytoja Sandra Bernotaitė
Foto Andrius Lamauskas
Laukiame Jūsų 18:00 LASKAO palėpėje (Bažnyčių g. 6-1)
Gruodžio 13d. (ketvirtadienį) LASKAO Architektų klubas kviečia į susitikimą su fotografu, žurnalistu Rolandu Parafinavičiumi ir jo debiutinio romano „Fotografas“ pristatymą.
Šis veikėjų ir įvykių tirštas romanas netelpa į vieno žanro rėmus, ir tai nuostabu. Tai satyros, saviironijos ir šiaulietiško humoro elementų turintis veiksmo trileris, kuriame vyriškas dao persipina su meilės istorija. Tai vyksta dabartiniais laikais, Lietuvoje ir svetur, tikrovėje, apie kurią mūsų literatūra vis dar per retai pasakoja su tokia išmone ir pramoga. Į šią knygą teks įsikibti tarsi vairuotumėt ir nepaleisti iki pabaigos. Autorius, pats fotografas, įsileidžia mus į savo šalį ir veža Alekso Pietinio nuotykių klystkeliais ir greitkeliais.
Rašytoja Sandra Bernotaitė
Foto Andrius Lamauskas
Laukiame Jūsų 18:00 LASKAO palėpėje (Bažnyčių g. 6-1)
Gruodžio 6d. (ketvirtadienį) LASKAO architektų klubas kartu su asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentais kviečia architektus diskusijai apie Klaipėdos miesto gyvenimą bei laukiamus pokyčius po savivaldos rinkimų.
Diskusijos temos: Klaipėdos miesto veidas, miesto viešosios erdvės, Architektūros įstatymo nuostatų įgyvendinimas Klaipėdos savivaldoje, uždaviniai ateinančios kadencijos miesto valdžiai.
Susitinkame 17.30 val. LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda)
Nekilnojamojo turto plėtotojus ir architektus vienijančios organizacijos pasirašė dvišalį Kokybiškos architektūros memorandumą, kuris apibrėžia plėtotojų ir architektų darbo principus, siekį laikytis gerosios praktikos bei etikos standartų. Pirmas toks Lietuvos architektų rūmų ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos memorandumas trečiadienį pasirašytas XII-ojo Urbanistinio forumo atidarymo renginyje Vilniuje.
Dokumente išskiriamas vystytojo, architekto ir rangovo, kaip pagrindinių projekto iniciatorių, autorių ir įgyvendintojų statusas, pabrėžiama architektūrinių konkursų svarba. Jame kalbama apie tvarias investicijas, aukštą statybos darbų kokybę, teisingą atlygį už darbą ir architektūrinį švietimą.
„Susitarimas, kylantis iš pačios bendruomenės, ir yra tikrasis susitarimas, rodantis nuoširdų pasiryžimą jį įgyvendinti. Šiuo atveju, dvi didelės plėtros procesuose dalyvaujančios ir ne visuomet tapačius interesus įgyvendinančios grupės susitarė gerbti vienas kito veiklą ir siekius, veikti etiškai, sąžiningai ir atsakingai vardan vieno bendro tikslo – visuomenės interesų, kuriamos aplinkos kokybės. Manau, šis susitarimas žymi naują požiūrį į plėtros procesus, kuriuose ne ginčai, ne primygtiniai reikalavimai, o įsiklausymas, darna ir balansas tampa raktinėmis sąvokomis“, – teigia Lietuvos architektų Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė.
„Dokumentu numatomos atsakomybės, etikos ribos, kurios iki šiol galbūt labiau buvo šešėlyje, neįtvirtintos įstatymuose. Aiškiai apibrėžiamos ribos, kaip balansuojama tarp projekto darnumo, ilgaamžiškumo, ekonominių ir kitų šalių interesų ieškant geriausio sprendimo“, – sako Robertas Dargis, LNTPA prezidentas.
Pagal pasirašytą dokumentą, vystytojai jautriose ir išskirtinėse miestų vietose pagal galimybes įsipareigoja organizuoti daugiau architektūrinių konkursų. Architektų dalyvavimas juose skatinamas priziniu fondu.
Anot R. Dargio, kokybiškas darbo rezultatas priklauso nuo mokėjimo susitarti institucijoms ir bendruomenėms.
„Sėkmės raktas yra susitarimas, todėl kurdami naujus projektus turime kalbėtis ir būti išgirsti. Mūsų miestų kokybė priklauso nuo to, kaip organizacijos, institucijos ir bendruomenė gebės kalbėtis ir geranoriškai ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė R. Dargis.
Memorandume sutariama, kad viešai aptariami ne tik gerieji, bet ir prasti architektūros pavyzdžiai, taip šviečiant profesines bendruomenes ir visuomenę, įsipareigojant kalbėtis ne tik apie geriausius, bet ir taisytinus atvejus.
Kokybiškos architektūros memorandumas.
Nuotrauka Gintarės Grigėnaitės.
www.architekturumai.lt 2018-11-22
