Posėdis įvyko 2017-02-09, 15:00 val.
Užsakovas – UAB „Ekoekspertai“, studijos rengėjas – UAB „DO ARCHITECTS“.
NUTARTA. Pritarti pateiktai urbanistinei koncepcijai, teritoriją konvertuojant iš pramoninės į multifunkcinę, komercinę.
Nutarimo_protokolas: 1506_PT_17_02_Silutes pl_103_koncepcija (PDF)
Vasario 15-ąją dieną architektas Stasys Prikockis švenčia 90-ąjį gimtadienį.
Ta proga, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje ( Bažnyčių g. 6-1), pristatoma jubiliato rengtų architektūros projektų eskizų paroda.
Architektas Statys Prikockis neabejotinai yra vienas aktyviausių Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių. To įrodymas yra jo ilgametė veikla buriant Klaipėdos architektų senjorus į susitikimus pokalbiams miesto architektūros temomis, dalyvavimas svarstant profesinės etikos klausimus, darbas architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Architekto Stasio Prikockio pastangos (pradėta rinkti istorinė medžiaga apie Klaipėdos architektus, dirbusius po II pasaulinio karo) ir bendradarbiavimas, inspiravo mokslinės monografijos “Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” (autoriai T.Butkus, V.Petrulis, V.Safronovas) parengimo idėją.
Architektą sveikiname ir parodą atidarome vasario 17 d. (penktadienį) 16:00.
Išsamiau apie Susirinkimą bus informuojama vėliau, o šiuo metu kviečiama siūlyti kandidatus, iš kurių Susirinkime bus išrinkti atstovai, kurie trejus metus rūpinsis Rūmų veikla, priims visai profesijai svarbius sprendimus. Siūlymų laukiama iki 2017 m. kovo 10 d.
2016 metais Aplinkos ministerijos sudaryta Darbo grupė parengė Architektūros įstatymo projektą. LR Vyriausybei pritarus, projektas birželio mėnesį buvo pateiktas LR Seimui ir šiuo metu yra svarstymo stadijoje.
Norėtumėme sužinoti Jūsų nuomonę apie Architektūros įstatymo projekto nuostatas. Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų iki 2017 m. vasario 15 d.
Projektą rasite čia.
Pastabas ir pasiūlymus galite pateikti užpildę formą, kurią rasite čia
Lietuvos architektų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, draugams, kolegoms.
Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius), I salėje
Lankymas nuo 2017.01.25 (trečiadienis) 13:00 val.
Karstas išnešamas 2017.01.26 (ketvirtadienis) 14:00 val.
Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.
Prf. dr. Rimanto Buivydo mokslinė-švietėjiška veikla architektūroje apėmė labai platų spektrą: mokslinius tyrimus ir architektūros kritiką, architektų ugdymą ir administracinę veiklą VDA ir VGTU, jaunų architektūros mokslininkų rengimą – savitos doktorantūros mokyklos sukūrimą, profesinio žurnalo „Archiformos“ sumanymą ir kuravimą, taip pat pastatų, viešųjų erdvių ir paminklų projektavimą.
Mokslininko kelią pradėjo dailės ir architektūros sintezei skirta disertacija (1981). Vėliau gilinosi į architektūros ir simbolizmo sąsajas, XX a. architektūros sroves pasaulyje ir jų apraiškas Lietuvoje, įvertino ir įamžino reikšmingų Lietuvai architektų kūrybą ir iškėlė laikmečio aktualijas. Visa tai buvo publikuota sąvadiniame žodyne „Ezoterinis simbolių pasaulis“ (1995), monografijose „Architektas Gediminas Baravykas. Kūrybos pulsas“ (2000) ir „Architektas Algimantas Zaviša. Gyvenimo aidai“ (2002) bei studijoje „Architektūra: pozityvai ir negatyvai“ (2006), taip pat daugelyje publikacijų mokslo, profesiniuose ir kultūros leidiniuose. Savo savitą architektūros teorijos ir kritikos matymą jis perteikė jauniesiems architektūros tyrėjams – doktorantams, iš kurių net 11 apsigynė menotyros krypties mokslo disertacijas.
