Šiandien paskirtos 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijos, kurių viena – architektui Arūnui Eduardui Paslaičiui.
Premija šiemet bus įteikta ir muzikologui Edmundui Gedgaudui, grafikei Danutei Gražienei, rašytojui Vincui Ramučiui Gudaičiui, muziejininkei, menotyrininkei Lolitai Jablonskienei, menotyrininkui Virginijui Kinčinaičiui, kino operatoriui Viktorui Radzevičiui, tapytojai Nomedai Saukienei, poetui Rimvydui Stankevičiui, baleto ir dailės istorikui Helmutui Šabasevičiui, žurnalistui, rašytojui Jonui Laimonui Tapinui ir tautodailininkui Vytautui Valiušiui.
Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama 12 premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiuo metu vadovauja profesorius, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Vytautas Martinkus. Premijos dydis – 12 tūkst. 920 eurų.
Nuo 1997-ųjų šias premijas yra gavę aštuoni architektai:
1997 – K. Pempė, G. Ramunis
1999 – E. Miliūnas
2003 – A. ir V. Nasvyčiai
2010 – J. Minkevičius
2015 – G. Janulytė-Bernotienė
2016 – A. E. Paslaitis
2010 m. A. E. Paslaitis 2010 buvo apdovanotas šv. Kristoforo premija.
Apie architekto A. E. Paslaičio kūrybą
Posėdis įvyko 2017-01-05, 15:00 val.
1. SVARSTYTA. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcijos projektas ir SPAV ataskaita.
NUTARTA. Ekspertų taryba, susipažinusi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcijos variantais ir SPAV ataskaita, teikia šias pastabas:
- Pristatant didelės apimties koncepcijos ir SPAV medžiagą nepateikta aiškiai suprantama santrauka, kuri vadovaujantis LR Vyriausybės SPAV tvarkos aprašu, privalėjo būti parengta ir pateikta visuomenei svarstyti.
- Miesto ir uosto bendrųjų planų rengimas turi vykti subalansuotai, derinant šalių interesus ir atsižvelgiant į visuomenės nuomonę bei viešą interesą. Iš svarstymui pateiktos medžiagos negalime vertinti ar miesto ir uosto bendrųjų planų sprendiniai yra subalansuoti.
- SPAV ataskaitos, esamos būklės, gamtinės aplinkos ir nekilnojamojo paveldo brėžiniuose nenurodyta daug svarbių gamtinio karkaso ir paveldo vertybių, kurios jau yra fiksuotos anksčiau parengtuose dokumentuose. Todėl BP sprendinių pasekmės šioms teritorijoms ir objektams yra neapibrėžtos.
- Visi keturi koncepcijos variantai nenagrinėja miesto urbanistinės struktūros kaip visumos, o SPAV ataskaita nenustato poveikio jai. Akivaizdu, kad poveikis bus reikšmingas ir neišvengiamas.
- Ekspertu nuomone, trečiame ir ketvirtame koncepcijos variantuose pateikti išorinio uosto sprendiniai ypatingai neigiamai paveiks Klaipėdos miesto ir Pajūrio regioninio parko teritorijas bei pajūrio kranto juostą. Nėra numatytos neigiamų pasekmių techninės kompensacinės priemonės ir jų finansavimo šaltiniai.
- Pagal UAB „Sweco“ (architektas M. Pakalnis) paruoštus Klaipėdos m. plėtros pesimistinį ir optimistinį scenarijus, išorinis uostas ir infrastruktūros plėtra gamtinio karkaso teritorijoje, ties Melnrage, ypatingai neigiamai veikia šiaurinės miesto dalies plėtrą.
- Įrengus pietinius vartus ir užpylus dalį marių, ekspertai prognozuoja ypatingai didelį poveikį Kuršių nerijos krantui. SPAV ataskaitoje nenumatytos nei konkrečios techninės kompensacinės priemonės tam išvengti, nei jų finansavimo šaltiniai.
