Pirmininke išrinkta Rūta Leitanaitė (34 balsai). Į LAS pirmininkus taip pat kandidatavo Marius Šaliamoras (26 balsai) ir Juozas Vaškevičius (23 balsai).
- Saulius Pamerneckis (39)
- Rokas Kilčiauskas (37)
- Laimonas Bogušas (35)
- Gintaras Prikockis (35)
- Gintautas Blažiūnas (32)
- Edgaras Neniškis (30)
- Daiva Gasiūnienė (27)
- Aurimas Sasnauskas (27)
- Juozas Vaškevičius (27)
- Linas Naujokaitis (Vilniaus skyriaus pirmininkas)
- Asta Kiaunienė (Kauno skyriaus pirmininkė)
- Vaidotas Dapkevičius (Klaipėdos skyriaus pirmininkas)
- Rūta Stuopelienė (Šiaulių skyriaus pirmininkė)
- Arvydas Narkevičius (Panevėžio skyriaus pirmininkas)
- Saulius Danius (Palangos skyriaus pirmininkas)
- Neringa Blaževičienė (51)
- Giedrė Filipavičienė (46)
- Kęstutis Kisielius (51)
- Česlovas Mazūras (53)
- Jūratė Merkevičienė (41)
- Arūnas Paslaitis (56)
- Leonidas Ziberkas (54)
- Dalia Bardauskienė
- Tauras Paulauskas
- Linas Janėnas
Parengta pagal LAS informaciją
sa.lt nuotrauka
Suvažiavimo metu bus išklausytos ir tvirtinamos LAS pirmininko, Revizijos ir Etikos komisijų ataskaitos, renkami valdymo organai (LAS taryba, Revizijos ir Etikos komisijos), bus diskutuojama aktualiomis temomis – architektūrinių konkursų organizavimo, LAS ir LAR veiklų takoskyros ir kitais klausimais.
Kviečiame į paskaitas-diskusijas su RISEBA universiteto (Ryga, Latvija) Architektūros ir dizaino fakulteto Architektūros studijų programos vadovu, Latvijos Kultūros ministerijos architektūros ir kūrybinių industrijų ekspertu, 350 staripsnių architektūros ir kultūros temomis bei knygų „Latvijos architektūra 1991- 2012″(kartu su Prof. J.Krastins and Prof. I.Strautmanis), „Gunar Bikerts. Nacionalinė Latvijos biblioteka. Ryga” autoriumi Janiu Dripe.
Vizito metu architektas Janis Dripe skaitys paskaitas VDA Klaipėdos fakulteto studentams, susitiks su Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariais.
Paskaitoje „Erdviniai Rygos urbanistinės raidos aspektai” architektas J.Dripe kalbės apie spartų Rygos miesto architektūrinį vystymąsi 21a., kurio dėka Latvijos sostinė planuoja tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu Baltijos regiono Metropoliu. Keletos itin svarbių tarptautinių konkursų ir reikšmingų miesto plėtros projektų rezultatai yra pirmieji žingsniai šia kryptimi.
Pristatydamas kultūros reikmėms skirtus pastatus, savo paskaitoje „21a. kultūros pastatai Latvijoje” Janis Dripe kalbės apie sėkmingai realizuotus koncertų salių Liepojoje, Cesyje, Rezeknėje architektūrinius projektus, naujus Nacionalinės bibliotekos, Nacionalinio muziejaus pastatus.
Paskaitoje „Šiuolaikinės Latvijos architektūros apžvalga (Baltijos šalių atvejis)“ J.Dripe išsamiai pristatys architektūrinį peizažą po 1991-ųjų metų, kuriam, architekto požiūriu, būdinga ryški įvairių pasaulinių tendencijų bei įtakų sintezė. Paskaitoje architektas apžvelgs pirmuosius nepriklausomybės laikotarpio privačių erdvių interjerus, visuomeninius pastatus, vėliau kilusio statybų bumo periodo statinius, globalios krizės padarinius architektūros raidai, šiuolaikinės tvarios architektūros principais grįstą urbanistinį peizažą.
