2018 m. balandžio 12 d. 10 val. šaukiama Eilinė XXII Lietuvos architektų sąjungos ataskaitinė konferencija.
Konferencijos vieta – Kalvarijų g. 1, Vilnius.
Neatvykus pakankamam skaičiui tikrųjų LAS narių (pagal įstatus jų reikia ne mažiau 350), 2018 m. balandžio 26 d., 10 val. bus šaukiama Pakartotinė eilinė LAS XXII ataskaitinė konferencija. Apie ją bus informuojama ir papildomai.
LASKAO architektų klubas kviečia diskusijai apie labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ vykdomą Kristijono Donelaičio aikštės Klaipėdoje sutvarkymo projektą.
Klube svečiuosis ir aikštės sutvarkymo koncepciją pristatys projekto autorius architektas Algirdas Žebrauskas.
Susitinkame kovo 16 d. (penktadienį) 17.30 val. LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Leidinio idėja – architektūra yra kūrybinis procesas ir intelektualinis produktas. Kviečiame teikti ne tik projektus, bet ir kitą medžiagą, kuri iliustruotų kūrybiškumą, novatoriškumą ir kuriuose būtų naudojamos meninės išraiškos priemonės, šiuolaikinės technologijos.
Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti ir (arba) realizuoti 2017 m.
Projektų pateikimo data 2018 m. balandžio 30 d.
Medžiaga leidiniui gali būti teikiama šiais būdais:
- atsiunčiant failus el. paštu laskao.klaipeda@gmail.com
- pateikiant nuorodą į virtualią prieigą prie debesyje patalpintų failų
- perduodama skaitmeninėje laikmenoje (CD, USB) LAS Klaipėdos apskrities organizacijai (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda)
Reikalavimai medžiagos pateikimui čia
Tel. +370 686 23601
Vasario 27 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) prasideda paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“.
Kviečiame į pirmąją paskaitą „Kas yra architektūra? Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika. Sampratos ir tendencijos“.
Lektorius architektas-profesorius Algis Vyšniūnas.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) kartu su Lietuvos grafinio dizaino asociacija (toliau – LGDA) skelbia naujo Rūmų logotipo konkursą. Jame gali dalyvauti šių dviejų organizacijų nariai. Visos konkurso sąlygos skelbiamos čia.
Architektai Jonas Piparas (02.04) ir Saulius Manomaitis (02.05) švenčia 70-ies metų jubiliejus!
Nuoširdžiausi sveikinimai Kolegoms!
LASKAO
Algimantui Sprindžiui atminti: architektūrą piešė Kaunui
Architektūrinė bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
Algimantas gimė inteligentų šeimoje 1928 m. vasario 28 d. Gimnazistui ėjo septyniolikti metai, kuomet II Pasaulinio karo grėsmių akivaizdoje, įstojo į Telšių kunigų seminariją. Tikslo tapti kunigu neturėjęs, piešimui gabus jaunuolis, vėliau studijavo Kauno valstybinio universiteto architektūros fakultete (1946-1952 m.). Kūrybinės biografijos pradžioje architektas Sprindys, projektavęs be didesnio kūrybinio polėkio, varžomas nepalankių sociokultūrinės sovietmečio aplinkos rėmų, vėliau drąsiai deklaravo, jog architektūra turi keistis, atsikvėpti nuo istorinių stilių citatų. Sukurtas legendinės aludės „Rambynas“ Kaune interjeras (1965 m.), Pramoninės statybos projektavimo instituto vertikalė Kauno centre (1965 m., su bendraautoriais), Kėdainių chemijos kombinato užsakymu suprojektuotas laisvalaikio klubas (1965 m.), Medžiotojų ir žvejų namas Viršužiglyje (1973 m.). Pramoninės siuvyklos „Mada“ proveržis Kauno Laisvės alėjos istorinėje aplinkoje (1966 m.) − drąsus racionalizmo žingsnis buvo manifestas, noras projektuoti ir kurti moderniai, iš architektūrinės formulės eliminuojant istorinės informacijos krūvį.
Laikotarpis Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale truko 23-ejus metus. Tuomet Architekto Sprindžio veikla telkėsi Kaune: sukurti Vandens ūkio projektavimo instituto rūmai (1974 m.), kavinė „Liepaitė“ (1971 m.), kartu su kolegomis suformuota Juliaus Janonio aikštė (1975 m.), Mieso van der Rohes vizijų sukurtas įtakoje Miestų statybos projektavimo instituto projektas (1975 m.) bei „Architektų kavinė“ (1977 m.). 1976 m. Sprindžio kandidatūrą patvirtinus Kauno miesto Statybos ir Architektūros valdybos viršininku – miesto vyriausiuoju architektu, pasikeitė darbo specifika. Tuo laiku drauge su architektų ir projektuotojų kolektyvu sudarė Kauno miesto išvystymo iki 2000-ųjų m. generalinį planą, tapo nenuilstančiu miesto erdvių raidos strategu.