Prof. R. Buivydas daug dėmesio ir energijos skyrė rūpindamasis VGTU Architektūros fakultetu, jo dekanu dirbęs net 11 metų (2003-2014). Aktyviai veikdamas architektūros teorijos, kritikos ir sklaidos lauke, suvokė šios srities specialistų rengimo svarbą, tad jo iniciatyva sukurta Architektūros pagrindų ir teorijos katedra bei „Architektūros istorijos ir teorijos“ magistrantūros programa, jau išugdžiusi nemažą būrį architektūrologijos specialistų.
Lietuvos architektų rūmai kviečia į Architektų kvalifikacijos tobulinimo kursus „Aktualūs teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimai“.
2016 m. buvo priimtas ir paskelbtas net kelerius metus rengtas naujos redakcijos Statybos įstatymas. Pasirašydama jį Prezidentė pažymėjo sugriežtintą savavališkos statybos kontrolę, savo ruožtu, Architektų rūmai nori atkreipti Jūsų dėmesį į visą eilę architektams svarbių pakeitimų, nustatytų tiek šiame, tiek jį lydinčiuose įstatymuose, t.y.:
• pakitusią atestavimo tvarką ir reikalavimus;
• profesinės etikos statuso sustiprinimą;
• projektų rengimo reikalavimų pasikeitimą;
• Lietuvos architektų rūmų kompetencijos pokyčius.
Svarbiausius Statybos įstatymo pakeitimus pristatys Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė ir Lietuvos architektų rūmų teisininkė Rugilė Šiaulytė.
Data: 2017 m. sausio 31 d. (antradienis) 13 val.
Vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Organizatorius: Lietuvos architektų rūmai.
Renginio klausytojo mokestis – 50 Eur (PVM netaikomas), Lietuvos architektų rūmų nariams (neturintiems skolų ir sumokėjusiems nario mokestį) kursai nemokami. Kursus remia UAB „Baltijos polistirenas“.
DĖMESIO: Tarybos sprendimu, siekiant iki susirinkimo išlaikyti Rūmų finansinį stabilumą bei tinkamą anksčiau nustatytos tvarkos įgyvendinimą, naujieji Rūmų nariai jau nuo sausio mėnesio galės naudotis Rūmų teikiamomis lengvatomis savanoriškai įmokėję dabar nustatyto dydžio nario mokestį (115 Eur metams). Skaitykite daugiau čia.
Užpildžius registracijos formą, mokestį iki 2017 m. sausio 27 d. imtinai reikia pervesti į Lietuvos architektų rūmų (įmonės kodas 301111540) sąskaitą: LT507044060006067130, bankas AB SEB bankas, banko kodas 70440 nurodant:
— „už 2017-01-31 LAR kursus”;
— dalyvio vardą ir pavardę (vardus ir pavardes, jei mokama už kelis dalyvius).
PASTABOS:
1. Kursus išklausę architektai gaus 4 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. Kursai skirti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo sričių vadovams.
2. Kursuose dalyvauti galima tik užsiregistravus iš anksto. Kursų dieną registracija negalima.
3. Prašome pildyti registracijos formą lietuviškomis raidėmis, nes pagal Jūsų pateiktus duomenis yra išrašomi dalyvavimo kursuose pažymėjimai.
