Lietuvos architektų rūmai kviečia visus architektus į kvalifikacijos tobulinimo kursus „Architekto profesinė veikla: ribojimai ir galimybės“ Klaipėdoje, kurių tema „Architektūros įstatymo įgyvendinimas: ekspertinis vertinimas“. Kursus ves Lietuvos architektų rūmų pirmininkė, architektė-teisininkė Daiva Bakšienė ir Rūmų teisininkas Nikolaj Kuprijanov.
2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos architektūros įstatymą. Viena iš naujovių, kurias įtvirtina šis įstatymas – regioninės architektūros tarybos. Kursuose bus pristatytas šis architektūrai svarbus teisės aktas, aptartos jo nuostatos, skirtos ekspertiniam vertinimui, jo pokyčiams. Taip pat bus gilinamasi į ekspertinio vertinimo procesą, ekspertų vaidmenį ir jo galimybes, formuluojami pasiūlymai Regioninių architektūros tarybų veiklos nuostatams.
Programa:
12.30-13.00 Registracija
13.00-14.30 Pasitikėjimo ekspertinėmis išvadomis reikšmė ir prielaidos (D. Bakšienė)
14.30-15.00 Pertrauka
15.00-16.00 Regioninių architektūros tarybų veiklos teisiniai pagrindai (N. Kuprijanov)
16.00-17.00 Pasiūlymai Regioninių architektūros tarybų veiklos nuostatams
Data: 2017 m. rugsėjo 21 d. (ketvirtadienis) 13 val.
Vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Dėmesio: keitėsi kursų vieta, jie vyks Viešbučio „Amberton“ (buv. „Klaipėda“) konferencijų centro (K-centras) I aukšte (Naujojo sodo g. 1, Klaipėda).
Organizatorius: Lietuvos architektų rūmai
Renginio klausytojo mokestis – 60 Eur (PVM netaikomas), Lietuvos architektų rūmų nariams (neturintiems skolų ir sumokėjusiems nario mokestį už 2017 metus) dalyvavimo mokestis – 30 Eur. DĖMESIO: remiantis Rūmų statutu, Rūmų paslaugos ir nustatytos lengvatos teikiamos tik Rūmams neskolingiems nariams.
Užpildžius registracijos formą, mokestį iki 2017 m. rugsėjo 18 d. imtinai reikia pervesti į Lietuvos architektų rūmų (įmonės kodas 301111540) sąskaitą: LT507044060006067130, bankas AB SEB bankas, banko kodas 70440 nurodant:
— „už 2017-09-21 LAR kursus“;
— dalyvio vardą ir pavardę (vardus ir pavardes, jei mokama už kelis dalyvius).
PASTABOS:
1. Kursus išklausę architektai gaus 4 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. Kursai skirti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo sričių vadovams.
2. Kursuose dalyvauti galima tik užsiregistravus iš anksto. Kursų dieną registracija negalima.
3. Prašome pildyti registracijos formą lietuviškomis raidėmis, nes pagal Jūsų pateiktus duomenis yra išrašomi dalyvavimo kursuose pažymėjimai.
4. Taip pat prašome atidžiai įrašyti mokėtojo duomenis, nes remiantis jais bus išrašomos sąskaitos faktūros.
Rugsėjo 7‒9 d. Klaipėdos kultūriniame kvartale įsikūrusios kultūrinės ir menininkų organizacijos trečius metus kviečia į jungtinį projektą ‒ Galerijų dienos #3. Rugsėjo antrąjį savaitgalį klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami pažinti bei atrasti uostamiestį per vizualiuosius menus, leisdamiesi 12-os organizacijų siūloma 25-erių renginių programa, o tai: specialūs parodų atidarymai, susitikimai su menininkais, kūrybiniai užsiėmimai, filmų peržiūros bei koncertai.
