Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Kviečiame architektus ir suinteresuotą visuomenę į kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymą, kurio metu bus pristatyti galimi teritorijos plėtojimo scenarijai, visuomenės nuomonė bei dirbtuvių rezultatų apibendrinimas ir rekomendacijos, kurias Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.
Prašome iš anksto registruotis elektroniniu paštu laskao.klaipeda@gmail.com, nurodant dalyvio (-ių) vardus, pavardes, telefono numerius ir atstovaujamas bendruomenes, organizacijas.
Preliminari programa
- Kūrybinių dirbtuvių bei pradedamo rengti specialiojo plano pristatymas
- Klaipėdos miesto rytinės dalies urbanistinės aplinkos ir esamos situacijos apžvalga
- Visuomenės indėlis kuriant savo gyvenamąją aplinką
- Rezultatų apibendrinimas ir rekomendacijos
- Diskusija
Renginio laikas: lapkričio 16 d., 10:00 val., numatoma trukmė 2 val.
Renginio vieta: Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salė (III aukštas), Liepų g. 11, Klaipėda.
Kontaktai: laskao.klaipeda@gmail.com
Su parengtomis koncepcijomis kviečiame susipažinti elektroniniame leidinyje https://issuu.com/laskao/docs/kmrd_i_sesija
Spalio 26 d. Danske banke išdalinti apdovanojimai už geriausią architektūrą. Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantys architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.
Iš beveik dviejų šimtų pretendentų atrankos komisija tolesniam vertinimui atrinko 80, o toliau darbo ėmėsi tarptautinė žiuri. Šio konkurso ypatybė – Lietuvos architektų darbus vertina kolegos iš kitų šalių. „Ši tradicija sena kaip ir pats konkursas“ sako Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, „ir mums svarbu ne vien objektyvumas, bet ir galimybė pažvelgti į architektūros situaciją šalyje kitomis akimis, kitu kampu“ sako ji. 2017-2018 metų darbus, suskirstytus į Projektų, Konkursinių projektų ir Realizacijų kategorijas, vertino Anne Marie Galmstrup iš Danijos, Piotr Smierzewski iš Lenkijos ir Saimir Kristo iš Albanijos.
Konkurso vertinimo kriterijai skamba kaip pastraipos iš architektūros vadovėlio: aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas, novatoriškumas, originalumas, objekto reikšmė miestui, sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.
Atsižvelgdama į juos, vertinimo komisija atsirinko 11 objektų ir skyrė dvi dienas jiems aplankyti ir apžiūrėti. Tai dar viena konkurso ypatybė: organizatorių įsitikinimu, architektūros iš paveikslėlių vertinti neįmanoma. Šiemet kelionė, nepaisant nuolatinio lietaus ir pavojaus įklimpti nuošaliuose vieškeliuose, pavyko sėkmingai, ir komisija galėjo ramiai priimti galutinį sprendimą. Koks jis? Komisijos išskirti penki lygiaverčiai objektai:
Vilnius Tech Parkas („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas.
Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė.
Mo muziejus – Studio Libeskind: D. Libeskind, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė. Modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos „namai“ – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą.
„Mirksintis namas“ – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius. Santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto.
Galerija be sienų – „Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas. Paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.
Trečioji nepajudinama konkurso tradicija – nugalėtojai pasidalija simbolinį architektūros metrą – masyvią plieno siją, padalintą į penkias dalis. „Šis prizas, kurio forma nesikeičia nuo pirmojo konkurso 2003-iaisiais, simbolizuoja ir tai, kad architektūroje ne visos svarbios detalės yra matomos, o besibaigiant aštuntajam konkursui – ir tai, kad jis turi didelį svorį architektų tarpe“ šypsosi R. Leitanaitė.
Sekantis „Žvilgsnis į save“ laukia 2020-aisiais, kuomet bus vertinama 2019-2020 metais sukurta architektūra.
Geriausios Lietuvos architektūros apdovanojimus „Žvilgsnis į save“ remia Lietuvos kultūros taryba, „Velux“, „Schüco“ ir Danske bankas.
2018 spalio 29 http://www.architektusajunga.lt/konkursai/zvilgsnis-i-save/
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, pripažino, jog 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas neprieštarauja įstatymams, tačiau išaiškino, jog ši nuostata gali būti taikoma tik kartu su teisės aktais, reglamentuojančiais Bendrojo plano keitimą ar koregavimą.
Rūmų vertinimu, teismas patvirtino Rūmų poziciją, kad Taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Tai buvo padaryta ne pripažįstant skųstą nuostatą neteisėta (neatitinkančia įstatymų), bet nurodant, kad ši nuostata negali būti taikoma savarankiškai, atsietai nuo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Rūmai, įgyvendindami įstatyminę pareigą atstovauti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, VAAT prašė ištirti, ar 5 punktas (numatantis, jog teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei
situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai) atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir juose įtvirtintus teisinės valstybės principus.