4. Taip pat prašome atidžiai įrašyti mokėtojo duomenis, nes remiantis jais bus išrašomos sąskaitos faktūros.
Dėl Danės upės krantinės rekonstravimo ir Danės gatvės rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo konkurso eigos ir rezultatų
Kadangi neturėjau galimybės gyvai sudalyvauti LASKAO organizuotoje viešoje diskusijoje[1], jaučiu pareigą savo profesinę ir pilietinę poziciją išdėstyti raštu. Mane labai neramina Klaipėdos miesto raida ir tendencijos, kurios reiškiasi Klaipėdos architektūros lauke pastaraisiais metais. Noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie man itin užkliuvo šiandien svarstomame Danės upės krantinės ir Danės gatvės rekonstrukcijos paslaugų pirkimą laimėjusių autorių projektiniame pasiūlyme:
1) Kontekstas. Nagrinėjama ir tvarkoma teritorija yra bendramiestinės svarbos viešoji erdvė, kuri yra reikšminga urbanistiniu, istoriniu, kultūriniu, socialiniu aspektu. Tai yra miestą reprezentuojanti erdvė, kuri aktyviai veikia miesto struktūroje ir viešųjų erdvių sistemoje, formuodama miesto charakterį ir atskleisdama jo tapatumą. Dėl šios priežasties labai svarbu ją pamatyti ir išanalizuoti miesto urbanistiniame kontekste, formuoti kaip viešųjų architektūrinių erdvių ansamblį kartu su Atgimimo aikšte bei abejomis upės krantinėmis, suvokiant upę ne kaip skiriančią ribą, bet jungiančiąją grandį. Parko tipo krantinė nėra tipologiškai lengvas viešosios architektūrinės erdvės darinys, be to ne taip dažnai pasitaikantis, todėl ieškant sprendinių būtina detali situacijos analizė, skirtingų specialistų, ekspertų indėlis, platesnis nuomonių, idėjų, įžvalgų spektras. Kalbame apie istorinę miesto dalį, kuri buvo drastiškai pakeista ir performuota sovietmečiu, koduojant prieškario miestui nebūdingą miestovaizdį tuometinio ideologizuoto architektūrinio instrumentarijaus pagalba. Vietos specifiką puikiai atskleidžia gili ir išsami kolegų studija „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990“ (T.S. Butkus, V. Safronovas, V. Petrulis). Manau, knygos autoriai turėtų puikių įžvalgų ir pastabų rengiant tokio pobūdžio erdvės projektavimo užduotį. Visgi, moderniosios Klaipėdos ženklai, ypač kolegų pastangos kurti Klaipėdos išskirtinumą menančius mažosios architektūros elementus taip pat turi savo vertę, o erdvinė struktūra ir sprendiniai turi savo logiką, todėl naujai siūlomuose sprendiniuose norisi pamatyti architektūrinės minties tęstinumą arba stiprius argumentus, kodėl ir kaip reiktų keisti kryptį. Bandyti „gerinti“ kažkurią krantinės atkarpą nematant jos bendroje krantinės išklotinėje yra trumparegiška, siaura ir neprofesionalu.
2) Procedūra. Šio projektinio pasiūlymo rengimo procedūra yra eilinis liūdnas pavyzdys, kaip stipriai yra devalvuota architekto specialybė. Architektų bendruomenės nedalyvavimas sprendžiant miesto erdvėkūros klausimus yra absurdiška ir nedovanotina situacija. Akivaizdu, jog egzistuoja administracinės, procedūrinės spragos, kuomet sprendimo galia atsiduria ne tose rankose. Taip pat akivaizdžiai trūksta profesionalios miesto raidos lyderystės. Nesiimu nieko kaltinti ar baksnoti pirštu – noriu paklausti, ar norime padaryti geriau? Girdėjau argumentų, jog laikas spaudžia, jog norime įsisavinti Europos Sąjungos pinigus ir pan. TAI NĖRA ARGUMENTAS nekokybiškam skubotam sprendiniui, kuris šiaip ar taip atsirado ne per savaitę, apie tai buvo kalbama ir diskutuojama gana seniai, ir objektyviai vertinant, akivaizdu, jog buvo ir laiko ir galimybių surengti viešą architektūrinį konkursą. Dėl to aš negaliu suprasti, kodėl buvo pasirinktas remonto paslaugų pirkimo, vertinant ekonominį naudingimą, būdas. Kodėl? Kodėl vietoj 500 įvairiausių idėjų pasikliaujama tik viena? Su visa pagarba kolegoms, pateiktas dabartinis variantas dievaži nėra geriausias galimas sprendinys, ir pasiūlymo autoriams suteikus galimybę labiau įsigilinti į situaciją, kontekstą, apsikeitus nuomonėmis su kolegomis galbūt gimtų brandesni sprendiniai. Man labai kelia nerimą trumparegystė ir godumas, kuris, deja, laiko perspektyvoje ilgam atsirūgs. Įsisavinti galime idėją, mintį, žinias, bet ne pinigus, kurie yra visų mūsų, europiečių. Su tokiais projektais mes vagiame iš Europos, nes meluojame. Blogiausia, kad meluojame sau patiems, nes tikime, kad daryti bet ką yra geriau nei nedaryti nieko.
