Lapkričio 29 d. (trečiadienį) 19 val. kavos studijoje „Kavos architektai„ (H. Manto g. 9, Klaipėda) pristatoma fotografijos paroda „[NE] atpažįstama Klaipėda”. Ši paroda tai finalinis kasmetinio Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ akordas. Parodoje eksponuojamas renginių ciklo metu vykusio seminaro/kūrybinių dirbtuvių skirtų architektūros meniniam tyrimui rezultatai. Kūrybinių dirbtuvių ir parodos kuratorius fotomenininkas Remigijus Treigys, fotografijų autoriai Viktorija Radavičienė ir Vaidotas Dapkevičius.
Dėmesio, tai kartojami spalio 24 d. Vilniuje ir lapkričio 8 d. Kaune vykę kursai.
Data: 2017 m. gruodžio 5 d. (antradienis) 9 val.
Registracija nuo 8.30 val.
Vieta: Viešbutis „Aurora“ (Nemuno g. 51, Klaipėda).
Renginys nemokamas. DĖMESIO: remiantis Rūmų statutu, Rūmų paslaugos ir nustatytos lengvatos teikiamos tik Rūmams neskolingiems nariams.
PASTABOS:
1. Kursus išklausę architektai gaus 6 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. Kursai skirti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams.
2. Kursuose dalyvauti galima tik užsiregistravus iš anksto. Kursų dieną registracija negalima.
3. Prašome pildyti registracijos formą lietuviškomis raidėmis, nes pagal Jūsų pateiktus duomenis yra išrašomi dalyvavimo kursuose pažymėjimai.
LAR informacija
Š.m. lapkričio 23 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Lietuvos architektų sąjungos ir portalo lrytas.lt trečią kartą organizuojami Lietuvos interjero architektūros apdovanojimai.
Renginyje – parodos atidarymas, katalogo pristatymas, apdovanojimų vakaras.
Prieš apdovanojimus trys tarptautinės žiuri nariai architektai skaitys paskaitas: Jan Brzozowski (BBGK Architekci, Lenkija – vienas iš penkių Europos šiuolaikinės architektūros – Mies van der Rohe architektūros apdovanojimų finalistų 2017 m.), Brigita Bula (Latvija), Andres Labi (Estija/Belgija).
Paskaitos vyks anglų kalba.
Visi renginiai nemokami.
Kvietimas į renginį/programa ir interviu su tarptautinės žiuri nariais
savijautą, tarpusavio santykius, bet ir sprendimus bei pasirinkimus.
Todėl tampa vis svarbiau kurti interjerą taip, kad žmogus jame jaustųsi patogiai, jaukiai ir patenkintų savo estetinius poreikius. Tačiau mada ir estetika yra tik viena iš trijų šiuolaikiniam žmogui pritaikyto interjero sudedamųjų dalių: architektams tenka užduotis kurti ne tik vizualiai patrauklų, populiariausias mados tendencijas atitinkantį interjerą, bet ir padaryti jį funkcionalų bei ilgalaikį.
Sumaniai užpildytos erdvės, žmogaus poilsiui ir darbui pritaikyti baldai, sveikatą tausojantys patalpų įrengimo sprendimai prisideda prie darnaus interjero kūrimo. Tam labai svarbios ir medžiagos, naudojamos įrengiant pastatų vidų. Joms keliami tokie patys šiuolaikinio žmogaus reikalavimai: madinga, funkcionalu, patvaru.
Konferencijoje aptarsime, kaip suderinti šiuos tris reikalavimus įrengiant viešąsias ir privačias erdves, analizuosime, kokie interjero sprendimai geriausiai sujungia madą, funkcionalumą ir patvarumą nuo kiliminės dangos iki apšvietimo sprendimų, nuo vonios ar darbo kambario iki miegamojo aksesuarų. Taip pat diskutuosime, kaip sukurti tokią patogią ir darnią erdvę, kurioje mada teiktų naudą žmogui ir bendrame gyvenamosios, darbo ar laisvalaikio erdvės kontekste prisidėtų prie maksimalaus komforto užtikrinimo.
Data:
2017 m. lapkričio 30 d.
Laikas:
13:00
Vieta:
„Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, vietų skaičius ribotas
Registruotis galite paspaude čia arba telefonu +370 685 87 886, +370 520 80 335; el. paštu konferencijos@structum.lt
Parengta pagal STRUCTUM informaciją
Š. m. lapkričio 2-3 d. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) vyks Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) kasmet organizuojami Baltijos jaunų architektų darbų parodos-apdovanojimo renginiai. Parodoje – geriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbai, iš kurių geriausius rinks vertinimo komisija, sudaryta iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovų architektų, nedėstančių nei vienoje parodoje dalyvaujančioje architektūros mokykloje).