Teismas nurodė, jog „<…> pagal galiojančius teisės aktus, Bendrojo plano sprendinių keitimas ir koregavimas privalo būti atliekami pagal galiojančius Bendrojo plano keitimo ir koregavimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas turi būti aiškinamas šių teisės aktų kontekste, taigi, netgi tuo atveju, jei būtų atliekama Bendrojo plano koregavimo procedūra, pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktą, tam privalėtų pritarti savivaldybės taryba, nors tokio pritarimo taisyklės nenustato bendrojo plano koregavimo atveju“.
<…> „Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nėra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl Bendrojo plano teritorijų užstatymo reglamento viršijimo, neatlikusi jokių teritorijų planavimo procedūrų, kurių metu būtų priimtas naujas Bendrasis planas arba pakeisti ar pakoreguoti atitinkami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“.
Rūmai pažymi, jog šio pareiškimo pagrindinis tikslas buvo pasiekti, kad savivaldybių tarybos išimties tvarka nepriiminėtų visuomenei svarbių sprendimų už uždarų durų, neįtraukiant visuomenės, neužtikrinant kvalifikuotų specialistų ir atsakingų institucijų dalyvavimo, negarantuojant priimamų sprendimų viešumo, neatliekant kitų Teritorijų planavimo įstatyme numatytų veiksmų, skirtų skaidriam visuomenės interesų suderinimui. Kadangi Teismas savo sprendimu tokią Rūmų teiktą poziciją patvirtino, Rūmai priimto sprendimo planuoja neskųsti.
Taip pat Rūmai tiki, kad šis sprendimas taps pagrindu teisėtiems, skaidriems, visuomenės interesus atitinkantiems ne tik Vilniaus miesto, bet ir kitų savivaldybių tarybų sprendimams
Dalinamės Teismo sprendimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Šių metų spalio 5 d. vyko kūrybinių dirbtuvių pirmoji sesija, kurios metu architektai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentais ir dėstytojais parengė pirmines teritorijos plėtros idėjas bei galimus vystymo scenarijus.
Kviečiame suinteresuotą visuomenę į kūrybinių dirbtuvių antrą sesiją, kurios metu aptarsime architektų ir studentų iškeltas idėjas bei kartu ieškosime tinkamiausių teritorijos plėtojimo scenarijų, kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.
Su pirminėmis architektų parengtomis idėjomis kviečiame susipažinti elektroniniame leidinyje:
https://issuu.com/laskao/docs/kmrd_i_sesija
Dėl sklandesnio organizacinio darbo, labai prašome iš anksto registruotis elektroniniu paštu laskao.klaipeda@gmail.com, nurodant dalyvio (-ių) vardus, pavardes, telefono numerius ir atstovaujamas bendruomenes, organizacijas.
Renginio laikas: lapkričio 6 d., 17:30 val., numatoma trukmė 2 val.
Renginio vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (3 aukštas).
—
Lietuvos architektų sąjungos
Klaipėdos apskrities organizacija
Penktadienį, spalio 26 d. 14 val., Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės al. 20) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2017”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga, Klaipėdos architektų bendruomenės rengiamo kasmetinio renginių ciklo dalis. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Parodos atidarymo metu bus pristatytas ir kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2018 m. lapkričio 30 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Penktadienį, spalio 5 d. 16 val., Šiaulių universiteto bibliotekos patalpose (Vytauto g. 84) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2017”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga, Klaipėdos architektų bendruomenės rengiamo kasmetinio renginių ciklo dalis. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Parodos atidarymo metu bus pristatytas ir kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2018 m. spalio 25 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Parodos Šiauliuose partneris: Šiaulių universitetas.
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
„Klaipėda ID” ir žurnalas IQ kviečia į forumą „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“. Spalio 4 d. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje (Pilies g. 4, Klaipėda) vyksiančiame renginyje kartu su kviestiniais svečiais ir Klaipėdos verslo bei politikos lyderiais diskutuosime apie miesto ir uosto plėtros viziją 4-osios pramonės revoliucijos ir demografinių iššūkių sąlygomis.
Daugiau informacijos rasite: http://www.iqforumas.lt/visi-renginiai/vakaru-galia-2018-kaip-klaipedai-tapti-baltijos-regiono-zvaigzde/
–
„Western power 2018: how Klaipėda should become the new star of Baltic region?“ where together with guest speakers, Klaipeda business leaders and decision makers we will debate about a vision for the city and the port’s development.