3) Sprendiniai. Iš pateiktų architektūrinių pasiūlymų susidariau įspūdį, kad architektai bandė reaguoti į būsimą muzikinio teatro fasadinę bangų imitaciją bei muzikinio teatro funkciją. Galbūt tuo galima paaiškinti keistą ir formalų krantinės linijos „išbangavimą“, kuris bendrame krantinės kontekste atrodytų gan keistai ir disonuotų su aplinka. Visgi, esminio klausimo – funkcinio ryšio su muzikinio teatro įėjimu ir skveru architektai net nebandė spręsti. Apskritai, sprendiniai laviruoja tarp kosmetinio remonto ir formalių dizaino sprendinių, o tikrosios erdvės problemos nėra sprendžiamos: jungtys su likusia krantinės dalimi, santykis su skulptūros Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, muzikinio teatro prieigos, skvero erdvių zonavimas, žmonių srautų tipai, skvero vertingieji elementai ir jų saugojimas, Žaliojo tilto ir krantinės santykis/jungtis, būsimojo tilto įtaka skvero sprendiniams ir t.t. Didžioji dalis problemų kyla iš pačios architektūrinės užduoties formuluotės ir projekto ketinimų apskritai. Neatsakius į klausimą „Kodėl“, sunku pasiūlyti atsakymus į „Ką“ ir „ Kaip“. Pateikta muzikinė skvero idėja prilygsta duck architecture kategorijai ir greičiausiai suskambėtų kaip odė kičui, bet ne kaip simfonija Klaipėdai, kuriai būdinga daug kompleksiškesnė, galbūt net džiazo žanrui priskiriama harmonija (šiuo atveju turiu omenyje muzikinius intervalus ir ritmines slinktis).
Begalinių laiptų pakopų sprendinys atrodo kaip formalus „copy paste“ argumentuojant tuo, jog „visuose užsienio miestuose galima nusileisti laiptais prie vandens ir tai patinka žmonėms“. Taip, gerai, patinka, bet gal be to yra ir kitų architektūrinės raiškos būdų? Be to, vizualizacijose gausiai naudojama medžio tekstūra (viliojanti savo „šiltumu ir artumu žmogui“) realybėje būtų itin sunkiai prižiūrima, brangu ir greičiausiai virstų betoniniais, gal net trinkelių laipteliais, o tai jau būtų išties labai blogai. Sprendiniuose taip pat neįvertintas žiemos sezonas ir krantus ardanti ledo lyčių jėga.