Taip pat J.Dripe supažindins su 2011m. įkurtu universitetu RISEBA, kuriame vykdomos, aukščiausiais standartais paremtos, architektūros, urbanistikos, dizaino studijos. Detaliau susipažinti su minėta aukštojo mokslo institucija galėsime paskaitoje “RISEBA- Architektūros mokykla.”
Paskaitų pradžia 8d. ir 9d. 10val. ir 12.00val.
Susitikimas ir paskaita/diskusija su Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariais vyks gegužės 8d. 17.30 val. adresu Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėda.
Paskaitos vyks anglų kalba, trukmė 1,5val.
Dizaino savaitės renginių programa:
15:30 – 16:00 | konferencija-pranešimas spaudai.
B.Žilytės ir A.Steponavičiaus sienų tapybos (Valkininkų sanatorijjoje „Pušelė“) skaitmeninimo darbai, didelio formato spaudos galimybės. Vyks salėje, kurioje demonstruojamas atstatytas ir ant kieto paviršiaus atspausdintas realaus dydžio 30 m2 fragmentas (II aukšte, meno galerijoje).
16:00 – 19:00 | renginys vaikams.
KNYGŲ ŠALIES kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, su dailininke Sigute Chlebinskaite (II aukšte, meno galerijoje) . Vaišės ir dovanėlės vaikams.
17:00 – 18:30 | architektų, dizainerių ir meno atstovų paskaita – diskusija „Monumentalioji dailė architektūroje“. Dalyvauja: architektas, ilgametis VDA dizaino katedros dėstytojas, vedėjas doc. Alvydas Šeibokas ir menotyrininkė, kuratorė Laima Kreivytė (konferencijų salėje, „VILNIAUS GALERIJA”).
18:00-20:00 | Dizaino savaitės Klaipėdoje atidarymo vakaras.
Gyvo garso koncertas su džiazo virtuozais Sauliumi Šiaučiuliu (klavišiniai) ir Laimonu Urbiku (saksofonas). Vyks architektų, dizainerių ir meno atstovų diskusija prie vyno taurės.
Visi renginiai NEMOKAMI ir atviri VISIEMS dizaino mylėtojams!
Balandžio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) miesto bendruomenė kviečiama į projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ pristatymą-diskusiją. Neformaliame susitikime dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, KU prof. biologinės medicinos dr. Algimantas Mečislovas Olšauskas, architektas Saulius Druskis, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.
Projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ idėja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro bendruomenėms kilo susidūrus su faktu, kad Klaipėdos senamiesčio gyventojai palyginti mažai žino apie teritoriją, kurioje gyvena, trūksta informacijos ir besilankantiems joje turistams. Kita vertus, senojoje miesto dalyje, šiuo atveju – Frydricho priemiestyje, stinga žalumos ir mažų jaukių rekreacinių zonų, galinčių tapti traukos tašku. Juolab kad istoriškai šioje senamiesčio dalyje būta gana didelių sklypų su želdynais. Pavyzdžiui, šalia dabartinio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pastato Didžiojoje Vandens gatvėje XVIII a. būta didelio sodo su egzotiškais augalais.