Registration: http://bit.ly/2Q39GIm
–
PROGRAMA
11.30 Dalyvių registracija
12.00 Sveikinimo žodžiai. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras
12.10 Lietuvos ir Klaipėdos regiono ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius
12.30 Būsimasis ES biudžetas Lietuvoje: romantinė komedija, siaubo trileris ar prisitaikymas prie realybės? Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas
12.50 Klaipėdos uostas – kelias į Lietuvos ekonomikos proveržį. Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
13.10 Universitetas 4.0 pramonės revoliucijos kontekste. doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė
13.30 Mėlynoji ekonomika: tendencijos ir galimybės jūrinėje pramonėje. Tomas O. Kleppestø (Norvegija), „Shipping & Offshore Network“ vadovas
13.50 Kavos pertrauka
14.20 Uostamiesčio urbanizacija: kaip socialinė sąveika sukuria plėtrą, gerovę ir pajamas. Øyvindas Nesleinas (Norvegija), „NIELSTORP+Architects MNAL“ partneris, architektas
14.40 Klaipėdos pozicionavimas tarptautinių investicijų žemėlapyje. Nicholas Robinsonas (Jungtinė Karalystė), „The New York Times“ oficialus atstovas Lenkijoje
15.00 „Holiday Park Kownaty – Nyderlandų investicija į laisvalaikio sektorių Lenkijoje“. Danielis Heinstas (Lenkija), STiAR, Lenkijos turizmo ir šeimų įtraukimo asociacijos valdybos pirmininkas, „Holiday Park Kownaty / Majaland“ generalinis direktorius
15.20 Diskusija „Svarbiausi projektai strategijos Klaipėda 2030“ tikslams pasiekti“. V. Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, A. Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis
direktorius, Simas Simanauskas, „Klaipėda ID“ vadovas, doc. dr. R. Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė, Jolanta Girdvainė, Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė.
16.00 Forumo pabaiga
Nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos kultūros fabriko patalpose veikia Lietuvos Architektų Sąjungos ir Lietuvos Ryto žiniasklaidos grupės trečius metus iš eilės inicijuojamo didžiausio architektūros – interjero projekto „Mano erdvė 2017“ konkurso darbų paroda. Konkurso koordinatorės Rūta Leitanaitė ir Inga Junčienė.
Konkurso darbų kategorijos: Biuro interjeras, Namo interjeras, Buto interjeras, Viešasis interjeras.
Projektas skirtas „Mano erdvė 2017“ visiems besidominantiems naujausiais Lietuvos architektų, dizainerių bei neprofesionalių interjerų kūrėjų darbais. Parodoje Klaipėdoje pristatomi visų keturių konkurso kategorijų laureatų, bei publikos simpatijų prizą laimėję darbai.
Tarptautinę konkurso darbų vertinimo komisiją sudarė:
Jan Brzozowski („BBGK Architekci“, Lenkija) Vieno iš 5 Mies van der Rohe prizo 2017 m. finalistų, Katynės muziejaus Varšuvoje bendraautorius.
Andres Labi (Estija) Interjero architektas, į konkursą „Mano erdvė 2017“ deleguotas Estijos Interjero architektų sąjungos.
Brigita Bula (Latvija) interjero architektė.
Aires Mateus architektai (Portugalija) biuro atstovas.
Konkurso „Mano erdvė 2017“ geriausių darbų paroda Klaipėdoje yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vykdomo renginių ciklo “Klaipėdos architektūra” dalis. Parodos Klaipėdoje partneris, vienas projekto „Mano erdvė 2017“ iniciatorių – Lietuvos architektų sąjunga.
Paroda veiks iki spalio 15 dienos.
Paskelbta galutinė atviro projekto konkurso „Klaipėdos miesto modernaus bendruomenės centro-bibliotekos architektūrinio projekto sukūrimas” prizinių vietų eilė.
Darbų recenzijos skelbiamos konkurso internetiniame puslapyje
https://www.bibliotekoskonkursas.lt/darbai
Kitą savaitę numatoma publikuoti elektroninį konkurso darbų leidinį.
Kviečiame architektus ir suinteresuotą visuomenę dalyvauti Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu komandos parengs tolesnės teritorijos plėtros idėjas su sprendinius paaiškinančia medžiaga: schemomis, eskizais ir analogais. Šias idėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą akcentuojant procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Keturios komandos po 3-4 žmones. Komandas gali sudaryti architektai, architektūros studentai, visuomenės atstovai, jaunimas.
Numatomas rezultatų aptarimas ir pristatymas visuomenei skirtame renginyje, taip pat parengtų vizijų ekspozicija ir leidinys.
Vieta: LASKAO (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda)
Dalyvių registracijos anketa: https://goo.gl/forms/M9Kv7e7I4rSIbnSn1
Renginio organizatoriai: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyrius.