Galerijų dienos #3 ‒ trijų dienų renginys, apjungiantis valstybinio, privataus ir nepriklausomo sektoriaus vizualiųjų menų atstovus, bei pristatantis Klaipėdos profesionaliąją kūrybą. 2017-ųjų Galerijų dienų tema ‒ legenda/-os. Šiuo atveju sąvoka „legenda“ pasirinkta, turint omeny, asmenis ir įvykius, apie kuriuos pinasi pasakojimai, o gal tie asmenys patys kūrė istorijas Klaipėdai. Legenda ‒ tai ir žemėlapio sutartinių ženklų aiškinamasis tekstas. Sužymėję asmenis ir įvykius, apie kuriuos kūrėsi uostamiesčio meno įvykiai, į kultūrinio žemėlapio legendą, bus leidžiamasi uostamiesčio kultūriniais maršrutais.
Renginys urbanistinės architektūros meniniam tyrimui
Tyrimo objektas – Klaipėdos miesto urbanistinės erdvės
Tyrimo priemonė – fotografija
Kūrybines dirbtuves ves fotomenininkas Remigijus Treigys
Renginys skirtas fotografijos ir architektūros fanams
Registracija el.p. laskao.klaipeda@gmail.com iki rugsėjo 11 d. arba tiesiog atvykus į renginio vietą (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda)
Renginys nemokamas
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Plačiau apie renginius www.architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
Renginys urbanistinės architektūros meniniam tyrimui
Tyrimo objektas – Klaipėdos miesto urbanistinės erdvės
Tyrimo priemonė – fotografija
Kūrybines dirbtuves ves fotomenininkas Remigijus Treigys
Renginys skirtas fotografijos ir architektūros fanams
Registracija el.p. laskao.klaipeda@gmail.com iki rugsėjo 11 d. arba tiesiog atvykus į renginio vietą (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda)
Renginys nemokamas
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Plačiau apie renginius www.architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
Renginio vieta: Bažnyčių 6-1, Klaipėda
Minint ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto įkūrimo 25-metį, 2017 m. rugsėjo 8-10 dienomis Nidoje inicijuojamas architektūrinis įvykis, kuris išprovokuotų atvirą geriausių Lietuvos specialistų diskusiją apie gyvenimą prie vandenų.
Mokslininkai, architektai, visuomeninių, valstybinių ir privačių įmonių atstovai, Neringos gyventojai bei miesto svečiai kartu su profesionalais kviečiami dalyvauti architektūriniame įvykyje „Gyvenimas tarp vandenų”.
Renginio programa čia
Konferencijos dalyviai – atestuoti architektai, norintys gauti architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimą, kviečiami registruotis iki 2017 m. rugsėjo 4 d. imtinai. Daugiau informacijos www.architekturumai.lt
Antros dienos (rugsėjo 9d.) programoje konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys” nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas. Leidinys pristatantis nuominuotus darbus čia
Dienos kulminacija – apdovanojimo įteikimas Gerb. Alvydui Mituzui už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje.
Susitikime Nidoje!
Posėdis įvyko 2017-07-27, 15:00 val.
Užsakovas – UAB „Segosta“, projektuotojas – UAB „Ekotektonika“, projekto autorė Ieva Baranauskaitė.
1. SVARSTYTA. Paslaugų paskirties pastato, Šaulių g. 40 a, Klaipėdoje rekonstravimo ir paskirties keitimo į maitinimo paskirtį projektiniai pasiūlymai.
Projektą pristatė autorė architektė I. Baranauskaitė. Projekto vadovas, architektas A. Kilišauskas papildė autorę, jog projektiniai sprendiniai išeina už suformuoto sklypo ribų, sutvarkoma dalis skvero. Į aptarimą projekto užsakovas neatvyko.
Ekspertų tarybos nariai uždavė klausimus, pasisakė L. Šliogerienė, L. Bogušas, P. Džervus, V. Grykšas, V. Dapkevičius, R. Gailius.