Šį namą 1773–1774 m. pasistatė pašto viršininkas Johannas Christianas Wittė (1722–1796). Sklype, besitęsusiame iki pat Daržų g., jis įkūrė sodą, kuris tapo XVIII a. klaipėdiečių ir miesto svečių traukos vieta. Apie puoselėjimą sodą bei šeimininko svetingumą sklandė daugybė legendų ir atsiminimų. 1777 m. žymus Šveicarijos matematikas ir fizikas Danielis Bernoullis (1700–1782) keliaudamas iš Sankt Peterburgo apsilankė Klaipėdoje ir savo įspūdžius aprašė dienoraščiuose, kurie 1779 m. buvo išleisti Leipcige. Įteikęs paštininkui Wittei rekomendacinį laišką mokslininkas buvo šeimininko svetingai priimtas, o jo prisiminimuose ilgam išliko sodas, kuriame augo vynuogės, figmedžiai ir kiti vaismedžiai.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, įvertinę turimą istorinę informaciją ir atsižvelgę į lankytojų poreikius, telkia bendruomenę projektui „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ įgyvendinti. Projektu siekiama atgaivinti istorinę atmintį, priminti miesto istorijos faktus ir sukurti jaukią žaliąją erdvę įvairiems renginiams bei bendruomenės susibūrimams. Planuojama minimaliai keičiant esamą kiemo erdvę į jau suformuotą teritoriją integruoti naujus vertikaliosios kraštovaizdžio architektūros elementus. Tam bus panaudoti įvairūs dekoratyviniai augalai, tačiau pagrindiniu akcentu turėtų tapti vynuogės.
Projekto įgyvendinimo metu vyks atviri seminarai su kraštovaizdžio architektais, botanikais, įvairios meninės akcijos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, skirti netradicine menine forma pristatyti kiemo ir viso kvartalo istoriją. Supažindinti lankytojus su projekto idėja padės ir videoinstaliacija „Vynuogė“ – ji bus demonstruojama kiemelyje vykstant renginiams tamsiuoju paros metu. Projektą planuojama palaipsniui įgyvendinti iki 2022 metų.
Nuotraukoje cokolinis koklis, puoštas grotesko ornamentu (delfinai abipus vazos) ir akanto lapų juosta. XVII a.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro informacija.
2017 m. balandžio 13 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šauktame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotiniame susirinkime ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencijoje nesusirinkus kvorumui,
2017 m. balandžio 28 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
DIENOTVARKĖ:
Dėl darbotvarkių klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. p. archsajunga@architektams.lt
Perkančiosioms organizacijoms praktikoje ne visada aišku, kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas, o kada tinka kitos viešojo pirkimo procedūros. Ar turėtų būti pasirinktas projekto konkursas, ar kiti Viešųjų pirkimų įstatyme, perkančiųjų organizacijų supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyti pirkimo būdai, priklauso nuo perkamo objekto specifikos.
Kada turėtų būti vykdomas projekto konkursas
Projekto konkursas turėtų būti vykdomas tuomet, kai reikia išsirinkti geriausią siūlomą idėją (planą, projektą) dėl teritorijų planavimo, architektūros ir panašiai. Iki šiol teisės aktai nenustatė aiškių sąlygų, kada laimėtojas turėtų būti parenkamas tik taikant projekto konkursą, ši problema sprendžiama keičiant teisės aktus.
Architektūros įstatymo projekto 13 straipsnio 1-2 dalyse numatyti atvejai, kada turi būti vykdomi architektūriniai konkursai. Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas) geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio. Tokiais objektais pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai bei savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolatos nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kiti);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
SVARBU! Aukščiau nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti, perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti.
Pavyzdžiui:
- norint išsirinkti idėją dėl miesto centrinės aikštės sutvarkymo – vykdomas projekto konkursas;
- norint nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus nereikalinga urbanistinė architektūrinė idėja, todėl nereikia ir projekto konkurso – vykdomos viešojo pirkimo procedūros.
Projekto konkurso vykdymo ypatumai
Tarptautinės vertės projekto konkursai vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Aplinkos ministro patvirtintomis Projekto konkurso organizavimo taisyklėmis. Supaprastintus pirkimus perkančiosios organizacijos atlieka pagal savo pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, kurias skelbia CVP IS ir savo tinklapyje, jei tokį turi.
Jei perkančiosios organizacijos projekto konkursą planuoja vykdyti pagal savo supaprastintų pirkimų taisykles – jos privalo užtikrinti, objektyvų ir nešališką planų (projektų) vertinimą, todėl turėtų ir taisyklėse numatyti, kad planai (projektai) teikiami anonimiškai, numatyti atitinkamus reikalavimus vertinimo komisijos nariams, pasiūlymų rengimui, jų vertinimui ir pan.