- Ekspertai kategoriškai prieštarauja, kad miesto teritorijos už uosto ribų – pristatomose koncepcijose pažymėtos šviesiai violetine ir tamsiai violetine spalva („Teritorijos, kurios gali būti panaudotos uosto ir susijusių veiklų plėtrai pagal galiojantį Klaipėdos m. BP“ ir „Teritorijos, kurios gali būti panaudotos uosto ir susijusių veiklų plėtrai keičiant Klaipėdos miesto BP“) būtų priskiriamos bet kokioms uosto reikmėms. Pietinėje dalyje pasiūlymuose įvardijama daugiafunkcinė teritorija, („Teritorija, kuri galės būti panaudojama netaršių su uostu susijusių veiklų plėtrai, rekreacinės infrastruktūros ir susisiekimo infrastruktūros kūrimui“) turi būti konkretizuojama, kaip rekreacinė miesto teritorija.
-
Visais keturiais koncepcijos variantais numatoma iš esmės pakeisti kraštovaizdį ir gamtinį karksą. Planuojamuose uosto teritorijose numatoma iškirsti miškus ir želdynus, o už planuojamos teritorijos ribų dalį rekreacinio Girulių miško. Toks sprendinys ekspertų tarybai nėra priimtinas iš esmės.
-
Ekspertai mano, kad numatant milžinišką uosto plėtrą, uostų teritorijos, miesto centrinėje dalyje (senamiestyje, arba greta senamiesčio), turi būti žymimos kaip konversinės.
UAB Sweco atsakymai į pateiktas pastabas
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ VERTINIMO
Nutarimo_protokolas: e759_PT_17_01_Uosto BP_koncepcija (PDF)
Klaipėdos m. savivaldybės administracija kviečia teikti tekstus, architektūrinius ir urbanistinius projektus akademinius ir mokslo darbus leidiniui „Klaipėdos architektūra 2016“.
Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti ir (arba) realizuoti 2016 m., tekstuose turi būti aptariami ir analizuojami 2016 m. architektūriniai įvykiai, procesai ir reiškiniai. Reikalavimai medžiagos pateikimui čia.
Leidiniui medžiaga gali būti teikiama el. būdu, atsiunčiant failus el. paštu planavimas@klaipeda.lt ar pateikiant nuorodą į virtualią prieigą prie debesyje patalpintų failų, arba perduodama skaitmeninėje laikmenoje (CD, USB) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (Liepų g. 11, Klaipėda, 415 kab.).
Leidiniui medžiaga gali būti teikiama iki 2017 m. vasario 20 d.
Kontaktinis asmuo: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Lina Požanovskienė tel. Nr. 8 46 39 32 27, el. paštas planavimas@klaipeda.lt.
Klaipėdos m. savivaldybės Urbanistikos skyriaus informacija
Uostamiesčio architektai tikina, kad Klaipėdos savivaldybė pastaruoju metu ignoruoja jų bendruomenės nuomonę ir visuomenei svarbių objektų projektavimo paslaugas perka be projekto konkurso, pasiūlymus vertina taikydama tik mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo kriterijus.
Piktinamasi ir tuo, kad svarbių miestui objektų projektavimo konkursus organizuoja ne Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentas ar Architektūros ir miesto planavimo skyrius, o Investicijų ir ekonomikos departamentas.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkas Vaidotas Dapkevičius tikina, kad procesas vyksta stichiškai ir vertinti pasiūlymus pakviečiamas tik vienas kitas architektas, kuris vienas būdamas komisijoje neužtikrina kokybės. Anot jo, kai architektūrinės paslaugos perkamos kaip kareiviški batai, nieko gero tikėtis nereikia.
Savivaldybės atstovai savo ruožtu akcentuoja, jog jau yra įsipareigota sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.
Yra geresnis būdas?
Pasak V. Dapkevičiaus, taikant ekonominio naudingumo kriterijų „sumuojama daug visokių dalykų ir neretai objektas būna nei gražus, nei ekonomiškas”. Be to, projektai yra pristatomi komisijai uždarame posėdyje ir ji žino, kieno tai darbas, todėl gali atsirasti ir subjektyvumo. Esą kyla ir komisijos kompetencijos klausimas.
„Perkant vadovaujantis ekonominio naudingumo principu idėja yra tarsi niekinė, tik dėl vaizdo. Patiks – įgyvendins, nepatiks – ne. Architektai, dalyvaujantys tokiuose konkursuose, turi susitaikyti su tuo, kad jų idėja gali būti labai lengvai keičiama užsakovo noru. Tad, pavyzdžiui, kas dabar gali pasakyti, kad Danės skveras bus būtent toks, kokį jį pavaizdavo autoriai? Yra pavyzdžių, kai po tokio konkurso nupirktas sprendimas neatpažįstamai pasikeitė”, – sakė V. Dapkevičius.