NUTARTA. Nepritarti paslaugų paskirties pastato, Šaulių g. 40 a, Klaipėdoje rekonstravimo ir paskirties keitimo į maitinimo paslaugų paskirtį projektiniams pasiūlymams, kadangi nesprendžiama viso skvero sutvarkymo koncepcija – neaiškus neprojektuojamos skvero dalies likimas, užsakovas nėra apsisprendęs dėl būsimo pastato funkcijos – ar tai kavinė, ar odontologijos paslaugos, o gal dar kažkas, neišspręsti būsimo pastato aptarnavimo, eksploatavimo klausimai, komplikuojami esami transporto ir pėsčiųjų eismo klausimai. Kol nėra atsakyta į šiuos klausimus esama viešoji erdvė ir paties skvero būklė tik pablogės tuo pažeidžiant Klaipėdos miesto bendruomenės viešą interesą.
Vizualizacija projekto autorių.
Lietuvos architektų rūmai (LAR) kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) vykdo bendrą narių apklausą dėl 2017 metų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikiamų apdovanojimų.
Siekdama skatinti Lietuvos architektų kūrybinę veiklą, įvertinti pasiekimus ir realizuoti architektūros kūrinio reikšmę šalies visuomeniniame kultūriniame gyvenime, Aplinkos ministerija įsteigė tris apdovanojimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse (toliau – apdovanojimai). Laimėtojams bus įteikti diplomai- pažymėjimai ir prizai (skulptūrėlės) atitinkamai pagal šias kategorijas:
1. negyvenamieji pastatai ir statiniai;
2. gyvenamieji pastatai;
3. inovatyvūs pastatai.
Apdovanojimai skiriami Lietuvos architektams – projektų autoriams ar bendraautorių grupei už geriausius realizuotus architektūros kūrinius. Į 2017 m. apdovanojimus gali pretenduoti 2016 metais realizuoti architektūros kūriniai (pastatai ir statiniai).
Kviečiame Jus, Lietuvos architektų rūmų ir/ ar Lietuvos architektų sąjungos narius, iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. siūlyti galimus pretendentus gauti Aplinkos ministerijos 2017 m. apdovanojimą. Apdovanojimui teikiamus kūrinius atrinks LAR ir LAS Tarybos, o šių atrankų pagrindu bus formuojamas jungtinis sąrašas, kurį LAS ir LAR kartu teiks Aplinkos ministerijai.
Siūlomų kūrinių autoriai turės iki rugpjūčio 31 d. pateikti:
a) trumpą autoriaus/ autorių biografiją,
b) kūrybinė veiklos įvertinimų,
c) realizuoto kūrinio, už kurį siūloma skirti apdovanojimą, aprašymą,
d) iliustracinę medžiagą (skaitmeninėje laikmenoje, 1 m x 0,7 m dydžio planšetuose (ne daugiau kaip 2 vnt.), komponuojant vertikaliai).
Jei norite pateikti kelis kūrinius, pildykite anketą tiek kartų, kiek pretendentų siūlote.
Anketą rasite čia.
Iliustracijoje – „Baltic hearts“ biurų pastatas Vilniuje, už kurį autoriai Audrius Ambrasas ir Donatas Malinauskas pelnė 2015 metų AM apdovanojimą. A. Ambraso nuotr.
Keičiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą turėtų būti orientuojamasi į antrąjį uosto plėtros scenarijų, kuris numato uosto plėtrą pietinėje Klaipėdos dalyje: už tai šiandien pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, miesto politikai pritarė tokiam raidos scenarijui, kurio įgyvendinimas, savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų vertinimu, turėtų mažiausiai neigiamų pasekmių miestui, o uostui būtų numatyta galimybė plėstis ir padidinti krovos apimtis net tris kartus. Kartu uostamiesčio vadovas pažymi, kad šis tarybos sprendimas neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ir ambicingesnius uosto planus.
„Nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir manau, kad niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos. Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam mes neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks. Žinoma, prieš tai sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus. Ir visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Miesto raidos alternatyvose taip pat numatyta galima dalies uostamiesčio centre esančių uosto teritorijų konversija, keičiant jų naudojimo pobūdį, atveriant prieigą miesto gyventojams prie vandens, suformuojant patrauklias teritorijas poilsiui, rekreacijai, gyvenimui ir darbui. Užsienio šalių praktika rodo, kad uostams plečiantis į išorę, miestų centruose esančių uosto teritorijų konversija įvyksta natūraliai.