Į akis krenta architektūrinių ir landšaftinių sprendinių neišbaigtumas konceptualiajame lygmenyje. Pateiktas pasiūlymas neatsako į klausimą, kaip bus tvarkomi ir kokiu principu formuojami želdiniai. Sprendiniuose sunku suprasti, kokias dangas architektai siūlo platiems parko takams, bet panašu į trinkeles? Kaip diferencijuojamos takų dangos, kokia takų hierarchija? Sunku komentuoti ir mažosios architektūros elementus, kurie išbarstyti muzikinių natų ir raktų pavidalu po skverą. Apie ką jie kalba? Kokią žinutę neša? Tai ne sprendinys, o nesusipratimas, ir subtiliau šioje vietoje pasisakyti neišeina. Mane labiau neramina dabartinio fontano likimas ir jo beatodairiškas sunaikinimas. Dabartinis fontanas mano supratimu turi meninę išliekamąją vertę, ir yra vienas iš gražesnių mažosios architektūros sprendinių Klaipėdoje. Bokšteliai, mirksinčios šviesos, šokantis vanduo – akivaizdu, kad kolegos turi daug idėjų ir minčių Disneilendo tipo parkui. Galbūt tai ir suveiktų privačiame komerciniame sklype, šalia užeigos, bet tik ne šioje vietoje! Kodėl vietoj to nesudarius sąlygų ir neužkodavus erdvės taip, kad joje būtų galimybės atsirasti profesionaliam meniniam sprendiniui, jei taip norisi – naudojant išmaniąsias technologijas, kinetines skulptūras, interakciją ir visa kita.
Labai norėčiau, kad šios erdvės sprendiniai kalbėtų apie brandžią Klaipėdos bendruomenę, kuri gerbia savo sudėtingą istorinį kontekstą, įvairiapusį kultūrinį klodą ir architektūrą.
Pagarbiai,
Dr. Inga Urbonaitė, architektė, Klaipėdos miesto kultūros ekspertė, KU architektūros, dizaino ir dailės katedros lektorė.
[1] LASKAO 2016 m. gruodžio 20 d. organizuotas viešas valdybos ir architektūros ir urbanistikos tarybos posėdis „Dėl Viešųjų pirkimų konkursų perkant visuomenei svarbių objektų projektus ir projektavimo paslaugas”.
Džiugu, kad šiemet atsirado lėšų ir galimybė šį skverą atnaujinti. 2016 metų pavasarį buvau pakviesta į Klaipėdos miesto savivaldybę pas Administracijos direktoriaus pavaduotoją A.Velykienę pareikšti savo nuomonės apie šio skvero atnaujinimą. Vienareikšmiškai pasisakiau, kad šiam projektui atlikti turėtų būti skelbiamas atviras architektūrinis konkursas ir jo sutvarkymui būtų pasirinktas geriausias projekto variantas.
Tuo tarpu, miesto laikraštis “Vakarų ekspresas” 2016.12.10. rašė apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su Danės skvero rekonstrukcijos techninį projektą rengiančia bendrove “Hidrostatybos projektai” pasirašė sutartį statybos darbams. Projektas visuomenei prabėgomis buvo pristatytas tik po sutarties pasirašymo. Yra žinoma, kad buvo pateikti du skvero projektiniai pasiūlymai, o visuomenei buvo parodytas tik vienas projektas, kas papiktino ir visuomenės atstovus. Skvero projektiniai pasiūlymai nebuvo diskutuojami nei su visuomene, nei su architektų sąjungos bendruomene.
Manau, kad tai svarbi miestui erdvė ir kad abu parengti projektų variantai turėjo būti svarstomi viešai.
Kadangi išsakyti savo nuomonės apie pirkimui pateiktus pasiūlymus neturėjau galimybės, todėl pateikiu savo nuomonę apie “Danės upės krantinės ir Danės skvero rekonstravimo techninio darbo projekto” pirkimą laimėjusį darbą viešai.
Dalį skvero numatoma pritraukti ir „prijungti“ prie numatomo rekonstruoti muzikinio teatro pastato. Tokiu atveju, projektuojant alaus daryklą, pastato fasadai turėtų būti alaus bokalo formos, o teritorijoje atsirastų alaus bokalų formos telkinėlių su alaus fontanais?!