Kur kas civilizuotesnis būdas esąs vadinamasis projekto konkursas, kai perkamos architektų, planavimo ir kitos paslaugos. Taikant jį gali dalyvauti ir piliečiai, nes prieš priimant sprendimą darbai eksponuojami viešai. Šis būdas išlaiko ir autorinių teisių apsaugą, jam būdingas anonimiškumas – vertinimo komisija nežino, kas yra projekto teikėjas, tad taip išvengiama subjektyvumo. Tokiais atvejais neretai numatomos premijos darbų autoriams, tad esą galima pasikviesti geresnių architektų.
Architektai sutinka, kad projekto konkurso nereikia kiekvienam objektėliui. Tačiau kai Atgimimo aikštės, Danės skvero projektai nebuvo viešai eksponuojami, o parodyti tik tie, kurie laimėjo konkursą, tai sukėlė daugybę klausimų.
„Architektūra – gana subjektyvus dalykas, todėl labai svarbi visa architektūrinių sprendimų priėmimo eiga. Žinoma, sprendimus turi priimti kvalifikuoti komisijos nariai, bet jie turi turėti galimybę atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Jeigu kyla visuomenės nepasitenkinimas, jie svarstydami darbus gali tai įvertinti. Projektai, kurie formuos miesto veidą net ne 10, o daugiau metų, turėtų būti plačiai aptariami. Kai kalbame apie viešus objektus, statomus valstybės lėšomis, turėtume pasirinkti tokį viešųjų pirkimų būdą, kuris duotų kuo geresnį rezultatą”, – kalbėjo V. Dapkevičius.
Jo teigimu, kai LASKAO organizavo Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursą, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. V. Dapkevičiaus manymu, tokie dalykai sumažina įtampą visuomenėje.
PAVYZDYS. Anot architektų, kai buvo organizuotas Naujojo turgaus rekonstrukcijos konkursas, buvo viešai pateiktos net vertinimo komisijos išvados ir kviestų architektų recenzijos. Tokie dalykai esą sumažina įtampą visuomenėje. Projektuotojų vizualizacija.
Tačiau visai neseniai šalia „Kultūros fabriko” planuojamo daugiaaukščio automobilių parkavimo pastato projektas nupirktas taikant mažiausios kainos konkursą – nebuvo jokių architektūrinių pasiūlymų, o atsiras didelis pastatas šalia senamiesčio. Matant tokius dalykus architektams darosi graudu.
Vienas iš esminių reikalavimų sprendžiant apie architektūrą yra objekto derėjimas prie kraštovaizdžio. Kol kas tai sprendžia miesto vyriausiasis architektas. Tais atvejais, kai kalbama apie visuomenei svarbius statinius, jie, V. Dapkevičiaus manymu, galėtų būti aptariami su architektais.
Klaipėdos architektai ketina inicijuoti diskusijas šiuo klausimu ir su Klaipėdos savivaldybės atstovais, ir su politikais.
„Turime visi dirbti kartu. Priešprieša nieko gero neduos. Europoje gal ir nėra tokios didelės problemos, tačiau ir jos architektai apie tai diskutuoja. Pas mus problema ta, kad stebimas idėjų trūkumas. Kai esu prašomas parodyti, kokių architektūros šedevrų Klaipėdoje atsirado per pastaruosius 20 metų, pasijuntu nejaukiai”, – kalbėjo LASKAO pirmininkas.
Nori tarptautinių konkursų
Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sako, kad abu viešųjų pirkimų būdai yra geri. Anot jo, skirtumas galbūt tik tas, kad architektūriniuose konkursuose pati Architektų sąjunga atrenka geriausius darbus, o kai Savivaldybė organizuoja ekonominio naudingumo konkursus, ji pati kviečia ekspertus. Jie, anot R. Zulco, yra labai kompetentingi ir jau užsitarnavę vardą.
Pasak R. Zulco, daugelis klaipėdiečių architektų turi savo braižą, yra atpažįstami, tad jų darbų slėpimas kodais nieko iš esmės nekeičia. Šis dalykas galbūt aktualesnis jauniems architektams.