Prieš projekto konkursą perkančioji organizacija turi įsivertinti, kaip įsigis paslaugas ir tai numatyti pirkimo dokumentuose
Paslaugos iš projekto konkurso laimėtojo (laimėtojų) gali būti perkamos keletu būdų:
- projekto konkursas gali būti vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai nustačius projekto konkurso laimėtoją su juo sudaroma paslaugų pirkimo sutartis;
- perkančioji organizacija gali projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
Jei perkančioji organizacija numato skirti prizus laimėtojams, tuomet pirkimo dokumentuose tai turi būti numatyta, nurodant ir kas bus laikoma laimėtojais (ar pirma, antra ir trečia vietos, ar tik tie tiekėjai, kurie pagal surinktus balus užims pirmą vietą).
Perkančioji organizacija projekto konkurso dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška turi būti pateikiama raštu ir pasirašyta tiekėjo ar jo įgalioto asmens, o projektas – pateikiamas užklijuotoje pakuotėje su ant pakuotės užrašytu projekto devizu (trumpu projekto idėjos apibūdinimu). Kartu su projektu pateikiamas atskiras užklijuotas vokas su užrašytu tuo pačiu devizu. Voke turi būti įdėtas projekto devizo šifras – tiekėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono bei fakso numeriai ir projekto galiojimo užtikrinimo dokumentai.
Projekto konkurso komisija
Projekto konkursą organizuoja ir gautus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 fizinių asmenų, nesusijusių su projekto konkurso dalyviais. Komisijos nariais (išskyrus pirmininką) gali būti ir samdomi asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Sprendimai priimami tik vertinimo komisijos posėdžiuose, posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė. Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.
SVARBU! Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo kriterijai
Vertinimo kriterijai nustatomi pirkimo dokumentuose. Vykdant projekto konkursą, vertinimo kriterijai nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
SVARBU! Statybos įstatyme numatyta pareiga atestuotiems architektams laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso. Šiame etikos kodekse numatyta, kad architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų ar konkurenciniame konkursuose ir neteikia pasiūlymo, kai darbo ar paslaugų kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus, vadovaujantis SIM direktyvos (COD 2004/0001) 1(1)12 straipsniu.
Architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.
Atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, tais atvejais, kai renkama architektūrinė idėja arba perkamos paslaugos projekto architektūrinei daliai parengti (atskirai arba kartu su visu projektu), turėtų būti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba kiti kriterijai, kurie remiasi ne mažiausia kaina.
Siekdama išsirinkti geriausią idėją, perkančioji organizacija gali nustatyti ir minimalią balų sumą, kurios nesurinkusių tiekėjų pasiūlymai bus atmetami.
Vertinimas
Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai. Vertinimo komisija gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus tik tuomet, kai komisija prieina bendros nuomonės ar priėmus bendrą sprendimą dėl geriausio plano ar projekto.
Projekto konkursui pateiktų projektų įvertinimui gali būti rengiamas viešas aptarimas, kuriame juos analizuoja Komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu.
Rekomenduojama dėl kiekvieno iš vertinamo projekto rašyti recenzijas, kurios būtų teikiamos tiekėjams.
Komisija gali ir neskirti pirmosios vietos, jeigu mano, kad pateikti projektai atitinka formalius reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į projekto konkurso dokumentuose nurodytus tikslus, perkančiajai organizacijai yra nepriimtini.
Viešumas, informavimas, ataskaitos
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vokų su projektų devizų šifrais atplėšimo procedūros įforminimo (o atviro projekto konkurso atveju – ir dalyvių kvalifikacijos patikrinimo) raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, o kurio projektas neįrašytas į šią eilę – ir projekto atmetimo priežastis. Rekomenduojama kiekvienam dalyviui teikti jo projekto vertinimo recenziją.