Muzika yra aukščiausia meno forma, kuri labiausiai veikia žmogaus emocijas, jausmus, nuotaiką. Ar padrikai išbarstyti muzikiniai ženklai dangoje arba suoliukų pavidalu galėtų sukurti muziką? Esamo dabartinio fontano erdvė taptų plokščia, o siūlymas šią vietą panaudoti čiuožyklai labiau tiktų pramogų parkui.
Banguotai visos krantinės apdailai siūloma medžio lentų danga nebūtų praktiška mūsų klimatinėmis sąlygomis. Po kiekvienos šalnos jos taptų pavojingai slidžios, trumpas būtų jų eksploatacijos laikas. Tokį sprendimą reikėtų naudoti tik funkciniu požiūriu tinkamose zonose. Krantinėje trūksta jaukių, nuo vėjo saugomų poilsio aikštelių, kur malonu būtų pasėdėti prie vandens, esant vėjuotam ir žvarbiam orui – to galima pasimokyti iš norvegų, kurių architektai galvoja apie žmogų, ieškantį jaukios vietos nuo žvarbaus vėjo, kad galėtų pasigrožėti nuostabia gamta. Tokių sprendimų užuomazga buvo siūlyta antro konkursinio varianto krantinių formavime[1].
Tolimesnėje skvero dalyje, prie Bastiono tilto, labai sureikšminta viešo tualeto ir informacinio centro pastato forma. Čia poilsio zona tampa labai triukšminga. Šioje nedidelėje erdvėje laimėjusio darbo autoriai siūlo įrengti ir dvi vaikų žaidimo aikšteles ir piknikų aikšteles (kurios gal taptų šašlykų kepyklomis ir pavirstų turgeliais su joms būdingais vaizdiniais?) ir plaukiojančią platformą[2]. Manau jog tokioje vietoje žaidimo aikštelė turėtų būti gerai apgalvota, įdomi pažintine, intelektualine prasme, ugdanti vaikų pajautą gėriui ir grožiui.
Želdinių sprendiniams pasiūlyme nebuvo skirta dėmesio. Gyvoji gamta čia reikalauja ypatingo dėmesio – įvertinus esamų medžių būklę, būtina numatyti naujus želdinius, kurie pakeistų senus medžius. Svarbu ne tik medžiai, bet ir krūmai, kuriuose gyvena paukščiai. Pasaulinėje praktikoje stebima, kad skubantis ir nebeturintis laiko gamtoje pabūti žmogus, kviečia natūralią gamtą į miesto skverus, aikštes, kad galėtų pajausti, pastebėti, prisiminti natūralios gamtos grožį. Tokiu pavyzdžiu gali būti Stokholme prie Švedijos karalių vasaros rezidencijos rūmų įėjimo ir kitose miesto erdvėse matytos augančios žydinčių lauko gėlių kompozicijos.
Apšvietimas – vainikuojantis laimėjusio konkursinio varianto akcentas – ekstravagantiškas, stebinantis, veikiantis tamsiuoju paros laiku pagal lankytojų pageidavimus. Tačiau tokie sprendimai gali greitai pabosti, o Danės gatvės gyventojai prarastų ramybę ir gyventų atrakcionuose. Dauguma pasaulio kompozitorių sukūrė genialiausius muzikinius kūrinius, veikiami gamtos garsų ir grožio, kai apima tobulumo jausmas. Naktis priklauso nakčiai, diena – dienai. Šiame darbe muzikinių kūrinių įrašai, prisotinti decibelais, nešami į žalias visuomenines erdves, lyg vaidintume nesibaigiančią šventę.
Išvada
Nemanau, kad, palyginus nedidelėje miesto žaliojoje zonoje, turėtų atsirasti tiek daug kietų dangų ir veiklos. Tai tiktų pramogų parkui. Šis skveras turėtų tapti solidžia reprezentacine miesto vieta, eksponuojančia buvusią ir esamą miesto istoriją. Kaip miesto bendruomenė turėtų elgtis tam, kad šiandien paskubomis suprojektuotų ir atliktų darbų nereikėtų griauti ir vėl keisti naujais. Tuo labiau (teko girdėti), kad šio skvero ir krantinių sutvarkymas būtų skirtas ir baigtas minint valstybės šimtmetį!