2017 m, lapkričio 2 d. vyks diskusija apie architektūrinę edukaciją Baltijos aukštosiose mokyklose, BAUA paviljono Seule (P. Korėja) Tarptautinės architektų sąjungos kongrese projekto pristatymas (pristato autoriai: arch. J. Lideikis, arch. T. Skripkiūnas) ir parodos atidarymas, katalogo pristatymas.
2017 m. lapkričio 3 d. parodoje dalyvaujantys jauni architektai pristatys savo darbus, o vakare vyks geriausių darbų autorių apdovanojimai.
Renginio programa čia
Daugiau apie renginį:http://www.architektusajunga.lt/las-veikla/projektai/kasmetine-tarptautine-baltijos-saliu-jaunu-architektu-paroda-konkursas/
LAS informacija
Jau šį penktadienį, spalio 20 d. 9 val. Panevėžyje, kino teatre „Garsas”, įvyks XI Lietuvos urbanistinis forumas, kurio tema – Lietuvos urbanistinė vizija. Šiais metais forumą organizuoja Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas (LUIT) ir Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su kitais partneriais.
Kokia yra Lietuvos miestų vizija ir ateitis?
Į šį klausimą ieškome atsakymų jau nuo Lietuvos nepriklausomybės, o kasmetinis urbanistinis forumas šiais metais to klaus jau vienuoliktąjį kartą. Nors Lietuvoje urbanistiniai procesai bando neatsilikti nuo Europos planavimo tendencijų, kol kas matomas didelis atotrūkis tarp
Lietuvos ir vakarų Europos miestų. Socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai sluoksniai urbanistiniuose projektuose dažnai lieka nepaliesti, apsiribojama tik fizinės aplinkos planavimu, todėl miestų transformacijos procesuose dažnai trūksta kompleksinio požiūrio. Šiais metais urbanistinis forumas kviečia prisidėti prie Lietuvos urbanistinės chartijos, kurios užduotis – sudaryti prielaidas racionaliam ES miestų darbotvarkės (EU Urban Agenda) įgyvendinimui ir šalies urbanistinės sistemos optimizavimui. Klausime ir diskutuosime, kaip įtvirtinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktiką, nuo ko pradėti formuojant Lietuvos urbanistinės politikos viziją ir kuo naudinga didesnė savivaldybių autonomija.
Šiais metais paskaitas skaitys ir tarptautine patirtimi dalysis užsienio ekspertai – Joost Beunderman, „00 Project” įkūrėjas (Didžioji Britanija), Levente Polyákas, „Eutropia” įkūrėjas (Vengrija) ir Alexandra Kurth, „Cities Alliance” (Belgija), tarptautinės organizacijos „Cities alliance” urbanistikos specialistė. Forumo metu taip pat vyks kūrybinės dirbtuvė, ekskursijos ir interaktyvios diskusijos. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija įvertins ir apdovanos geriausius Lietuvos architektūros ir urbanistikos projektus.
Susipažinti ir atsisiųsti išsamią forumo programą galite čia.
Į XI urbanistinį forumą kviečiami registruotis architektai, urbanistai, savivaldybių bei bendruomenių atstovai, nekilnojamo turto vystytojai bei visi, kurie domisi miesto kūrimo ir atsinaujinimo procesais ar aktyviai prisideda prie tvaraus miesto gyvenimo.
Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje.
Organizatorių informacija.
2017 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurse geriausiu bakalauro darbu ir konkurso nugalėtoju pripažintas VDA Klaipėdos fakulteto 3 kurso architektūros studentės Augustės Santockytės projektas „Miesto vartai“ (darbo vadovas L. Bogušas).
Vertindami A. Santockytės darbą komisijos nariai pastebėjo puikiai valdomas meninės kompozicijos priemones, gerą atlikimo raišką, perskaitomumą, meninės idėjos išbaigtumą ir jos perteikimo vienovę. Komisijos nariai pasiūlė autorei tolesniame darbe pabandyt sustiprint objekto funkcionavimo iššūkių sprendinius. Akcentuota gyvenimo kokybės klausimų svarba projektuojant tiek objekto vidaus, tiek jo aplinkos naudojimo scenarijus. Pasiūlyta papildyti tiesioginėje objekto gretimybėje ir priklausomybėje atsiduriančių viešų miesto vietų sprendimo siūlymais, taip pat bendrų ir privačių erdvių projektuojamame gyvenamajame komplekse atskyrimo ir bendrų erdvių efektyvaus panaudojimo scenarijais.
Daugiabučio, gyvenamojo namo komplekso, urbanistinė architektūrinė koncepcija, rytinėje Klaipėdos miesto dalyje. Bakalauro kursinis darbas.