„Išskirtiniams Klaipėdos objektams reikėtų rimtų tarptautinių architektūrinių konkursų, kad būtų kuriami architektūriniai šedevrai. Tai tikrai būtų aukštesnė kartelė ir didelė vertybė miestui. Tai iš tikrųjų ateityje reikėtų daryti. Ir Europoje išskirtini objektai atsirado tada, kada buvo organizuojami dideli tarptautiniai architektūriniai konkursai”, – sakė R. Zulcas.
Anot jo, visoms aikštėms ir erdvėms buvo skelbiami ekonominio naudingumo konkursai, visuose juose dalyvavo architektai. Tačiau skverai iš esmės nebuvo pertvarkomi, buvo sprendžiami tik dangų, apšvietimo, želdinių ir kiti klausimai. Atgimimo aikštėje ir Danės skvere, pasak R. Zulco, taip pat bus atliekama tik tvarkyba.
Anot pašnekovo, ekonominio naudingumo konkursas yra pripažintas visoje Lietuvoje. Jis taip pat citavo ES direktyvą, kad ateityje 70 proc. visų viešųjų pirkimų turi būti rengiami vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijumi. Pavyzdžiui, baseino projektavimo konkursui buvo keliami aukštesni reikalavimai, tad Lietuvos architektai buvo priversti susirasti kompanionus iš užsienio.
Departamento vadovo nuomone, svarbu, kad vertinant dalyvautų ne tik mūsų šalies ekspertai, bet ir užsienio, kurie turi objektyvų požiūrį. Tai Savivaldybė esą jau ir daro. Savivaldybė yra įsipareigojusi sukurti tvarką, kokiais atvejais bus skelbiami architektūriniai konkursai.
Šiemet Savivaldybė norėtų skelbti Vasaros estrados ir naujos bibliotekos pietinėje miesto dalyje architektūrinius konkursus.
„Sutinku, kad į diskusijas dėl visuomenei svarbių objektų reikia įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Pritarčiau ir siūlyčiau, kad tokiems objektams būtų organizuojami atviri tarptautiniai architektūriniai konkursai, kviečiant dalyvauti užsienio architektus, teikiant pasiūlymus bei tarptautinius architektūros ekspertus vertinant, tačiau tam tikslui Savivaldybėje yra būtina sukurti aiškią tvarką, kokiais atvejais mes galėtume pasirinkti tokį konkurso organizavimo būdą. Tokios tvarkos parengimą planuojame atlikti ateinančių metų pirmajame pusmetyje”, – jau anksčiau yra teigęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
„Visuomenė pastatoma prieš faktą”
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas
Nėra geras būdas pirkti vadovaujantis mažiausia kaina arba priimti pasiūlymus, kurie nerodomi visuomenei. Ji pastatoma jau prieš faktą – laimėjo konkursą, ir taškas. Tokiu atveju iš esmės nebūna geros kokybės. Savivaldybė renkasi tai, kas jai patogiau. Tačiau dėl to nepagreitėja nei rezultato atsiradimas, nei pagerėja kokybė.
Kad ir kaip būtų, vis tiek spręsti turi Savivaldybė, tačiau gerai, kad žmonės bent jau gali išreikšti savo nuomonę projektavimo metu, o ne jau gavę rezultatą, kaip yra ekonominio naudingumo konkurso atveju.
Dėl miestui svarbių objektų turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai, kad bent jau būtų galima rinktis iš kelių darbų. Pavyzdžiui, taip buvo organizuotas konkursas dėl paminklo Vydūnui.
„Architektai – kaip koks blogis”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, architektė
Situacija bloga todėl, kad tokius konkursus organizuoja ne specialistai. Manau, kad tai turėtų daryti Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento specialistai. Komisiją, kuri vertina architektūrinį sprendimą, sudaro Savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vieną kitą ekspertą. Manau, sprendimą, kuris darbas yra geriausias, turi priimti architektūrinį išsilavinimą turintys žmonės. Susidaro įspūdis, kad viskas vyksta kaip kokioje seniūnijoje. Sueina keli žmonės, pasižiūri ir nusprendžia. Glumina tai, kad niekam neįdomi architektų nuomonė. Todėl ir tas rezultatas būna toks.