Gerų pavyzdžių nereikia toli dairytis, o tokius precedentus paprastai lydi profesionalus ir nuoseklus architekto dalyvavimas idėjos užuomazgose. Štai Telšių miestui užteko ilgalaikio miesto vyriausiojo architekto Algimanto Žebrausko asmenybės įžvalgų indėlio ir pastangų, kad miestas atsisuktų veidu į ežerą, praturtėdamas įvairiais žmogiškumo aspektais ir neprarasdamas istorinės vertės. O istoriniai ženklai, sukurti įvairiomis meninėmis išraiškos formomis, bylotų ir apie reikšmingus praeities įvykius ir apie dabartinius reiškinius. Telšiškiai tai supranta, didžiuojasi, myli savo miestą ir prisimindami praeitį kuria jo ateitį.
Savo kolegoms architektams linkiu gerų idėjų ir tobulų skvero sutvarkymo sprendimų.
[1] Antro prikimo konkursui pateikto darbo autoriai, man paprašius, supažindino su savo pasiūlymo idėjomis.
[2] Šioje vietoje buvusią mažųjų laivelių prieplauką (kurią 1977 m. statybininkai panaikino, užkaldami metalinius polius) siūlė atstatyti ir pritaikyti dabartiniams poreikiams antro pirkimo konkurso darbo autoriai.
Jau parengtas uosto bendrojo plano (BP) koncepcijos projektas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, tad prasideda ir labai aršių diskusijų metas.
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika nepritaria nei trečiam, nei ketvirtam koncepcijos variantams, numatantiems išorinį uostą Baltijos jūroje. Uosto direkcija pasisako už ketvirtąjį variantą – už maksimalią uosto plėtrą. Tad akivaizdu, kad suderinti uosto, kuris jau 20 metų nebuvo plečiamas ir nieko nedarant gali tapti nekonkurencingas, bei miesto, kuriam svarbu, kad gyventojai turėtų ir rekreacinių zonų, interesus nebus lengva.
Nori „Post Panamax”
Vienas iš uosto BP rengėjų – UAB „Sweco Lietuva”, rengianti ir naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Uosto direkcija stengiasi nevilkinti proceso ir greičiau įgyvendinti savo tikslus, nes klientai metų metais laukti negali, tad ėmėsi pirma rengti atskirą uosto BP. Jį derinti turės net 26 institucijos. Teigiama, kad BP planas uostui reikalingas tam, kad ateityje nebereikėtų kiekvienam objektėliui rengti detaliojo plano.
Uosto BP koncepcijos projektas ir SPAV ataskaita jau buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, užvakar – ir plačiajai visuomenei.
Koncepcija rengiama laikotarpiui iki 2040-ųjų. Tad ji apima ir tam tikrą teritoriją už uosto ribų – pateikiami pasiūlymai, ką miestas galėtų įtraukti į savo BP.
Planuojama ir dabartinė uosto teritorija, ir rezervinės, tarp kurių yra ir apie 350 ha plotas prie Vilhelmo kanalo, jau priklausantis Klaipėdos rajonui. Įtraukta ir išorinio reido akvatorija.
Teigiama, kad norėdamas išlikti konkurencingas Klaipėdos uostas privalo imtis priemonių. Vienas svarbiausių tikslų – galimybė priimti „Post Panamax” tipo laivus, t. y. pačius didžiausius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą (jų ilgis – 365 m, plotis – 50 m, grimzlė – 16,4 m). Juos norima priimti visame Klaipėdos uoste, išskyrus Malkų įlanką. Tokiu atveju uosto laivybos kanalas turi būti 200 m pločio, 17 m gylio, laivų apsisukimo ratas – ne mažesnio nei 420 m pločio.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Vakarų ekspresas” ketvirtadienio numeryje