Prabangi, manieristinė universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (1983 m.). − vienas ryškiausių architekto Sprindžio kūrybinės biografijos ženklų. Dėl savo didelio tūrio, laiptinės bokšto, išskirtinės padėties ir reprezentatyvaus puošnumo buvo viena svarbiausių sovietmečio laikotarpiu sukurtų Kauno Naujamiesčio architektūrinių dominančių. 2009 m. vasarą „Merkurijus“ buvo karštligiškai nugriautas, nepaisant jo architektūrinių verčių. Vėlesniu laikotarpiu įgyvendinta architekto Felikso Vizbaro „pilaite“ praminto namo Žaliakalnyje rekonstrukcija į restoraną „Kaukas“ (1982 m.), suprojektuota kavinė „Pakalnė“ (1990 m.), sukurti solidūs buvusio „Ūkio banko“ rūmų J. Gruodžio gatvėje Kaune interjeras ir baldai (1996 m.). Vėlyvuoju periodu suprojektuotas charakteringas, ypač aktyvus Kauno miestovaizdžio formantas − pėsčiųjų tiltas, jungiantis S. Daukanto gatvę su Nemuno sala (1988 m). Persilaužimo ir tautinės savimonės metais, įsteigto Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas architektas Algimantas Sprindys buvo vienas Istorijos muziejaus sodelio atkūrimo, buvusių paminklų atstatymo iniciatorių, o vėliau ir architektūrinės projekto dalies autorius. Tautos Panteono renesanso dvasia gaubė architektą ir atstatant paminklinę Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką (2006 m.; originalaus projekto autorius architektas Karolis Reisonas).
Nuo 1987 m. docentas Sprindys dėstė architektūrinio projektavimo disciplinas Vilniaus Dailės akademijoje. Jo iniciatyva Kauno fakultete buvo atlikta struktūrinė pertvarka, naudinga architektūros ir dizaino meno kryptims. Pedagoginėje veikloje Sprindys nuosekliai siekė supažindinti studentus su humanitarine architektūros prigimtimi, atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio ir nacionalinių vertybių tausojimą.
Architekto kūrybiškumas ir darbštumas ne kartą įvertintas:
- 1976 m. įteikta LSSR valstybinė premija (su bendraautoriais) už Juliaus Janonio aikštės ir muziejaus teritorijos išplanavimo projektą.
- 1983 m. skirta SSRS Ministrų tarybos premija (su bendraautoriais) už Kalniečių gyvenamojo rajono planavimą ir statybą.
- 1985 m. suteiktas LSSR liaudies architekto vardas.
- 1998 m. suteiktas Architektūros riterio ordinas, Nr. 1.
- 2006 m. įteikta Metų menininko premija už Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo projektą.
- 2014 m., kaip Kaunui nusipelnęs asmuo, apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.
Kurdamas architektas Sprindys ilgai medituodavo pradinės minties rūke, kol iškristalizuodavo švarią ir aiškią liniją. Jam būdinga sukurti daug vieno architektūros objekto variacijų. Tarsi panirdamas į polilogą su savo paties idėjomis, architektas išgrynindavo projekto tektoniką, išgaudavo konstrukcinės sandaros ir meninių priemonių darną. Toks kūrybinis metodas kaskart iš architekto reikalaudavo atkaklaus darbštumo nei akimirkai nepaleidžiant iš rankų pieštuko. Šiandien, nepaisant jo projektuotų pastatų architektūrinės raiškos savitumų bei vertingųjų savybių, dauguma paveikti rekonstrukcijų arba sunaikinti. Tačiau istorijos kontekste architekto Algimanto Sprindžio darbai išlieka Kauno centro miestovaizdžio architektūrinio tapatumo, jo paties numatyto ir laiko koreguojamo scenarijaus ašimi.
Nekrologą parengė:
menotyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė
VDA Kauno fakulteto docentė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems dėl architekto Algimanto Antano Sprindžio netekties.
Atsisveikinimas Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje, Žemaičių g. 31A, Kaune 2018 02 02 (penktadienį) nuo 9.00 iki 19.00 val. 2018 02 03 (šeštadienį) lankymas nuo 9.00 iki 12.00 val. Šv. Mišios aukojamos 12.00 val. Po mišių laidojama Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
Artimieji prašo Algimanto atminimą pagerbti vienu gėlės žiedu.
UAB „Delira“ ir Lietuvos architektų sąjunga skelbia atvirą Gyvenamųjų namų kvartalo S. Lozoraičio g. 17, Vilniuje projekto konkursą.
Trims geriausius pasiūlymus konkursui pateikusiems dalyviams skirti prizai: pirmos vietos laimėtojui – 8.000 Eur, antros –4.500 Eur, trečios – 2.500 Eur.
Projektinių pasiūlymų pateikimas – iki 2018 m. kovo 20 d. 15 val. (vietos laiku).
Konkurso sąlygos: RO16- Konkurso salygos.PDF
Posėdis įvyko 2018-01-11, 15:00 val.
Kiti posėdžio dalyviai: Giedrė Butkutė (KVJUD), Robertas Valantiejus (KLASCO).
SVARSTYTA. Dėl Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų tvarkymo specialiojo plano sprendinių.