Pasigendu viešumo, sužinome tik apie laimėtoją, o apie kitus variantus – ne. Normalūs architektai neina į tuos ekonominio naudingumo konkursus. Ten tokios kainos, kad gero produkto niekada negalėsi padaryti, tik vidutinišką darbelį. Blogiausia, kad Savivaldybė taip daro ir visuomenei skirtų objektų atžvilgiu. Man keistas toks požiūris, kad architektai yra kaip koks blogis. Bet mes šioje srityje žinome tikrai šiek tiek daugiau nei eilinis Savivaldybės klerkas.
Situacija labai prasta. Nėra jokių ambicingų projektų. Konkursai vyksta naudojant pasenusį būdą. Mažiausios kainos konkursas, susijęs su architektūriniu objektu, jau seniai baigtas reikalas Lietuvoje. Klaipėda – trečias šalies miestas, pretenduojantis būti antru, labai nekaip pasirodo. Savivaldybei linkiu paklausyti, ką žmonės šneka, ir daryti išvadas.
„Architektų sąjungai yra kur pasistengti”
Almantas MUREIKA, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas
Manau, kad geriausią variantą galima išrinkti per projekto konkursą, kai viešai svarstomi projektai nežinant, kas yra autorius, ir po visų aptarimų renkamas geriausias. Tačiau projekto konkursai neskelbiami, matyt, norint greičiau gauti rezultatą, bet tas greičiau ne visada yra geriau.
Mums reikia nusistatyti reikšmingiausias vietas, objektus ir juos daryti lėtai, bet kokybiškai. Juk greito maisto restorane jo kokybė būna atitinkama. Prie pastatyto objekto rašto neprikabinsi, kad mums reikėjo greitai padaryti, nekreipkite į tai dėmesio.
Su Savivaldybės administracijos direktoriumi esame sutarę, kad metų pradžioje atrinksime tuos objektus, kurie nėra labai skubūs, kuriuos reikia kokybiškai padaryti ir rengsime projekto konkurso sąlygas. Bus reaguojama ir į Architektų sąjungos pastabas, ji nebus ignoruojama. Kiekviena kritika turi dalį tiesos. Neklysta tas, kas nedirba.
Klaipėdos architektai irgi galėtų labiau pasistengti. Kiek buvo skelbta architektūrinių konkursų – būna pora dalyvių, ir ne visada iš Klaipėdos. Tai mane stebina. Yra ir visiškai nepavykusių architektūrinių konkursų, pavyzdžiui, Turgaus gatvės liuteronų bažnyčios. Konkursą sužlugdė būtent Architektų sąjunga. Ji irgi turi būti labai pasirengusi, pasiruošusi tipinius nuostatus ir konkursą „gimdyti” ne pusę metų ar devynis mėnesius, o daryti greitai ir dalykiškai. Šioje srityje irgi yra problemų.
Atgimimo aikštei, Danės skverui rinkčiausi projekto konkursą. Dėl Atgimimo aikštės buvo skelbtas architektūrinis konkursas, buvo ir maketai, ir laimėtojas. Pagal išrinktą geriausią idėją buvo parengtas detalusis planas. Jis irgi labai ilgai svarstytas. Paskui sugalvota, kad tas detalusis planas blogas, reikia rengti naują. Naujas vėl viešai buvo svarstomas. Vėl miesto Taryba patvirtino koncepciją, vėliau – sprendinius. Dabar vėl visi diskutuoja, kokia ta aikštė turi būti. Taigi yra ypatingai diskutuotinos ir itin svarbios vietos. Dėl jų reikia kalbėtis su visuomene, o ne penkiems ekspertams užsidarius.
Tačiau nereikia pulti į kraštutinumą. Yra tokių vietų, dėl kurių neapsimoka organizuoti tokias ilgas diskusijas. Tada galima rinktis ir ekonominio naudingumo konkurso būdą. Sėkmingas to pavyzdys – arena. Man ji Lietuvoje gražiausia.
Bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priimamas atsižvelgiant į ekspertų vertinimą. Bet skirtumas tas, ar jie vieni tai daro, ar pasiklausę visų nuomonių.
Viešųjų pirkimų būdo pasirinkimas dar nelemia sėkmės. Yra ir ne viešo pirkimo būdas – o šiaip „treniruotė” ieškant idėjų. Tada būna skelbiamas architektūrinės idėjos konkursas. Tačiau neaišku, kas rengs techninį projektą. Tada turi būti skelbiamas naujas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu paaiškėja, kas projektuos. Tada iškyla autorinių reikalų klausimas, nes idėjos autoriai vieni, o projektuoja – kiti. Vilniuje ir įkliūta į tokius spąstus su Lukiškių aikšte.