Taryba, pritarusi antrajai raidos alternatyvai, siūlomai kai kurių uosto teritorijų konversijai pritarė su pastaba, kad konversija bus vykdoma tik esant miesto, uosto ir privataus sektoriaus susitarimui.
„Aš suprantu, kad konversija nededant ant stalo jos suvaldymo ir įgyvendinimo plano, natūralu, kai kam kelia konvulsiją. Tai normali reakcija. Apie konversiją miestas gali kalbėti tik tada, jeigu sutampa miesto, uosto ir toje teritorijoje dirbančio operatoriaus interesai. Spekuliacijų, kad kažkas kažką išstums, išguis, šioje vietoje negali būti. Kas uostą mato kaip priešą, tas negali būti draugas miestui“, – sako V. Grubliauskas.
Iš viso tarybai buvo pristatyti 4 miesto raidos scenarijai, kurie buvo sumodeliuoti atsižvelgiant į keturis galimus uosto plėtros scenarijus: minimalią plėtrą, plėtrą pietinėje dalyje, plėtrą šiaurinėje dalyje ir maksimalią plėtrą – tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyse. Antrąjį plėtros scenarijų kaip optimaliausią įvardijusių savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų nuomone, uostui plečiantis pietų kryptimi, susisiekimas su uostu galėtų vykti būsimuoju pietiniu aplinkkeliu, be to, iš šios uosto plėtrai numatomos teritorijos yra lengviausiai pasiekiama laisvoji ekonominė zona.
„Gyventojams pasekmės būtų minimalios, nes praktiškai visos komunikacijos vyktų už miesto ribų. Tai variantas, suteikiantis galimybę į priekį žengti tiek uostui, tiek miestui“, – sako miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas, architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis.
Anot M. Pakalnio, pirmąjį variantą, nenumatantį uostui plėtros galimybių, būtų galima rinktis tik prognozuojant krizę ir stagnaciją. Trečias ir ketvirtas variantai yra labai ambicingi, atveriantys uostui dideles galimybes, tačiau turintys pakankamai didelių iššūkių: reikėtų galvoti apie Melnragės gyvenvietės iškeldinimą, atsirasiančias krantotvarkos problemas ir jų sprendimą, papildomų transporto komunikacijų tiesimą krante. Pasak architekto-urbanisto, šiandien tai sunkiai įgyvendinamas variantas, tad jis gali būti suvokiamas kaip ambicingas ateities tikslas, sukuriantis didžiules galimybes.
Š. m. liepos 26 d. 10.00 val. Klaipėdos m. sav. Tarybos posėdžių salėje vyks rengiamo Klaipėdos senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano pristatymas.
Planavimo organizatorius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“.
Detalesnė informacija:
Kviečiame dalyvauti.
Lietuvos architektų sąjunga kartu su Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondu skelbia atvirą konkursą „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys”.
2. Konkurso nugalėtojui įteikti apdovanojimą už „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys” – autorinį skulptoriaus kūrinį.
3. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso dalyviai – architektai (architektų kolektyvai), pateikę realizuoto projekto medžiagą (konkursinę medžiagą) arba atrinkti Lietuvos architektų sąjungos ir A. Zavišos fondo iš viešai publikuotų projektų pagal šio Konkurso sąlygų reikalavimus. Konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas nominantų skaitmeninis leidinys.
Nuoroda į atrankos anketą su Konkurso sąlygomis: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdMqZ30s7Vi_JGY0k4XH_oMwnQvp_WW_FhBqUu3DEHfaFX5-Q/viewform
Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija, susidedanti iš penkių narių. Komisija formuojama iš LAS ir A. Zavišos fondo atstovų bei ankstesnių „Geriausias metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursų laureatų. Konkurso nugalėtojas paskelbiamas ir apdovanojamas renginio Nidoje metu, 2017 rugsėjo mėn. 08-10d. (renginio programa tikslinama).
Parengta pagal A. Zavišos fondo informaciją.