Visi pasisakę ekspertai pastebėjo, kad Naujamiesčio spec. plane daug klaidų, techninių trūkumų, netikslumų, loginių prieštaravimų, dviprasmybių ir t.t. Sprendiniai paruošti ant pasenusio topografinio pagrindo, kuriame fiksuoti jau neegzistuojantys pastatai. Ekspertai pabrėžė, kad sunkiai suprantama tokio dokumento esmė, jis neduoda jokių atsakymų ir nėra aišku kaip pagerės situacija jį patvirtinus. Juo bus stabdoma ne tik planuojamos teritorijos plėtra, bet ir tvarkyba. Ekspertai mato du galimus scenarijus reaguojant į svarstymui pateikto specialiojo plano sprendinius – vienas iš jų atlikti ekspertinį Naujamiesčio spec. plano sprendinių vertinimą ir pateikti rengėjams konkrečias pastabas su siūlymais dėl kiekvieno koreguotino punkto, kitas – bandyti stabdyti Naujamiesčio spec. plano rengimo procedūrą ir reikalauti, kad rengėjai iš esmės peržiūrėtų ir pakoreguotų sprendinius. Svarstyta galimybė organizacijai ieškoti finansavimo ekspertizei atlikti arba kreiptis į Lietuvos architektų rūmus su prašymu atlikti ekspertinį vertinimą.
NUTARTA. Atsižvelgiant į rengiamo Klaipėdos Naujamiesčio spec. plano reikšmę ir šiame dokumente programuojamas pasekmes, Ekspertų taryba siūlo stabdyti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų tvarkymo specialiojo plano sprendinių viešo svarstymo procedūrą, rengėjams ištaisyti visus tikrovės neatitinkančius, dviprasmiškus ir klaidinančius netikslumus rengiame dokumente pasirinktomis aprobuotomis priemonėmis ir atlikti pataisyto specialiojo plano ekspertinį vertinimą, kurį atlikus, teikti pakartotinam viešam svarstymui.
Klaipėdos miesto ir Lietuvos kultūrinė bendruomenė neteko talentingo muzikanto, ilgamečio folkloro kolektyvų meno vadovo, renginių organizatoriaus, nuoširdaus žmogaus Vaidoto Macijausko (1963–2018).
Pamario krašto sūnų dar vaikystėje bebraidantį Šyšos pakrantėmis paviliojo liaudiškos melodijos. Jos nuvedė Vaidotą į Šilutės vaikų muzikos mokyklą, S. Šimkaus konservatoriją, tuometinės Valstybinės Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos katedrą. Instrumentinė liaudies muzika, lietuvių liaudies dainos tapo neatskiriama Vaidoto gyvenimo dalimi. Tradiciniai lietuvių liaudies pučiamieji instrumentai, kanklės, armonikos – visi jie pakluso talentingam muzikantui, visi jie džiugino ir graudino tiek Lietuvos, tiek užsienio klausytojų širdis. Vaidotas beveik tris dešimtmečius savo muzikiniais gebėjimais dosniai dalinosi su folkloro kolektyvais „Kuršių ainiai“, „Trys mylimos“, „Prūsai ilgi ūsai“, kuriems vadovavo. Būdamas žinomų Lietuvoje vaikų folkloro ansamblių „Čiučiuruks“ ir „Kuršiukai“ meno vadovu daugeliui vaikų visam laikui įskiepijo meilę etninei kultūrai ir savo kraštui. Abu ansamblius vedė link garbingos „Aukso paukštės“ nominacijos. Vaidoto ir jo vadovaujamų kolektyvų muzikavimas skamba ir skambės Lietuvos nacionalinės televizijos, plokštelių įrašuose.
Klaipėdos bendruomenė jau daugiau kaip dvidešimt metų pažįsta V. Macijauską ir kaip Klaipėdos koncertų salės administratorių – veiklų, rūpestingą, su visais randantį bendrą kalbą. Pažįsta ir kaip tradicinės muzikos koncertų Jūros šventėje ir kituose miesto renginiuose organizatorių, gebantį suburti žinomiausias ir smagiausias Lietuvos instrumentines grupes, kalendorinių miesto švenčių, tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ koncertų, renginių vedėją.
„Tu gimęs žmonėms nešti džiaugsmą“, – tuos žodžius tarsi gyvenimo kodą dar vaikystėje Vaidotui įdavė jo mama. Vaidi, taip kreipdavomės į Tave, Tu buvai gyvastis mūsų bendruomenėje, mūsų miesto kultūros dalis. Išeini, bet gyvenimo džiaugsmas, kurį išdalinai, lieka …
Nuoširdžiai užjausdama visus V. Macijausko artimuosius, liūdi Klaipėdos etnokultūros centro, Koncertų salės bendruomenės.
Atsisveikinti su Vaidotu galima Klaipėdos Joniškės laidojimo namų Didžiojoje salėje (Joniškės g. 36) nuo sausio 22 d. 12 val. iki sausio 23 d. 12 val. Velionį išlydėkime baltu gėlės žiedu.
Šv. Mišios bus aukojamos sausio 23 d. 8 val. šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje. Vaidotas bus laidojamas Šilutės Naujosiose kapinėse sausio 23 d.