Martyno VAINORIAUS nuotr.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su „IAMUS“, „Qtime“ ir „Shutter Tea“ kviečia Jus dalyvauti architektūros parodoje, kurią planuojama pristatyti lankytojams 2017 sausio 18 – 28 dienomis PC „Kiras“ (Tiltų g. 16).
Ekspozicijoje bus pristatoma paroda „Klaipėdos architektūra 2015“, taip pat architektai kviečiami pateikti parodai ir kitus savo kūrybos procesą iliustruojančius darbus – eskizus, vizualizacijas, maketus (nepriklausomai nuo jų sukūrimo laiko, vietos ir t.t.).
Parodai teikiama paruošta eksponuoti medžiaga (atspausdinta). Pateikti darbai bus eksponuojami rėmeliuose – formatas 50×30 cm.
Darbus parodai galima pateikti iki 2017 sausio 12 d. 17:00 val., pristatant į LASKAO adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Aptardama šį klausimą, gruodžio vidury į posėdį susirinkusi LAR taryba kritikavo ne tik mažiausios kainos viešuosius pirkimus, bet ir projektinių pasiūlymų vertinimą taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Jei pagal mažiausios kainos kriterijų vykdomas pirkimas nesuponuoja projekto kokybės, tai ir projekto viešasis pirkimas taikant ekonominio naudingumo kriterijų, kurio metu yra teikiami projektiniai pasiūlymai, yra ydingas, nes siūlomų sprendinių vertinimas yra neskaidrus, netaikoma Projekto konkurso organizavimo tvarka. Pasitarusi, LAR taryba nutarė nepritarti ir, esant poreikiui, tiesiogiai ar viešai prieštarauti projektinių pasiūlymų pateikimui ir neskaidriam jų vertinimui taikant ekonominio naudingumo kriterijų.
Atsakant į klausimą, kuriais atvejais LAR deleguoja ekspertus į pasiūlymų vertinimo komisiją vykdant projekto konkursus, taryba nusprendė į projekto konkursus deleguoti LAR atstovus tuo atveju, jei konkursas atitinka Europos architektų tarybos patvirtintus, Vienos memorandume išdėstytus konkursų kriterijus, t. y.:
1. lygios galimybės visiems dalyviams;
2. procedūros skaidrumas;
3. žiuri nepriklausomumas ir autonomiškumas;
4. konkurso aprašo aiškumas ir nedviprasmiškumas;
5. anonimiškumas;
6. prizų ir atlygio pristatymas konkurso nuostatose;
7. teisių apsauga;
8. ginčų sprendimas;
9. piliečių dalyvavimas.
Baltijos architektų sąjungų asociacija (BAUA) skelbia atvirą BAUA Lietuvos, Latvijos, Estijos architektūros bendros ekspozicijos Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Seule (P. Korėjoje) 2017 m. idėjinį konkursą.
2017 m. rugsėjo 3-10 d. Seule (P. Korėjoje) vyksiančio XXVI UIA kongreso tema – “Miesto dvasia” (The Soul of the City).
– suvenyro idėja
Konkurso kalba – anglų.
III vieta 300.-€
b) kviestinė žiuri narė: Beatrice Leanza (Italijos kilmės kuratorė ir tyrėja, gyvenanti Pekine nuo 2002 m. Pekino dizaino savaitės kuratorė nuo 2013 m., šio renginio užsienio programos kuratorė. Viena iš tarptautinės tyrimų programos „Across Chinese Cities“ kuratorių nuo 2014 m.)
Projektai pateikiami anonimiškai.
Jeigu dalis šios informacijos netiksliai sutampa su informacija Konkurso sąlygose, teisinga laikoma informacija, pateikta Konkurso sąlygose.
ATVIRAS VALDYBOS IR ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDIS
Dalyvavo: Vaidotas Dapkevičius, Vladas Balsys, Edmundas Andrijauskas, Gintaras Čičiurka, Saulius Plungė, Romualdas Gailius, V.Gailius, Mindaugas Savickas, Vytautas Grykšas, Ramunė Staševičiūtė, Margarita Ramanauskienė, Laimonas Bogušas, Laimonas Grauslys, Vitalij Žavrid, Saulius Druskis, Jadvyga Kijauskienė, Laima Šliogerienė, Mantas Daukšys.