Šiame bakalauro studijų darbe pateikiama Klaipėdos rytinės miesto dalies urbanistinė architektūrinė koncepcija. Pagrindinis darbo elementas – Liepų gatvė.Teritorija yra greta svarbios Liepų gatvės, vieno pagrindinių įvažiavimų į miestą, todėl jos kuriamas įvaizdis ypač svarbus. Svarbu akcentuoti įvažiavimą į miestą, numatant užstatymą Liepų gatvės ašyje. Tyrimo objektui turi didėlę reikšmę Danės upės vaidmuo, taip pat užstatymas, esantis rytiniame miesto urbanistiniame audinyje. Esminis projektavimo tikslas – sukurti nagrinėjamos teritorijos erdvinės struktūros plėtros koncepciją, atskleisti bei tobulinti reprezentacinę miesto erdvę, sukurti „Miesto vartus“.
|
|
|
|
Esamos situacijos eskizas |
Esamos situacijos schema |
Liepų gatvės ruožai, dėl funkcionalumo užstatomi fabrikais, sandėliavimo tipo pastatais arba paliekami neišspręsti, apleisti. Teritorijos aptveriamos tvoromis ir pradeda funkcionuoti kaip formuojančios atskirą miesto dalį. Tokiu būdu miestas praranda kompozicinę sruktūrą. Aktualu plėtoti išskirtinės, reprezentacinės Liepų gatvės ir Danės upės sankirtos, jos prieigų erdvinę struktūrą, išsaugoti gatvių tinklą, atkreipti dėmesį į gretimą užstatymą. Svarbu, kad urbanistiniai sprendiniai atskleistų gamtinius privalumus (reljefą, vandens telkinius, želdinių sistemą) ir antropogeninius elementus (gatvės, privažiavimai, uosto statiniai ir pan.). Iki šiol nėra galutinai išnaudota įvažiavimo į miestą vertė, vietos gamtiniai-antropogeniniai unikalūs elementai. Svarbu tinkamai performuoti ir pratęsti kvartalinės dalies urbanistinę struktūrą, kokybiškai papildyti gatvės išklotinę ir numatyti naujus urbanistinius architektūrinius sprendimus, maksimaliai išnaudojant esamą erdvę. Šiuo metu trūksta funkcijų įvairovės, visuomeninių traukos objektų, urbanistinių erdvių sistemos ir kt.
Problematika nagrinėjama remiantis pasaulinės praktikos pavyzdžiais, analogais. Išanalizavus esamą Liepų gatvės ir Danės upės prieigų urbanistinę struktūrą, atsižvelgus į reprezentacinę teritoriją, gamtinius ypatumus, pateikiama Danės upės ir Liepų gatvės sankirtos urbanistinė ir architektūrinė daugiabučio, gyvenamojo namo, koncepcija.
|
|
|
Urbanistinė architektūrinė koncepcija |
Urbanistinėje koncepcijoje siūlomas reprezentacinės miesto dalies struktūrinių dalių formavimas, urbanistinių mazgų – branduolių kūrimas, užtikrinama naujų teritorijų integracija į esamą miesto urbanistinį audinį, ryškinamas Danės upės ir Liepų gatvės, kaip vienos svarbiausios miesto dalies ašies, išskirtinumas. Pastatų tūriai, aukštingumas, mastelis, architektūrinė išraiška, tipologija ir funkcija atspindi teritorijos svarbą miestui. Tokiu būdu aiškėja reprezentacinės miesto dalies patogumas ir skaitomumas.
|
|
|
|
Sklypo vieta teritorijoje |
Sklypo planas |
Kursinio darbo, daugiabučio vietai, detalizacijai pasirenkamas Liepų gatvės posūkio urbanistinis mazgas. Šioje vietoje susiduria dvi struktūrinės teritorijos dalys: performuotas sisteminis kvartalinis užstatymas ir laisvo planavimo teritorija. Liepų gatvės urbanistiniame mazge projektuojama pastatų kompozicija, kuri sujungiama į vientisą struktūrą per antžeminį lygį. Tokiu būdu išsprendžiamas automobilių ir pėsčiųjų srauto judėjimas. Formuojamame sklype yra trijų pastatatų kompleksai, tačiau pasirinktas detalizuoti tik vienas. Projektuojamas kompleksas – Liepų gatvės vizualinės ašies centre. Detalizuojamas objektas, daugiabutis yra skirstomas į du korpusus. Komplekse projektuojamas aukštybinis pastatas žymi traukos vietą, papildo miesto siluetą. Vietos dvasia kuriama dominantės pagalba, kuriamas įvažiavimo į miestą simbolis, formuojama „Miesto vartų“ idėja. Žemutinis korpusas , šalia Liepų gatvės, pratęsia formuojamą urbanistinę Liepų gatvės užstatymo kompoziciją. Žemesniojo pastato forma išryškina Liepų gatvės posūkį.