Perkančioji organizacija apie projekto konkurso rezultatus privalo per 14 dienų pateikti ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ataskaitos skelbiamos viešai CVP IS, jose nurodoma projekto konkurso dalyviai (kandidatai), atmesti projektai ir atmetimo priežastys, patvirtinta projektų eilė ir kt. informacija.
Konfidencialumas
Vykdant projekto konkursus, taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl konfidencialumo reikalavimų.
Nelaimėjusių projektų grąžinimas tiekėjams
Perkančioji organizacija privalo grąžinti projekto konkurso dalyviams nelaimėjusius projektus iki konkurso dokumentuose nurodytos datos. Perkančioji organizacija nustatydama šią datą turi įsivertinti laiką, skirtą projektams nagrinėti, tiekėjų informavimui, pretenzijų nagrinėjimui, jei būtų gauta, ir pan.
Ginčai
Pretenzijos ir skundai projekto konkursuose teikiami Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2017-04-04
Labdaros ir paramos fondas “Žaliuok, mano mieste” kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe kviečia į pasibaigusio K. Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos konkurso laureatų darbų pristatymą.
Visiems, kurie domėjosi konkursu, fondas davė neoficialų pažadą – pasibaigus konkursui supažindinti miesto visuomenę su geriausiais pripažintais darbais, jų autoriais.
Renginys vyks Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje, Liepų g. 11 (III aukštas) balandžio 6 d. 13 val.
Nuo balandžio 4 d. šalia posėdžių salės veiks trijų geriausių konkurso darbų ekspozicija.
Labdaros ir paramos fondo “Žaliuok, mano mieste” informacija
www.zaliuok.lt / donelaicioaikste@gmail.com / kontaktinis tel. 8 686 23 601
2017 m. balandžio 28 d. 14:00 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis narių susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
DIENOTVARKĖ:
Dėl darbotvarkių klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. p. archsajunga@architektams.lt
Renginio vieta: Bažnyčių 6-1, Klaipėda
Posėdis įvyko 2017-03-23, 15:00 val.
Dalyvavo Tarybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Edmundas Andrijauskas, Laimonas Bogušas, Petras Džervus, Vytautas Grykšas, Laima Šliogerienė.
Kiti posėdžio dalyviai: Aurelija Krasauskaitė (UAB „Sunprojektai“), Simona Pielikytė.
Užsakovas – UAB „Vitės valdos“, projektuotojas – UAB „Sunprojektai“.
1. SVARSTYTA. Daugiabučio gyvenamojo namo, Smilties Pylimo g. 13, Klaipėdoje statybos projektas.
- Projektuojant pastatus, savo masteliu dominuojančius kvartalo struktūroje, koreguoti jų siluetą įvertinus istorinei miesto daliai būdingą (didesnį) šlaitinio stogo nuolydį.
- Nesuprantamas sprendimas naudoti tik stoginius švieslangius naujai projektuojamo pastato mansardinio aukšto patalpose, ypač esant pakankamai nedideliam stogo nuolydžiui. Tokiu atveju reikėtų ieškoti galimybės kombinuotam (vertikalaus ir nuožulnaus) langų sprendimui.
- Vaikų žaidimo aikštelei numatyti kitą, patogesnę atstumo nuo parkavimo vietų bei gatvės atžvilgiu, bei labiau insoliuojamą vietą sklype, įvertinant projektuojamos terasos pritaikymo tam galimybę.
- Įvertinti galimybę formuoti įvažiavimą į sklypą iš Viršutinės g., atsisakant jo iš Smilties pylimo g.
- Brėžiniuose aiškiai žymėti atstumus tarp sklype projektuojamų statinių ir aikštelių.
Maketo fotofiksacijos UAB „Sunprojektai”.
Nutarimo_protokolas: cd32_PT_17_03_Smilties pylimo13_TP (PDF)