1. SVARSTYTA. Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vykdyto Danės upės krantinės rekonstravimo ir Danės gatvės rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo konkurso eigos ir rezultatų.
NUTARTA. Danės upės krantinės rekonstravimo ir Danės gatvės rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo konkursui pateiktos koncepcijos autoriams atsisakius pristatyti ir pakomentuoti parengto darbo medžiagą, sprendimo dėl konkurso eigos ir rezultatų įvertinimo nepriimti.
2. SVARSTYTA. Dėl Viešųjų pirkimų konkursų perkant visuomenei svarbių objektų projektus ir projektavimo paslaugas.
1. Siekiant kokybiškiausių sprendimų svarbiausiems miesto ir regiono architektūros objektams, inicijuoti susitikimus su miesto valdžios atstovais, aktyviai dalyvauti procesuose komentuojant ir viešinant pasirengimo svarbių objektų projektavimo darbams eigą, kviečiant (tame tarpe ir savo iniciatyva) viešus architektūros ir urbanistikos ekspertų posėdžius.
2. Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir Lietuvos architektų rūmais (LAR) aiškiai suformuluoti ir viešai įvardinti valstybės ir savivaldybių atstovams architektų bendruomenės poziciją bei siūlymus dėl viešųjų pirkimų konkursų rengimo perkant architektūros paslaugas, architektų asociacijų dalyvavimo galimybes rengiant konkursų medžiagą, vertinant konkursų darbus, atliekant viešinimą ir pan.
Architekto M.Savicko vizualizacija.
Nutarimo_protokolas: 40b7_PV_16_12_2016_12_20_bendras su ET (PDF)
Biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje, architektūrinių pasiūlymų konkurso Vertinimo komisija, įvertindama keleto pateiktų projektų kokybės tolygumą, nutarė skirti ne tris, o keturias prizines vietas, padidindama prizinį fondą tūkstančiu eurų papildomai trečiai vietai.
Pirma vieta ir 5 000 eurų prizas skiriamas projektiniam pasiūlymui, kurio unikalus projekto devizas: 542178 (ekspozicijos Nr. 10) , jo autoriai – UAB „DO ARCHITECTS“ architektų ir specialistų komanda: Gilma Teodora Gylytė, Martynas Šeškas, Gerda Nevulytė, Andrė Baldišiūtė, Gedailė Nausėdaitė, Vaiva Šimoliūnaitė, Justina Jauniškytė, Algimantas Neniškis, Simonas Liukaitis.
Antra vieta ir 2 000 eurų prizas skiriamas projektiniam pasiūlymui, kurio unikalus projekto devizas: 141414 (ekspozicijos Nr. 14) , jo autoriai – Remigijus Bimba, Olga Voišnis, Edvinas Pliuščikas, Audronė Janulytė, Raimondas Gudauskas, Remigijus Valionis.
ir projektiniam pasiūlymui, kurio unikalus projekto devizas: 000003 (ekspozicijos Nr.5 ) , jo autoriai – MB Domino Navidausko architektų studija ir UAB „Vilprojektas“ komanda: Antanas Dominas, Antanas Navidauskas, Audrius navidauskas, Justina Valentavičiūtė, Monika Mickutė.
Su konkurso nugalėtojais Užsakovas tęs derybas dėl tolesnio projektavimo.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos iniciatyva, 2016 m. gruodžio 20 d. (antradienį) 15:00 kviečiamas atviras LASKAO valdybos ir Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdis.
Posėdyje kviečiami dalyvauti šiemet įvykusio Danės skvero ir krantinių sutvarkymo projekto parengimo paslaugų pirkimo konkurso užsakovo atstovai, konkurso nugalėtojai, skvero sutvarkymo koncepcijos autoriai architektai bei dabartinio Danės skvero ir fontano projekto autorė architektė Jadvyga Kijauskienė. Taip pat kviečiame aktyviai dalyvauti architektų bendruomenę, žiniasklaidos atstovus bei visus klaipėdiečius, kuriems aktualios šios darbotvarkės temos.
Posėdis vyks Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Architekto M.Savicko vizualizacija.