|
|
|
Daugiabučio, gyvenamojo namo komplekso, vietos, architektūrinės išraiškos paieškos schemos |
Pagrindinis komplekso uždavinys – naujų urbanistinių elementų formavimas, įkomponavimas į urbanistinę miesto struktūrą. Didelis dėmesys skiriamas daugiabučio gyvenamojo namo, komplekso prieigai, funkcionalumui. Detalizacijoje į urbanistinę erdvę, architektūrą žvelgiama kaip į meninę miesto struktūros raiškos priemonę.
|
|
|
|
|
Susisiekimo sistemos |
Vaizdas į Liepų g. iš viršaus |
Liepų g. posūkis |
Stipendijos konkurso partneris:
Projektą iš dalies finansuoja:
Spalio 6 d. (penktadienį) 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“. Parodoje bus pristatytos kelios labai keistos istorijos, atsiradusios per klaidą Klaipėdos mieste. Pasklidus įvairiems gandams, dabar šių istorijų tikrumą parodoje patvirtina kūrėjas Benas Šarka, fotomenininkai: Remigijus Treigys, Saulius Jokužys, Paulius Sadauskas, videomenininkas Edmundas Lukminas ir architektas Vladas Balsys.
Prieš apsilankant parodoje „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“ lankytoją galbūt reikėtų dar kartą perspėti – istorijos neišgalvotos ir kas pavojingiausia, ieškant atsakymų yra galimybė susipainioti. Kaip pasakoja kūrėjas Benas Šarka, „Labai senai, kol jokių didžėjų nebuvo, gyveno tikrieji džedajai ir drozofilos. Nežinia kodėl, staiga džedajai dingo ir liko tik drozofilos. Žmonės iš blausių prisiminimų apie tikruosius džedajus susikūrė sau plastmasinius džedajus su plastmasiniais šviečiančiais kardais. Štai iki ko privedė žmogiškasis teisybės ieškojimo ilgesys. Tuo tarpu mokslininkai, kaip tikrieji materialistai, susidomėjo drozofilomis ir pradėjo tyrinėti jų smegenis, tikėdamiesi, kad drozofilų smegenyse išliko tikrieji prisiminimai, apie tikruosius džedajus. Mokslininkai genetiškai modifikavo drozofilas, bet tai neatnešė tikėtino rezultato. Mutavusios drozofilos užkrėtė vaisius ir daržoves savo mutavusiais kiaušinėliais. Pirmieji užkrėstų vaisių paragavo Amerikos juodaodžiai apie 1969 metus. Mutavęs drozofilų genas, pakliuvęs į Amerikos juodaodžių smegenis, pakeitė jų elgesį ir jie pradėjo save vadinti didžėjais. Kiek vėliau, prancūzų mokslininkui Jules Hoffman pavyko implantuoti prisiminimus į drozofilų smegenis. Už šį pasiekimą Jules Hoffman 2011 metais buvo skirta Nobelio premija. Tačiau atliktas eksperimentas neatnešė tikėto rezultato. Mutavęs drozofilų genas suteikė naują galimybę drozofiloms būti gudriomis ir užblokavo jų smegenyse prisiminimus apie tikruosius džedajus. Kuomet gudriosios drozofilos užkrėtė savo mutavusiais kiaušinėliais vaisius ir daržoves ‒ žmonės įgijo priklausomybę gudrumui. Tokiu būdu tarp žmonių atsirado naujas judėjimas ‒ gudrusis didžėjus. Vagys tapo didžėjais, veganai-didžėjais, kuratoriai-didžėjais, politikai-didžėjais, rašytojai-didžėjais, mokslininkai-didžėjais, medikai-didžėjais, dailininkai-didžėjais ir t.t. Tik kiškučiai netapo didžėjais, nes yra bailūs, o jų bailios smegenys neįsileido drozofilų mutavusio gudrumo geno. ALELIUJA.“
Paroda veiks iki lapkričio 3 d. Galerijos darbo laikas IV‒V 15‒18 val.
Ketvirtadienį, spalio 5 d. 15 val., Šiaulių universiteto bibliotekos patalpose (Vytauto g. 84) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LAS KAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2016”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Ekspoziciją papildys kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2017 m. lapkričio 10 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. bibliotekos II aukšte.
Paroda yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Parodos Šiauliuose partneris: Šiaulių universitetas.
Projektą iš dalies finansuoja:
Penktadienį, rugsėjo 15 d. 14 val., Panevėžio miesto savivaldybės patalpose (Laisvės a. 20) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LAS KAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2016”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Ekspoziciją papildys kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2017 m. spalio 4 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. savivaldybės pastato II aukšto fojė.
Renginys yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Plačiau apie renginius www.architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
